- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1685-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17994-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Laima Gerasičkinienė, Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Victoria Service“
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE
- Kategorijos
- 2.6.27Krovinių ekspedicija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Victoria Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir uždarosios akcinės bendrovės „Axis Transport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Victoria Service“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir R. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 11 000 Eur nuostolių ieškovei Ergo Insurance SE ir 2 000 Eur nuostolių ieškovei UAB „Axis Transport“. Nurodė, jog ieškovė UAB „Axis Transport“ 2017 m. birželio 9 d. su atsakove sudarė Krovinio ekspedijavimo sutartį Nr. 1148/170612/115646 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2017 m. birželio 9 d. pakrautą rinktinį krovinį pervežti iš Anglijos (krovinio siuntėjas - Whyte &Mackay Ltd) į Lietuvą (gavėja – ieškovė). Sutartimi atsakovė įsipareigojo krovinį gabenti pagal 1956 m. Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos (toliau – CMR konvencija) sąlygas, taip pat – stebėti pakrovimą (iškrovimą) ir užtikrinti, kad būtų teisingai nurodytas krovinių vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija dokumentuose.
2. Atsakovei gabenant krovinį, 2017 m. birželio 10 d. buvo pavogta krovinio dalis: 132 buteliai (22 dėžės) viskio Jura Superstition ir 840 buteliai (140 dėžių) viskio Dalmore 12yo malt. Ieškovės UAB „Axis Transport“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2017 m. balandžio 10 d. pasirašė Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 710-934-609, kuriuo krovinio dalies praradimo metu UAB „Axis Transport“ buvo suteikta draudiminė apsauga nuo tretiesiems asmenims priklausančiam turtui padarytos žalos atlyginimo. Krovinio siuntėjas Whyte &Mackay Ltd pasirašė „Receipt and claim release“ formą, kuria sutiko su 13 000 Eur galutine kompensacijos suma. Todėl ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atsižvelgdama į Draudimo liudijimo Nr. 710-934-609 Ypatingųjų sąlygų 5.2. straipsnyje numatytą besąlyginę išskaitą, prarastos krovinio dalies siuntėjui Whyte &Mackay Ltd sumokėjo 11 000 Eur dydžio žalos atlyginimą, o ieškovė UAB „Axis Transport“ – 2 000 Eur žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog CMR važtaraštyje 7/E/NLT/0037 neatžymėtas joks krovinių vietų skaičiaus, numeracijos ar ženklinimo neatitikimas. Atsakovė su ieškove UAB „Axis Transport“ krovinio vežimo sutartį sudarė Skype programa, tačiau ieškovė nenurodė, koks bus krovinys. Transporto užsakymą ieškovė atsiuntė jau po krovinio dalies vagystės. Ieškovė buvo nesąžininga, nes žinodama apie krovinio vagystę, į pateiktos Sutarties projektą įrašė 2.4 punktą, pagal kurį tranzito metu sustoti galima tik saugomose, o ne stovėjimo aikštelėse. Anksčiau tokios sutarties sąlygos sutartyse nebūdavo. Ieškovės UAB „Axis Transport“ pateiktas grupinis pakrovimo sąrašas (pervežimo nuoroda) Nr. 7/E/NLT/0037 patvirtina, kad ieškovė iš anksto žinojo grupinio krovinio sudėtį. Ieškovės nepateikė įrodymų, kurie tiesiogiai pagrįstų krovinio vertę tuo metu ir toje vietoje, kai jis buvo pateiktas vežėjui gabenti. Atsakovė savo civilinę atsakomybę yra apsidraudusi AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi atsakovė nesispecializuoja akcizinių krovinių gabenime, turtinių rizikų šioje srityje nėra apdraudusi.
4. Ieškovė atsakovei laiku neatskleidė, kad bus pateikti gabenti akciziniai kroviniai (alkoholis). Atsakovės vairuotojui po pakrovimo krovinio dokumentai buvo pateikti užklijuotame voke. Todėl atsakovė negalėjo sužinoti, kad gabens akcizinius krovinius, kurių vagystės rizika yra didesnė. Atsakovė nė karto per savo bendradarbiavimo su ieškove praktiką nėra gavusi iš jos užsakymo gabenti alkoholio krovinius ir niekada jos užsakymu tokių krovinių nėra gabenusi. Atsakovė yra transportavusi kitų užsakovų užsakymu akcizinius krovinius, tačiau iš anksto apie tai žinodama, juos papildomai apsidrausdavo. Ieškovė sąmoningai nutylėjo, kad krovinys bus padidinto pavojingumo. Siekiant visapusiškai išnagrinėti ginčą, tikslinga nustatyti, kokio dydžio užmokestį už ekspedicines paslaugas ieškovė gavo, kad galima būtų įvertinti ekspeditoriaus ir vežėjo prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybių santykį su gautomis už tarptautinį reisą pajamomis. Nagrinėjamoje byloje pagal kasacinio teismo praktiką subrogacija pagal draudimo sutartį negalima.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, AB „Lietuvos Draudimas“, nurodė, jog su atsakove yra sudariusi Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį pagal Vežėjų automobilių keliais civilines atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 53-1 nuostatas. Draudikui buvo pranešta apie 2017 m. birželio 10 d. krovinio vagystę. Tačiau įvykis nėra laikytinas draudžiamuoju, todėl draudikas atsisakė atlyginti nurodomus nuostolius. Pagal Taisyklių 6.31 punktą draudimo objektu nėra laikomi draudėjo (atsakovės) turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl krovinio vagystės ir (ar) plėšimo, kai transporto priemonė su kroviniu numatomam poilsiui pagal vairuotojo darbo ir poilsio režimą reglamentuojančius teisės aktus paliekama ne saugomoje aikštelėje ar ne saugioje poilsio vietoje. Transporto priemonė sustojo ne saugomojoje aikštelėje ar saugioje poilsio vietoje. Pagal Taisyklių 6.34 punkto i papunktį draudimo objektu nėra laikomi draudėjo (atsakovės) turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl žalos kroviniui, kai krovinys yra alkoholis ar jo gaminiai. Tai reiškia, kad Draudikas pagal standartines taisyklių nuostatas neprisiima alkoholio krovinio nuostolių rizikos.
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo R. B. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog krovinys buvo pakrautas vakare, dėl saugumo trečiajam asmeniui pakrovime dalyvauti neleido. Automobilį pakrovus, uždarant automobilio duris, vairuotojas neturėjo jokios galimybės pamatyti, jog tarp vežamo krovinio yra ir alkoholis, nes, kaip paaiškėjo vėliau, dėžės su alkoholiu buvo sudėtos automobilio viduryje. Pravažiavus apie 2 valandas, važiavimo laikas ėjo į pabaigą, todėl vairuotojas pradėjo ieškoti vietos sustojimui. Pakeliui esančios dvi degalinės buvo pilnos, todėl sustojo ten, kur rado vietos. Trečiasis asmuo turi 20 metų vairuotojo darbo stažą, tačiau tai buvo pirmas jo reisas pas atsakovę. Trečiasis asmuo važiavo vienas ir po pakrovimo krovinio neskaičiavo ir dokumentų neskaitė. Važiuojant sustojimo aikštelių iš anksto neieškoma, jos susirandamos, kada baigiasi važiavimo laikas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Victoria Service“ ieškovei ERGO Insurance SE 11 000 Eur nuotolių atlyginimo ir 1 346,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Victoria Service“ ieškovei UAB „Axis Transport“ 2 000 Eur nuostolių atlyginimo. Priteisė iš atsakovės valstybei 10,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovui ERGO Insurance SE 12 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismas nustatė, jog krovinio vežimo derybos vyko elektroninio susirašinėjimo būdu, buvo tariamasi tik dėl krovinio dydžio, nes krovinio pobūdis tuo metu nebuvo žinomas ir pačiai ieškovei. Šalys 2017 m. birželio 9 d. sulygo dėl pilno vilkiko pakrovimo ir kainos. Šalių sulygtas ginčo krovinio gabenimas atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl konvencijos nuostatos taikytinos kilusiam ginčui spręsti. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis).
9. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau ji negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vienas atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.
10. Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis atsakovės vežto krovinio. Ieškovės neprašė taikyti atsakovei neribotos atsakomybės ir neįrodinėjo CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygų. Be to, ieškovių prašoma atlyginti žala neviršija CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalies nustatytos maksimalios priteistinos sumos ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Atsakovė apdraudė savo civilinę atsakomybę pas trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“, tačiau pastaroji bendrovė ginčo įvykį pripažino nedraudiminiu dėl dviejų priežasčių: buvo vežamas alkoholis ir dėl tokio krovinio draudiminės apsaugos nebuvo susitarta; įvykis įvyko nesaugioje aikštelėje. Atsakovė tokio draudimo bendrovės sprendimo neginčijo, taip pat pripažino, jog vairuotojas sustojo nesaugomojoje aikštelėje, nes kitokios nerado. Teismas konstatavo, jog atsakovė, sutikdama vežti rinktinį krovinį, kurio turinys jai nežinomas, automobiliu, kuriam nebuvo sulygta dėl maksimalios, alkoholinius gėrimus apimančios, draudiminės apsaugos, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl būtent jai tenka atsiradusių nuostolių pasekmės.
11. Atsakovė ne kartą vežė ieškovei rinktinį krovinį, kuriame buvo ir alkoholinių prekių, ir ne kartą kreipėsi dėl papildomos draudiminės apsaugos suteikimo konkrečiam vežimui krovinio vežimo dieną (ne iš anksto). Ar tais atvejais jai iš anksto buvo atskleistas krovinio pobūdis, byloje duomenų nėra, ir šalys tokių aplinkybių teismui neatskleidė. Tačiau byloje nustatyta, jog krovinio turinys atsakovės vairuotojui turėjo būti žinomas jau pakrovimo metu, kuomet jam teko pareiga patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, patikrinti krovinio pakuotės išorinę būklę. Šias CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytas vežėjo pareigas vairuotojas galėjo įvykdyti tik susipažinęs su jam pateiktu Grupinio pakavimo sąrašu (deklaracija). Teismo posėdyje atsakovės vairuotojas, R. B., pripažino, jog krovinio neskaičiavo, o voke pateiktų dokumentų – neskaitė. Nenustačius jokių atsakovės atsakomybę dėl krovinio dalies praradimo šalinančių arba mažinančių aplinkybių, ieškinys tenkintinas visiškai.
12. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, įgyja regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu. Jei vežėjui (draudėjui) šiuos nuostolius draudimo sutarties pagrindu atlygina draudikas, pastarajam įstatymo (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) pagrindu pereina draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (subrogacija). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, subrogacija negalima CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu; tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį.
13. Jei civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, tai yra tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei šis apsidraudęs – į jo draudiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog draudėja civilinės atsakomybės draudimo sutartimi apdraudė tik savo, bet ne trečiųjų (savo pasitelktų vežimo prievolei įvykdyti) asmenų civilinę atsakomybę, todėl draudėjas ir už žalą atsakingas asmuo nesutampa, nagrinėjomės bylos ir atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos kasacinės bylos e3K-3-332-1075/2018 ratio decidendi nesutampa, atitinkamai subrogacija nagrinėjamu atveju galima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė UAB „Victoria Service“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti sprendimą, priteisiant ieškovei ne didesnę kaip 15 proc. visos žalos dydžio sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė krovinio gabenimo sutartis. Krovinio vagystė įvyko 2017 m. birželio 10 d., o Sutartis, turinti specifinių sąlygų, atsakovei buvo persiųsta tik 2017 m. birželio 11 d. Taigi tarp šalių nebuvo susitarta dėl to, kokioje aikštelėje gabenant krovinį galima sustoti, taip pat atsakovė neturėjo sutartinės pareigos stebėti pakrovimą (iškrovimą) ir užtikrinti, kad būtų teisingai nurodytas krovinių vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija dokumentuose. Pagal CMR Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį vežėjas turi patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas, numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinė būklė, tačiau vairuotojas neturi pareigos detaliai patikrinti patį krovinį. Sutartyje buvo numatyta vairuotojo pareiga dalyvauti pakraunant krovinį, tačiau vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakraunant krovinį. Vairuotojui vežimo dokumentai buvo įteikti užklijuotame voke.
Šalies argumentai
14.2. Ieškovė turėjo informuoti vežėją apie tai, kad yra gabenamos akcizinės prekės. Ieškovė elgėsi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, nepranešdama apie krovinio sudėtį ir taip siekdama gauti daugiau naudos. Jeigu krovinys būtų sėkmingai pristatytas, ieškovė už vežimą būtų sumokėjusi žemesnę, nei rinkos kainą, nes akcizinių krovinių gabenimas yra bent 30 proc. brangesnis. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė duomenis, jog akcizinis krovinys būdavo vežamas ir anksčiau. Tačiau atsakovė tokios informacijos neturi. Taigi ieškovė ir anksčiau iš esmės atsakovės sąskaita vykdė neteisėtus akcizinių krovinių pervežimus, tai yra piktnaudžiavo savo teise. Tokia situacija teisiniu požiūriu negali būti toleruojama, todėl ieškovei turėtų tekti neigiamų padarinių kilimo rizika. Nagrinėjamoje byloje negalima visą atsakomybę dėl krovinio praradimo perkelti tik atsakovei, kuri nebuvo apdraudusi krovinio, nes nesitikėjo, jog gali vežti krovinį, kuriam keliami specialieji reikalavimai.
14.3. CMR Konvencija nustato griežtąją vežėjo atsakomybę. Tačiau CMR Konvencija yra skirta reglamentuoti tuos santykius, kuriose abi šalys veikia sąžiningai. Jeigu viena šalis veikia nesąžiningai, CMR Konvencijos nuostatos suponuoja, kad tokia šalis prisiima neigiamų padarinių kilimo riziką. Tokią išvadą galima daryti iš CMR Konvencijos 22 straipsnio, kuriame nurodoma informacijos atskleidimo pareiga bei tokios informacijos neatskleidimo pasekmės. Kadangi CMR Konvencija tiesiogiai nereglamentuoja santykių, kai viena šalis neatskleidžia informacijos, ir tai yra nacionalinės teisės dalykas, šiuo atveju turėtų būti pripažįstama, jog viena ieškovė turėjo siekį piktnaudžiauti savo teisėmis, veikė nesąžiningai, todėl prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Tik tokio pobūdžio teismų praktika pakankamai subalansuotų šalių interesus minėtose situacijose ir užkirstų kelią nesąžiningai šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis.
14.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog informacija apie krovinio pobūdį nebuvo žinoma ieškovei ir būtent todėl ieškovė neturėjo pareigos tokios informacijos atskleisti atsakovei iki pradedant vežimą. Ieškovė yra savo srities profesionalė, todėl, teikdamas paslaugas, turi žinoti savo teikiamų paslaugų įkainius. Būtent kainodara šiuo atveju atskleidžia, kad ieškovė negalėjo nežinoti, kokio tipo krovinys bus vežamas, nes akcizinių krovinių pervežimas rinkoje įprastai yra brangesnis, nei paprastų krovinių, kurių pervežimui netaikomas specifinis teisinis reguliavimas. Ieškovė, žinodama informaciją, kuri turi esminės reikšmės prievolės vykdymui, turėjo pareigą vykdyti prievolę sąžiningai ir įgyvendinti CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigas bei atskleisti atsakovei, kad bus vežamas būtent akcizinis krovinys.
14.5. Pagal CMR Konvencijos 11 straipsnio 1 ir 2 dalis iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją reikalingą muitinėms ir kitiems formalumams atlikti, o vežėjas neprivalo tikrinti tokių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Todėl ieškovė privalėjo atskleisti informaciją apie vežamo krovinio specifiką. Teismas nesiaiškino, kokį pelną ieškovė gavo dėl krovinio pervežimo, kaip informacija apie akcizinius krovinius buvo pateikiama atsakovei kitais atvejais. Teismo išvada, jog ieškovė negalėjo žinoti, koks krovinys bus vežamas, prieštarauja fundamentaliems verslo vykdymo pagrindams, nes būtent pagal krovinio turinį ieškovė turėjo nustatyti, už kokią sumą bus suorganizuotas krovinio pervežimas. Ieškovė atsisakė atskleisti informaciją, susijusią su konkretaus vežimo pelningumu, motyvuodama, jog tokia informacija yra komercinė paslaptis. Tačiau būtent šios informacijos atskleidimas galėjo iš esmės pakeisti teismo priimtą sprendimą.
14.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog CMR Konvencijai nustatant griežtąją atsakovės atsakomybę dėl krovinio praradimo, atsakovė turi atlyginti visą žalą. Teismas neįvertino, jog atsakovės atsakomybė (komercinė rizika) padidėjo dėl ieškovės kaltės. Žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens, ieškovės, neveikimo ir savo pareigos atskleisti prievolės įvykdymui reikšmingą informaciją, tinkamo neįvykdymo. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kai nukentėjusysis asmuo savo veiksmais prisiėmė riziką, tai yra pagrindas visiškai arba iš dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Jeigu teismas matytų, jog atsakovės negalima nuo atsakomybės atleisti visiškai, atsakovės atsakomybė turėtų būti sumažinta iki 15 proc. visos žalos dydžio. Pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį verslininkas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos numatė arba galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Atsakovė negalėjo protingai numatyti, kad gali būti gabenamas akcizinis krovinys, nes apie tai jai nepranešė ieškovė.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Victoria Service“ apeliacinį skundą ieškovės ERGO Insurance SE ir UAB „Axis Transport“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Dėl vežimo tarp šalių buvo sutarta per Skype programą. Šios aplinkybės neneigia nei viena iš bylos šalių. Ekspedijavimo sutartimi atsakovė i?sipareigojo krovini? gabenti pagal CMR Konvencijos sa?lygas, taip pat stebe?ti pakrovima? (is?krovima?) ir uz?tikrinti, kad bu?tu? teisingai nurodytas kroviniu? vietu? skaic?ius, jo z?enklinimas ir numeracija dokumentuose. Krovinio prie?mima? vez?ti patvirtina CMR vaz?taras?tis. Todėl atsakovės teiginiai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė krovinio gabenimo sutartis, yra visiškai nepagrįsti. Šį teiginį paneigia byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai, teikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
15.2. Šalys tarėsi dėl rinktinio krovinio pervežimo ir sulygo pervežimo kainą už vieną krovinio ilginį metrą (LDM). Tokia praktika yra įprasta ir dėl atskiros kainos už konkrečios rūšies prekių vežimą nėra tariamasi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat gavo užsakymą pervežti rinktinį krovinį, apibūdintą vien ilginiais metais (LDM) ir perdavė jį vežėjai. Kokia yra rinktinio krovinio sudėtis, pirmasis sužinojo faktinis vežėjas, tai yra atsakovė, kuri gavo pakrovimo lapus su krovinio detalizacija. Pareiga patikrinti, ar pakrautas visas rinktinis krovinys ir ar nėra prekių trūkumo, tenka vežėjui, kadangi už tinkamą pilno krovinio pristatymą yra atsakingas asmuo, priėmęs vežti krovinį. Tokia vežėjo atsakomybė numatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
15.3. Atsakovės klaidingai teigia, jog byloje yra nustatyta, kad vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakraunant krovini?. Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, toks tebuvo atsakovės ir jos vairuotojo teiginys, kuris nėra paremtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovės ir jos vairuotojo pareiga patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nustatyta Ekspedijavimo sutartyje, CMR konvencijoje. Be to, atsakovė vežė rinktinį krovinį, kurį sudaro skirtingų rūšių prekės, o jų kiekiai nurodomi pakrovimo lape, perduotame atsakovei. Pirmas apie pakraunamo krovinio sudėtį sužino faktinis vežėjas, tai yra atsakovė. Todėl ieškovė neturėjo pareigos ir objektyviai negalėjo informuoti atsakovės apie krovinio sudėtį.
15.4. Dėl rinktinio krovinio vežimo su atsakove galutinai buvo sutarta penktadienį, 2017 m. birželio 9 d., krovinio detalizaciją atsakovė gavo kartu su kroviniu po jo pakrovimo, tai yra taip pat 2017 m. birželio 9 d., o ieškovė – tik pirmadienį. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog de?l krovinio vez?imo derybos vyko elektroninio susiras?ine?jimo bu?du ir buvo tariamasi tik de?l krovinio dydz?io, nes krovinio pobu?dis tuo metu nebuvo z?inomas ir pac?iai ies?kovei. Atsakovė, sutikdama vežti nežinomos sudėties rinktinį krovinį, pati prisiima riziką ir atsakomybę už jo tinkamą ir pilną pakrovimą, vežimą, pristatymą į sutartą vietą, draudimo galiojimo apimtį visam rinktiniam kroviniui ir pan.
15.5. Akcizinės prekės buvo pakrautos matomoje vietoje, suvyniotos į permatomą plėvelę. Todėl atsakovės vairuotojas turėjo visas galimybes įvykdyti savo pareigas, numatytas CMR konvencijoje, patikrinti krovinį, nustatyti krovinio pobūdį, pranešti apie jį atsakovei, kuri turėjo arba nurodyti atsisakyti vežti krovinį, arba pasirūpinti tinkamu draudimo galiojimu konkrečiam kroviniui. Atsakovei, priešingai nei ji teigia, jau buvo tekę vežti rinktinį krovinį, kurio dalį sudarė alkoholiniai gėrimai. Nurodytu atveju ji kreipėsi dėl papildomo draudimo. Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti, jog tokiu atveju buvo tariamasi dėl didesnės konkrečios krovinio rūšies (akcizinių prekių) pervežimo kainos, o ne dėl ilginių metrų (LDM) pervežimo kainos. Todėl atsakovės teiginiai apie tariamą ieškovės nesąžiningumą ar kaltus veiksmus yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš vežėjo buvo priteista siuntėjui ir jo draudikui 13 000 Eur nuostolių už prarastą krovinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl termino taikos sutarčiai sudaryti suteikimo ir sprendimo vykdymo išdėstymo
17. Atsakovė 2019 m. lapkričio 29 d. apeliaciniam teismui pateikė prašymą išdėstyti pirmos instancijos teismo sprendimo vykdymą, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepakeistų skundžiamo sprendimo, taip pat atidėti sprendimo priėmimą ir suteikti papildomą dviejų savaičių terminą taikos sutarties byloje sudarymui, kadangi atsakovė šiuo metu siekia sudaryti taikos sutartį su ieškovėmis.
18. Apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymo dėl papildomo dviejų savaičių termino suteikimo taikos sutarties sudarymui ir nagrinėja atsakovės apeliacinį skundą iš esmės. Toks sprendimas neprieštarauja CPK 2 straipsnyje įtvirtintam civilinio proceso tikslui kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, taip pat ir vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. spalio 26 d., nuo jo yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl pripažintina, jog toks terminas buvo pakankamas šalims apgalvoti šio sprendimo pasekmės joms bei susitarti dėl galimos taikos. Tuo tarpu apeliacinio skundo svarstymo atidėjimas dar dviem savaitėms prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
19. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Jeigu šis klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu, jis išnagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 284 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pagal CPK 284 straipsnio 3 dalį dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti duodamas atskirasis skundas, sprendžia, jog atsakovės pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti nagrinėjamas pirmos instancijos teisme, nes tik taip bus suteikta galimybė ieškovėms pareikšti savo nuomonę dėl sprendimo išdėstymo, taip pat užtikrinta galimybė šalims pateikti atskiruosius skundus dėl teismo nutarties šiuo klausimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia atsakovės prašymo dėl skundžiamo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Dėl vežėjo kaltės ir pareigos tikrinti krovinį
20. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė krovinio gabenimo sutartis, o pati Sutartis su specifinėmis sąlygomis atsakovei buvo persiųsta tik 2017 m. birželio 11 d., tai yra jau po įvykusios vagystės. Tačiau byloje yra duomenys, jog dėl gabenimo, pasikrovimo, iškrovimo vietų ir krovinio kiekio siuntėjos ir vežėjos darbuotojai susitarė Skype programa, o pasikrovimo metu, 2017 m. birželio 9 d., vežėjos vairuotojui buvo pateiktas CMR važtaraštis, kurį vairuotojas pasirašė tą pačią dieną. Pagal CMR Konvencijos 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis.
21. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalį važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Todėl pripažintina, jog atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis.
22. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę (CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Taigi CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintos vežėjo pareigos priimant krovinį vežti lemia jo būtiną dalyvavimą pakraunant krovinį. Todėl atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog jos vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakraunant krovinį. Pažymėtina, jog tokiu atveju vairuotojas turėjo pareigą ir galimybę įrašyti pastabą važtaraštyje, jog jam nebuvo leista dalyvauti pakrovime.
23. Iš dalies sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis neapima vairuotojo pareigos detaliai patikrinti patį krovinį, o tiesiog išorinę jo būklę. Tačiau šios CMR konvencijos nuostatos yra skirtos tam, kad būtų įvertinta gabenamų prekių būklė, jų pakuotė ir sudėtis pakrovimo metu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra tai, kad vežėjas neužtikrino tinkamos gabenamų prekių apsaugos, todėl dalis jų buvo prarasta. Atsakovė neginčijo nei prarastų prekių rūšies, nei jų kiekio. Pats vairuotojas CMR važtaraštyje nurodė, jog pavogtos 3 paletės viskio, taigi pripažino, jog tokios prekės buvo pakrautos (el.b., 1 t. l. 11-13). Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.
24. Atsakovės vairuotojas po įvykio 2017 m. birželio 16 d. raštu nurodė, jog pakrovimo dokumentus jam atnešė užklijuotame voke, liepė juos perduoti Doverio muitinėje dėl deklaracijos (el.b., 1 t., l. 31). Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, 2018 m. spalio 8 d. teismo posėdyje, trečiasis asmuo, krovinį gabenęs vairuotojas, paaiškino, jog kartu su CMR važtaraščiu jam buvo duotas vokas, su kurio turiniu jis nesupažino, nes jame buvo daug lapų, ir jų skaitymas būtų užėmęs kelias valandas. Šį voką vairuotojas atidavė patikrinti muitinės darbuotojams, po to šie dokumentai jam buvo grąžinti. Pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos patvirtina, jog ant palečių sudėtos dėžės su viskio buteliais buvo supakuotos į permatomą plėvelę, ant dėžių aiškiai matosi didelėmis raidėmis užrašyti alkoholinių gėrimų pavadinimai (el.b., 2 t., l. 3-5; 8). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės vairuotojas turėjo visas galimybes susipažinti su krovinio sudėtimi ir sužinoti, jog tarp prekių yra gabenami ir alkoholiniai gėrimai.
25. Pažymėtina, jog pagrindinė dalies krovinio praradimo priežastis dėl vagystės buvo ta, jog atsakovės vairuotojas sustojo nesaugioje stovėjimo aikštelėje. Taip pat ši aplinkybė buvo ir viena iš priežasčių, kodėl atsakovės draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė, kurios vairuotojas, tinkamai nesusipažinęs su krovinio sudėtimi, neinformavo jos apie gabenamus alkoholinius gėrimus, papildomai nesusitarė su draudimo bendrove dėl tokio krovinio draudiminės apsaugos, buvo tik viena iš priežasčių, kodėl atsakovei nebuvo išmokėta draudimo išmoka. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas konstatavo, jog krovinio turinys atsakovės vairuotojui turėjo būti žinomas jau pakrovimo metu, kuomet jam teko pareiga patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, patikrinti krovinio pakuotės išorinę būklę.
Dėl siuntėjo (ne)sąžiningumo ir atlygintinos žalos mažinimo
26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė, siuntėja, buvo nesąžininga, ji privalėjo informuoti atsakovę, jog yra gabenamas akcizinis krovinys. Tokiu būdu siuntėja galimai nesąžiningai galėjo gauti didesnę pelno dalį, kadangi akcizinio krovinio gabenimo kaina yra didesnė. Todėl yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį dėl pačios siuntėjos kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
27. Pažymėtina, jog atsakovė nepagrįstai remiasi CMR konvencijos 22 straipsniu, kuris nustato siuntėjo pareigą, perduodant vežti pavojingus krovinius, tiksliai nurodyti krovinio pavojingumo pobūdį ir prireikus nurodyti reikiamas saugumo priemones. Šis straipsnis yra taikomas tik tais atvejais, kada yra gabenami pavojingi kroviniai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo gabenamos paprastos prekės, kartu ir alkoholiniai gėrimai, kurie nėra pripažįstami pavojingais.
28. Pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovės vairuotojui kartu su CMR važtaraščiu buvo pateiktas vokas su dokumentais, vairuotojas žinojo, kad juos reikia pateikti muitinei dėl deklaracijos, ir šią pareigą įvykdė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė, siuntėja, kartu su atsakove ne kartą vykdė trečiojo asmens „Eurogate Logistics Ltd“ prekių pergabenimus, nurodyta įmonė visada pateikdavo atsakovės vairuotojui grupinio pakrovimo sąrašus su detaliu padėklų skaičiumi ir ant jų esančių prekių sąrašu ir CMR važtaraščius, kuriuose būdavo aiškiai nurodyta, jog gabenamas tam tikras kiekis grupavimo pakuočių pagal pridedamą deklaraciją (el.b. 2 t., l. 13-34).
29. Prieš įvykstant vagystei, pakrovimo metu atsakovės vairuotojui taip pat buvo pateiktas CMR važtaraštis, kurio 9 dalyje nurodyta: „35 grupavimo pakuotės pagal pridedamą deklaraciją“ (el.b., 1 t. l. 11-13), taip pat vokas su dokumentais, kurie turėjo būti pateikti muitinės darbuotojams (el.b., 1 t., l. 2-10). Taigi atsakovei buvo tinkamai atskleistas perduodamų gabenti prekių sudėtis, vairuotojas žinojo, jog turi jas deklaruoti muitinėje. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog siuntėja buvo sudariusi atsakovei papildomą grėsmę būti nubaustai už nedeklaruotų akcizinių prekių gabenimą, yra nepagrįsti.
30. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš siuntėjos duomenų apie jos gautą pelną, susijusį su gabentu kroviniu, kadangi šie duomenys galėtų atskleisti ieškovės piktnaudžiavimą. Pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie įvairių prekių gabenimo kainas, kurios galėtų patvirtinti, jog alkoholinių gėrimų pergabenimo kainos yra didesnės, negu siuntėja nagrinėjamoje byloje mokėjo atsakovei. Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė perduodavo atsakovei gabenti mišrius krovinius, kuriuose alkoholiniai gėrimai sudarydavo tik tam tikrą dalį.
31. Siuntėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo tariamasi tik dėl pakrovimo metrų (LDM). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis užfiksuotas ieškovės ir atsakovės darbuotojų pokalbis, kuriame tariamasi, jog krovinio apimtis sudarys 11 LDM (el.b., 2 t., l. 10). Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai neišreikalavo duomenų iš siuntėjos apie jos pelną, gaunamą iš gabentų krovinių. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių galima būtų taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalis, atleidžiančias vežėją nuo atsakomybės, ar kitas CK nuostatas, numatančias padarytos žalos atlyginimo mažinimo sąlygas.
32. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
34. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1 089 Eur (el.b., 3 t., l. 6-7). Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą maksimali mokėtina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 163,76 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau byla nepripažintina teisiniu požiūriu sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjamos didelės apimties faktinės aplinkybės, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Victoria Service“ ieškovei ERGO Insurance SE 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.