- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- A-326-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04669-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Devynduoniai“
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Devynduoniai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Devynduoniai“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Devynduoniai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 2R-2508, įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 1 (skunde buvo klaidingai nurodyta data – 2015 m. rugpjūčio 1 d.) ir pratęsti 2009 m. kovo 9 d. (pareiškėjas buvo klaidingai nurodęs datą – 2009 m. gegužės 9 d.) leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217 (toliau – ir leidimas).
Nurodė, kad 2009 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija išdavė jam leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217, leidimo galiojimo trukmė buvo 24 mėnesiai. Nespėjęs laiku įvykdyti visų numatytų darbų, dar 2011 metais pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją dėl leidimo galiojimo pratęsimo, tačiau Lietuvos Respublikos ūkio ministerija leidimo nepratęsė, nes pareiškėjas neįvykdė Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo 19 punkto reikalavimų. Pareiškėjas pakartotinai nesikreipė dėl leidimo galiojimo pratęsimo, kol nebuvo pašalintos visos kliūtys, susijusios su valstybės ir savivaldybių įstaigų atliekamais veiksmais. Nurodė, jog reikalingų darbų nespėjo užbaigti dėl savivaldybės administracijos veiksmų (delsimo) derinant projektą, t. y. nerealizavo keliamų reikalavimų ne dėl jo valios priklausančių veiksnių, todėl manė, kad atsakovas nepagrįstai 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2R-2508 nusprendė nenagrinėti jo prašymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pratęsti leidimo terminą, 2011 m. kovo 14 d. raštu Nr. (8.6-10)-3-724 nusprendė, kad leidimo terminas negalėjo būti pratęstas, nes nebuvo pašalintos aplinkybės, trukdančios pratęsti leidimo, plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, galiojimą. Pareiškėjui išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217 galiojimas baigėsi 2011 m. kovo 9 d., todėl nebuvo teisinio pagrindo jį pratęsti. Skundžiamu raštu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnį jis turi teisę pasinaudoti galimybe gauti naują leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo (rašto) Nr. 2R-2508, kuriuo buvo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo pratęsti 2009 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotą leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje Nr. LP-0217, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija išdavė pareiškėjui leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217 (leidimo galiojimo trukmė 24 mėnesiai). Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pratęsti leidimo terminą, 2011 m. kovo 14 d. raštu Nr. (8.6-10)-3-724 nusprendė, kad šio leidimo terminas negali būti pratęstas, nes nebuvo pašalintos aplinkybės, trukdžiusios jį pratęsti. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Teismas nustatė, kad pareiškėjui išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217, galiojimas baigėsi 2011 m. kovo 9 d.
Teismas vadovavosi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 (toliau – Taisyklės).
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą pratęsti leidimo, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217, galiojimo terminą pateikė 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo šio leidimo galiojimo termino pabaigos.
Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavo, jog Inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2R-2508 atmetė jo prašymą pratęsti 2009 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotą leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje Nr. LP-0217. Pareiškėjo prašymą įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 12 d. prašymą ir pratęsti 2009 m. kovo 9 d. leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217, atmetė kaip išvestinį.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjo skundas būtų tenkintas, arba panaikinti sprendimą ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigia jog buvo aktyvus ir teikė prašymą leidimui pratęsti dar jo galiojimui nepasibaigus. Nurodo, jog jis, matydamas, kad dėl numatomų ilgų papildomų teritorijų planavimo ir statybos dokumentų derinimo procedūrų, kurios priklauso nuo atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimų, būsima vėjo elektrinių statybos pradžia neabejotinai nusikels ir jos užbaigti iki Leidimo galiojimo pabaigos (t. y. iki 2011 m. kovo 9 d.) nebus jokių galimybių, dar 2010 m. lapkričio 29 d. raštu ir 2011 m. kovo 7 d. raštu Nr. 2-1344 kreipėsi į Energetikos ministeriją dėl Leidimo galiojimo pratęsimo.
Pareiškėjas teigia, jog tiek pirminiai pareiškėjo prašymai pratęsti Leidimo galiojimą, tiek visi vėlesni pakartotiniai raštai buvo grindžiami tuo pačiu pagrindu - objektyviu negalėjimu įvykdyti leidimu suteiktų teisių dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmų. Todėl visi šie prašymai turėtų būti vertinami kaip vieningas pareiškėjo valios išreiškimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl leidimo pratęsimo kreipėsi tariamai jau pasibaigus leidimo galiojimui ir tokia pareiškėjo teisė neva nebegali būti ginama. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra įgyvendinęs visas įstatyme numatytas sąlygas, reikalingas leidimo terminui pratęsti. Taip pat teigia, kad visos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad leidimo termino nepratęsimas ir tuo pačiu skundžiamas sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu. Vertina, jog teismas priimdamas sprendimą tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus.
Atsiliepime nurodė, pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 12 d. prašymą pratęsti leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217 galiojimo terminą pateikė praėjus daugiau kaip 4 metams nuo šio leidimo galiojimo termino pasibaigimo – 2011 m. kovo 9 d., todėl Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl leidimo, kurio galiojimo terminas pasibaigęs, galiojimo termino pratęsimo, ką ir nurodė 2015 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. 2R-2508 „Dėl prašymo pratęsti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje“. Teigia, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 2R-2508 „Dėl prašymo pratęsti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje“ iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytiems individualiam administraciniam aktui keliamiems bendriesiems reikalavimams.
Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo (rašto) Nr. 2R-2508, kuriuo buvo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo pratęsti 2009 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotą leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje Nr. LP-0217, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekė, kad jam būtų pratęstas 2009 m. kovo 9 d. leidimas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendime konstatavo, jog Inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2R-2508 atmetė pareiškėjo prašymą pratęsti 2009 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotą leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje Nr. LP-0217.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmos instancijos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės teikia tuos pačius motyvus kaip ir skunde skirtam pirmosios instancijos teismui, priduria, kad 2016 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką tokio pobūdžio ginčams, todėl mano, jog teisėjų kolegija turėtų ją taikyti sprendžiant šį ginčą.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija išdavė pareiškėjui leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217, leidimo galiojimo trukmė – 24 mėnesiai (t. I, b. l. 167). Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimo išdavimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sąlygas. Užbaigus elektrinės statybą gauti leidimą elektros energijos gamybai. Pagaminta elektros energija bus superkama vadovaujantis supirkimo metu galiojančiais teisės aktais, nustatančiais elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai ištekliai, gamybos ir skatinimo tvarką. Pareiškėjas 2011 m. kreipėsi dėl minėto leidimo termino pratęsimo. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pratęsti leidimo terminą, 2011 m. kovo 14 d. raštu Nr. (8.6-10)-3-724 nusprendė, kad šio leidimo terminas negali būti pratęstas, nes nėra pašalintos aplinkybės, trukdančios pratęsti leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą galiojimą (t. I, b. l. 168). Pareiškėjas šio sprendimo neskundė.
Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos pateikė prašymą pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217 galiojimo terminą (t. I, b. l. 4–5). Inspekcija 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2R-2508 atmetė pareiškėjo prašymą pratęsti 2009 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotą leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje Nr. LP-0217, kadangi pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti terminą praėjus daugiau kaip 4 metams nuo leidimo galiojimo termino pabaigos (2011 m. kovo 9 d.), nurodė, jog 2011 m. kovo 14 d. rašte Nr. (8.6-10)-3-724 jis jau buvo informuotas apie leidimo galiojimo termino nepratęsimą. Byloje taip pat yra Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštas Nr. (8.6-10)-3-1525, kuriame pareiškėjui yra smulkiai išaiškinta leidimo termino nepratęsimo aplinkybės bei išaiškinta kad pareiškėjas turi teisę, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, pasinaudoti galimybe gauti naują leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (t. I, b. l. 169-170).
Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo ir pratęsimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir AIEĮ). Pagal AIEĮ 16 straipsnio 8 dalį leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius; išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį; išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 19 punktas nustato, kad leidimas, išduotas pagal konkurso rezultatus, galioja 24 mėnesius nuo išdavimo dienos ir gali būti pratęstas 6 mėnesiams, jeigu užbaigti elektrinės projektavimo darbai, sumokėtas šio Aprašo 21.2 punkte nurodytas prijungimo prie tinklų mokestis ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto sąmatoje numatytų darbų.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 3 ir 8.2 punktai numato, kad Leidimas verstis elektros pajėgumo plėtra patvirtina jo turėtojui teisę verstis šia veikla jo galiojimo metu, o pagal taisyklių 37 punktą leidimo turėtojas prašymą dėl leidimo pratęsimo turi pateikti Energetikos ministerijai ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos.
Teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjui išduoto Leidimo Nr. LP-0217 galiojimas baigėsi 2011 m. kovo 9 d., o jis pateikė prašymą jį pratęsti 2015 m. rugpjūčio 12 d., sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pateikė prašymą, kai jau neturėjo galiojančio dokumento, leidžiančio jai verstis elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nenumato galimybės pratęsti leidimo galiojimo terminą, kai šis jau yra pasibaigęs. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 22 d. rašte buvo informuotas apie turimą teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudoti galimybe gauti naują leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, kadangi šio prašymo pateikimo metu pareiškėjas jau nebeturėjo teisės verstis elektros pajėgumo plėtra. Taip pat pažymi, kad šiuo momentu, teisiškai jau nėra reikšminga, ar pareiškėjas atsakovui pateikė įrodymus apie tai, kad buvo užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projekto vystymo darbų leidime nurodytoje vietoje, ar kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti, kadangi net ir tokių įrodymų buvimas negalėtų būti pagrindu atsakovui svarstyti jau pasibaigusio leidimo galiojimo termino pratęsimo klausimą.
Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog leidimo termino nepratęsimas pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-252-858/2016 yra pažymėjusi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šie principai inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., LRKT 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimus). Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose, jog buvo pažeisti teisėti lūkesčiai. Teisėjų kolegija pasisako, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti pareiškėjo nurodytas teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą – tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir/ar veiksmai (administraciniai aktai) (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje A492-1711/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-723-858/2016). Tai, kad kitoms įmonėms buvo pratęsiamas leidimo galiojimo terminas, negalėjo pareiškėjui suteikti teisėtų lūkesčių, kad bus ir jam išduoto leidimo galiojimo terminas pratęstas. Pareiškėjui leidimo termino pratęsimo sąlygos ir galimi terminai buvo žinomi, be to pareiškėjas neginčija aplinkybių, jog 2011 m. teikdamas prašymą pratęsti leidimo terminą jis neatitiko visų šio prašymo tenkinimui reikalingų sąlygų. Taip pat, pareiškėjas nenurodė, kad būtų nesusipažinęs su 2011 m. kovo 14 d. rašte Nr. (8.6-10)-3-724 esančiu turiniu, kuriame aiškiai nurodyta, kad 2009 m. kovo 9 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0217 galiojimo terminas negali būti pratęstas. Pareiškėjas įstatyme numatytais terminais šio atsakovės sprendimo neginčijo. Todėl, teisėjų kolegija įvertinus byloje visas esančias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjui nebuvo sąlygų įgyti teisėtų lūkesčių, kad jo prašymas, teikiamas praėjus 4 metams po leidimo termino galiojimo pabaigos gali būti pratęstas.
Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytose administracinėse bylose A-353-858/2016, Nr. A-530-525/2016 ir Nr. A-299-525/2016 ginčai buvo kilę dėl netenkintų prašymų išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bet ne dėl jau išduotų ir nebegaliojančių leidimų termino pratęsimo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vadovautis minėtomis nutartimis sprendžiant šį ginčą nėra pagrindo.
Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo UAB „Devynduoniai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.