Alytaus apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui L. V., trečiajam asmeniui J. M. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl išlaikymo (paramos) priteisimo CK 3.192¹ straipsnio pagrindu

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 9 d. redakcija). Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė siekia įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą, ji yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bakalauro studijų I kurso studentė, studijuojanti nuolatinės studijų formos mokamoje vietoje, numatoma studijų baigimo data 2020 m. birželio 30 d., metinis studijų mokestis 1271 Eur. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnametei universitete studijuojančiai ieškovei, iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovei mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms, sveikatos palaikymui ir gerinimui. Atsižvelgtina ir į visuotinai žinomą aplinkybę, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad ji gyvena viena, močiutės nuosavame name, kuriame įrengtas atskiras šildymo, elektros, vandens pajungimas ir nors nuomos mokesčio nemoka, tačiau moka komunalinius mokesčius, kurie sudaro apie 40 – 50 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovė mokosi tik pirmame kurse ir dar nėra prasidėjusi egzaminų sesija, teismas aiškinosi apie ieškovės sąžiningą pareigos mokytis vykdymą iš pačios ieškovės paaiškinimų, iš kurių nustatyta, kad ieškovė laikys pirmąją sesiją, skolų neturi, kadangi visi koliokviumai išlaikyti, mokosi pažangiai, sąžiningai lanko paskaitas, mokytis visada patiko, mokykloje mokinosi taip pat stropiai ir pažangiai, mokslo vidurkis buvo devyni (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad priešingų duomenų byloje nėra, atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su sąžiningai vykdoma pareiga mokintis, neginčijo, teismas konstatuoja, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Dėl atsakovo atstovo nurodyto argumento, kad ieškovė pati priėmė sprendimą mokytis nurodytame universitete, o ieškovės motina, trečiasis asmuo šioje byloje, prižadėjo remti jos mokslus, todėl ieškovė negali perkelti pareigos mokėti už jos mokslus savo tėvui teismas pažymi, kad ieškovė pasirinko studijas Lietuvos, o ne užsienio valstybės universitete, kuriame, be kita ko, yra galimybė pereiti iš mokamo į nemokamą mokslą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi dėl studijų paskolos, ką patvirtino teismo posėdžio metu ir pati ieškovė.

Dėl sezoninių darbų pastabėtina tai, kad nuo teisės į paramos skyrimą atsiradimo dienos (2016 m. liepos 24 d.) iki studijų lankymo pradžios (2016 m. rugsėjo 1 d.) praėjo neilgas laikotarpis (mėnesis ir viena savaitė), tačiau ieškovė, gyvendama geografinėje vietovėje, kurioje darbų pasiūla yra itin ribota, ir neturėdama darbo patirties, sugebėjo susirasti vasaros sezonui darbą, kaip ji teigė įsidarbino kosmetikos konsultante, platino Mary Kay kosmetiką, gavo 70 Eur darbinių pajamų (CPK 178, 186 straipsniai). Tačiau, prasidėjus mokslo metams, ieškovė, kaip stropiai besimokanti studentė, turi pareigą grįžus iš studijų atlikti namų užduotis, ruoštis paskaitoms, koliokviumams, o tai neabejotinai užima laiko. Be to, ji turi turėti ir galimybę pailsėti, leisti dienos bėgyje gautai informacijai susistovėti, priešingu atveju ieškovės pareiga gerai mokytis negalės būti įgyvendinta dėl pervargimo ir su tuo susijusių galimų ligų. Esant šios aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė, besimokindama universiteto dieniniame skyriuje, neturi galimybės pasirūpinti mokslams reikalingomis lėšomis, nekenkiant pačiai pareigai sąžiningai ir pažangiai mokytis.

Sprendžiant dėl paramos reikalingumo dieniniame skyriuje besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų ar turto. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės turtinė padėtis sunki, kadangi ji neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, stipendijos negauna, nes moka už studijas, jai nėra skirta socialinė parama. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant besimokančio studento pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, joms ruoštis, konstatuotina, kad užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, ieškovei, nors ir įgijusiai visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, jog jos poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos per mėnesį sudaro: 100 Eur maistui, 80 Eur drabužiams ir avalynei, 40 Eur higienos priemonėms, pusmečiui 80 Eur mokslui, tai mėnesiui 13 Eur, 10 Eur mėnesiui transporto išlaidoms, 26 Eur mėnesiui internetui ir telefonui, 40 Eur komunalinės išlaidos, 20 Eur vaistams vitaminams, 20 Eur buities prekėms, 10 Eur netikėtoms išlaidoms (šventės, dantų, batų taisymas ir kt.), viso ieškovės išlaidos sudaro maždaug 359 Eur per mėnesį (CPK 178, 186 straipsniai). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė į minėtas išlaidas neįskaičiavo išlaidų, susijusių su studijų apmokėjimu, vairavimo mokymais ir dantų tiesinimo briketais, kurias apmokėjo trečiasis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodė, jog pagal sudarytą paslaugų rinkinio užsakymo sutartį su AB Teo LT ji kas mėnesį moka po 23,90 Eur ir gauna šias paslaugas: internetą ir dvi išmaniąsias skaitmenines televizijas. Kaip matyti iš byloje esančios paslaugų rinkinio užsakymo sutarties su AB Teo LT, ieškovės užsakytas paslaugas sudaro išmanioji skaitmeninė televizija, televizijos paslauga antram televizoriui, TV kanalų rinkinys, interneto TV, internetas „Optimalus šviesolaidis“, pokalbių planas „Paros“ (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 136). Atsižvelgiant į tai, į vietovę, kurioje gyvena ieškovė, į interneto paslaugos tiekėjų įvairovę gyvenamojoje vietovėje, į būtinybę ieškovei naudotis informacinėmis technologijomis, manytina, kad ieškovė galėjo pasirinkti palankesnį ir pigesnį interneto planą, be to, abejotinas ieškovės poreikis kartu naudotis ir internetu ir išmaniąją televizija, juolab užsakant dvejiems televizoriams minėtą paslaugą (CPK 178, 185 straipsniai). Visos kitos ieškovės nurodytos sumos, reikalingos jos išlaikymui, teismo vertinimu yra protingos ir nėra nepagrįstai padidintos, apskaičiuotos įvertinus jos amžių ir būtinuosius fiziologinius poreikius maistui, aprangai ir avalynei, mokslui, tačiau neapimančios išlaidų kultūriniam laisvalaikiui (pvz. kino, teatro, muziejų lankymui; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių poreikiams tenkinti minėtas reikalingas sumas (viso 359 Eur per mėnesį), tačiau atsakovas, jo atstovas ieškovės nurodyto poreikių ir išlaidų dydžio taip pat neginčijo, o tai suponuoja išvadą, kad su ieškovės poreikiais ir išlaidomis jiems patenkinti sutiko (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio (MMA) išlaikymas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas vertina, kad ieškovės minimaliems būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 350 Eur suma.

Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju, spręndžiant dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, turi būti įvertintina abiejų jos biologinių tėvų turtinė padėtis, išlaikytinių skaičius. Kaip matyti tiek atsakovas tiek trečiasis asmuo neturi registruotino nekilnojamojo turto, tačiau kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų, trečiasis asmuo turi transporto priemonę, o atsakovas neturi. Trečiasis asmuo nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna įstatymo nustatyto dydžio terminuotas motinystės išmokas, tuo tarpu atsakovas dirba užsienio valstybėje – Ispanijoje, gauna stabilų darbo užmokestį, kas mėnesį apie 1200 Eur grynųjų pajamų. Be to, iš fizinių asmenų pajamų mokesčio pinigų susigrąžinimo arba grąžinimo dokumento deklaracijos už 2015 metus matyti, kad atsakovui ir jo sutuoktinei per banką buvo grąžinta 1 117,05 Eur (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 52). Įvertintinas tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens elgesys, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Trečiasis asmuo, įgyvendindamas tėvų pareigą rūpintis, išlaikyti vaikus, nurodė, jog nedirba, nes augina kūdikį, gauna motinystės išmokas, padeda dirbantis sutuoktinis. Tuo tarpu atsakovas nuolatos gyvena ir dirba užsienio valstybėje- Ispanijoje. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų į bylą neterminuotų darbo sutarčių, jis minėtose darbovietėse, kuriose dirba dabartiniu metu, įsidarbino 2011 metų balandžio 1 d., gauna pastovias darbines pajamas, apie 1200 Eur atskaičius mokesčius. Be to, atsakovui pagal pateiktą į bylą pajamų deklaraciją yra sugrąžinama apie 1100 Eur per metus sumokėto pajamų mokesčio. Pažymėtina, kad atsakovas yra pakankamai jaunas darbingo amžiaus žmogus, turintis pareigą imtis realių priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, kad padėti paramos / išlaikymo reikalingiems jo vaikams. Duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, trukdančių dirbti papildomą darbą, ar būtų neįgalus, nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo pateikta, atsakovo atstovo teigimu – atsakovas dirbti gali. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad trečiasis asmuo turi dar du išlaikytinius- nepilnamečius vaikus, o atsakovas, kaip nustatyta iš į bylą pateiktų neįgaliųjų pažymėjimų, geranoriškai išlaiko savo neįgalius tėvus bei taip pat turi nepilnametį vaiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovo išlaikytinių skaičius yra didesnis (3) nei trečiojo asmens (2), tačiau atsakovas gera valia moka išlaikymą savo tėvams, kurie pagal suteiktą neįgalumo lygį gauna atitinkamas valstybės skiriamas neįgalumo išmokas, o duomenų, kad jiems skiriamų valstybės išmokų nepakanka, byloje nepateikta. Taip pat atsakovas nepateikė duomenų, kad apskritai jo tėvams reikalinga parama. Taigi, abu ieškovės tėvai turi ir kitų išlaikytinių, tačiau šiuo metu atsakovės ir trečiojo asmens bendro vaiko išlaikymo didžioji našta tenka tik vienam trečiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tuo pačiu pažymėtina, kad tiek atsakovas atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, kad atsakovas niekada nenustojo teikti ieškovei išlaikymo, net jai tapus pilnamete. Minėtas atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovo į bylą pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas ieškovei šių metų liepos mėnesį pervedė 170 Eur, sekančiais mėnesiais atsakovas pervesdavo ieškovei po 50 Eur (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovei nenustojo teikti išlaikymo net jai ir tapus pilnamete, pervesdavo lėšas į ieškovės sąskaitą net ir gavęs šį ieškinį, tai rodo, kad atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, nekvestionuodamas pareigos prisidėti prie paramos ieškovei teikimo, tačiau ginčydamas patį paramos dydį. Esant visoms aukščiau nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovo ir trečiojo asmens galimybės teikti pilnametei universiteto studentei, besimokinančiai dieniniame skyriuje, paramą yra panašios: t.y. abu tėvai neturi nekilnojamojo turto ir nors trečiasis asmuo turi vieną transporto priemonę, o duomenų apie atsakovo turimas transporto priemones faktinėje gyvenamojoje vietoje – Ispanijoje, byloje nepateikta, Lietuvoje atsakovas neįregistravęs savo vardu transporto priemonių, tačiau trečiasis asmuo nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, vienas kurių yra dar tik metukų laiko, tuo tarpu atsakovas nors ir turi, kaip pats nurodo tris išlaikytinius – tėvus ir nepilnametį vaiką, tačiau turi pastovų darbą ir stabilias pajamas, o galimai išlaikomi atsakovo gera valia tėvai tikėtinai gauna pagal nustatytą neįgalumo lygį valstybės mokamas neįgalumo išmokas, duomenų apie atsakovo tėvams reikalingą papildomą materialinę paramą iš atsakovo byloje nepateikta, taip pat nepateikti duomenys apie atsakovo prastą sveikatą, neįgalumą, priešingai, teismo posėdžio metu iš atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas darbingas, sveikas, dirbantis Ispanijoje. Be to, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką nuolatos gyvena ir dirba aukšto bendro pragyvenimo lygio šalyje – Ispanijoje, kad geranoriškai ieškovei moka išlaikymą, manytina, kad priteisus ieškovei išlaikymą iš atsakovo vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos atsakovo ir jo šeimos narių teisėms ir interesams. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio iš atsakovo, vertintina tai, kad ieškovės nurodytiems teismo posėdžio metu poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga maždaug 350 Eur suma, todėl laikytina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo prie pilnametės dukros išlaikymo turėtų prisidėti 350 Eur suma.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams. Nagrinėjamojoje byloje, kaip minėta anksčiau, abiejų ieškovės tėvų turtinė padėtis yra panaši, todėl atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir pilnamečio vaiko poreikius, byloje dalyvaujančių asmenų žodinius paaiškinimus, įvertinus šalių galimybes gauti pajamų, į kasacinio teismo praktikoje nurodomą orientacinį kriterijų - minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo priteisimą būtiniems poreikiams patenkinti, ieškinys dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą pilnametei dukrai po 170 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. rugpjūčio 4 d.) iki ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 376 straipsnis, Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis, 3.208 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškinio reikalavime priteisti periodinį išlaikymą nėra nurodytas terminas nuo kada ieškovė jį prašo priteisti, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prašo išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Be to, pažymėtina, kad terminas, kada ieškovė tapo pilnamete (2016 m. liepos 24 d.) ir kada teismui buvo paduotas ieškinys (2016 m. rugpjūčio 4 d.) yra labai trumpas, tik 10 dienų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovė, kaip nustatyta iš jos paaiškinimų, vasaros periodu dirbo kosmetikos konsultante, teismo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimo už minėtas 10 dienų priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 376 straipsnis, CK 1.2, 1.5 straipsniai). Tokios išlaikymo (materialinės paramos) įsiskolinimo priteisimo praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1263-619/2014).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Byloje susidarė 14,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88, 96 straipsniai). Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinas 45 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės atstovė pateiktame 2016 m. lapkričio 29 d. prašyme nurodo, kad ieškovės advokato išlaidos, rengiant ieškinį ir atstovaujant ieškovę teisme, sudaro 400 Eur (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 22). Prie minėto prašymo pridėtas 2016 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitas, nurodant, kad ieškovė advokatei sumokėjo 200 Eur už dokumento surašymą (elektroninės bylos vidaus apyrašo II t., b. l. 22). Daugiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių likusios prašomos 200 Eur sumos, sumokėtos už advokato paslaugas, nei ieškovė nei jos atstovė į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė (CPK 178, 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, šios bylos sudėtingumą, būtinybę vykti advokatui į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teismas sprendžia, kad 200 Eur advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais ir kaip neviršijančios minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės G. V. ieškinį atsakovui L. V., trečiajam asmeniui J. M. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) pilnametei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. (ieškinio padavimo dienos) iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 14,38 Eur (keturiolika eurų 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.