Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Paysera LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5483-1134/2023 pagal ieškovės UAB „SKM COMPANY“ ieškinį atsakovei UAB ,,Paysera LT“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

21. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

23. Bylos duomenimis nustatyta, jog teikiami ieškovės ir atsakovės nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Atsižvelgiant į tai, kad su naujais įrodymais turėjo galimybę susipažinti bylos šalys ir kaip matyti iš procesinių dokumentų, šalys pasisakė dėl naujai teikiamų įrodymų, nenustačius, kad ieškovė ir atsakovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, teismo vertinimu, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos (CPK 314 straipsnis).

24. Taip pat 2023 m. gegužės 8 d. apeliantė Vilniaus apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Iš šio prašymų turinio nustatyta, jog jame apeliantė nurodo, naujas aplinkybes, argumentus bei įrodymus, kurie papildomai patvirtina byloje jos pateiktus argumentus. Taigi, įvertinus 2023 m. gegužės 8 d. teisme gauto apeliantės prašymo dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio prašymu siekiama papildyti jau pateiktą byloje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2023 gegužės 8 d. teisme gautą apeliantės prašymą dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo ir spręsdamas apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo klausimą jo nevertina.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį verslo klientams. Tarp šalių pasirašytoje Sutartyje yra nurodoma, jog atsakovė yra ne bankinė finansų įstaiga, vykdanti elektroninių pinigų leidimo veiklą. Pagal šią Sutartį, ieškovei neterminuotam laikotarpiui atsakovės sistemoje buvo atidaryta banko sąskaita. Atsakovė suteikė galimybę ieškovei įnešti, pervesti, laikyti savo sąskaitoje pervedimams skirtas lėšas, atlikti vietinius ir tarptautinius lėšų pervedimus, mokėti įmokas, gauti lėšas į sąskaitą, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, atlikti kitas operacijas, tiesiogiai susijusias su lėšų pervedimais. Automobilių prekyba besiverčianti ieškovė ir „HK serwis transport“ sutarė, jog ieškovė parduos, o „HK serwis transport“ pirks dvi transporto priemones: 1) vilkiką Mercedes-Benz Actros; 2) vilkiko priekabą Kässbohrer. Šiuo pagrindu ieškovė „HK serwis transport“ išrašė 2022 m. rugsėjo 29 d. išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SKM 22/071, 1 000,00 Eur dydžio avanso sumai ir 2022 m. rugsėjo 29 d. išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SKM 22/072, 1 000,00 Eur dydžio avanso sumai ir pateikė jas apmokėti. 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimu „HK serwis transport“ atstovas M. M. atliko minėtus avansinius mokėjimus. Tačiau, atsakovė 2022 m. spalio 5 d. pavedimu grąžino siuntėjui (M. M.) minėtus atliktus avansinius mokėjimus. Atsakovė taip pat ieškovei pateikė pranešimą, jog pervedimai buvo grąžinti siuntėjui ieškovės reikalavimu.

26. Atsakovė nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 30 d. atliktų mokėjimų pervedimų įskaitymas buvo sustabdytas, nes pirminio mokėtojo duomenys (vardas, pavardė) sutapo su sankcionuoto asmens duomenimis. Atsakovės teigimu, ieškovė visų duomenų, tame tarpe, ir visų dokumentų, galinčių pagrįsti mokėtojo atliktų piniginių operacijų teisėtumą, nepateikė. Negalėdama tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, atsakovė galėjo pasinaudoti ne tik Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams (toliau - BMPS) nustatyta teise sulaikyti klientės lėšas iki papildomos informacijos pateikimo, bet ir jas grąžinti pirminiam lėšų siuntėjui (BMPS 12.1.6 papunktis). Taigi šiuo atveju neegzistuoja sutartinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga - neteisėti veiksmai, atsakovei veikus BMPS nustatytų kompetencijų ribose. Ieškovė, grįsdama patirtą žalą, jokių dokumentų, išskyrus išankstines PVM sąskaitas-faktūras Nr. SKM 22/071 ir Nr. SKM 22/072, nepateikė.

Dėl atsakovės galimai melagingų teiginių

28. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – transporto priemonės Mercedes-Benz Actros, (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo kopiją, patvirtinančią, jog šis vilkikas buvo registruotas ieškovės vardu ir jai priklausė. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, matyti, jog apeliantė, tiek teikdama užklausą per internetinę www.eregitra.lt svetainę, tiek 2023 m. kovo 27 d. kreipdamasi į VĮ „Regitra“ dėl pažymos išdavimo, neteisingai nurodė vilkiko identifikacinį VIN kodą, kuris yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pati apeliantė, pateikusi klaidingą informaciją VĮ „Regitra“ duomenų bazėse negalėjo rasti/gauti jos prašomų duomenų. Dėl šios priežasties, apeliantės argumentai, jog minėta transporto priemonė nepriklausė ieškovei, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl žalos priteisimo ir jos dydžio

29. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė be jokio teisėto pagrindo iš ieškovės sąskaitos nurašė pinigines lėšas, dėl ko ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė 2 000,00 Eur žalos, kadangi kita sandorio pusė (įmonė „HK serwis transport”) dėl atsakovės kaltės atsisakė jį sudaryti. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. atliktų mokėjimų pervedimų įskaitymas buvo sustabdytas, nes pirminio mokėtojo duomenys (vardas, pavardė) sutapo su sankcionuoto asmens duomenimis. Atsakovės teigimu, ieškovė visų duomenų, tame tarpe, ir visų dokumentų, galinčių pagrįsti mokėtojo atliktų piniginių operacijų teisėtumą, nepateikė.

30. Pažymėtina, jog BMPS 8.1 punkte nustatyta, jog mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą. Sutikimas gali būti patvirtinamas raštu, elektroniniu parašu, klientui suteiktu slaptažodžiu, kodais ir (arba) kitomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Sutikimas įvykdyti mokėjimo operaciją arba kelias mokėjimo operacijas taip pat gali būti duodamas per gavėją arba mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėją. Visais šiame būdais patvirtintas sutikimas laikomas kliento (mokėtojo) tinkamai patvirtintu, turintis tokią pačią teisinę galią kaip ir tokio kliento (jo atstovo) pasirašytas popierinis dokumentas (sutikimas), yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė sprendžiant UAB „Paysera LT“ ir kliento ginčus teismuose bei kitose institucijose, ir klientas neturi teisės ginčyti UAB „Paysera LT“ įvykdytos mokėjimo operacijos, jei mokėjimo nurodymas buvo patvirtintas sutikimu, kuris pateiktas šiame punkte nustatytu būdu. BMPS 8.2 punktu šalys numatė, kad kliento (mokėtojo) sutikimas pateikiamas iki mokėjimo operacijos įvykdymo. Klientui (mokėtojui) ir UAB „Paysera LT“ susitarus mokėjimo operacija gali būti autorizuota, t. y. gautas tokio kliento sutikimas, po mokėjimo operacijos įvykdymo. Pagal BMPS 14.1 punktą, kiekviena sutarties šalis yra atsakinga už visas baudas, netesybas, nuostolius, kylančius kitai šaliai dėl kaltosios šalies padaryto sutarties pažeidimo.

31. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė neturėjo teisės be ieškovės sutikimo kontroliuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių pinigų naudojimo. BMPS 8.1 punktas nurodo, kad lėšos iš kliento sąskaitos gali būti nurašomos su jo sutikimu, duotu numatytomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis, arba, tam tikrais atvejais, gavus kliento sutikimą po mokėjimo operacijos įvykdymo. Taigi, ieškovė, gavusi 2 000,00 Eur dydžio mokėjimą į sau priklausančią sąskaitą, tapo šių piniginių lėšų savininke ir nuo šio momento, disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais galėjo tik savo iniciatyva. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė jokio sutikimo dėl piniginių lėšų nuskaitymo nuo savo sąskaitos atsakovei nebuvo davusi.

32. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovei kreipusis į ieškovę pateikti informaciją dėl atlikto piniginio sandorio, ieškovė atsakovei pateikė visą turimą informaciją ir dokumentus, susijusius piniginių lėšų pervedimu (BMPS 2.13 punktas), todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog ji dėjo maksimalias pastangas atsakovę informuoti apie sudaryto sandorio aplinkybes ir su ja bendradarbiavo, t. y. atsakė į atsakovės užduotus klausimus, pateikė atsakovei išankstines 2022 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. SKM 22/071 ir Nr. SKM 22/072.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginius, jog ieškovei pavedimą atlikęs asmuo M. M. buvo įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašą, nėra ir tokių duomenų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

34. Apeliantės teigimu, ji prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti ieškovę pateikti duomenis, susijusius su sandoriu su įmone „HK serwis transport“, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantės prašymus, ir nagrinėjant bylą rėmėsi tik vienašališkai išrašytomis dvejomis sąskaitomis – faktūromis, ant kurių buvo tik ieškovės parašai, tačiau nebuvo jokių pirkėjo patvirtinimų. Apeliantės instancijos teismas nesutikdamas su minėtais apeliantės argumentais pažymi, jog 2023 m. sausio 19 d., gavus atsakovės prieštaravimus, kuriuose buvo išreikštas prašymas įpareigoti ieškovę pateikti duomenis, susijusius su sandoriu su „HK serwis transport“, pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo patenkino bei įpareigojo ieškovę, pateikti teismui visus duomenis, susijusius su „HK serwis transport” sandorio sudarymu ir vykdymu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo jos minėtus prašymus, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui 2023 m. vasario 10 d. pateiktu atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus nurodė, jog bylą nagrinėjančiam teismui negali pateikti papildomų dokumentų, susijusių su „HK serwis transport” sandorio sudarymu ir vykdymu, nes jų neturi. Ieškovė nurodė, jog visi jos turimi rašytiniai įrodymai ir argumentai, susiję su tarp ieškovės ir įmonės „HK serwis transport” sudarytu sandoriu, buvo pateikti į bylą bei išdėstyti teikiant ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovės. Taigi, šiuo atveju nebuvo pagrindo papildomai įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, kurių ji neturi.

35. Apeliantė taip pat nurodo, jog byloje buvo keliamas reikalavimas – atlyginti patirtą žalą, atsiradusią atsakovei grąžinus mokėtojui į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą pervestas lėšas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teisme žalos dydis buvo vertintas formaliai, visiškai nebuvo pasisakyta apie bylos esmę – žalą ir jos dydį. Ieškovė byloje patvirtino, kad šių transporto priemonių „HK Servis Transport“ nepateikė, todėl susiklostė situacija, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovės įmonės balansas nepasikeitė, t. y. ieškovės balanse liko dvi transporto priemonės. Taigi, ieškovė, nepatyrusi jokių išlaidų, pirmosios instancijos teismo sprendimu gautų 2 000,00 Eur, t. y. nepagrįstai praturtėtų apeliantės sąskaita.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl apeliantės neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, kt.).

37. Nors apeliantė nurodo, jog ieškovė nepatyrė žalos, o ir pirmosios instancijos teismas nevertino patirtos žalos dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju yra akivaizdu, jog ieškovės patirta žala pasireiškė kaip netiesioginiai nuostoliai, t. y. kaip ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti. Šiuo atveju matyti, jog apeliantė be jokio teisėto pagrindo iš ieškovės sąskaitos nurašė pinigines lėšas, dėl ko ieškovė dėl apeliantės kaltės patyrė 2.000,00 Eur žalos, kadangi kita sandorio pusė (įmonė „HK serwis transport”) dėl atsakovės kaltės atsisakė jį sudaryti, t. y. ieškovė ne tik prarado 2 000,00 Eur avansą, bet ir sandorio sudarymas buvo nutrauktas būtent dėl apeliantės veiksmų. Nors apeliantė nurodo, jog dėl jos veiksmų ieškovės įmonės balansas nepasikeitė (dėl ko nepatyrė žalos), tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog ieškovė siekė parduoti transporto priemones, o dėl apeliantės veiksmų nepavykus parduoti transporto priemonių, patyrė netiesioginius nuostolius, t. y. prarado ne tik 2.000,00 Eur sumą (avansą), bet ir jei būtų sudarytas minėtas sandoris, likusią sandorio sudarymo sumą. Be to, ieškovei būtent 2.000,00 Eur avanso pervedimas įrodo būsimo sandorio realumą, t. y. šiuo atveju jeigu ne apeliantės neteisėti veiksmai, sandoris būtų sudarytas ir pajamos būtų realios, o ne tikėtinos. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog ieškovė nepatyrė žalos ir/ar žalos dydis būtų buvęs vertintas formaliai bei tai, jog ieškovė nepagrįstai praturtėtų apeliantės sąskaita yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog tarp atsakovės kaltų, neteisėtų veiksmų, t. y. 2022 m. spalio 5 d. atsakovės atliktos finansinės operacijos, nuskaitant nuo ieškovės sąskaitos 2 000,00 Eur sumą ir ieškovei kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (Sutarties 8.1, 8.2, 14.1 punktai), esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 2 000,00 Eur žalos atlyginimą, yra pagrįstas.

39. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

42. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas ir įvertinus tai, kad ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šiuo atveju yra neaktualus.

43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

44. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.