Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Devynduoniai“ atstovui adv. G. Blaškevičiui, atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atstovei O. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Darvi“ ieškinį atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ dėl pasiūlymo užtikrinimo mokesčio priteisimo ir konkurso sąlygos pripažinimo neteisėta, trečiasis asmuo UAB „Devynduoniai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Darvi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti konkurso gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 1 zonoje nuostatų, patvirtintų AB „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 73 5.2 ir 9.11 punktus neteisėtais ab initio; 2) priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 115 848,01 EUR pasiūlymo užtikrinimo mokesčio sumą UAB „Darvi“ naudai; 3) priteisti UAB „Darvi“ naudai iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 8 procentiniais punktais padidintos vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomos fiksuotosios palūkanų normos dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2008 m. liepos 21 d. paskelbtas konkursas gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 1 zonoje (iki 30 MW) (toliau – konkursas). Pagal konkurso nuostatų, patvirtintų AB „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 73 (toliau – nuostatai) 5.2 punktą, konkurso dalyviai turėjo sumokėti 115 848, 01 EUR pasiūlymo užtikrinimo mokestį, kuris, dalyvius pripažinus konkurso laimėtojais, būtų įskaitytas į būsimą vėjo elektrinės/vėjo elektrinių parko prijungimo prie tinklų mokesčio ir visos papildomos įmokos 1 sumokėjimą (toliau – pasiūlymo užtikrinimas). 2008 m. spalio 2 d. UAB „Vildara“ už UAB „Devynduoniai“ sumokėjo pasiūlymo užtikrinimo 115 848,01 EUR dydžio mokestį (nuo 2011 m. sausio 3 d. UAB „Vildara“ perleido savo teises ir pareigas UAB „Darvi“), todėl UAB „Darvi“ laikoma įvykdžiusi prievolę už UAB „Devynduoniai“ sumokėti pasiūlymo užtikrinimo mokestį. UAB „Devynduoniai“ 2008 m. spalio 29 d. konkurso komisijos protokolu Nr. 6 buvo pripažintas konkurso laimėtoju.2009 m. gegužės 9 d. UAB „Devynduoniai“ buvo išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217 (toliau – Leidimas). Leidimo galiojimo trukmė – 24 mėnesiai, t.y. iki 2011 gegužės 9 d. Gavęs leidimą, UAB „Devynduoniai“ pagal konkurso nuostatus įgijo pareigą nustatyta tvarka kreiptis į tinklų operatorių dėl vėjo elektrinės/vėjo elektrinių parko prijungimo prie tinklų. Ne dėl UAB „Devynduoniai“ kaltės, t.y. dėl nuo UAB „Devynduoniai“ visiškai nepriklausančių aplinkybių, užsitęsus teritorijų planavimo ir statybos dokumentų derinimo su kompetentingomis institucijomis bei atsakingų institucijų sprendimų priėmimo procedūroms, numatytą vėjo elektrinių statybos ir prijungimo prie elektros tinklų projektą (toliau – projektas) užbaigti per leidime numatytą terminą tapo neįmanoma. Taigi, leidime nustatytas 24 mėnesių terminas buvo praleistas ne dėl UAB „Devynduoniai“ kaltės. Projekto savalaikį įgyvendinimą apsunkino tai, kad jo įgyvendinimui buvo būtinas detalusis planas ir tik 2010 m. kovo 19 d. buvo gautos naujos planavimo sąlygos detaliojo plano parengimui. 2011 m. sausio 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (15.26)-2D-500 buvo nurodyta, kad projekto įgyvendinimui papildomai yra būtinas patvirtintas vėjo jėgainių išdėstymo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas. Sprendimas dėl minėto specialiojo plano rengimo pradžios buvo priimtas tik 2011 m. balandžio 7 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-153. Kauno rajono savivaldybės taryba 2011 m. birželio 30 sprendimu Nr. TS-141 patvirtino projektui įgyvendinti reikalingą detalųjį planą, tačiau atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad šis sprendimas įsigalioja tik patvirtinus Kauno rajono savivaldybės Babtų seniūnijos specialųjį planą ir tik tuo atveju, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštaraus specialiojo plano sprendiniams. Vėjo jėgainių išdėstymo Kauno rajono savivaldybės Babtų seniūnijos specialusis planas buvo patvirtintas tik 2012 m. gegužės 24 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-229. Taigi, daugiau kaip 3 metus po leidimo išdavimo užtruko vien tik teritorijų planavimo procedūros, kurių trukmės UAB „Devynduoniai“ net nekontroliavo ir neturėjo jokios galimybės jų paspartinti. UAB „Devynduoniai“ dar nesibaigus leidimo galiojimui 2011 m. kovo 7 d. raštu Nr. 2-1344 kreipėsi į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo pratęsimo. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2011 m. kovo 14 d. raštu Nr. (8.6-10)-3-724 atsisakė pratęsti terminą, nes nėra pašalintos aplinkybės, trukdančios pratęsti leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą galiojimą. UAB „Devynduoniai“ 2015 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į Energetikos ministeriją su pakartotiniu prašymu dėl leidimo galiojimo pratęsimo ir nurodė, kad yra įvykdęs tiek apraše, tiek veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse (toliau – taisyklės) nurodytus leidimui pratęsti keliamus reikalavimus, tačiau šis prašymas vėlgi buvo atmestas, nurodant, kad leidimas negali būti pratęstas, nes jo galiojimas yra pasibaigęs 2011 m. kovo 9 d. UAB „Devynduoniai“ 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2015 m. rugpjūčio 28 d. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą Nr. 2R-2508, kuriuo buvo atsisakyta pratęsti leidimo galiojimą bei įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją pakartotinai išnagrinėti UAB „Devynduoniai“ prašymą ir pratęsti leidimo galiojimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-11166-244/2015 UAB „Devynduoniai“ skundas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.2015 m. vasario 6 d. UAB „Berlainių vėjas“ ir UAB „Devynduoniai“ sudarė tarpusavio susitarimą Nr. 1250206 D-BV (toliau – susitarimas Nr. 1250206 D-BV), kuriuo UAB „Berlainių vėjas“ perėmė visas UAB „Devynduoniai“ statytojo teises ir pareigas pagal pareiškėjui išduotą leidimą ir 2014 m. sausio 15 d. leidimą statyti Nr. LNS-24-140115-00021 vėjo jėgaines. UAB „Berlainių vėjas“ pastatė vėjo jėgaines pagal UAB „Devynduoniai“ vėjo jėgainių plėtros projektą, t.y. iš esmės buvo įvykdytas projektas pagal konkursą, jėgainės faktiškai pastatytos ir pajungtos į tinklą pagal UAB „Berlainių vėjas“, ką pagrindžia Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis. 2017-03-15, 2017-04-19, 2017-05-02, 2017-06-02, 2017-07-11 ir 2017-09-14 UAB „Devynduoniai“ prašė atsakovų grąžinti sumokėtą pasiūlymo užtikrinimo mokestį, t.y. 115 848, 01 EUR, nes leidimo galiojimas nebuvo pratęstas ne dėl jo, o valstybės institucijų kaltės, tačiau atsakovai nepagrįstai atsisakė grąžinti pasiūlymo užtikrinimo mokestį. UAB „Devynduoniai“ visas savo reikalavimo teises į minėtą sumą perleido ieškovui 2017-10-10 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.Šiuo atveju susidarė situacija, kai pagal konkursą numatyta elektrinė faktiškai buvo pastatyta, tačiau prievolių užtikrinimo mokestis - t.y. 115 848, 01 EUR nebuvo grąžintas.Pažymi, jog Kauno rajono savivaldybė detalųjį planą patvirtino tik praėjus 381 dienai po Leidimo pasibaigimo, kas lėmė, jog tik 2014 sausio 15 d. išduotas leidimas statyti vėjo jėgaines Nr. LNS-24-140115-00021, t.y. praėjus 982 dienom po leidimo pasibaigimo. Akivaizdu, jog teritorijų planavimo procedūros buvo pradėtos likus maždaug metams laiko iki leidimo pabaigos, o dėl Kauno rajono savivaldybės sprendimo keisti kartu ir Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą, kurios užtruko 826 dienas, UAB „Devynduoniai“ net neturėjo teorinės galimybės pastatyti vėjo jėgainių ir organizuoti jų pajungimą į tinklą. Kita vertus, net ir pratęsus leidimą 6 mėnesiams (AIEĮ 16 straipsnio 8 dalis) t.y. iki 2011 m. lapkričio 9 d. UAB „Devynduoniai“ nebūtų galėjęs atlikti jokių statybos darbų, kadangi statybos leidimas buvo išduotas tik 2014 sausio 15 d. Taigi, susiklostė situacija, kai UAB „Devynduoniai“ apskritai net negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų laiku, ne dėl jo priklausančių priežasčių. Iš to seka, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ imperatyvios normos pagrindu (AIEĮ 15 straipsnio 3 dalis) draudžiant pasinaudoti pasiūlymo užtikrinimo priemone, ji privalo būti grąžinama pasiūlymo užtikrinimo priemonę pateikusiam subjektui – šiuo atveju UAB „Devynduoniai“. Ieškovo teigimu, šiuo atveju prievolių užtikrinimo priemonė pagal konkurso sąlygas atitinka užstato, kaip vieno iš prievolės užtikrinimo būdu turinį. Užstato panaudojimo sąlygos implikuoja, kad užstatas taip pat netiesiogiai skirtas AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtiniams praradimams, kylantiems UAB „Devynduoniai“ pažeidus savo prievoles, kompensuoti, dėl to prievolių pažeidimo atveju, jeigu AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius; UAB „Devynduoniai“ įvykdžius savo prievoles, užstatas jam turėtų būti grąžinamas nepaisant to, ar vykdant prievoles buvo jų pažeidimų, ar ne, jeigu tik pažeidimai yra ištaisyti. Priešingu atveju, užstatas atliktų baudinę funkciją.Nurodė, kad aplinkybė, jog prievolė įvykdyta – elektrinė pastatyta ir pajungta į tinklą, darbai atlikti tinkamai, kad tai padaryta praleidus ne dėl UAB „Devynduoniai“ kaltės leidime nurodytą terminą, buvo įrodyta. UAB „Devynduoniai“ ginčijant užstato negrąžinimą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ nenurodė, kad atliktų darbų kokybė netinkama, ar dėl laiku neatliktų darbų patyrė nuostolių ir neįrodinėjo jų dydžio, delspinigių neskaičiavo, užstato negrąžinimą grindė vien konkurso įvykdymo termino pažeidimo aplinkybe. Byloje nenustačius fakto, kad dėl praleisto konkurso įvykdymo termino AB „Energijos skirstymo operatorius“ patyrė nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti UAB „Devynduoniai“ sumokėtas užstatas, pripažintina pagrįsta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmai, negrąžinant užstato, neatitinka elgesio reikalavimų.Be to, vadovaujantis aprašu, pastarasis apskritai nenumato teisės atsakovams konkurso sąlygose nustatyti nei netesybų, nei pasiūlymo užtikrinimo priemonių, todėl apskritai atsakovai neturėjo teisės reikalauti iš UAB „Devynduoniai“ pasiūlymo užtikrinimo priemonių. Aprašas yra viešosios teisės norminis administracinis aktas, todėl jį taikantys subjektai privalo vadovautis viešosios teisės principais.Pažymėtina, jog jeigu konkurso nuostatų 9.11 ir 5.2 punktai, būtų vertintini kaip sutarties tarp pareiškėjo UAB „Devynduoniai“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytos plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus nuostatos dėl netesybų, tokie punktai iš esmės privalėtų būti pripažinti neteisėtais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Šiuo atveju konkurso 9.11 ir 5.2 punktuose akivaizdžiai įtvirtintos netesybos, kadangi minėtuose konkurso sąlygų punktuose nurodoma, kad pasiūlymo užtikrinimo mokestis yra minimalūs tinklo operatoriaus nuostoliai, o tai prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalims, kurios yra imperatyvios ir nesuteikia teisės nustatyti netesybų, todėl tokios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ab initio.Ieškovo manymu, atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš esmės nepagrįstai praturtėjo 115 848 EUR suma, kadangi UAB „Berlainių vėjas“, būdamas UAB „Devynduoniai“ teisių ir pareigų, atsiradusių kaip konkurso laimėtojui, perėmėjas, įgyvendino projektą ir pagal gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-E1D2611412 2016-05-12 privalėjo sumokėti 288 425,34 EUR prijungimo prie elektros tinklų mokestį AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atsakovas negalėjo minėtos sumos reikalauti ir turėjo ją mažinti 115 848,01 EUR suma, kuri buvo sumokėta už UAB „Devynduoniai“, tačiau to nepadarė, todėl už tų pačių jėgainių pajungimą į tinklą gavo užmokestį du kartus – 288 425,34 EUR sumą iš UAB „Berlainių vėjas“ ir 115 848,01 EUR iš UAB „Devynduoniai“. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Lietuvos energija“ bendrame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinio reikalavimui pripažinti konkurso gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 1 zonoje (iki 30 MW) nuostatų, patvirtintų AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 73, 5.2 ir 9.11 punktus neteisėtais ab initio atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, o ieškinį dėl pasiūlymo užtikrinimo mokesčio priteisimo ir konkurso sąlygos pripažinimo negaliojančia atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir „Lietuvos energija“, UAB atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad ieškovas prašo teismo konkurso nuostatų 9.11 punktą pripažinti negaliojančiu ab initio, todėl akivaizdu, kad ieškovas iš tiesų kvestionuoja konkurso sąlygų teisėtumą. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija konkurso rezultatų, ieškinyje ginčijamos pačios konkurso sąlygos, todėl akivaizdu, kad konkurso rezultatas ir konkurso laimėtojui kylančios teisinės pasekmės (prievolės) tiesiogiai priklauso nuo konkurso sąlygų, todėl tokiam ginčui taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Pažymi, kad konkursas pasibaigė jau beveik prieš 10 metų, todėl akivaizdu, kad pasibaigusio konkurso sąlygos taip pat nebegalioja, dėl ko negali būti ginčijamos. Vadovaujantis aprašu buvo nustatomos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius elektros energijos šaltinius, gamybos ir pirkimo skatinimo sąlygos ir reikalavimai. Pagrindinė skatinimo forma - aprašo 12 punkte nustatyta 40 procentų prijungimo mokesčio nuolaida. Nuostatų 9.11 punkte numatyta, kad konkurso laimėtojui nepradėjus eksploatuoti vėjo elektrinės/vėjo elektriniu parko iki 2010 m. gruodžio 31 d. arba panaikinus konkurso dalyviui išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, konkurso dalyvis praranda konkurso laimėtojo statusą. Tokiais atvejais pasiūlymo užtikrinimo mokesčiai, nustatyti nuostatų 5.2 punkte, laikomi minimaliais tinklų operatoriaus nuostoliais ir konkurso dalyviui negrąžinami. Konkurso laimėtojas, įgijęs teisę į 40 procentų prijungimo mokesčio nuolaidą, iki 2010 m. gruodžio 31 d. nepradėjo eksploatuoti 4 MW vėjo elektrinių parko, nors tai buvo esminė konkurso nuostatų sąlyga. Kaip minėta, konkurso laimėtojui 2009 m. kovo 9 d. išduotas leidimas Nr. LP-0217 galiojo iki 2011 m. kovo 9 d. ir nebuvo pratęstas. Taigi, UAB „Devynduoniai“ prarado Konkurso laimėtojo statusą, ir tokiu atveju taikytinos nuostatų 9.11 punkte įtvirtintos pasekmės - pasiūlymo užtikrinimo mokestis konkurso dalyviui negrąžinamas.Ieškovas nepagrindė bei neįrodė, jog teritorijų planavimo ir statybos dokumentų derinimo klausimai konkurso laimėtojui nebuvo žinomi dar iki projekto plėtojimo pradžios. Pažymėtina, kad konkurso nuostatai buvo vieši dokumentai ir konkurso laimėtojas turėjo pakankamai laiko tinkamai susipažinti su konkurso (ir projekto vykdymo) sąlygomis, apskaičiuoti savo technines galimybes. Vėjo elektrinių parko eksploatavimo pradžios terminas buvo nurodytas konkurso nuostatų 9.11 punkte, jis buvo žinomas ir konkurso laimėtojui, kuris pasirinko veikti savo rizika, todėl būdamas verslo subjektas, turėtų prisiimti visą atsakomybę už projekto neįgyvendinimą. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių, jog konkurso laimėtojas domėjosi teritorijų planavimo ir statybų dokumentų derinimo procedūrų trukmės klausimais, ieškovas taip pat nepateikė. Kita vertus, matydamas, kad projekto įgyvendinimas nepagrįstai užtrunka dėl valdžios institucijų kaltės, konkurso laimėtojas turėjo visas galimybes skųsti ar kitaip ginčyti kompetentingų institucijų veiksmus, tačiau to nedarė, o pasirinko laukimo taktiką.Pažymėtina, kad tarp konkurso laimėtojo ir UAB „Berlainių vėjas“ 2015 m. vasario 6 d. pasirašyto susitarimo preambulės (A) punkte nurodoma, kad susitarimas sudaromas atsižvelgiant į tai, kad konkurso laimėtojas neturi finansinių išteklių ir pakankamai patirties tam, kad galėtų savarankiškai vystyti vėjo elektrinių parką. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog konkurso laimėtojo projektas nebuvo įgyvendintas laiku ne dėl jo paties kaltės, o dėl valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų ir (ar) trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kurių konkurso laimėtojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti. Be to, priimti teismų sprendimai dėl ginčo leidimo Nr. LP-0217 pratęsimo turi prejudicinę galią ir nekvestionuojami.Ieškinio reikalavimas grąžinti pasiūlymo užtikrinimo mokestį grindžiamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau - AIEĮ) 15 straipsnio 3 dalimi. Minėta nuostata paremtas reikalavimas atmestinas, kadangi pasiūlymo galiojimo užtikrinimas buvo sumokėtas 2008 m. spalio 2 d., t. y. dar iki AIEĮ įsigaliojimo. Taigi, ginčo santykiams taikytinos aprašo bei nuostatų nuostatos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad UAB „Berlainių vėjas“ pastatė vėjo elektrinių parką 2016 m. kovo 31 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-414 pagrindu, kuris nėra susijęs su 2009 m. kovo 9 d. konkurso laimėtojui išduotu leidimu Nr. LP-0217 ir konkurso pasiūlymo užtikrinimo mokesčiu. Dėl to, aplinkybė, jog UAB „Berlainių vėjas“ ir konkurso laimėtojas 2015 m. vasario 6 d. sudarė tarpusavio susitarimą, pagal kurį UAB „Berlainių vėjas“ perėmė projekto vykdymą, neturi teisinės reikšmės. Be to, kadangi konkurso laimėtojo leidimo galiojimas buvo pasibaigęs, jis negalėjo perleisti jo kitam asmeniui, taip pat tai draudžia padaryti nuostatų 9.10 punktas. Konkurso nuostatų 9.11 punktas nėra savitikslė nuostata. Tokių sąlygų numatymas nuostatuose turi realų faktinį pagrindą. Tai reiškia, jog skirstomųjų elektros tinklų operatorius, atlikdamas gamintojų prijungimo veiksmus, rezervuoja atitinkamą galią, įvertinus potencialaus gamintojo planuojamus gamybos pajėgumus bei atlieka kitus veiksmus. Taigi, šių tiesioginių nepatogumų ir suvaržymų, tenkančių AB „ Energijos skirstymo operatorius“, finansinė vertė (pasiūlymo užtikrinimo mokesčio pavidalu) pagrįstai laikytina minimaliais tinklų operatoriaus nuostoliais. Atsakovų įsitikinimu, konkurso nuostatuose įtvirtintas pasiūlymo užtikrinimo mokestis yra leistina prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Nagrinėjamu atveju, konkurso laimėtojas neįvykdė esminės prievolės - iki 2010 m. gruodžio 31 d. nepradėjo eksploatuoti 4 MW vėjo elektrinių parko ir tokiu būdu neįvykdė minėtų nuostatų sąlygų. Pagrindinės prievolės neįvykdymas reiškia ir tai, jog teisinio pagrindo grąžinti prievolės užtikrinimo priemonės atsakovai neturi.Atsakovai taip pat nesutinka su konkurso sąlygai ieškovo priskiriama baudine funkcija. Atsakovų vertinimu, konkurso nuostatų sąlygos turi būti vertinamos kaip sutarties tarp ginčo šalių nuostatos. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovas UAB „Lietuvos energija“ pakeistas tinkamu atsakovu AB „Lietuvos energijos gamyba“.Ieškovas UAB „Darvi“ dublike palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašo jį patenkinti. Pažymi, jog atsakovai netinkamai taiko minėtą normą, kadangi ieškovas nekelia reikalavimų atsirandančių iš konkurso rezultatų, tačiau kelia reikalavimus kylančius iš konkurso vykdymo, t. y. ieškovas nekvestionuoja konkurso laimėjimą patvirtinančių sprendimų, jų neginčija, tačiau ginčija užstato nusavinimo klausimą, kurį atliko AB „Energijos skirstymo operatorius“, todėl atsakovų prašymas taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, yra nepagrįstas. Ieškovas nesutinka su atsakovų teiginiais, jog UAB „Devynduoniai“ galėjo imtis kažkokių tai veiksmų, kad vėjo elektrinių statybos ir prijungimo prie elektros tinklų projektas, būtų įgyvendintas per 2009-05-09 UAB „Devynduoniai“ išduotame leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą nustatytą terminą. Pažymi, jog atsakovų teiginiai, jog vien tai, kad konkurso nuostatai buvo vieši nesudaro prielaidos teigti, jog ieškovas privalėjo žinoti, jog nespės įvykdyti projekto per leidime nustatytą terminą, kadangi kaip jau buvo minėta, tik po leidimo išdavimo 2010-02-18 Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad yra būtina keisti dar ir Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.Atsakovai melagingai nurodo, kad jiems nebuvo žinoma situacija apie valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmus, tačiau faktą, kad jiems vis situacija yra žinoma, pagrindžia jų pačių rašyti raštai atsakymai laimėtojui ir ieškovui. Šiuo atveju atsakovai bando perkelti atsakomybę valstybei ir/ar savivaldybei.Nors atsakovai nurodo, kad nagrinėjamam atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, vadovaujantis AIEĮ 16 straipsnio 8 dalimi. Atsakovai teigia, kad laimėtojas iš esmės negalėjo perleisti leidimo, kadangi jis buvo pasibaigęs 2011-03-09, tačiau tokių atsakovo teiginių nepatvirtina joks įrodymas. Pažymėtina, jog atsakovai nepriėmė jokio sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas laimėtojas praradusiu konkurso laimėtojo statusą, nors tą privalėjo padaryti pagal konkurso 10.1 punkto reikalavimus, kurie numato konkurso nutraukimo procedūrą, apie tokį sprendimą nebuvo informuotas ir laimėtojas. Tai reiškia, jog ieškovas nebuvo praradęs teisės įgyvendinti projektą pagal leidimą.Atsakovas teigia, jog patyrė nuostolius dėl, to jog laimėtojas laiku neįgyvendino projekto, nurodydamas, jog privalėjo rezervuoti atitinkamą galią įvertinęs gamintojo pajėgumus, tačiau nepateikia jokių tą patvirtinančių įrodymų, todėl visi minėti teiginiai turi tik deklaratyvų, tačiau ne įrodomąjį pobūdį. Atsakovai atsiliepimo 42 punkte nurodo, kad užtikrinimo mokestis šiuo atveju turėtų būti prilyginamas netesyboms pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį. Atsakovų nurodyta teismų praktika yra suformuota įprastų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu todėl šiuo atveju netaikoma, kadangi šioje byloje teisiniai santykiai susiklostė iš viešo konkurso, todėl privalo būti taikomi analogiškiems ar panašiems teisiniams santykiams formuluojama teismų praktika. Be to, atsakovų teiginiai, kad šiuo atveju laikant užstato sumą netesybomis, minėtos netesybos negali būti laikomos baudinėmis vien dėl to, kad jos iš anksto buvo žinomos ieškovui yra visiškai nelogiškas teiginys, kadangi tai netesybų pobūdžio nekeičia. Vien tas faktas, jog jokių nuostolių nepatyręs subjektas AB „Energijos skirstymo operatorius“ gali pasilikti užstatą, kaip nuostolių užtikrinimą, suponuoja baudinių netesybų buvimą.Atsakovai AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“ triplike palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, todėl jų neatkartoja. Atsakovai laikosi pozicijos, jog byloje keliamas ne tik reikalavimas dėl šalių įsipareigojimų vykdymo, bet ir dėl pačių konkurso sąlygų, dėl to šioje byloje turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.Konkurso nuostatuose numatyta vėjo elektrinių parko statybos ir prijungimo prie tinklų operatoriaus trukmė atitiko teisės aktuose numatytą reglamentavimą. Pažymėtina, kad aprašas nustato konkrečius terminus, į kuriuos turi orientuotis konkurso organizatorius, nustatydamas konkurso sąlygas. Aprašo 19 punkte numatyta kad leidimas, išduotas pagal konkurso rezultatus, galioja 24 mėnesius nuo išdavimo dienos. Akivaizdu, kad atsakovų organizuojamo konkurso sąlygos turėjo atitikti šį apraše nustatytą terminą, kadangi konkurso sąlygų įgyvendinimas įmanomas tik turint galiojantį leidimą. Dėl šios priežasties konkurso nuostatuose buvo nustatytas terminas, kuris neviršija 2 metų trukmės. Ieškovas, bandydamas įrodyti konkurso sąlygų įgyvendinimo termino neadekvatumą, nurodo, kad daugumai pareiškėjų, įgyvendinančių kitus panašius projektus pagal konkurso nuostatus, leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus buvo pratęsiami ir buvo leista užbaigti analogiškus projektus. Atsakovai pabrėžia, kad toks dubliko argumentas kaip tik įrodo, jog esant vienodoms aplinkybėms, kiti gamintojai sugebėjo įgyvendinti projektus, todėl terminų praleidimas šiuo atveju buvo sąlygotas konkurso laimėtojo veiksmų/neveikimo bei kompetencijos stokos. Atsakovų manymu, konkurso laimėtojas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant išvengti neigiamų padarinių, nors pagal konkurso sąlygas galėjo tai padaryti.Atsakovams kyla pagrįstos abejonės, ar dalyvaudamas konkurse, konkurso laimėtojas apskritai domėjosi vėjo elektrinių statybų reikalavimais, t. y. ar veikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Dublike ieškovas pats patvirtino, kad konkurso laimėtojas nebuvo profesionalus vėjo jėgainių parkų vystytojas, tai nurodė ir atsakovai atsiliepime, kas reiškia, kad konkurso laimėtojas jau konkurso metu žinojo, jog neturi atitinkamos kompetencijos, ir tai žinodamas neatsakingai vertino savo galimybes dalyvauti konkurse.Atsakovai laikosi pozicijos, kad, priešingai nei bando įrodyti ieškovas, konkurso laimėtojo Projektas ir UAB „Berlainių vėjas“ pastatytas vėjo jėgainių parkas yra du savarankiški projektai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2008 m. liepos 21 d. AB „Lietuvos energija“ paskelbė konkursą gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 1 zonoje (iki 30 MW). 2008 m. spalio 2 d. UAB „Vildara“ už UAB „Devynduoniai“ sumokėjo pasiūlymo užtikrinimo 115 848,01 EUR dydžio mokestį. Nuo 2011 m. sausio 3 d. UAB „Vildara“ perleido savo teises ir pareigas UAB „Darvi“, todėl ieškovas teigia, kad UAB „Darvi“ laikoma įvykdžiusi prievolę už UAB „Devynduoniai“ sumokėti pasiūlymo užtikrinimo mokestį. UAB „Devynduoniai“ 2008 m. spalio 29 d. konkurso komisijos protokolu Nr. 6 buvo pripažintas konkurso laimėtoju ir jai 2009 m. gegužės 9 d. buvo išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217. Ieškovas nurodė, kad ne dėl UAB „Devynduoniai“ kaltės ši bendrovė neprisijungė prie tinklų ir nesumokėjo prijungimo prie tinklų mokesčio, kurio užtikrinimui buvo sumokėtas prašomas priteisti mokestis. Darytina išvada, kad ieškovui ( perėmusiam UAB „Vildra“ teises ir pareigas ) neatsirado tesiės reikalauti sumokėto už konkurso dalyvį pasiūlymo užtikrinimo mokesčio, nes jis nebuvo konkurso dalyviu, įvykdęs prievolę už kitą asmenį jis įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo išlaidų iš asmens, kurio naudai vykdė prievolę, tačiau jam nebuvus konkurso dalyviu, pareiga mokėti šį mokestį jam nebuvo atsiradusi, todėl atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturi pareigos ne konkurso dalyviui grąžinti už kitą konkurso dalyvį sumokėto mokesčio. Teismas daro išvadą, kad reikalavimo teisę susigrąžinti sumokėtą mokestį turi konkurso dalyvis, tačiau svarstytina, ar yra pagrindas šį mokestį grąžinti, konkurso dalyviui neįvykdžius įsipareigojimo. Ieškovo nurodytos priežastys, dėl kurių tretysis asmuo UAB „Devynduoniai“ neįvykdė prisiimtos prievolės – užsitęsus teritorijų planavimo ir statybos dokumentų derinimo su kompetentingomis institucijomis bei jų sprendimų priėmimo procedūroms - yra pagrindu reikšti ieškinį institucijoms, dėl kurių kaltės atsirado žala, sumokėjus pasiūlymo užtikrinimo mokestį, bet mokesčio mokėtojui neprisijungus prie tinklų. Tik institucijų nesavalaikio pareigų atlikimo ar panašūs atvejai, jei neprisijungimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nesavalaikiai atliktais institucijų veiksmais, būtų pagrindu reikalauti žalos atlyginimo. Nustačius aplinkybę, kad tretysis asmuo turėjo galimybę kreiptis dėl leidimo pratęsimo, kad kreipėsi į tam įgaliotas institucijas, tačiau leidimas jam nebuvo pratęstas, darytina išvada, kad šios aplinkybės reikšmingos, vertinant, ar kitos institucijos, ar pats konkurso laimėtojas kaltas dėl to, kad neatliko prisijungimo veiksmų. Ginčą dėl leidimo pratęsimo išnagrinėjus Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui ir nutartimi, priimta 2017 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. A-326-525/2017 nusprendus, kad leidimas trečiajam asmeniui nebuvo pratęstas pagrįstai, darytina išvada, kad dėl trečiojo asmens kaltės jo teisė tęsti prisijungimo prie tinklų veiksmus, nutrūko. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad tai, jog kitoms įmonėms buvo pratęsiamas leidimo galiojimo terminas, negalėjo pareiškėjui suteikti teisėtų lūkesčių, kad bus ir jam išduoto leidimo galiojimo terminas pratęstas. Nurodyta, kad pareiškėjui leidimo termino pratęsimo sąlygos ir galimi terminai buvo žinomi, pareiškėjas neginčija aplinkybių, jog 2011 m., teikdamas prašymą pratęsti leidimo terminą, jis neatitiko visų šio prašymo tenkinimui reikalingų sąlygų. Pareiškėjas nenurodė, kad būtų nesusipažinęs su 2011 m. kovo 14 d. rašte Nr. (8.6-10)-3-724 esančiu turiniu, kuriame aiškiai nurodyta, kad 2009 m. kovo 9 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217 galiojimo terminas negali būti pratęstas. Pareiškėjas įstatyme numatytais terminais šio atsakovės sprendimo neginčijo, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo sąlygų įgyti teisėtų lūkesčių, kad jo prašymas, teikiamas praėjus 4 metams po leidimo termino galiojimo pabaigos, gali būti pratęstas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo pagrindas pratęsti trečiajam asmeniui išduotą leidimą, kad jis buvo nepratęstas nepagrįstai, kad dėl to tretysis asmuo įgijo teisę į sumokėto mokesčio susigrąžinimą. Tik tuo atveju, jei būtų nustatyti atsakovų kalti, netinkami veiksmai, trukdę trečiajam asmeniui vykdyti įsipareigojimą, atsakovai būtų atsakingi dėl žalos, kuri atsirado trečiajam asmeniui, sumokėjus pasiūlymo užtikrinimo mokestį, bet neprisijungus prie tinklų, atsiradimo. Pagal konkurso nuostatų, patvirtintų AB „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 73 5.2 punktą, konkurso dalyviai turėjo sumokėti 115 848, 01 EUR pasiūlymo užtikrinimo mokestį, kuris dalyviams, pripažintiems konkurso laimėtojais, būtų įskaitytas į būsimą vėjo elektrinės/vėjo elektrinių parko prijungimo prie tinklų mokesčio ir visos papildomos įmokos sumokėjimą. Ieškovas, ginčydamas nuostatų 5.2 punktą ir 9.11 punktus kaip neteisėtus nurodė tai, kad mokesčiu buvo įvardintos iš esmės nustatytos konkurso dalyviui netesybos. Nurodė, kad šie punktai iš esmės privalėtų būti pripažinti neteisėtais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Nurodė, kad šiuose konkurso sąlygų punktuose nurodoma, kad pasiūlymo užtikrinimo mokestis yra minimalūs tinklo operatoriaus nuostoliai, tuo konkurso 9.11 ir 5.2 punktuose akivaizdžiai įtvirtintos netesybos, o tai prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalims, kurios yra imperatyvios ir nesuteikia teisės nustatyti netesybų, todėl tokios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ab initio. LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas įsigaliojo 2011 m. gegužės 24 d. , todėl įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, kurios yra imperatyvios, negali būti pagrindu daryti išvadai, kad 2008 m. liepos 11 d. priimtas AB „Lietuvos energija“ įsakymo Nr. 73 5.2 punktas, prieštaravo įstatymui, kuris nebuvo priimtas ir negaliojo įsakymo priėmimo metu. Tai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog materialinio teisinio santykio atsiradimo metu, t.y. trečiajam asmeniui sumokant pasiūlymo užtikrinimo mokestį šis mokestis buvo nustatytas ir sumokėtas nepagrįstai, ieškovo reikalavimas pripažinti 2008-07-11 įsakymu patvirtintus konkurso 5.2 ir 9.11 nuostatų punktus neteisėtais nuo jų priėmimo momento, atmestinas. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijos 15 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios galios elektrinę, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti visu šio asmens pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis asmuo negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio asmens kaltės. Tais atvejais, kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateikia tinklų operatoriui dokumentus, įrodančius šioje dalyje numatytų aplinkybių egzistavimą, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. Tai, kad šiuo metu įstatyme numatyta galimybė asmeniui susigrąžinti sumokėtą prievolės įvykdymo užtikrinimą, yra pagrindu asmeniui kreiptis dėl mokesčio susigrąžinimo, tačiau jį susigrąžinti turi teisę asmuo, kuriam atsiradusi buvo prievolė šį mokestį sumokėti, taip pat asmuo nurodo aplinkybes, kurios yra pagrindu grąžinti šį mokestį. Šioje byloje reikalavimas grąžinti mokestį LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pagrindu nepareikštas, todėl jis byloje nenagrinėjamas.

36. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį šio reikalavimo atžvilgiu, prašymas tenkintinas, nes ginčijamos nuostatos buvo žinomos konkurso dalyviams 2008 m. liepos mėn., tai, kad ieškovas perėmė konkurse dalyvavusio UAB „Vildara“ teises ir pareigas 2011 m. sausio 3 d., nekeičia termino, nuo kurio skaičiuojama ieškinio senaties eigos pradžia, nes kartu ieškovas perėmė tokais pačias teises , kokias turėjo jo pirmtakas dėl konkurso sąlygų ginčijimo. CK 1.125 straipsnio 3 dalis numato, jog sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams, iš to darytina išvada, kad ir konkurso sąlygų ginčijimui taikomas toks pats ieškinio senaties terminas. Taigi, konkurse dalyvavęs ieškovo pirmtakas jau buvo praleidęs ieškininės senaties terminą reikšti reikalavimui dėl konkurso sąlygų nuginčijimo, tai tokios teisės negalėjo perimti iš buvusio dalyvio ir ieškovas. Be to, nustatyto konkurso dalyvio mokesčio nėra pagrindo vertinti kaip netesybų įtvirtinimą nuostatuose, nes ta sąlyga, kad šis mokestis turi būti įskaitytas kaip prijungimo prie elektros tinklų mokesčio AB „Energijos skirstymo operatorius“ dalis, tuo atveju, jei būtų tinkamai įvykdyti įsipareigojimai, leidžia šį mokestį vertinti kaip avansą, o ne kaip netesybas. AB „Berlainių vėjas“, būdamas UAB „Devynduoniai“ kaip statytojo teisių ir pareigų perėmėjas, įgyvendino projektą ir pagal gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-E1D2611412 2016-05-12 sumokėjo 288 425,34 EUR prijungimo prie elektros tinklų mokestį AB „Energijos skirstymo operatorius“. Taigi, tuo atveju, jei būtų pagrindas daryti išvadai, kad trečiojo asmens teises ir pareigas pagal įvykusį konkursą perėmė AB „Berlainių vėjas“ , ši bendrovė turėtų pagrindo reikalauti sumažinti prijungimo mokestį, tuo atveju, jei ši bendrovė perėmė trečiojo asmens, kaip konkurso laimėtojo, visas teises ir pareigas. Sutiktina su atsakovų argumentu, kad konkurso nuostatuose įtvirtintas pasiūlymo užtikrinimo mokestis yra leistina prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.

37. Procesinių dokumentų įteikimui teismas turėjo 4,64 Eur išlaidų, jos priteisiamos iš ieškovo, kurio nenaudai priimamas sprendimas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Darvi“ valstybei 4, 64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, i, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.