Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. G., jo atstovui advokatui R. B., Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovams Mindaugui Akelaičiui ir Gintautui Vedegiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1972 m. sausio 22 d. Šakių r., vedusio, turinčio nepilnametę dukterį, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, neteisto, vieną kartą bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Šakių RPK) viršininko Mindaugo Akelaičio 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 91N-2195823-12, priimtą administracinėje byloje, ir bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su priimtu nutarimu ir paskirta nuobauda – 200 Lt bauda, – nesutinka, nes nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 124¹ str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, transporto priemonės vairuotojui administracinė atsakomybė kyla už KET pažeidimą, todėl svarbu nustatyti, koks KET punktas buvo pažeistas. 2012 m. spalio 28 d. (sekmadienio) rytą su šeima išsiruošę į kelionę – be pareiškėjo kartu važiavusi jo žmona ir 13 metų amžiaus dukra. Dukra sėdėjusi mašinoje gale, žmona – šalia jo. Į Jurbarką atvažiavę nuo Šakių pusės keliu Šakiai – Jurbarkas. P. D. ir Girėno bei Vydūno gatvių sankryžos Jurbarke jis artėjęs maždaug 45 km/h greičiu, degant žaliam šviesoforo signalui. Beveik priartėjus prie sankryžos, žalias šviesoforo signalas pradėjęs mirksėti. Kadangi buvę akivaizdu, jog įvažiuoti į sankryžą, t. y. kirsti ant kelio dangos esančią „Stop“ liniją jis spės iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui, jis nestabdęs ir įvažiavęs į sankryžą, t. y. kirtęs „Stop“ liniją. Jo veiksmai visiškai atitiko KET XVIII skyriaus reikalavimus, o tai reiškia, kad savo veiksmais administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d. jis nepadarė. Užsukęs į kairę ir pamatęs už kokių 100 metrų stovintį policijos ekipažą. Policijos ekipažas stovėjęs prie kelio, įvažiavime į autobusų stotį, kokie trys metrai nuo kelio, prie „bordiūro“. Nematavęs, kokiu atstumu stovėjęs, gal tris, gal penkis metrus nuo gatvės, bet 10 metrų atstumu negalėjęs stovėti. Stovėjęs ant įvažiavimo, kad eismui netrukdytų. Pareigūnų automobilis nejudėjęs. Pareigūnai jį sustabdę, neprisistatę ir pasakę, kad jis pravažiavęs per geltoną šviesoforo signalą. Jie pasakę, kad buvo draudžiamas šviesoforo signalas. V. G. nesutikęs su tuo ir atsakęs, kad nepažeidė taisyklių, nes įvažiavęs į sankryžą per žalią šviesoforo signalą. Jis pareigūnams negrasinęs, nesakęs, kad turi įtakingų draugų. Nesutikęs su protokolu, jie surašę, atidavę jam ir jis nuvažiavęs toliau. Jo žmona klaususi pareigūnų pavardės, o jokių grasinimų nebuvę. Paaiškinimą rašęs, sutuoktinė – taip pat. Jam buvęs surašytas nutarimas, kurį pasirašęs. Su pažeidimu nesutikęs. Nutarimas yra neteisėtas. Vėliau nuvažiavęs į tą vietą, kurioje jį sustabdę, net du kartus pasižiūrėti, atsistojęs į tą vietą, kurią nurodo policija, ir iš ten nieko nematyti, yra kampas namo. Iš tos vietos, kur jie stovėję, šviesoforo signalų negalėję matyti, nes užstoja pastatas. Jie galėję matyti tik šviesoforą, kuris yra atsuktas į Smalininkų pusę. Tikrai nematyti šviesoforo salelėje. Jo lempos giliau pakištos. Nuo kelio už 10 metrų nuo kelio į aikštelės gylį šviesoforo nestebėjęs, netikrinęs. Pareiškėjas stovėjęs toje vietoje, kur pareigūnai stovėję, ir to šviesoforo iš ten tikrai nematyti. Jis įvažiavęs per žalią mirksintį signalą. Šviesoforo signalai yra automatiški. Jo sutuoktinė turinti vairuotojo pažymėjimą. Ji nuolat stebinti, kaip jis vairuoja. Tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime policijos pareigūnai netinkamai pritaikę materialiosios teisės normas, jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymą siedami su KET 78.7 p. pažeidimu. KET 78.7 p. aprašytas vienas iš eismo reguliavimo signalų, t. y. geltonas šviesoforo signalas. Šis punktas niekaip nenusako eismo dalyvių elgesio, todėl jį pažeisti yra neįmanoma. V. G. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad tariamai netinkamai pervažiavo sankryžą, todėl jo veiksmai turėjo būti vertinami remiantis KET XVIII skyriaus „Važiavimas per sankryžas“ nuostatomis, t. y. KET 169 ir 170 punktais. Tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta tokia pati pažeidimo esmė, – „įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui“. Taisyklių 170 p. numato, kad net ir degant geltonam šviesoforo signalui, bet esant tam tikroms sąlygoms vairuotojui leidžiama važiuoti toliau.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovai nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas. Pareiškėjas atvykęs su advokatu, pateikęs savo paaiškinimus ir todėl jie grąžinę medžiagą Jurbarko RPK papildyti. Asmuo išsakęs abejones, todėl nagrinėjimas buvęs atidėtas ir renkami įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kas buvo patikslinta, įvertinus aplinkybes, buvo priimtas nutarimas jį nubausti. Administracinė nuobauda ir buvo paskirta. Pareigūnai buvę nešališki, nepažįstami. Policijos pareigūnai rašydami protokolą turėjo būti įsitikinę, kad vairuotojas įvažiavęs į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Šviesoforas dega ciklais. Jie galėję matyti kitą šviesoforo signalą, ir pagal tai spręsti, koks signalas dega iš kitos pusės – iš tos, iš kurios atvažiavo pareiškėjas. Pareigūnai yra profesionalai, yra praėję medicinines apžiūras. Tokia praktika yra visuomet ir pagal KET 78.7 punktą, – geltonas signalas draudžia eismą. Pareigūnai akcentavo, kad įvažiavęs esant geltonam ir baigė manevrą degant raudonam signalui. Jeigu pareigūnas stebi šviesoforą iš vienos pusės, jis žinodamas darbo ciklą, gali pasakyti, koks signalas yra kitoje pusėje. Šviesoforo signalai persijunginėja ne chaotiškai. Šviesoforas veikia sinchroniškai. Šviesoforo signalai yra reguliuojami nustatant jų veikimo laiką. Kur stovėjo pareigūnų automobilis, patvirtins jie patys ir ortofoto nuotrauka iš vieningos policijos sistemos. Nematę poreikio kreiptis į šviesoforą aptarnaujančią įmonę dėl šviesoforo signalų nustatymo. Nutarimą priėmęs pareigūnas tiesiogiai su Jurbarko RPK patruliais nebendravęs.

Atstovas G. Vedegys nurodė, jog yra susipažinęs su vieninga pajėgų valdymo sistema ir kitoje byloje bendravęs su specialistu, kuris patvirtinęs, kad duomenys sistemoje nėra visiškai tikslūs, yra daugybė parametrų, ir jie nesą tiksliai pateikiami. Durelių atidarymas, variklio užvedimas, šviesų įjungimas, signalų įjungimas fiksuojami, bet sistema turinti neatitikimų ir daug netikslumų, todėl ja vadovautis negalima. Telemetrinė įranga nesanti tiksli. Dažnius siunčia į kompiuterį, gali būti neužfiksuotas policijos automobilio privažiavimas, kuris truko labai trumpai. Dažnius siunčia kas minutę, todėl trumpą veiksmą galėjo neužfiksuoti. Automobilis judėjo gal 10-20 sekundžių, kada nepateko į minutės intervalą ir nepateko į tą dažnį. Veiksmas labai trumpas ir todėl informacija gali nepatekti į kompiuterį. Iš praktikos yra labai daug tokių atvejų. Informacijos patekimas į kompiuterį yra GPRS ryšiu. Yra daugybė neatitikimų. Schemose nėra pažymėti nei kiemai, nei keliukai.

L. R. M. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Jurbarko RPK viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniuoju patruliu, turi 12 metų darbo stažą. Situaciją atsimenantis. Kaip parašęs pranešime, taip ir buvę. Automobilis BMW atvažiavęs nuo Šakių. Jį pamatęs įvažiuojantį į Dariaus ir Girėno bei Vydūno gatvių sankryžą, kurią kirtęs degant geltonam signalui. Manevrą baigęs degant raudonam signalui. Iš kurios vietos tiksliai matęs sankryžą, negalintis pasakyti. Ekipažas paprastai stovi toliau nuo gatvės. Jie buvę apie 50 metrų nuo sankryžos, kai sustabdę tą automobilį. Žmogaus nepažinoję, su pažeidimu jis nesutikęs. Pareigūnai stovėję autobusų aikštelėje giliau, ne prie pat gatvės, ir sankryžą matę labai gerai. Apie šviesoforo spalvą nuo Šakių sprendžiantys iš priešais juos esančio šviesoforo spalvos. Kaip veikiantys šviesoforo signalai sankryžoje, pareigūnas žinąs, vizualiai matyti, orientuojasi pagal kito šviesoforo signalą. Nėra darę bandymo, norėdami įsitikinti, kokius signalus rodo priešingi šviesoforai. Jis yra toks pats. Pagal praktiką, visą laiką būnanti naudojama filmuota medžiaga. Įvažiavus per žalią šviesoforo signalą, galima užbaigti manevrą. Pilietis buvęs įžūlus, grasinęs, sakęs, kad už gaišinimą pareigūnai turės nemalonumų, sakęs, kad protokolą sunaikinsiąs. Buvęs daromas garso įrašas, sankryža filmuojama. Kodėl nėra įrašų prie bylos, negalįs atsakyti. Dar kartu su pažeidėju buvusi jo žmona – išlipusi iš automobilio, aiškinusi, kaip reikia dirbti. Kolega įrašą įkėlęs į specialią programą – taip reikia padaryti. Būrio vadas prašęs rašyti tarnybinį pranešimą, ką ir padaręs. Neatsimenąs, kurioje vietoje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padidinęs greitį. Jeigu degęs draudžiamas signalas, jis turėjęs greitai baigti manevrą. Jie vykdantys eismo priežiūrą, iš esmės visą laiką būnantys gatvėje. Kiekvieną dieną gaunantys užduotis, vietą pasirenkantys patys. Sankryžą žinantys labai gerai.

Liudytojas D. T. parodė, kad yra Marijampolės AVPK Jurbarko RPK viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis. Dirba šešerius metus. Asmeniškai V. G. nepažįstąs, susidūręs tik dėl tarnybos reikalų. Galėję tai būti praėjusių metų spalio mėnesį. Įvykį atsimenąs šiek tiek – dirbęs Jurbarke. Rytą pamatęs nuo Šakių pusės atvažiuojantį automobilį. Jie stovėję autobusų stoties aikštelėje įvažiavime į stotį, truputį toliau nuo gatvės. Pažeidimą matęs. Vizualiai automobilį pamatęs ties „Stop“ linija. Pamatęs, kaip automobilis per geltoną šviesoforo signalą įvažiavęs į sankryžą ir baigęs per raudoną. Darąs išvadą, kad greitį padidinęs, norėdamas pervažiuoti sankryžą. Matęs, kad nestabdė automobilio. Kurioje vietoje padidinęs greitį, negalįs atsakyti. Iš abiejų pusių šviesoforo signalai identiški. Jeigu signalus rodytų nesinchroniškai, įvyktų eismo įvykiai. Jie patys per sankryžą važiuojantys daugiau kaip 25 kartus per dieną. Ir aiškiai matantys signalus, kokie degantys. Kad mirksi žalias signalas, buvę matyti aiškiai iš toli. Jie stovintys toliau, kad aiškiai matytų, o paskui galėję arba pavažiuoti, arba paeiti pėsti, kad sustabdytų. Eismo priemonių nebuvę tuo metu. Pasikvietę pareiškėją į automobilį. Jie buvę mandagūs. Pokalbis buvęs įrašinėjamas, pilietis buvęs grubus, įžūlus. Įspėję jį apie daromą įrašą. Dar buvo priėjusi jo keleivė, kuri taip pat elgusis grubiai. Nesutikę su pažeidimu.

Liudytojas A. B. parodė, kad yra UAB ,,Saugus eismas“ direktorius. Šviesoforo išdėstymo schemoje trikampiu pažymėti transporto šviesoforai, t. y trijų sekcijų šviesoforai, o stačiakampiu – pėsčiųjų šviesoforai. Jie dirba pagal nustatytą programą. Valdiklis išduoda signalus į kiekvieną šviesoforą personaliai, nedirba chaotiškai, dirba pagal laikinę programą. Kiekvienas šviesoforas kiekvieną sekundę turi savo signalą ir negali iš to ištrūkti. Dar yra saugumo schemos. Jeigu signalas ištrūksta iš grafiko, saugiklis išjungia šviesoforą arba geltonai mirksi, arba visiškai nedega. Skaičiai parodo signalinę grupę. Kiekvienas šviesoforas atpažįstamas pagal savo signalinės grupės numerį. Signalinė grupė užkoduota valdiklyje, ir valdiklis duoda signalą pagal programą. Tg reiškia žalio signalo trukmę. Įrenginys pirktas iš vokiečių, ne iš ,,turgaus“, turi sertifikatus. Šviesoforai 3.1 ir 4.1 dirba vienodai. Skaičiai, kurie yra priešais, yra sekundė, kurią įsijungia toks signalas. Pvz., 3 grupė 43 sekundę įsijungia raudonas su geltonu kartu, po to dega žalias. Trečią sekundę – žalias mirksintis, šeštą sekundę įsijungia geltonas, devintą sekundą raudonas ir toliau kartojasi. Ketvirta signalinė grupė dirba, kaip galima pavadinti, sinchroniškai, bet kiekvienas atvejis – konkretus. Reikia žiūrėti, kas užprogramuota. Šviesoforas 3.1 stovi ne Vydūno gatvėje. Vydūno gatvė kerta centrinę Dariaus ir Girėno gatvę. Atvažiuojant nuo tilto Vydūno gatvė yra tiesiai. 4.1 šviesoforas ir šviesoforas 3.2 veikia tuo pačiu režimu pagal šią konkrečią vietą. Tuo pačiu metu keičiasi vienodi signalai. Jeigu 4.1. mirksėjo, tai tą patį rodė 3.2. Jeigu 2.1 dega geltonas signalas, tai 4.1 yra raudonas. Žalias mirksintis transportui yra trys sekundės, o pėsčiųjų – 5 sekundės. Geltonas yra trys sekundės. Raudonas su geltonu yra dvi sekundės. 3.2 šviesoforas reguliuoja eismą iš visiškai priešingos pusės. Jis neturi nieko bendro eismui nuo tilto pusės. Nesuprantama, kaip galima pagal šalutinius požymius spręsti, kaip važiavo žmogus kažkur kitoje vietoje. Iš kur pareigūnai tai žino, taip galima labai greitai apsirikti. Kaip galima traktuoti, kad šitas žmogus važiavo pagal šito šviesoforo signalą, o jam priskiriamas nusižengimas pagal kito šviesoforo signalą. 4.1 yra pagrindinis šviesoforas, į kurį žiūri vairuotojas, kai atvažiuoja nuo tilto. 4.2. yra jo dubleris ir yra kitoje salelėje. Šitie šviesoforai reguliuoja eismą nuo tilto. Nuo tilto yra 4.1, 4.2 ir viskas. 3.1 ir 3.2 yra priešingos gatvės šviesoforo eismo valdymo signalai, kurie nieko bendro neturi su šituo. Negalima priskirti pagal šitą šviesoforą ir reguliuoti vairuotoją. Pareigūnai neturi teisės spręsti pagal priešingą šviesoforą. Veikia sinchroniškai. Jie turi žiūrėti į tą signalą, kuris yra skiriamas vairuotojui. Negalima pagal šalutinius požymius spręsti, kur, kas, kaip važiavo. Policininkai turi matyti tą patį, kurį mato vairuotojas. Iš kur policininkai žino, kad šviesoforai dega sinchroniškai. Negalima pagal šalutinį požymį spręsti, nes jie nežino, koks signalas dega. Gali būti visiškai kitoks signalas. Jie neturi grafiko, nežino, kaip dirba. Skirtingose sankryžose veikia skirtingai. Tik matydami tą patį, ką vairuotojas, gali nuspręsti, ką vairuotojas padarė negerai.

Liudytoja K. G. parodė, kad yra V. G. sutuoktinė. 2012 m. spalio 28 d. su vyru ir dukra nutarę pakeliauti. Ji sėdėjusi priekyje prie vyro. Apie 7.30 val. atvažiavę į Jurbarką. Greitis galėjęs būti 45 – 50 km/h, ne daugiau. Važiuojant link sankryžos jiems degęs žalias šviesoforo signalas. Prie pat „Stop“ linijos signalas pradėjęs mirksėti, ir jie kirtę sankryžą. Kai užsukę į kairę, iš karto dar sankryžos ribose pamatę pareigūnus, kurių buvę sustabdyti. Pareigūnai stovėję prie pat gatvės už kokių 70-100 metrų už sankryžos. Automobilis stovėjęs vietoje, nejudėjęs, buvęs be įjungtų švyturėlių. Užsukę ir kokius du metrus pavažiavę, ir vienas pareigūnų, kuris išlipęs iš vairuotojo pusės, juos sustabdęs bei patikrinęs dokumentus. Pasikvietęs vyrą į automobilį. Užtrukę apie pusę valandos. Paskui vyras išlipęs, ir ji nuėjusi paklausti, ko užtrukęs. Jis pasakęs, kad jam rašo protokolą už tai, kad pervažiavęs per sankryžą per draudžiamą šviesoforo signalą. Tada ji nuėjusi prie pareigūnų automobilio, pabarškinusi į automobilio langelį ir, kai atidarę langelį, paklaususi, kodėl jie rašantys protokolą – jai atsakę, kad pervažiavę per draudžiamą signalą, ir dar pasakę, kad sankryža filmuojama ir kad nepergyventų. Tada paprašiusi, kad filmuotą medžiagą pridėtų prie bylos. Negrasinusi, kalbėjusi gal kiek susijaudinusi. Kai užsukę jau link Šilutės, nematę, koks signalas degęs.

Liudytoja G. G. parodė, kad spalio 28 d. jie važiavę į Rietavo turgų. Ji sėdėjusi mašinoje gale per vidurį. Jurbarke važiuojant prie sankryžos degęs žalias šviesoforo signalas. Ji pati mačiusi, kad privažiavus prie jo pradėjęs mirksėti žalias signalas. Užsukę į kairę ir matę, kad taip pat mirksėjęs žalias. Išvažiavus iš sankryžos, už kokių 10 metrų pamatę policijos automobilį. Jis stovėjęs prie pat gatvės, autobusų stoties įvažiavime. Švieselių ant automobilio, liudytojai atrodo, nežibėję. Tada sėdėjęs prie vairo policininkas išlipęs, sustabdęs ir paprašęs tėčio dokumentų. Tėtis padavęs, ir jį pakvietę į policijos automobilį. Užtrukęs pusvalandį ar ilgiau. Pareigūnai sakę, kad jie pervažiavę per raudoną šviesą. Koks šviesoforas buvęs užsukus link Šilutės, nemačiusi.

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti jam administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

V. G. 2012 m. spalio 28 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 98P-2078312-12 (b. l. 8), kuriame nurodyta, jog administracine tvarka nubaustas asmuo 2012 m. spalio 28 d. 7.32 val. Jurbarke, Vydūno g., vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas KET 78.7 p. reikalavimus ir užsitraukdamas atsakomybę pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d.

Šakių RPK viršininkas M. Akelaitis 2012 m. gruodžio 13 d. nutarė V. G. skirti 200 Lt baudą pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d., nurodydamas, kad jis, vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui, t. y. pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir taip pažeidė KET 78.7 p. reikalavimus. Nutarime taip pat nurodytos kitos aplinkybė, t. y. tai, kad bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai nesutiko su pažeidimu, prašė nutraukti administracinę teiseną. Atsakomybėn traukiamo asmens naudai liudija kartu važiavusios sutuoktinė ir duktė, tačiau pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai tvirtina priešingai. Iš byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad V. G. į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui. Bylos nagrinėjimo metu V. G. nurodė, jog jį stabdžiusių pareigūnų jis nepažinojo ir nepažįsta. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., byloje Nr. N-444-2786-10, kurioje pasisakyta, „kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra prieštaravimų, kurių neįmanoma pašalinti“) ir byloje esančius duomenis, priimant sprendimą vadovaujamasi policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie yra aiškūs, logiški ir nuoseklūs. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir kartu su juo važiavusių šeimos narių parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, todėl skiriant nuobaudą taikytina piniginė bauda (b. l. 21).

Pareiškėjas nurodo, kad policijos pareigūnai netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymą siedami su KET 78.7 p. pažeidimu, kadangi jame aprašytas vienas iš eismo reguliavimo signalų, t. y. geltonas šviesoforo signalas; KET 78.7 p. niekaip nenusako eismo dalyvių elgesio, todėl jo pažeisti yra neįmanoma. Teismas, nesutikdamas su šiuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentu, pažymi, jog KET 78.7 p. nusako, kaip elgtis eismo dalyviams – draudžia eismą, esant geltonam šviesoforo signalui, išskyrus KET 36 ir 170 punktuose nurodytus atvejus. Todėl traukiant asmenį atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 1 d. galima remtis ir KET 78.7 p. Tačiau, atsižvelgiant į KET 36 ir 170 punktuose nurodytus atvejus, pastebėtina, jog, degant geltonam šviesoforo signalui, nedraudžiamas eismas vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti prieš „Stop“ liniją, šviesoforą, pėsčiųjų perėją tik staigiai stabdydami, jiems leidžiama važiuoti toliau. Todėl teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentu, kad, norint asmenį patraukti atsakomybėn už tai, kad įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, turėtų būti išsiaiškinta, ar V. G. prieš „Stop“ liniją būtų galėjęs sustoti staigiai nestabdydamas.

Teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo motyvuotai teigia, jog nėra surinkta pakankamai jam skirtą nuobaudą pagrindžiančių duomenų. Teisminio nagrinėjimo metu policijos pareigūnų parodymai buvo paneigti policijos pateikta medžiaga bei kita bylos medžiaga. Abu pareigūnai teismo posėdžio metu teigė matę, kaip jo vairuojamas automobilis BMW Dariaus ir Girėno bei Vydūno gatvių sankryžą Jurbarke kirto degant geltonam signalui. Pareigūnas D. T. nurodo, vizualiai automobilį pamatęs ties „Stop“ linija. Pareigūnas R. M. tvirtina, jog manevrą V. G. baigė degant raudonam signalui. Ši pareigūnų versija prieštarauja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytoms aplinkybėms. Jis teigia, jog priartėjus prie Dariaus ir Girėno bei Vydūno gatvių sankryžos Jurbarke žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti, tačiau buvo akivaizdu, kad įvažiuoti į sankryžą, t. y. kirsti ant kelio dangos esančią „Stop“ liniją jis spės iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui, taigi jis nestabdė ir įvažiavo į sankryžą, t. y. kirto „Stop“ liniją, nepažeisdamas KET XVIII skyriaus reikalavimų. Tokius V. G. teiginius patvirtina automobilyje kartu važiavusios sutuoktinė K. G. ir nepilnametė duktė G. G.. Tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo, tiek liudytojos K. G. ir G. G. 2012 m. spalio 28 d. ryto įvykius apibūdino aiškiai ir nuosekliai, todėl nesuprantama, kodėl nutarime aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl naujos versijos administracinio teisės pažeidimo byloje kėlimo. V. G. su protokolu iš karto nesutiko, tai, kad nepravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tą pačią 2012 m. spalio 28 d. pareigūnams aiškino ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, bet ir jo sutuoktinė. Identišką paaiškinimą V. G. teikė 2012 m. lapkričio 7 d. Šakių RPK (b. l. 13), tokius pačius parodymus davė visuose teismo posėdžiuose. Be to, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek K. G., tiek G. G. aiškiai nuo pat pradžių galėjo įvardinti policijos automobilio stovėjimo vietą. V. G. parodė, kad stovintį policijos ekipažą pamatė užsukęs į kairę, už kokių 100 metrų. Jis stovėjo prie kelio, įvažiavime į autobusų stotį, kokius tris metrus nuo kelio, prie bordiūro, gal tris – penkis metrus nuo gatvės, 10 metrų atstumu automobilis negalėjo stovėti. Pareigūnų automobilis nejudėjo.

V. G. nurodė, jog vėliau, jau po eismo įvykio, buvo nuvykęs į vietą, kur stovėjo policijos automobilis, ir yra įsitikinęs, kad iš tos vietos, sankryžos neįmanoma matyti, nes ją užstojantis pastatas. Matyti galima tik šviesoforą, kuris yra atsuktas į Smalininkų pusę, ir tikrai nematyti šviesoforo salelėje – jo lempos giliau pakištos. Gi policijos pareigūnai iš viso negalėjo įvardinti, kur tiksliai 2012 m. spalio 28 d. stovėjo jų patrulinis automobilis. R. M. teismo posėdyje parodė, kad negali pasakyti, iš kurios vietos tiksliai matė sankryžą – paprastai stovi toliau nuo gatvės. Jie buvo apie 50 metrų nuo sankryžos, kai sustabdė pareiškėjo automobilį M. J. stovėjo autobusų aikštelėje giliau, ne prie pat gatvės ir sankryžą matė labai gerai. D. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad aiškiai viską matė, kadangi stovėjo šalia esančioje aikštelėje maždaug 150 m atstumu, iš aikštelės aiškiai matosi šviesoforo degantys signalai ir automobilių padėtis judant sankryžoje (b. l. 18), teismo posėdžio metu parodė, kad jie stovėjo autobusų stoties aikštelėje įvažiavime į stotį, truputį toliau nuo gatvės. Jie stovi toliau, kad aiškiai matytų, o paskui galėjo arba pavažiuoti, arba paeiti pėsti, kad sustabdytų.

Toks D. T. paaiškinimas kelia teismui pagrįstų abejonių dėl savo nelogiškumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnai buvo visai netoli – 50-150 metrų – nuo sankryžos. V. G. vairuojamas automobilis judėjo iš sankryžos, pareigūnai turėjo užsivesti automobilį, pajudėti tą apie 10 metrų, sustabdyti automobilį, išjungti variklį ir išlipti, taigi sunkiai įmanoma iš tos vietos, iš kurios nurodo stebėją pažeidimą, pervažiuoti į vietą, kurioje V. G. ir sustabdę. Be to, tikrai sunku suvokti, kaip patrulinį automobilį vairavęs pareigūnas būtų spėjęs ir pavažiuoti, ir spėti išlipęs stabdyti pažeidėją. Būtų logiška, jei vairuotojo vietoje sėdintis pareigūnas važiuotų, o keleivio vietoje sėdintis, – stabdytų. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir abi liudytojos nurodė, kad stabdė būtent iš policijos automobilio vairuotojo vietos išlipęs pareigūnas. Jokio policijos automobilio judėjimo 2012 m. spalio 28 d. nuo 7.20 iki 7.40 val. nefiksavo ir byloje esantys telemetriniai (vieningos policijos pajėgų sistemos) duomenys. K. G. ir G. G. teigia, kad pareigūnų automobilį pamatė dar jiems būnant sankryžoje, todėl judėjimą jos būtų mačiusios, jeigu jis būtų judėjęs, todėl laikytini paneigtais pareigūno D. T. parodymai, kad jie stovėjo toliau, norėdami aiškiai matyti sankryžą, o tik paskui pavažiavo, kad sustabdytų pažeidėją. Pastebėtina, jog aplinkybės, kad KET pažeidimą matė vienoje vietoje, o vėliau V. G. vairuotą automobilį stabdė būdami jau kitoje vietoje, pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose taip pat nenurodė.

V. G., jo sutuoktinės bei dukters nurodomą policijos automobilio stovėjimo vietą patvirtina, o pareigūnų nurodomą paneigia byloje esantys telemetriniai duomenys (b. l. 60), kuriuose objektyviai užfiksuota policijos automobilio stovėjimo vieta 2012 m. spalio 28 d. nuo 7.20 iki 7.40 val. Vieninga pajėgų valdymo sistema suteikia galimybę gauti informaciją apie patrulinio automobilio buvimo vietą, jo judėjimo greitį, sužinoti, ar įjungti specialūs garso ir šviesos signalai, apie automobilio durelių atidarymą ir uždarymą. Sistema padeda geriau kontroliuoti policijos patrulių veiklą, riboja jų galimybę daryti teisės pažeidimus, saugo ir kaupia visus įrašus, kuriuos galima peržiūrėti ir analizuoti. Visi duomenys fiksuojami labai tiksliai, todėl jų tikslumu ir patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo. Šakių RPK atstovas G. Vedegys teismo posėdžio metu nurodė, jog yra susipažinęs su vieninga pajėgų valdymo sistema ir kitoje byloje bendravęs su specialistu, kuris patvirtino, kad duomenys sistemoje nėra visiškai tikslūs, yra daugybė parametrų, ir jie nėra tiksliai pateikiami: durelių atidarymas, variklio užvedimas, šviesų įjungimas, signalų įjungimas yra fiksuojami, bet sistema turinti neatitikimų ir daug netikslumų, todėl ja vadovautis negalima; telemetrinė įranga nėra tiksli – dažnius siunčia į kompiuterį, gali būti neužfiksuota policijos automobilio privažiavimas, kuris truko labai trumpai, dažnius siunčia kas minutę, todėl trumpą veiksmą galėjo neužfiksuoti – pareigūnų automobilis judėjo gal 10-20 sekundžių, nepateko į minutės intervalą ir todėl nepateko į tą dažnį, veiksmas labai trumpas ir todėl informacija galinti nepatekti į kompiuterį.

Nurodytina, kad telemetrinius duomenis kaip įrodymą kartu su administracinės bylos medžiagos pateikė patys pareigūnai, kas patvirtina, kad jie pasitiki nurodytos sistemos tikslumu ir duomenų teisingumu, o versiją dėl vieningos pajėgų valdymo sistemos sutikimų iškėlė tik tada, kai pasirodė, kad telemetriniai duomenys iš dalies paneigia patrulių parodymus. Teismui byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie vieningos pajėgų valdymo sistemos veikimo trūkumus, apie jos sutrikimus įvykio laikotarpiu, apie jos trūkumus, apie sistemos sutrikimus tam tikromis aplinkybėmis, o liudytojos patvirtino, kad dar sankryžoje policijos automobilį matė stovintį, nejudantį, ir pan., todėl PK atstovo aiškinimai apie galimus sistemos sutrikimus įvykio laikotarpiu, dėl ko ji galėjo neteisingai rodyti duomenis, teismo vertintini kaip neatitinkantys nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Konstatuotina, kad pareigūnai nejudėjo nei automobiliu, nei kokiu kitu būdu. Telemetriniams duomenims, V. G., K. G. ir G. G. parodymams dėl policijos automobilio stovėjimo vietos neprieštarauja ir byloje esantis bendro sankryžos vaizdo nuotrauka iš www.maps.lt (b. l. 30), kuri kartu su fotonuotraukomis (b. l. 32, 33) leidžia spręsti, jog iš tos vietos, kurioje stovėjo įvykį fiksavusių policijos pareigūnų automobilis, šie pareigūnai tikrai negalėjo matyti V. G. vairuojamo automobilio, atvažiavusio nuo Šakių pusės ties „Stop“ linija, bei kaip automobilis BMW Dariaus ir Girėno bei Vydūno gatvių sankryžą Jurbarke kirto degant geltonam signalui. Pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymams esant prieštaringiems, išvadą teismas daro pateiktų telemetrinių duomenų pagrindu – jie paneigia pareigūnų nurodomas aplinkybes. Pagrįstų abejonių teismui kelia ir tai, kad pareigūnai teismo posėdyje negalėjo atsakyti, kaip jie tokiomis sąlygomis galėję matyti, jog V. G. vairuotas automobilis padidino greitį iš toli pamatęs mirksinčią žalią šviesą, apie ką jie buvo nurodę savo tarnybiniuose pranešimuose.

Pareigūnas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog sankryža yra filmuojama, buvo daromas pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pokalbio prieš ir surašant protokolą garso įrašas. Šakių RPK atstovo M. Akelaičio prašymu teismas pareikalavo Marijampolės VPK Jurbarko RPK pateikti 2012 m. spalio 28 d. 7.20-7.55 val. S. D. ir S. G. ir Vydūno gatvių sankryžos vaizdo įrašą ir policijos tarnybinio automobilio garso įrašą. Jurbarko r. PK nurodė, kad vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai saugomi iki 14 dienų, o įrašymo įrenginiais užfiksuotus pokalbių įrašus jie privalo saugoti 60 parų. Kadangi nuo 2012 m. spalio 28 d. yra praėję daugiau kaip 100 dienų, įrašų pateikti nėra galimybės (b. l. 42). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja K. G. parodė, jog pareigūnai jai sakę, kad sankryža filmuojama ir kad ji nepergyventų – reikia suprasti, dėl įvykio aplinkybių tinkamo fiksavimo ir nustatymo. K. G. netgi paprašiusi, kad ta filmuota medžiaga būtų pridėta prie bylos. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto nesutiko su pažeidimu, taigi iš anksto buvo žinoma, jog S. D. ir S. G. ir Vydūno gatvių sankryžos vaizdo įrašo gali prireikti kaip įrodymo byloje, vaizdo įrašą buvo būtina išsaugoti netgi jei tai padaryti techniškai ir buvo sudėtinga arba net jeigu jau buvo formaliai pasibaigę tokių įrašų saugojimo terminai. Tas pats pasakytina ir dėl policijos tarnybinio automobilio garso įrašo, iš kurio būtų buvę galima spręsti ne tik apie pareigūnų, bet ir apie V. G. bei automobilio keleivės elgesį protokolo surašymo metu. Nes kaip matyti iš bylos medžiagos, iškyla prieštaravimas ir šioje vietoje: policijos pareigūnai teigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo įžūlus, grasino, sakė, kad už gaišinimą pareigūnai turės nemalonumų, kad protokolą sunaikins, grubi buvusi ir prie policijos automobilio priėjusi K. G., tačiau pastaroji ir V. G. tai neigia. Teismas nebeturi galimybės patikrinti ir atitinkamai pašalinti šio prieštaravimo objektyviais duomenimis, tačiau pareigūnų tvirtinimai kelia abejonių ne tik dėl to, kad neišlikę aukščiau nurodyti garso įrašai, bet ir dėl to, kad asmenims įvykio metu elgiantis netinkamai, trukdant pareigūnams, šie turi galimybę surašyti protokolą pagal LR ATPK 187 str., tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas negali vertinti pareigūnų parodymų kaip patikimų, o konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įmanoma remiantis ne atskirais įrodymais, tačiau tik byloje surinktų faktų visetu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, jog V. G. 2012 m. spalio 28 d. 7.32 val. Jurbarke, Vydūno g., vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui, pažeisdamas KET 78.7 p. reikalavimus. Kadangi visos abejonės yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. G. atžvilgiu dėl LR ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Įvertindamas tai, kas nurodyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 300, 301 str., 302 str. 1 d. 2 p., 4-6 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. skundą tenkinti visiškai.

P. M. apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato viršininko Mindaugo Akelaičio 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 91N-2195823-12, ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d. nutraukti, nenustačius jo veikoje minėto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjo parašas.