Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau- Institucijos) skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 91N-2195823-12, V. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio bauda už tai, kad jis vairuodamas automobilį 2012 m. spalio 28 d. 7 v.32 val. (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui, tai yra pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 78.7 punktą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. G. jį skundė Šakių rajono apylinkės teismui.

Šakių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2013 m. kovo 25 d. nutarimu V. G. skundą tenkino, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko M. A. 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį nutraukė, nenustačius jo veikoje minėto pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas įvertinęs surinktų duomenų visumą, konstatavo, jog pareigūnų parodymai nepatikimi, nes jie prieštaravo ne tik V. G., K. G. ir G. G. parodymams, tačiau ir pačių pareigūnų pateiktiems telemetriniams duomenims, kurių patikimumu teismas neabejojo, nes jokių duomenų dėl sistemos veikimo trūkumų ar gedimų negauta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareigūnai automobiliu nejudėjo ir iš savo buvimo vietos negalėjo matyti V. G. automobilio prie „Stop“ linijos bei negalėjo matyti, kad jis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Teismas darė išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Kadangi visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinės bylos teisena V. G. atžvilgiu nutraukta.

Institucija skundžia šį nutarimą Kauno apygardos teismui ir prašo jį panaikinti, bylą grąžinti papildomam nagrinėjimui. Skunde išreiškiama nuomonė, jog teismas neatsižvelgė į liudytojo A. B., UAB „Saugus eismas“ direktoriaus, parodymus „iš kur policininkai gali žinoti, kad šviesoforai veikia sinchroniškai ir jie negali spręsti, jei neturi grafiko, nežino kaip jie dirba ir šviesoforai skirtingose sankryžose veikia skirtingai, ir dar minima, kad kiekvienas atvejis yra konkretus ir reikia žiūrėti kas užprogramuota“. Skunde nurodoma, jog teismas turėjo įpareigoti atsakingus darbuotojus pažiūrėti būtent šių gatvių sankryžos šviesoforo veikimo grafiką. Jei šviesoforuose 3.1 ir 3.2. degė žalia šviesa, o automobilis išvažinėjo dar tik iš sankryžos, darytina išvada, jog baigiant manevrą šviesoforuose 4.1. ir 4.2 degė raudona šviesa.

Atsiliepime į apeliacinį skundą V. G. prašo skundo netenkinti, Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 nutarimą palikti galioti. Nurodo, jog teismas ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai įvertino įrodymus. Teismo posėdyje buvo apklaustas už šviesoforų priežiūrą atsakingas pareigūnas, kuris davė parodymus apie jų veikimo principus, klausimus galėjo užduoti ir policijos komisariato atstovas.

Institucijos skundas atmetamas.

Institucija skunde mano, jog byloje nepakankamai ištirtos aplinkybės, todėl neteisingai įvertinti įrodymai ir administracinės bylos teisena dėl ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukta, nepagrįstai. Taigi, Institucija nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Be to, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas V. G. skundą šių nuostatų nepažeidė. Siekiant išaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, pašalinti prieštaravimus, buvo atliktas išsamus teisminis įrodymų tyrimas, apklausti liudytojai – policijos pareigūnai, su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu kartu važiavusios G. G. ir K. G., už šviesoforų priežiūrą atsakingas asmuo, tikrinti kiti duomenys. Teismas išvadas dėl objektyvių duomenų trūkumo darė tik išnaudojęs visas įmanomas procesines priemones ir įvertinęs surinktų duomenų visumą, todėl šios išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog policijos pareigūnų parodymai, kad jie matė V. G. automobilį prie „Stop“ linijos ir matė, kokiam šviesoforo signalui esant jis įvažiavo į sankryžą, kurie šiuo atveju yra faktiškai vieninteliai tiesioginiai V. G. kaltinantys duomenys, negali būti vertinami kaip patikimi, nes jie ne tik prieštarauja tarpusavyje iš esmės sutampantiems V. G. ir liudytojų K. G. bei G. G. parodymams, kad į sankryžą V. G. įvažiavo dar degant leistinam šviesoforo signalui, tačiau pagrįstų abejonių kelia ir pareigūnų parodymai dėl vietos, iš kurios fiksavo pažeidimą. Šioje dalyje pareigūnų parodymai taip pat nepatikimi, nes jų nurodytas aplinkybes, kad jie stebėjo sankryžą iš autobusų stoties aikštelės, o ne nuo vietos prie gatvės, ir tik po to privažiavo, kad sustabdytų V. G., paneigti pačių pareigūnų pateiktais telemetriniais duomenimis, iš kurių matyti, kad jų automobilis nejudėjo, variklis nebuvo užvestas. Be to, pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti, ar jie paėjo, ar pavažiavo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų dėl telemetrinių duomenų netinkamo fiksavimo, nenustatyta sistemos, fiksuojančius šiuos duomenis, trūkumų, gedimų, todėl apylinkės teismas pagrįstai šiuos duomenis laikė patikimais. Kadangi tai objektyvūs duomenys ir jie neprieštarauja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams bei kartu su juo buvusių liudytojų parodymams, iš kurių matyti, jog policijos automobilis stovėjo prie gatvės, o V. G. sustabdė būtent ekipažo vairuotojas, apylinkės teismas pagrįstai šiuos duomenis vertino kaip rodančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo liudytojų parodymų patikimumą ir konstatavo, jog pareigūnai įvykį fiksavo iš tos vietos, kurioje stovėjo jų automobilis. Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, iš tos vietos nėra galimybės matyti „Stop“ linijos, šviesoforo, kuriuo turėjo vadovautis V. G., signalų iš ten taip pat nematyti, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pareigūnų parodymai dėl to, kad jie matė V. G. automobilį ties „Stop“ linija bei, kad jis kirto sankryžą esant geltonam šviesoforo signalui, nepatikimi.

Siekiant išaiškinti aplinkybę, ar pareigūnai galėjo spręsti apie V. G. galiojusio šviesoforo signalus pagal kitų šviesoforų signalus, byloje buvo apklaustas už šviesoforų veiklą atsakingas asmuo, tačiau jis negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog apie vieno šviesoforo signalus būtų galima spręsti iš kito šviesoforo signalų. Nurodė, jog signalinės grupės veikia sinchroniškai, bet kiekvienas atvejis yra konkretus ir riekia žiūrėti kaip užprogramuota. Skunde būtent ir keliamas klausimas dėl šviesoforų signalų, jų veikimo sistemos bei prašoma šiuo pagrindu bylą grąžinti tyrimui papildyti, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas, nes esminės reikšmės sprendžiant bylą ši aplinkybė nesuteiktų, kadangi net ir nustačius, jog pareigūnai matė į sankryžą jau įvažiavusį automobilį esant draudžiamam (geltonam) eismo signalui, tai nesuteiktų pagrindo jų parodymus vertinti kaip pagrindžiančius V. G. kaltę, nes byloje, kaip jau aptarta anksčiau, pagrįstai nustatyta, jog pareigūnai negalėjo matyti vietos, kur yra „Stop“ linija, todėl neturėjo galimybės matyti ir esminės bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės - V. G. manevro - įvažiavimo į sankryžą pradžios. Be to, šviesoforų signalų veikimo laikas vos kelios sekundės, automobilio greitis sankryžoje yra tik apytikris, be to, kintantis, manevras taip pat užtrunka vos keletą ar keliolika sekundžių, todėl vien iš šių šalutinių duomenų, kurių taip pat tiksliai nustatyti nėra galimybės, nemačius manevro pradžios ir tuo metu degančio signalo, spręsti apie automobilio įvažiavimą į sankryžą laiką ir tuo metu degusį šviesoforo signalą neįmanoma.

Byloje teismas tai pat aiškinosi ir kitas galimybes surinkti objektyvius bylos duomenis. Byloje buvo duomenų, kad sankryža, kurioje važiavo V. G., yra filmuojama, tačiau paaiškėjo, jog įrašai saugomi pakankamai trumpą laiką, o įvykį tyrusi institucija, kuri turi pareigą surinkti duomenis, patvirtinančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, nepasirūpino laiku jį gauti, nors apie tokį vaizdo įrašą žinojo. Be to, institucija taip pat negalėjo pateikti ir policijos automobilio garso įrašo. Šiuos duomenis apylinkės teismas pagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, kaip keliančius pagrįstų abejonių pareigūnų parodymais tiek dėl paties pažeidimo aplinkybių, tiek ir dėl kitų aplinkybių. Be to, pareigūnai nurodė, jog su jais buvo nemandagiai kalbama, trukdoma, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai nesurašytas, kas taip pat verčia abejoti pareigūnų parodymų nuoširdumu ir patikimumu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog teismas nebuvo vien pasyvus proceso stebėtojas, aktyviai naudojosi administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytomis priemonėmis išaiškinti bylos aplinkybes, tačiau net ir išnaudojus visas galimybes, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad V. G. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, nesurinkta. Kadangi asmens kaltė negali būti grindžiama abejotinais įrodymais, prielaidomis, visi neaiškumai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G. atžvilgiu pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį nutraukė.

Teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus nepažeistos, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimas yra pagrįstas bei teisėta. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjas

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.