Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. D., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavimo vadybininku, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 253 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje;

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), - (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 20 parų arešto, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje;

J. T. (J. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs; aukštesniojo išsilavinimo, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta subendrinta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 6 MGL (225,96 Eur) bauda, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje;

V. Š. (V. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba vairuotoju UAB "(duomenys neskelbtini)", teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 253 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

P. D. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais. Jis laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 22 val., V. D. pasiūlius jam už 700 eurų įsigyti J. T. neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 7 granatsvaidžius, P. D. šį pasiūlymą aptarė su V. Š., o šiam su tokiu pasiūlymu sutikus, P. D. jau minėtu laikotarpiu už 700 eurų nupirko iš V. D. 7 (septynis) 64 mm kalibro vienkartinio panaudojimo reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, kurie priskiriami „A“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šarvuotos technikos ir gyvosios jėgos naikinimui, kuriuos V. D. atvežęs P. D. paliko pastarojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Įgytus šaunamuosius ginklus P. D. laikė savo namuose iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., po ko granatsvaidžius perdavė pas jį atvykusiam V. Š., sumokėjusiam P. D. už granatsvaidžius 700 eurų.

Taip pat P. D. neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą. Jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tam leidimo įgijo 5,5 mm kalibro nešaunamąjį pneumatinį ginklą KANDAR WF600, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams, kurį laikė savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gegužės 13 d. 13:25 val., kuomet minėtą nešaunamąjį ginklą pats pateikė kratos atlikimui atvykusiems policijos pareigūnams.

V. D.

veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. T. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais. Jis iš J. T. ne vėliau kaip 2019 m. liepos 31 d. sužinojęs, kad šis turi ne mažiau kaip 7 (septynis) 64 mm kalibro vienkartinio panaudojimo reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, kurie priskiriami „A“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šarvuotos technikos ir gyvosios jėgos naikinimui, ieško kur juos realizuoti, V. D. prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos, ir turėdamas su J. T. bendrą tikslą pastarojo turimus ginklus realizuoti, minėtus 7 granatsvaidžius įsigyti už 700 eurų pasiūlė P. D. Šiam asmeniui su tuo sutikus, V. D. tyrimo metu nenustatyta transporto priemone laikotarpiu iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 22 val. minėtus šaunamuosius ginklus nugabeno į pastarojo namus, esančius (duomenys neskelbtini), perdavė juos P. D., gaudamas iš pastarojo už granatsvaidžius 700 eurų.

Taip pat V. D. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Jis nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs, iki 2020 m. gegužės 13 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be tikslo platinti laikė tris plastikinius maišelius su 0,8241 g. rudai gelsvos ir rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,0376 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, iki tol, kol tą pačią dieną, apie 13:20 val. policijos pareigūnai procesinės prievartos priemonės – kratos metu, rado ir paėmė minėtus plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga.

J. T. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais. Jis tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. liepos 31 d., neteisėtai, tai yra neturėdamas tam jokio leidimo, įgijo ne mažiau kaip 7 (septynis) 64 mm kalibro vienkartinio panaudojimo reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, kurie priskiriami „A“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šarvuotos technikos ir gyvosios jėgos naikinimui. J. T. apie turimus ginklus papasakojus V. D., šis prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos, ir turėdamas su J. T. bendrą tikslą pastarojo turimus ginklus realizuoti, minėtus 7 granatsvaidžius įsigyti už 700 eurų pasiūlė P. D.. Šiam asmeniui su tuo sutikus, V. D. tyrimo metu nenustatyta transporto priemone laikotarpiu iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 22 val. minėtus šaunamuosius ginklus nugabeno į pastarojo namus, esančius (duomenys neskelbtini), perdavė juos P. D., gaudamas iš pastarojo už granatsvaidžius 700 eurų. V. Š. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 22 val. gavęs iš P. D. informaciją apie parduodamus 7 granatsvaidžius už 700 eurų, su tokiu pasiūlymu sutiko, ir atvykęs pas P. D. į jo namus 2019 m. rugpjūčio 6 d. tiksliau nenustatytu laiku, įsigijo iš jo 7 (septynis) 64 mm kalibro vienkartinio panaudojimo reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, kurie priskiriami „A“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šarvuotos technikos ir gyvosios jėgos naikinimui, sumokėdamas P. D. už juos 700 eurų. Paėmęs granatsvaidžius V. Š. dalį jų nugabeno ir paslėpė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini) ir laikė ten tol, kol tris granatsvaidžius 2019-08-07 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) už 1500 eurų pardavė A. G. (teismo leidimu atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), 2 granatsvaidžius laikė rūsio sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gegužės 13 d. 18:15 val., kuomet pradėjus kratą V. Š. pats policijos pareigūnams parodė jų buvimo vietą, o dar 2 granatsvaidžius laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 15 d. 11:50 val., kuomet V. Š. pats policijos pareigūnams parodė jų buvimo vietą.

Taip pat V. Š. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis. Jis nuo 2008 metų, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir laikė 16-to kalibro dvivamzdžio, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo nupjautvamzdį perdirbtą (savadarbį) šaunamąjį ginklą, priskiriamą prie kategorijos ginklų, draudžiamų civilinėje apyvartoje, 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Walther P88 Compact“ Nr. ZO73624375, priskiriamą prie „C“ kategorijos ginklų, ginklo priedėlį – duslintuvą, kuris priskiriamas A kategorijai, 11 vnt. 16-to kalibro medžioklinių šovinių, skirtų to paties kalibro B kategorijos ginklams, 9 mm kalibro pistoletų 6 vnt. dujinių šovinių, kurie priskiriami C kategorijos šaudmenims, 9 mm kalibro pistoletų 1 (vnt.) garsinį šovinį, kuris priskiriamas C kategorijos šaudmenims, 1 (vnt.) perdirbtą (savadarbį) 7,62 mm kalibro „NATO“ šovinį, pagamintą iš fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro „NATO“ šovinio tūtelės su paraku ir mokomojo 7,62 mm kalibro „NATO“ šovinio plastikinės kulkos, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje bei 1 (vnt.) fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro „NATO“ šovinį, kuris yra imitacinis šaudmuo, skirtas „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos neteisėtai laikė savo namų ūkinės paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2020 m. liepos 3 d. 11:57 val. parodymų patikrinimo vietoje metu minėtus ginklus ir šaudmenis V. Š. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

II. Byloje ištirti įrodymai

Byloje apklaustų asmenų parodymai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi Nr. (-) leista daryti kratą P. D. gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini) bei visuose šiuo adresu esančiuose statiniuose ir teritorijoje (t. 4, b. l. 85-87). Kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu, be kitų daiktų, rastas ir paimtas pneumatinis ginklas WF600 KAMDAR (t. 4, b. l. 88-93).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, sprendžia, kad jie buvo gauti teisėtu būdu, todėl juos pripažįsta įrodymais ir toliau pateiks jų analizę bei jos pagrindu padarytas išvadas.

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

Kaltinamieji P. D. ir V. Š. savo kaltę dėl neteisėto disponavimo „RPG-I8“ modelio granatsvaidžiais iš esmės pripažino. P. D. apklausų metu patvirtino, kad iš kaltinamojo V. D. įgijo septynis granatsvaidžius, kuriuos vėliau už 700 eurų pardavė V. Š., o pastarasis patvirtino aplinkybę, kad įsigijo šiuos granatsvaidžius iš P. D. bei sumokėjo pastarajam nurodytą pinigų sumą. P. D. nurodė, kad V. D. atvykęs pas jį į namus atvežė baltą maišą ir paaiškino, kad jame yra kažkokie ginklai bei paklausė, gal žino kam galima juos parduoti. Tuos ginklus paliko jo namo kieme, automobilyje „Jaguar“. Kitą dieną jis sutiko V. Š. ir pokalbio metu pasakė, kad žmogus jam atvežė kažkokius ginklus, paklausė, gal žino kam jų reikia. Po kiek laiko V. Š. atvyko pas jį į namus ir sutiko juos nupirkti. Jis granatsvaidžius jam pardavė, o gautus pinigus – 700 eurų nuvežė V. D., kuris jam grąžino 100 eurų už degalus ir sugaištą laiką.

P. D. taip pat patvirtino aplinkybes, kad galimai 2019 m. rugpjūčio 6 d. pas jį į namus atvažiavo trys asmenys - J. T., kitas prisistatė A., o trečiojo nepažįsta. Šie asmenys norėjo atgauti (išpirkti) parduotos granatsvaidžius, derino su juo kainą. Jis paskambino V. Š., informavo jį apie jų prašymą ir paprašė padėti, kad šie žmonės daugiau pas jį neatvažiuotų. V. Š. nurodė, kad vėliau P. D. jam skambino, sakė, kad yra asmuo, kuris nors nupirkti tuos granatsvaidžius už didesnę kainą, susitarė su tuo asmeniu dėl susitikimo vietos, laiko, kainos. Pardavęs tris granatsvaidžius A. G., visus pinigus atidavė P. D., dalį atiduodamas grynais, dalį bendru abiejų sutarimu užskaitant kaip P. D. skolą V. Š..

Šias kaltinamųjų P. D. ir V. Š. nurodytas neteisėto disponavimo granatsvaidžiais aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas A. G. apklausų metu nurodė, kad P. D. J. T. nurodė kaip asmenį, kuriam buvo nuvežti granatsvaidžiai, taip pat J. T. parodė, kur P. D. gyvena. Būtent su P. D. A. G. betarpiškai tarėsi dėl granatsvaidžių išpirkimo, suderino susitikimo vietą, laiką, kainą. Byloje esančių veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų turinys patvirtina A. G. parodymus, kad po apsilankymo pas P. D. namuose, būtent su juo A. G. tarėsi dėl granatsvaidžių pirkimo, derino granatsvaidžių perdavimo laiką, vietą, kitas aplinkybes. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. lapkričio 28 d. protokole užfiksuotas P. D. bendravimas telefonu su V. Š., kurio metu P. D. informavo pastarąjį apie pas jį atvykusius ir grąžinti granatsvaidžius pareikalavusius asmenis, teiravosi kas tas „A.“, prašė pašnekovą susitikti su A. G. ir parduoti granatsvaidžius už sutartą kainą, nurodė jam susitikimo vietą, laiką bei kitas aplinkybes, tačiau prašo nesakyti, kad pinigai yra jam – P. D.. Šios aplinkybės patvirtina, kad P. D. veiksmai neapsiribojo vien tik iš D. D. gautų granatsvaidžių perdavimu V. Š. už pastarojo sumokėtus 700 Eur, kaip jis nurodė apklausiamas teismo posėdyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2019 m. rugpjūčio 7 d. protokole nurodoma, kad NVIV atlikęs A. G. policijos pareigūnams pateikė 3 vnt. polietileninių paketų, kurių viduje buvo 3 vnt. RPG-18 modelio granatsvaidžių, kuriuos įsigijo iš V. Š.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. gegužės 13 d. nutarimu atliekant kratą (duomenys neskelbtini), V. Š. savanoriškai pateikė du RPG -18 modelio granatsvaidžius (t. 4, b. l. 16-27, 30-32). Parodymų patikrinimo vietoje 2020 m. birželio 15 d. protokole užfiksuota, kad V. Š. nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti 2 RPG -18 modelio granatsvaidžiai (t. 6, b. l. 183-189).

Kaltinamasis V. D., duodamas parodymus teisme, savo kaltę pripažino iš dalies, pripažindamas faktines aplinkybes, kad nuvežė maišą su granatsvaidžiais P. D., gavo iš pastarojo už juos 700 eurų, iš kurių 100 eurų P. D. atidavė atgal. V. D., nurodė, kad minėtus granatsvaidžius jam buvo davęs V. M., paprašęs juos parduoti, taip pat pasakydamas, kad tai mokomieji ginklai. Anot V. D., jis tai darė be jokio atlygio ir asmeninės naudos, kadangi pardavus granatsvaidžius iš P. D. gautus 600 taip pat atidavė V. M.. Iš šių kaltinamojo V. D. parodymų matyti, kad jis pripažįsta tik dalį jam inkriminuotų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, t. y. granatsvaidžių pardavimo P. D. ir pinigų gavimo iš jo faktą, tačiau aiškina nesuvokęs, kad parduoda granatsvaidžius, taip pat nurodo, kad šiuos granatsvaidžius gavo iš V. M., o ne iš J. T..

Teismas neatitinkančiais bylos aplinkybių pripažįsta V. D., taip pat ir P. D. teismo posėdyje duotus parodymus, kad jie nesuprato, jog disponuoja civilinėje apyvartoje draudžiamais šaunamaisiais ginklais - „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, kurie priskiriami „A“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, nes manė, kad tai mokomieji ginklai ar „muliažas“. V. D., apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. D. jam atvežė baltą maišą ir pasakė, kad ten kažkokie ginklai, paminėjo kažkokius pavadinimus, bet jis į tai nesigilino. Sekančią dieną atvykęs V. Š. iš to maišo ištraukė kažkokį plastikinį maišą, nusijuokė ir pasakė, kad čia muliažas, nes jie labai lengvi. Negali pasakyti kaip ginklai buvo įpakuoti, nes nekreipė dėmesio. V. D. nurodė, kad P. D. nuvežė maišą, kuriame buvo mokomieji granatsvaidžiai. Taip suprato iš „B.“ paaiškinimų. Nuvažiavęs paliko maišą pas P. D., nes nenorėjo jo vakare vežtis su savimi, kad nesustabdytų policijos pareigūnai. Jie su P. D. maišo turinio nežiūrėjo. Kad tie ginklai tikri, sužinojo tik iš bylos medžiagos. Visų pirma pažymėtina, kad apklausų metu P. D. nenurodė, jog atvežęs maišą su granatsvaidžiais, V. D. būtų sakęs, kad tai mokomieji ginklai. Priešingai, nurodė, kad V. D. jam sakė, pasakė, jog ten ginklai, paminėjo kažkokius pavadinimus. J. T., apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad su V. M., kalbėjo jog V. D. P. D. pardavė būtent granatsvaidžius. V. Š. taip pat patvirtino, kad atvykęs pas P. D. apžiūrėjo pakuotę, kurioje buvo granatsvaidžiai. Jie buvo originaliose pakuotėse, celofaniniuose maišuose. Suprato, kad tai koviniai ginklai, normalūs, ne tušti. Veikiantis granatsvaidis sveria apie 3 kg, jie maždaug po tiek ir svėrė. Kad jie buvo veikiantys jam abejonių nekilo, todėl ir paėmė. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją P. D. visgi nurodė, kad pripažįsta, kad jam į kiemą buvo atvežti granatsvaidžiai. Jis suprato, kad tai ginklai, tuo momentu, kai D. (V. Š.) apžiūrėjo daiktus (t. 6, b. l. 42-45), todėl jo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad apie tai, jog V. D. atvežti ginklai yra tikri jis supratęs tik vėliau, kad pas jį į namus atvyko A. G. su J. T., vertintini kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą.

Aplinkybę, kad kaltinamieji P. D. ir V. D. suvokė, jog disponuoja būtent šaunamaisiais ginklais, draudžiamais civilinėje apyvartoje, patvirtina ir jų veiksmai bei elgesys. Atvežęs granatsvaidžius P. D. ir šiam ne iš karto sutikus juos pasilikti, V. D. nurodė bijojęs juos vežtis atgal, kad nebūtų sustabdytas policijos pareigūnų. Akivaizdu, jog manant, kad gabena mokomuosius ginklus, tokia V. D. baimė būtų visiškai nepagrįsta. Be to, atsakydamas į užduodamus klausimus teisme, V. D. negalėjo paaiškinti, kuo skiriasi mokomasis granatsvaidis nuo tikro, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų jam objektyvų pagrindą manyti, kad disponuoja ne tikrais, bet mokomaisiais granatsvaidžiais. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. lapkričio 28 d. protokole užfiksuota, kad, P. D. po pokalbio su A. G. dėl granatsvaidžių „atpirkimo“ bendravo su V. D., teiravosi kas tas „A.“, prašė patikrinti pastarojo tapatybę, pasakydamas, kad reikia sužinoti, nes "čia nesiruošia niekas juokauti". Šiame protokole taip pat užfiksuotas P. D. nusiskundimas V. D. dėl to, kad J. T. atvežė A. G. pas jį į namus, pasakymas, kad galėjo pasiskambinti ir susitikti kur nors mieste, prašymas išsiaiškinti su J. T., tarimasis su V. D. susitikti, konspiruotai nurodant „dėl viso šito" (t. 2, b. l. 47-61). Šie duomenys, atskleidžiantys kaltinamųjų atsargumą bei konspiraciją, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad tiek P. D., tiek V. D. puikiai suprato, kad disponuoja ne mokomaisiais, o koviniais, civilinėje apyvartoje draudžiamais šaunamaisiais ginklais.

Vertinant šių kaltinamųjų parodymus, kad jie apklausų metu akcentavo, jog nesidomėjo kas tai per ginklai, nebuvo jų išpakavę ir pan., pažymėtina, jog teismų praktikoje, suformuotoje neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bylose, remiantis „sąmoningo aklumo“ (wilful blindness) doktrina, pasisakyta, kad asmuo gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas jis gabena, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys disponavimo draudžiamomis medžiagomis atveju negali būti vertinamas kaip tokio asmens baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar jo kaltę paneigianti aplinkybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016). Taigi, net ir nustačius, kad P. D. bei V. D. nesidomėjo kokiais konkrečiai ginklais jie disponuoja ar kokiai kategorijai šie ginklai priskiriami, byloje nustatytomis aplinkybėmis, tai nešalintų jų atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį bei nepaneigtų subjektyviųjų šio nusikaltimo požymių buvimo.

Byloje surinkti įrodymai, priešingai, nei nurodė V. D., leidžia daryti išvadą, kad šis kaltinamasis P. D. pardavė ne V. M., o jo paties kartu su J. T. turimus granatsvaidžius. Pažymėtina, kad nei slapto sekimo metu, nei atliekant kitus slapto pobūdžio tyrimo veiksmus nebuvo nustatyta jokių V. D. ir V. M. bendravimo ar susitikimų faktų. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. lapkričio 28 d. protokole užfiksuota, kad telefoninio pokalbio metu P. D. informavo V. D. apie vykstantį A. G. ir V. Š. susitikimą dėl granatsvaidžių pardavimo, klausia kur Ž., o V. D. atsakius, kad matė garaže, P. D. prašo Ž. nieko nesakyti, sako, kad galbūt tuoj jie visi ten atvažiuos. V. D. informuoja, kad Ž. klausė "ar paėmė", į ką jis (V. D.) atsakė, kad nežino (t. 2, b. l. 47-61). Slapto sekimo 2020 m. sausio 23 d. protokole užfiksuota, kad po to, kai iš garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), išvyko V. M. ir A. G., J. T. iš karto nuvyko susitikti V. D. (t. 1, b. l. 113-114). Be to, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo 2020 m. vasario 28 d. protokole užfiksuotas A. G. susitikimas bei bendravimas su J. T. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio bendravimo metu J. T. tiesiogiai patvirtino, kad pardavė septynis granatsvaidžius, tačiau vežė ne jis pats, yra pažįstamas, kuris nuvežė ir per kurį viskas buvo daroma (t. 2, b. l. 26-29). Šie byloje surinkti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent J. T., o ne V. M. yra betarpiškai susijęs su V. D. P. D. perduotais granatsvaidžiais, t. y. J. T. perdavė V. D. septynis granatsvaidžius, kuriuos šis pardavė P. D..

Atsakinėdamas į klausimus teisme V. D. negalėjo paaiškinti, kodėl tariamai V. M. paprašius parduoti 7 granatsvaidžius po 100 eurų, t. y. turėdamas pastarajam atiduoti 700 eurų, jis savo iniciatyva P. D. davė 100 eurų. P. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad granatsvaidžius jam atvežė V. D., kuriam jis sumokėjo 700 eurų, gautus iš V. Š., o vėliau kai šis tris granatsvaidžius pardavė A. G., jis būtent V. D. nuvežė dar 200 eurų. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. lapkričio 28 d. protokolo matyti, kad V. D. buvo tas asmuo, kurį P. D. informavo apie vykstantį A. G. ir V. Š. susitikimą dėl granatsvaidžių pardavimo ir kuris P. D. klausė, ar toje situacijoje jis, t. y. V. D., bus reikalingas (t. 2, b. l. 47-61). Teismo posėdyje kaltinamasis negalėjo paaiškinti tokio savo klausimo P. D. prasmės. Visi šie duomenys paneigia V. D. paaiškinimus teisme, kad jis V. M. paprašytas tik atvežė P. D. granatsvaidžius, nesuvokdamas , kad jei tikri bei negaudamas už tai jokios naudos.

Kaltinamasis J. T. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jis granatsvaidžių neįgijo ir niekada jų neturėjo. Anot kaltinamojo, „B.“ (V. M.) jam pasakė, kad tai jis turėjo 9 granatsvaidžius, kuriuos per V. D. pardavė P. D.. V. M. į jį kreipėsi tik po to, kai negalėjo rasti V. D.. J. T. buvo skolingas V. M., todėl pastarasis pasiūlė, kad pasakys A. G., jog jam J. T. padovanojo vieną granatsvaidį ir liepė pasakyti A. G., kad jis (J. T.) granatsvaidžius už 500 eurų pardavė P. D.. Paskui nurodė važiuoti pas P. D. ir susitarti išpirkti granatsvaidžius atgal, o už skirtumą, už kurį jis išpirks granatsvaidžius iš P. D., atleis jį nuo skolos grąžinimo. Vertinant šiuos kaltinamojo J. T. parodymus matyti, kad jie yra priešingi liudytojo A. G. apklausų metu nurodytoms aplinkybėms, be to, juos paneigia ir kiti byloje surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Liudytojas A. G., apklausiamas teismo posėdyje, patvirtino, jog susitikimo metu jam V. M. pasakė, kad jo draugai apvogė garažą ir rado 6 ar 8 granatsvaidžius. Kiti granatsvaidžiai buvo pas Ž. (J. T.). Nuvažiavus su V. M. pas J. T. į garažą, pastarasis pasakė, kad tuos granatsvaidžius pardavė P. D.. Liudytojas A. G. taip pat nurodė, kad J. T. jam pokalbio metu pasakė, jog granatsvaidžius pavogė iš metalinio garažo ir nuvažiavus parodė tą garažą. J. T. vieną granatsvaidį pasiliko sau, vieną padovanojo V. M., o kitus per draugą pardavė P. D.. Iš esmės analogiškas aplinkybės šis liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esančiuose A. G. apklausos protokoluose užfiksuota, kad bendraudamas su V. M. sužinojo, jog granatsvaidžiai yra pas J. T., kuriuos jis pavogė su draugu, o jam (A. G.) ir V. M. nuvykus pas J. T., šis pasakė, kad granatsvaidžius pardavė P. D.. Kartu su V. M. ir J. T. nuvykus į P. D. namus, šis pasakė, kad jam granatsvaidžius pardavė ne J. T., o jo draugas su kuriuo jis juos pavogė (t. 5, b. l. 36-38, 40-42).

Vertindamas A. G. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, teismo leidimu, atliko NVIV ir veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, kad A. G. ikiteisminio tyrimo subjektai galimai pažadėjo tam tikras lengvatas kituose jo atžvilgiu vykdomuose ikiteisminiuose tyrimuose, ir tai gali turėti reikšmės jo parodymų objektyvumui. Teismas pažymi, kad šioje byloje tokių duomenų nėra. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas J. G. nurodė, jog jam nėra žinoma, kad A. G. būtų pažadėtos kokios nors lengvatos. Pats A. G. taip pat paaiškino, kad policijos pareigūnai jam nieko nėra pažadėję mainais už pagalbą atskleidžiant nagrinėjamą nusikalstamą veiką, visgi liudytojas patvirtino, kad jo atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad A. G. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais savaime nereiškia, kad jo parodymai yra nepatikimi ir negali būti pripažįstami įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio parodymų panaudojimas savaime nereiškia, kad procesas yra neteisingas, visgi, tokiais atvejais būtina atsižvelgti, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00). Pagal teismų praktiką su teisėsaugos institucijoms bendradarbiaujančio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, liudytojo A. G. parodymai dėl kaltinamojo J. T. dalyvavimo neteisėtai disponuojant „RPG-I8“ modelio granatsvaidžiais buvo nuoseklūs ir nesikeitė viso proceso metu. Byloje nėra jokių aplinkybių leidžiančių manyti, kad A. G. buvo suinteresuotas apkalbėti J. T., taip pat, kad policijos pareigūnai siekė jį apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu pasitekdami A. G.. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. G. J. T. anksčiau nepažinojo (šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis), juos supažindino A. M., nurodydamas J. T. kaip asmenį, kuris disponuoja granatsvaidžiais. Iš to seka, kad tuo metu, kai A. G. pranešė apie neteisėtą disponavimą granatsvaidžiais, nei jis, nei policijos pareigūnai nežinojo apie J. T. sąsajas su šia nusikalstama veika. Ši aplinkybė paaiškėjo tyrimo eigoje, kai V. M. kartu su A. G. nuvyko į J. T. garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad A. G., dalyvaudamas atliekant slaptus tyrimo veiksmus žinojo, jog yra kontroliuojamas policijos pareigūnų, o jo bendravimas su tiriamais asmenimis, taip pat ir J. T., yra fiksuojamas. Ši aplinkybė taip pat paneigia galimybę, kad A. G. galėjo duoti neteisingus parodymus apie J. T. dalyvavimą įsigyjant bei realizuojant „RPG-I8“ modelio granatsvaidžius.

Dalis A. G. parodymų apie J. T. vaidmenį neteisėtai disponuojant granatsvaidžiais paremti aplinkybėmis, kurias jam nurodė V. M.. Kaip matyti iš bylos duomenų, šis asmuo 2020 m. birželio 26 d. mirė (t. 8, b. l. 36), dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas V. M. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 8, b. l. 37-38). Visgi, detalesnė A. G. parodymų analizė leidžia teismui atmesti ir prielaidą, kad A. M. būtų melagingai jam nurodęs J. T. kaip asmenį, kuris granatsvaidžius įgijo, laikė ir per V. D. juos pardavė P. D.. Kaip matyti iš A. G. parodymų, iš pradžių V. M. jam pasakė, kad tai jis turi granatsvaidžius, vieną nori pasilikti sau, o kitus - parduoti bei liepė A. G. pateikti kainos pasiūlymą. Kai jam nesigavo jų atvežti parodyti, tada jį nusivežė pas J. T. į garažą. A. G. paaiškino, jog V. M. tik gyrėsi, kad jis turi granatsvaidžius parduoti, nors iš tiesų juos pavogė J. T. su draugu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. bendraudamas su A. G. siekė ne nuslėpti savo vaidmenį įgyjant ir laikant granatsvaidžius, kaip tokius veiksmus atlikusį asmenį melagingai nurodydamas J. T., bet priešingai – iš pradžių siekė pabrėžti, kad tai jis yra granatsvaidžių savininkas ir gali nuspręsti ką su jais daryti, ir tik nepavykus jų gauti iš J. T., V. M. A. G. nurodė tikrąsias aplinkybes, t. y. kad granatsvaidžiais disponavo būtent J. T.. Nors apklausiamas įtariamuoju V. M. nurodė, kad granatsvaidžių imitacijas jam siūlė vyras vardu A. (t. 8, b. l. 26), tačiau tokie pastarojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems duomenims ir laikytini jo gynybine pozicija. Apibendrinant konstatuotina, kad byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių pagrindas abejoti A. G. parodymų teisingumu.

A. G. nurodytas aplinkybės dėl J. T. neteisėto disponavimo „RPG-I8“ modelio granatsvaidžiais patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo 2020 m. vasario 20 d. protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d., A. G. bendraujant su V. M. telefonu bei paprašius nufotografuoti ir atsiųsti granatsvaidžius, V. M. atsako "neišeis", nes tie daiktai dabar pas kitus (t. 1, b. l. 64-66). J. T. kaip asmenį, pas kurį jį atvedė V. M. ir su kuriuo bendravo dėl granatsvaidžių pirkimo bei buvimo vietos, A. G. atpažino asmens parodymo atpažinti metu (t. 5, b. l. 66-71). Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo 2020 m. vasario 28 d. protokole užfiksuotas A. G. susitikimas bei bendravimas su J. T. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio bendravimo metu J. T., be kita ko, patvirtina, kad granatsvaidžius pardavė „seniui“, kuris gyvena prie (duomenys neskelbtini). A. G. paklausus, kuo jis vardu, J. T. atsako "P., P.". Šio bendravimo metu J. T. patvirtina konkretaus kiekio, t. y. 7 granatsvaidžių pardavimo faktą (t. 2, b. l. 26-29). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. vasario 18 d. protokole užfiksuoti J. T. ir V. M. pokalbiai dėl J. T. susitikimo su P. D. ir susitarimas nuvežti pas pastarąjį A. G. (t. 1, b. l. 130-134). Šie bylos duomenys patvirtina, kad aiškinantis kam buvo parduoti granatsvaidžiai, būtent J. T. A. G. ir V. M. nuvežė pas P. D. į namus. Be to, A. G. parodymus bei aplinkybę, kad būtent J. T. ieškojo kam parduoti granatsvaidžius patvirtina ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo 2020 m. vasario 25 d. protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. G. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bendraujant su J. T. apie granatsvaidžius šis pasako, kad „iš pradžių net niekas nenorėjo imti“ (t. 1, b. l. 73).

Paminėti veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu bei kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją gauti duomenys paneigia J. T. teismo posėdyje iškeltą versiją, kad byloje užfiksuoti pokalbiai su A. G. įvyko V. M. prašymu, pasitelkiant J. T. kaip tariamą granatsvaidžių pardavėją, siekiant perparduoti A. G. granatsvaidžius brangiau. J. T. nurodė, kad iš pradžių atsisakė dalyvauti tokiame V. M. sumanyme, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pastarasis vis tiek pas į garažą atvežė A. G.. Atmestini ir J. T. teiginiai, kad V. M. į jį kreipėsi todėl, kad negalėjo rasti V. D., kuris ir nuvežė granatsvaidžius P. D.. Byloje nenustatyta, kad aptariamu laikotarpiu būtų kokios nors kliūtys susisiekti su V. D.. Pastarasis apklausiamas nenurodė, kad būtų kur nors išvykęs. J. T. ir V. D. naudojosi tais pačiais garažais, todėl J. T. galėjo padėti V. M. jį surasti. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad P. D. susisiekti su V. D. ir jį rasti nebuvo jokių kliūčių. J. T. taip pat aiškino, jog į jį V. M. kreipėsi ir todėl, kad tik jis pažinojo P. D., tačiau tuo pačiu nurodė, kad atvykus P. D. iš karto jo neatpažino, sumaišė su bendru pažįstamu „E.“, suprato, kad čia buvo jis tik po poros dienų. Byloje surinkti duomenys paneigia ir J. T. paaiškinimus V. M. siekė bei skatino jį parduoti A. G. granatsvaidžius brangiau, nei jie buvo parduoti P. D., tačiau bendraudamas su A. G. pats J. T. nurodo „jų nėra, nors ir po 1000 už vieną duok“ (t., b. l. 70). Galiausiai paminėtina, kad aptartas aplinkybės J. T. nurodė tik teismo posėdžio metu, išklausęs kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus ir jokių aplinkybių apie tariamą V. M. pasiūlymą bei tai, kad V. M. įgijo granatsvaidžius bei juos perdavė V. D., nenurodė. Tai suponuoja išvadą, jog tiek J. T., tiek V. D. pasinaudojo situacija, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu mirė, todėl siekdami patys išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą, nurodė, kad būtent V. M. įgijo, disponavo ir V. D. perdavė granatsvaidžius tikslu juos realizuoti. Visgi tokie kaltinamųjų paaiškinimai laikytini gynybine versija, nes jie, kaip jau minėta, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.

Kaltinamojo J. T. gynėjas baigiamųjų kalbų metu pateikė nuorodą į teismų praktiką, kurioje reikalaujama įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir draudžiama padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų alternatyvių ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Tokia praktika suformuota bylose dėl nusikaltimų su alternatyviaisiais veikos požymiais – įgijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas, kuomet vienas iš šių veikos požymių (pvz., civilinėje apyvartoje uždraustų daiktų įgijimas) yra preziumuojamas nustačius kitus veikos požymius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2011). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos paminėtai teismų praktikai. Išties, byloje nėra nustatyta kokiomis aplinkybėmis J. T. įgijo ne mažiau kaip septynis „RPG-18“ modelio granatsvaidžius. Prokuroro 2020 m. gruodžio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl J. T. ir I. J. inkriminuotos BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nurodyta, kad buvo tikrinami A. G. parodymai dėl apie granatsvaidžių vagystę iš metalinio garažo, tačiau nei garažo, nei garažo savininko, iš kurio buvo pavogti šie granatsvaidžiai nustatyti nepavyko (t. 8, b. l. 52-55). Teismo vertinimu, tai, kad aptariama vagystė nėra įrodyta, savaime nepaneigia aplinkybės, kad J. T. įgijo RPG-18“ modelio granatsvaidžius. Jam inkriminuotas šių granatsvaidžių įgijimo faktas nėra preziumuojamas, jis yra įrodytas pirmiau šiame nuosprendyje išdėstytais, nustatyta baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadomis Nr. 140-IS1-550 (8.1), Nr. (-) ir Nr. (-) nustatyta, kad minėti A. G. ir V. Š. pateikti iš viso septyni granatsvaidžiai yra „A“ kategorijai priskirtini šaunamieji ginklai - pramoninės gamybos (gamybos metai 1979 m, kilmės šalis - buvusi TSRS), 64 mm kalibro, vienkartinio panaudojimo, reaktyviniai „RPG-I8“ modelio granatsvaidžiai, skirti šarvuotos technikos ir gyvosios jėgos naikinimui. Granatsvaidžiai šaudymui, o jų šaudmenys, kuriais jie buvo užtaisyti - sprogdinimui – tinkami (t. 2, b. l. 126-128; t. 4, b. l. 48-51; t. 6, b. l. 205-208).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, civilinėje apyvartoje yra draudžiami. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad minėti „RPG-I8“ modelio granatsvaidžiai yra BK 253 straipsnio 2 numatyto nusikaltimo dalykas, todėl neteisėtas disponavimas jais, šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Šioje byloje, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės, slaptas sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Siekiant užtikrinti teisėtą ir pagrįstą asmens teisės į privatumą ribojimą tiriant nusikalstamas veikas, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, nurodytos BPK, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų. Valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nustatyti įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-285-976/2018, 2K-154-1073/2020).

Teismas, vertindamas gautų duomenų leistinumą ir spręsdamas dėl jų pripažinimo įrodymais nustatė, kad nagrinėjamoje byloje buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas minėtiems neviešo pobūdžio proceso veiksmams atlikti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visos BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose numatytos procesinės prievartos priemonės buvo sankcionuotos ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis, o esant neatidėliotinam atvejui – prokuroro nutarimas taikyti procesines prievartos priemones buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, laikantis BPK nustatytų procedūrų ir terminų. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Nr. (-) nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. A. G. leista V. M. atžvilgiu atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės; Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Nr. (-) nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. A. G. leista V. M. atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, b. l. 56-58);Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Nr. (-) leista nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 2 d. slapta sekti J. T. (t. 1, b. l. 110-112); Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Nr. (-) leista nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 2 d. klausytis J. T. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 1, b. l. 127-129); ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu 2019 m. rugpjūčio 6 d. priimtas nutarimas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. P. D. atžvilgiu taikyti BPK 154, 158, 159, 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones (t. 2, b. l. 6-10); Vilniaus apylinkės teismo tesėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Nr. (-) patvirtintas šio prokuroro nutarimo teisėtumas (t. 2, b. l. 16-20).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo ir faktinis pagrindas neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2019 m. rugpjūčio 1 d., gavus informaciją apie tai, kad J. T. ir I. J. galimai neteisėtai disponuoja RPG-18“ modelio granatsvaidžius. Vada atlikti šiuos veiksmus buvo A. G. pareiškimas ir jo apklausos protokolas. Iš A. G. 2019 m. rugpjūčio 1 d. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė pakankamai aiškius ir išsamius duomenis apie neteisėto disponavimo granatsvaidžiais aplinkybes, t. y, nurodė, kad V. M. „B.“ jam pasakė, kad tokius aštuonis granatsvaidžius iš kurių vieną nori pasilikti sau, kuris jam kainavo 200 eurų, o kitus norėtų parduoti bei pasakė, kad A. G. pateiktų kainos pasiūlymą (t. 5, b. l. 24-26). Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 159 straipsnį NVIV faktinis pagrindas yra konkrečiam asmeniui pateiktas pasiūlymas padaryti nusikalstamą veiką arba dalyvauti ją darant. Iš A. G. apklausos protokolo matyti, kad jam buvo siūloma padaryti sunkų nusikaltimą, t. y. įsigyti civilinėje apyvartoje draudžiamus daugiau nei tris šaunamuosius ginklus – granatsvaidžius. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. G. patvirtino, kad tyrimo metu, buvo nustatyta, jog V. M. galimai disponuoja tik vienu granatsvaidžiu, o visi kiti yra pas kitą žmogų. Todėl sužinoti kur yra kiti granatsvaidžiai A. G. ir V. M. nuvažiavo pas V. M. pažįstamą J. T., nes pastarasis ir davė V. M. tą granatsvaidį. Kai gavo informaciją, kad yra susijęs dar kitas asmuo, buvo sankcionuoti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai ir J. T. atžvilgiu. P. D. atžvilgiu slapti veiksmai buvo sankcionuoti tuo metu, kai įvyko jų susitikimas. Šie liudytojo parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kuriomis paaiškėjo ir kitų asmenų, t. y. J. T., P. D. ir V. Š. dalyvavimas tiriamoje nusikalstamoje veikoje. Taigi, paaiškėjus šioms kitų asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje aplinkybėms, t. y. kad pastarieji disponuoja šaunamaisiais ginklais (granatsvaidžiais) iškilo objektyvi būtinybė atlikti paminėtus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jų atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad NVIV ir veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės truko pakankamai trumpą laiko tarpą, kaip teismo posėdyje paaiškino liudytojas J. G., pagrindinis jų tikslas buvo išimti iš civilinės apyvartos visuomenei pavojingus šaunamuosius ginklus.

Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. BPK 159 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje imperatyviai nurodyta, kad gynybos pateikiami argumentai dėl provokavimo privalo būti išnagrinėti įvertinant kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą ir tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtent priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (sprendimai bylose R. prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008).

Nagrinėjamu atveju teismas tokius kaltinamųjų gynėjų argumentus išnagrinėjo ir nenustatė, kad kaltinamieji P. D., V. Š., J. T. ar V. D. butų išprovokuoti padaryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. G. bei policijos pareigūnas J. G., kuris dalyvavo A. G. atliekant NVIV. Iš A. G., pačių kaltinamųjų parodymų bei kitų byloje surinktų duomenų nustatyta, kad A. G. nuvykęs pas J. T., vėliau pas P. D., po to susitikęs su V. Š. aktyviai skatino juos parduoti turimus granatsvaidžius. Išties, pats liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtus kaltinamuosius reikėjo įkalbinėti parduoti granatsvaidžius, nes jie nenorėjo jų parduoti. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad nei V. Š., nei J. T., nei P. D. granatsvaidžių parduoti A. G. neketino. J. T. ir P. D. jų jau neturėjo, o V. Š. norėjo pasilikti juos sau ir dėl šios priežasties netgi pamelavo A. G. kad pas jį likę tik trys granatsvaidžiai. Visgi, nagrinėjamoje byloje kaltinamieji J. T., V. D. ir P. D. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė dar iki A. G. atliekant NVIV ir jokios neteisėto disponavimo granatsvaidžiais aplinkybės, su kuriomis butų susijęs A. G., jiems nėra inkriminuotos. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad J. T., V. D. ir P. D. nebuvo išprovokuoti atlikti tuos veiksmus, dėl kurių jiems yra pareikštas kaltinimas.

V. Š. pareikštame kaltinime nurodyta ir aplinkybė, kad jis tris granatsvaidžius 2019-08-07 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) už 1500 eurų pardavė A. G. (teismo leidimu atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus). Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, ne mažiau nei trijų šaunamųjų ginklų realizavimas yra alternatyvi veika ir gali būti savarankišku baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Iš to seka, kad nepaisant to, jog V. Š. jau buvo padaręs dvi iš jam inkriminuotų veikų – t. y. iš P. D. įgijęs ir laikęs 7 granatsvaidžius, aptariamą alternatyvią veiką jis atliko aktyviai skatinamas A. G. (bei jo prašymą vykdžiusio P. D.), iki tol neturėdamas jokio ketinimo realizuoti granatsvaidžius (tokią išvadą patvirtina nuoseklūs kaltinamojo parodymai bei kiti byloje surinkti duomenys). Remiantis išdėstytu, V. Š. pareikštame kaltinime nurodytą aplinkybę – trijų granatsvaidžių pardavimą A. G., teismas vertina ne kaip BK 253 straipsnyje numatytą alternatyvią veiką, bet tik kaip inkriminuoto nusikaltimo baigtumo momentą apibūdinančią faktinę aplinkybę. Toks vertinimas reikšmės V. Š. veikos kvalifikavimui neturi, nes, kaip minėta, šioje byloje įrodyta, kad jis padarė kitas BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytas alternatyvias veikas - įgijo ir laikė septynis A kategorijos šaunamuosius ginklus.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. G. paaiškino, kad NVIV ir kitų neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas esamoje situacijoje buvo vienintelė priemonė išimti iš apyvartos pavojingus šaunamuosius ginklus. Byloje esančios specialisto išvados patvirtina šaunamųjų ginklų, kuriais disponavo kaltinamieji pavojingumą - tai pramoninės gamybos reaktyviniai „RPG-18“ modelio granatsvaidžiai, skirti šarvuotos technikos ir gyvosios jėgos naikinimui, tinkami sprogdinimui ir šaudymui. Pažymėtina, kad byloje buvo gauta objektyvių duomenų, kad šiuos ginklus buvo ketinama išvežti į Baltarusiją, kas taip pat suponavo būtinybę šių neviešo pobūdžio veiksmų atlikimui bei nulėmė juos atliekančių asmenų veikimo apimtį. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad šioje byloje atlikti NVIV ir kiti neviešo pobūdžio veiksmai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitinka proporcingumo principo reikalavimus, atlikti siekiant visuomenei svarbių tikslų - išimti iš apyvartos pavojingus ginklus ir taip užtikrinti visuomenės saugumą. Teismo vertinimu, taikant BPK 154, 158, 159, 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones gauti duomenys atitinka leistinumo kriterijus pagal BPK 20 straipsnį.

Apibendrindamas teismas pripažįsta įrodyta, kad P. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo iš V. D. 7 reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, kurie priskiriami „A“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, laikė juos savo namuose iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., po ko granatsvaidžius perdavė pas jį atvykusiam V. Š., sumokėjusiam P. D. už granatsvaidžius 700 eurų. V. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įsigijo iš P. D. 7 reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, kurie priskiriami „A“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, sumokėdamas P. D. už juos 700 eurų, šiuos granatsvaidžius gabeno ir laikė sandėliuke bei ūkiniame pastate, kol jie buvo paimti policijos pareigūnų. Tokie kaltinamųjų P. D. ir V. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

Teismas taip pat pripažįsta įrodyta, kad J. T. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ne mažiau kaip 7 reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, ir apie turimus ginklus papasakojus V. D., šis prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos ir turėdamas su J. T. bendrą tikslą bei veikdamas su juo bendrininkų grupėje, perdavė juos P. D., gaudamas iš pastarojo už granatsvaidžius 700 eurų. Tokie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį.

Dėl kitų P. D., V. D. ir V. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. D. neteisėtai, neturėdamas tam leidimo įgijo 5,5 mm kalibro nešaunamąjį pneumatinį ginklą KANDAR WF600, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams, ir jį laikė savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gegužės 13 d. kol minėtą nešaunamąjį ginklą pats pateikė kratos atlikimui atvykusiems policijos pareigūnams. Kaltinamasis kaltu dėl šios nusikalstamos veikos nurodė prisipažįstantis ir paaiškino, kad jau nepamena, ar šį ginklą jam kažkas atidavė, ar jis jį nusipirko. Padėjo sandėliuke, spintoje ir pamiršo apie jį. Nežinojo, šis ginklas priskiriamas kažkokiai kategorijai. Nesidomėjo, ar tokį ginklą galima laikyti be leidimo. Nors kaltinamasis nurodė nežinoję, kad jo laikomas ginklas priskiriamas prie nešaunamųjų, tačiau taip pat patvirtino, kad net nepasidomėjo ar šiam ginklui laikyti reikalingas leidimas. Tokios P. D. nurodytos aplinkybės nešalina jo atsakomybės padarius inkriminuojamą nusikaltimą. P. D. kaltę neteisėtai disponuojant nešaunamuoju ginklu patvirtina kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad kratos metu P. D. gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, rastas ir paimtas pneumatinis ginklas WF600 KAMDAR (t. 4, b. l. 88-93). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1061 (20) nurodoma, kad tirti pateiktas ginklas yra 5,5 mm kalibro nešaunamasis pneumatinis ginklas KANDAR WF600, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams (t. 4, b. l. 96-99). Pažyma iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos patvirtina, kad P. D. leidimas ginklui nėra išduotas (t. 4, b. l. 100), t. y. jis jį įgijo ir laikė neteisėtai. Tokia P. D. veika atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Teismas pripažįsta įrodyta, kad V. Š. nuo 2008 metų, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir savo namų ūkinės paskirties pastate laikė kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis savo iki tol, kol 2020 m. liepos 3 d. parodymų patikrinimo vietoje metu minėtus ginklus ir šaudmenis V. Š. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtina V. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad atliekant prieš tai minėtų V. Š. parodymų patikrinimą vietoje, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate V. Š. parodė maišą, kurio viduje rastas pistoletas su dėtuve ir 7 vnt. šovinių joje, duslintuvas, dviejų vamzdžių šautuvas be šovinių bei įvairaus tipo šovinių. Tą pačią dieną, ūkiniame pastate V. Š. parodė maišą, kurio viduje rastas pistoletas P88 - Walter Compact su dėtuve ir 7 vnt. šovinių joje, duslintuvas, dviejų vamzdžių šautuvas be šovinių, 4 vnt. rudos spalvos šovinių su užrašu 16, 7 vnt. 16- kalibro šovinių su užrašu "SB JUNIOR", 1 vnt. vario spalvos šovinys ir 1 vnt. mėlynos spalvos šovinys. Visi minimi objektai buvo paimti (t. 7, b. l. 20-29).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1391 (20) nurodoma, kad pistoletas „Walther P88 Compact“ Nr. Z073624375, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų. Savadarbis duslintuvas priskiriamas „A“ kategorijai ir yra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Tirti pateikti medžiokliniai šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, šeši šoviniai pistoletų dujiniai šoviniai priskiriami „C“ kategorijos šaudmenims. Garsiniai šoviniai yra priskiriami „C“ kategorijos šaudmenims. (t. 7, b. l. 34-42).

V. Š. kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais prisipažino ir paaiškino , kad ginklus ir šaudmenis rado gal prieš 15 metų, apleistame name Raudondvario kaime, užlipęs į palėpę, ryšulyje. Tą visą ryšulį pasiėmė, parsivežė namo ir užmetė už malkų prie ūkinio pastato pas tėvus, (duomenys neskelbtini). Buvo kažkuriuo momentu net pamiršęs apie tuos ginklus ir šovinius. Šiuos ginklus ir šaudmenis pasiėmė be jokio konkretaus tikslo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina prieš tai paminėti bylos duomenys, jis nurodė, kad suprato, jog ginklu ir šaudmenimis disponavo neteisėtai. Atsižvelgiant į tai V. Š. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

IV. Bausmių skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems P. D., V. D., J. T. ir V. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tai yra atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamiesiems tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltinamųjų asmenybę.

Kaltinamųjų P. D. ir V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis P. D. duodamas parodymus nebuvo visiškai nuoširdus, stengėsi sumenkinti savo vaidmenį darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, visgi esmines kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes jis pripažino tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje, davė parodymus ne tik apie savo, bet ir apie kitų kaltinamųjų dalyvavimo neteisėtai disponuojant šaunamaisiais ginklais aplinkybes, nurodė besigailintis dėl savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato minėtą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo V. D. ir J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. D. prisipažino padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau jokio gailesčio dėl to neišreiškė, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jis teistas ir anksčiau, todėl jo formalų prisipažinimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrindo nėra. Šių kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Prokuroras siūlė kaltinamųjų V. D. ir J. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Visgi, teismas, atsižvelgdamas į jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį (V. D. prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos vėliau, tuo metu, kai J. T. jau buvo įgijęs „RPG-I8“ modelio granatsvaidžius bei ieškojo kam juos realizuoti), šios aplinkybės kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia nepripažįsta (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

P. D. padarė dvi nusikalstamas veikas – sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, šie nusikaltimai baigti, padaryti tyčia. Kaltinamasis anksčiau neteistas, susituokęs, turi du mažamečius vaikus. Jo sutuoktinei L. D. nustatytas 20 proc. darbingumas bei specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (t. 9, b. l. 53), ji gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje (t. 9, b. l. 54). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi L. D. nustatyta rūpyba, o rūpintoju paskirtas P. D. (t. 9, b. l. 113-116). Iš kaltinamojo teismo posėdyje duotų parodymų bei į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad jo vaikai taip pat turi sveikatos sutrikimų, jiems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra (t. 9, b. l. 59). Kaltinamasis taip pat prižiūri kartu gyvenančią neįgalią motiną (t. 9, b. l. 61-66,70) bei neįgalų giminaitį R. V. (t. 9, b. l. 60-63). P. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sūnus 2016 m. persirgo hemoraginiu vaskulitu, dėl to sutrikusi jo judėjimo funkcija, su juo nuolat reikia važinėti į gydymo įstaigas, kitam sūnui nustojo vystytis kelio sąnarys, jo žmona turi sunkią regėjimo negalią, kartu gyvena ir 81 metų motina, kuri negali savimi pasirūpinti. Jo šeima be jo pagalbos neapsieitų, namuose šildosi kietu kuru, vanduo iš šulinio. Ieško tokio darbo, kad turėtų galimybę prižiūrėti artimuosius, daug laiko turi praleisti su vaikais. Sodros duomenimis, kaltinamasis iki 2019 m. sausio 1 d. dirbo pagal verslo liudijimą, UAB „P. A.“ bei kitose bendrovėse (t. 5, b. l. 192), vėliau dalyvavo aktyviose darbo rinkos programose (t. 9, b. l. 70), o pagal 2021 m. birželio 15 d. sudarytą darbo sutartį įsidarbino UAB „Y.E.S. A.“ pardavimų vadybininku (t. 9, b. l. 56-58). Kita vertus, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad P. D. per pastaruosius penkis metus net 15 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei kontrabandą (t. 5, b. l. 197-208). Šie duomenys rodo, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Pagal baudžiamąjį įstatymą, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per švelnios, bet ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-449-942/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį nėra reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-24-689/2019).

Nagrinėjamu atveju P. D. asmenybės ir jo padarytos veikos vertinimas leidžia teismui daryti išvadą, jog net minimalios 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neteisingas. Darydamas tokią išvadą teismas, visų pirma, įvertina padaryto nusikaltimo aplinkybes. P. D. įgijo iš V. D. 7 „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, kuriuos V. D. atvežęs paliko P. D. namuose. Įgytus šaunamuosius ginklus P. D. laikė savo namuose labai trumpą laiko tarpą, paskui perdavė pas jį atvykusiam V. Š., sumokėjusiam už granatsvaidžius 700 eurų. Kaltinamasis pats neketino disponuoti šiais šaunamaisiais ginklais, veikė kaip tarpininkas, iniciatyva juos įsigyti kilo iš V. D., o ne iš jo paties. Šie šaunamieji ginklai buvo išimti iš apyvartos ir sunaikinti. Vertinat P. D. asmenybę pažymėtina, kad, kaip minėta, jis yra neteistas, susituokęs ir augina du mažamečius vaikus, įsidarbino, rūpinasi neįgaliais savo šeimos nariais. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šios aplinkybės rodo, kad net paskyrus minimalią laisvės atėmimo bausmę bei taikant dalinį jos vykdymo atidėjimą, kaip siūlė prokuroras, tai sukeltų itin neigiamus padarinius P. D. vaikams ir kitiems jo pagalbos reikalingiems šeimos nariams, nes šie liktų be būtinos priežiūros.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad P. D. padarytas nusikaltimas, numatytas 253 straipsnio 2 dalyje, nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. D. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą, kurios dydis, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nustatytinas maksimalus, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje, nustatant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas leistų kontroliuoti P. D. elgesį, būtų pakankamai baudžiantis, tačiau neizoliuotų jos nuo artimųjų, sudarytų sąlygas dirbti, teisėtais būdais įgyti pajamų pragyvenimui, rūpintis savo specialios priežiūros reikalingais mažamečiais vaikais bei neįgaliais artimaisiais ir taip skatintų teigiamus jo gyvenimo pokyčius. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, P. D. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos baudos (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas) vidurkį.

P. D. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bylos duomenimis, 2020 m. gegužės 13 d. P. D., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 6, b. l. 80-83). Prokuroro 2020 m. liepos 1 d. nutarimu P. D. paskirtas suėmimas pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (t. 6, b. l. 111-114). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. D.

padarė dvi nusikalstamas veikas – sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, šie nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais siekdamas juos realizuoti ir taip pasipelnyti. Jis yra išsiskyręs, Sodros duomenimis, iki bausmės atlikimo vykdė individualią veiklą (t. 5, b. l. 82), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis praeityje teistas vienuolika kartų, daugiausia už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei vagystes. Nusikalstamas veikas V. D. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Dėl probacijos sąlygų pažeidimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas V. D. buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis nuolat daro nusikalstamas veikas, nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo. Jo polinkį daryti teisės pažeidimus įrodo ir Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys ir kurių matyti, kad V. D. per pastaruosius penkis metus net 16 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 5, b. l. 84-95). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad V. D. yra linkęs vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2021 m. birželio 29 d. charakteristikoje nurodoma, kad V. D. neturi galiojančių nuobaudų, laikosi visų vidaus tvarkos taisyklių, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą (t. 9., b. l. 108-109). Į bylą pateikti duomenys, kad jis turi sveikatos problemų (t. 9, b. l. 84-86), tačiau akivaizdu, kad šie sveikatos sutrikimai neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, be to, nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl jų kaltinamasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinęs pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Laivės atėmimo bausmės dydis, nepaisant ankstesnių V. D. teistumų, atsižvelgiant į jo vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką bei teigiamą charakteristiką pataisos įstaigoje, nustatytinas mažesnis už minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. D. skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). V. D. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad V. D. nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi subendrintos 2 metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės. Nuosprendžio paskelbimo dieną V. D. neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį yra 7 mėnesiai ir 19 dienų.

Bylos duomenimis, 2020 m. gegužės 13 d. V. D., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 5, b. l. 151-152). Prokuroro 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę (t. 5, b. l. 176-184). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.

Skiriant bausmę J. T. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tyčia, kaltinamasis neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais siekdamas juos realizuoti ir taip pasipelnyti. Kaltinamasis vedęs, iki bausmės atlikimo dirbo pagal verslo liudijimą (t 9, b. l. 93), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. J. T. praeityje teistas 11 kartų, daugiausia už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei vagystes. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. T. per pastaruosius penkis metus 10 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 7, b. l. 157-164). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, reikiamų išvadų iš savo elgesio nedaro, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgiant jos padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu J. T. paskirta subendrinta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 6 MGL (225,96 Eur) bauda.

BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y., kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-477/2011, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-193-935/2020). Nagrinėjamu atveju J. T. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio priėmimo ir šiuo metu šis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Taigi J. T. paskirta bausmė, laikantis BK 64 straipsnio nuostatų, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Nuosprendžio paskelbimo dieną J. T. neatliktos bausmės dalis pagal minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį yra 1 metai 6 mėnesiai ir 9 dienos.

V. Š.

padarė du nusikaltimus, priskiriamus sunkių ir apysunkių kategorijoms, šie nusikaltimai baigti, padaryti tyčia. Kaltinamasis už piniginį atlygį įsigijo 7 „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, kuriuos laikė savo namuose. Kaip pats nurodė apklausų metu, šiuos šaunamuosius ginklus jis laikė savo reikmėms, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos, nors akivaizdu, kad jokia grėsmė kaltinamajam nebuvo kilusi. Jis taip pat laikė ir kitus šaudmenis bei šaunamuosius ginklus. Pastarosios aplinkybės rodo didesnį V. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Kaltinamasis dirba vairuotoju UAB "B.", yra nevedęs, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. Š. per pastaruosius penkis metus 2 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 6, b. l. 131-132). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, iš bylos duomenų matyti, kad jis policijos pareigūnams savo noru parodė 4 granatsvaidžių laikymo vietas, nurodydamas ir apie turimus kitus ginklus bei šaudmenis ir parodydamas jų buvimo vietą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis gyvena kartu su senyvo amžiaus tėvais, kuriems dėl sveikatos būklės reikalinga priežiūra, taip pat turi mažametę dukterį, gyvenančią su motina, kuriai teikia išlaikymą.

Įvertinus visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. Š. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, išskyrus šiame kodekse numatytus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Toks nuosprendžio priėmimo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo yra švelnesnis už nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją, nenumačiusią galimybės nurodytą institutą taikyti asmeniui, padariusiam sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią ir gali būti taikytinas (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra galimybė iš dalies atidėti V. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamasis, kaip minėta, yra dirbantis, turi mažametį vaiką, prižiūri senyvo amžiaus tėvus, pilnai pripažino kaltę. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. nedelsiant privalo atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, kartu paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas.

Bylos duomenimis, 2020 m. gegužės 13 d. V. Š., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 7, b. l. 62-66). Prokuroro 2020 m. birželio 12 d. nutarimu V. Š. paskirtas suėmimas pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (t. 7, b. l. 87-90). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į realiai atliktinos bausmės laiką.

V. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji P. D., V. D. ir V. Š. darydami BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą panaudojo bei iš šio nusikaltimo gavo pinigines lėšas. Šie pinigai, vadovaujantis paminėtomis BK 72 straipsnio nuostatomis, pripažintini konfiskuotinu turtu, todėl turi būti sprendžiama dėl jų konfiskavimo. P. D. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. Š. už granatsvaidžius jam sumokėjo 700 eurų, kuriuos jis nuvežė V. D.. Pastarasis jam davė 100 eurų už degalus bei sugaištą laiką, o 600 eurų pasiliko sau. Antrą kartą, kai jau V. Š. susitiko su A. G. ir gavo 1500 eurų, jis iš tų pinigų gavo kažkur 650 ar 750 eurų, o 100 ar 200 eurų liko pas V. Š. už važinėjimą. Likusius 750 eurų atskaičiavo jam už „R. M.“, kurį jis jam buvo davęs į skolą. 100 ar 200 eurų jis pats pasiūlė V. Š., vėliau 200 eurų atidavė V. D.. Jam liko kažkur 550 eurų. V. D. paaiškino, kad P. D. jam padavė 700 eurų už granatsvaidžius, iš kurių 100 eurų atidavė jam atgal, kad realizavo ginklus. Po to nuvežė pinigus „B.“ ir atidavė jam 600 eurų. Jokio atlygio jokia forma jis negavo, nes taip gavosi, kad P. D. padavė 100 eurų atgal. V. Š. apklausiamas nurodė, kad už granatsvaidžius sumokėjo P. D. 700 eurų. A. G. jam sumokėjo iš viso 1500 eurų už 3 granatsvaidžius. Šiuos pinigus jis atidavė P. D.. Po kiek laiko P. D. galimai prireikė pinigų todėl paprašė jo. Jis neturėjo pinigų, todėl atidavė autobusą ,,Renault“ ir davė apie 200 eurų. Kur P. D. dėjo jam perduotus 1500 eurų, nežino, jis jam davė 100 eurų už kurą, nes paklausė, kiek jam yra skolingas už paslaugą.

Įvertinus šiuos bylos duomenis darytina išvada, kad tikslus kiekvieno kaltinamojo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos dydis nėra nustatytas, jų parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi, ir šių prieštaravimų teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko. Be to, iš bylso duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimui 2019 m. rugpjūčio 6 d. A. G. buvo perduota 2350 Eur (t. 2, b. l. 75-94), iš kurių A. G. grąžino 2000 Eur (t. 2, b. l. 109-111; 133-134). Taigi, A. G. didžiąją dalį jam NVIM atlikti perduotų pinigų grąžino policijos pareigūnams. Byloje neginčijamai nustatyta, kad P. D. už granatsvaidžius V. Š. sumokėjo 700 eurų. Vėliau P. D. 700 eurų perdavė V. D., o pastarasis dalį šių pinigų nurodė nuvežęs V. M.. Teismo vertinimu, tai, jog dalis iš nusikalstamos veikos gautų pinigų buvo panaudoti kaltinamųjų tarpusavio atsiskaitymams už „važinėjimą“ ir „sugaištą laiką“ ir pan. neturi reikšmės taikant BK 72 straipsnio nuostatas, nes nusikalstamos veikos padarymo sąnaudos negali sumažinti konfiskuotino turto vertės. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, privalo būti konfiskuojamas ne tik iš nusikalstamos veikos gautas, bet ir darant nusikalstamą veiką panaudotas turtas. Sutiktinai su tuo, turto konfiskavimo taikymo galimybės neeliminuoja ir byloje nustatytos aplinkybės, kad P. D. 700 eurų perdavė V. D., o pastarasis dalį šių pinigų nurodė nuvežęs V. M.. Tai, kur kaltinamieji iš nusikalstamos veikos gautus pinigus vėliau panaudojo ar kam perdavė taip pat neturi teisinės reikšmės taikant BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas. Nustačius, kad V. Š. už granatsvaidžius sumokėjo 700 eurų, o P. D. šią sumą gavo ir po to perdavė V. D. kaip atlygį už granatsvaidžius, darytina išvada, kad iš visų šių kaltinamųjų turi būti konfiskuojama po 700 eurų kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir rezultatas. Tokia suma atitinka ir teismo nustatytas P. D., V. D. ir V. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

Nors V. D. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su J. T., tačiau byloje nėra patikimai nustatyta, kad jis ir P. D. už granatsvaidžius gautus 700 eurų perdavė šiam kaltinamajam, ši aplinkybė nėra nurodyta ir J. T. pareikštame kaltinime. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad konfiskuotinas turtas – tai ne nusikalstama veika padaryta žala, kuriai atlyginti gali būti taikoma solidari žalą padariusių asmenų civilinė atsakomybė. Turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl ši teisinė priemonė negali būti paskiriama bendrininkų grupei nustatant solidarią visų bendrininkų atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Dėl šių motyvų V. D. darant nusikalstamą veiką gauti pinigai solidariai ir iš J. T. nekonfiskuotini.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2020 m. liepos 2 d. nutarimais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. Š. turtui – 2020 m. gegužės 13 d. atliktos asmens kratos metus rastiems ir paimtiems 100 Eur, kaltinamojo V. D. turtui – atliktos asmens kratos metu rastiems ir paimtiems 92,67 Eur bei kaltinamojo P. D. turtui – jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metus rastiems ir paimtiems 2 200 Eur. Šios procesinės prievartos priemonės terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei šią bylą nagrinėjančio teismo nutartimis buvo pratęstas.

Atsižvelgiant į tai, kad šiems kaltinamiesiems taikytinos BK 72 straipsnio 2,5 dalies nuostatos, taip pat įvertinus konfiskuotino turto apimtį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų V. Š. ir V. D. turtui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo taikymo įvykdymo dienos. Kaltinamojo P. D. turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas 700 eurų sumai paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo taikymo įvykdymo dienos, o likusiai sumai, t. y. 1500 eurų, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus, šie pinigai grąžintini kaltinamajam.

Kaltinamajam P. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 6, b. l. 111-119), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos.

Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo paskirtos kardomosios priemonės –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (t. 7, b. l. 122-133), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimti V. Š. asmens dokumentai – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotini laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai.

Baudžiamojoje byloje spręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas.

Paketas Nr. 517979 su radijo ryšio stotelėmis, paimtomis kratos metu V. Š. gyvenamojoje vietoje, saugomas Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 3, b. l.132-134), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, nes radijo ryšio stotelėse veikia dažniai, kuriems reikalingas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas (t. 3, b. l. 130-131).

Popierinis paketas prie specialisto išvados Nr. (-), su viduje esančiu metaliniu kastetu, kuris buvo paimtas kratos metu V. Š. automobilyje, saugomas Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje, Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje (t. 3, b.l.145-147); Pakuotės, kuriose buvo pas V. D. rasta psichotropinė (plastiko maišeliai, paketėlis, pakelis nuo cigarečių, pakuotė voke); pakuotės, kuriose buvo granatsvaidžiai, rasti ir paimti V. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu (voką prie 2020-10-28 specialisto išvados Nr. (-)); vokas su maišeliu, kuriame buvo rasti ginklai ir šaudmenys V. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu, saugomi Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kratos metu V. D. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta psichotropinė medžiaga (0,0336 g. gryno amfetamino), saugoma Lietuvos teismo ekspertizės centre kaip kontrolinis pavyzdys (t. 4, b. l. 187-189), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Kratos metu P. D. gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas pneumatinis ginklas KANDAR WF600; paketas su 16-to kalibro dvivamzdžiu medžioklinio šautuvo nupjautavamzdžiu, dujiniu pistoletu "WalterP88 Compact", ginklo duslintuvu ir šaudyti netinkamu išautu dujiniu šoviniu (paketas prie 2020-07-31 po specialisto išvados Nr. 11-1391 (20)), saugomi Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. (12.32Mr) PT-4043, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo P. D. priteistinos 540 Eur; pažymą Nr. (12.32Mr) PT-6151, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo V. Š. priteistinos 669,06 Eur bei pažymą Nr. (12.32Mr) PT-3933, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo J. T. priteistinos 354,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro kaltinamuosius bylos nagrinėjimo metu atstovavusių advokatų užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. D. materialinė padėtis sunki, jis rūpinasi ir išlaiko pagalbos reikalingus šeimos narius bei artimuosius. Kaltinamajam V. Š. šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis J. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu jam taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu šis J. T. pavedimu buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis su pasirinktu gynėju, todėl teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi antrinės teisinės pagalbos teikimas šiam kaltinamajam buvo nutrauktas. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus kaltinamųjų turtinę padėtį, jiems paskirtas bausmes, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgdama į tai, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. D., V. Š. ir J. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir P. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laiką: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką įskaityti P. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. liepos 1 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje­, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir V. D. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi subendrintos 2 (dviejų) metų ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, ir paskirti V. D. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti V. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės faktinio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 5 d.

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei 6 MGL (225,96 Eur) baudos neatlikta dalimi ir paskirti J. T. galutinę subendrintą bausmę - 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo ir 6 MGL (225,96 Eur) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 5 d.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti V. Š. galutinę, subendrintą 4 (ketverių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, kad V. Š. privalo po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, tai yra 3 (trejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių, vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant V. Š.: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į realiai atliktinos bausmės laiką įskaityti V. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 12 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Š. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

V. Š. ikiteisminio tyrimo paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimtus V. Š. asmens dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, konfiskuoti iš kaltinamojo P. D. - 700 Eur, iš kaltinamojo V. D. – 700 Eur, iš kaltinamojo V. Š. - 700 Eur.

P. D. paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metus rastiems ir paimtiems 2 200 Eur klausimą spręsti taip: laikiną nuosavybės teisės apribojimą 700 Eur sumai palikti galioti iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos, o likusios pinigų sumos – 1 500 Eur laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, ir šią pinigų sumą gražinti P. D..

V. D. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą asmens kratos metu rastiems ir paimtiems 92,67 Eur palikti galioti iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

V. Š. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą asmens kratos metu rastiems ir paimtiems 100 Eur palikti galioti iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą Nr. (duomenys neskelbtini) su radijo ryšio stotelėmis, paimtomis kratos metu V. Š. gyvenamojoje vietoje; popierinį paketą prie specialisto išvados Nr. (-), su viduje esančiu metaliniu kastetu, kuris buvo paimtas kratos metu V. Š. automobilyje; pakuotes, kuriose buvo pas V. D. rasta psichotropinė (plastiko maišeliai, paketėlis, pakelis nuo cigarečių, pakuotė voke); pakuotes, kuriose buvo granatsvaidžiai, rasti ir paimti V. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu (voką prie 2020-10-28 specialisto išvados Nr. (-); voką su maišeliu, kuriame buvo rasti ginklai ir šaudmenys V. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu; kratos metu V. D. gyvenamojoje vietoje rastą ir paimtą psichotropinę medžiagą (0,0336 g. gryno amfetamino), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kratos metu P. D. gyvenamojoje vietoje rastą ir paimtą pneumatinį ginklą KANDAR WF600; paketą su 16-to kalibro dvivamzdžiu medžioklinio šautuvo nupjautavamzdžiu, dujiniu pistoletu "WalterP88 Compact", ginklo duslintuvu ir šaudyti netinkamu išautu dujiniu šoviniu (paketas prie 2020-07-31 po specialisto išvados Nr. 11-1391 (20), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nepriteisti iš kaltinamųjų P. D., V. Š. ir J. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl jų gynėjų dalyvavimo pirmosios instancijos teisme.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.