Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. V. ir R. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuoti asmenys E. R., J. V. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai B. V. ir R. B. 2016-08-24 prašymu kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti 2016-08-23 tarp jų sudarytą taikos sutartį, siekdami taikiai išspręsti ginčą dėl turto ir žalos atlyginimo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-08-30 nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą ir patvirtino taikos sutartį (civilinė byla Nr. eS2-1569-206/2016).

2. 2017-10-23 suinteresuoti asmenys E. R. ir J. V. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eS2-1569-206/2016. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-03-30 nutartimi procesas atnaujintas.

3. Pareiškėjo B. V. atstovas advokatas E. Karbauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad B. V. ir R. B. 2016-08-24 kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su prašymu patvirtinti tarp jų 2016-08-23 sudarytą taikos sutartį, siekdami taikiai išspręsti ginčus ir užkirsti kelią galimiems teisminiams ginčams ateityje. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-08-30 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo, žalos dydžio bei jo atlyginimo įskaitymo, pagal kurią jie susitarė pasidalinti turtą ir B. V. perleido savo turto dalį R. B. už nusikaltimu padarytą žalą. Teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti patvirtinta. Nurodė, kad sutartis buvo pasirašyta 2016-08-23 ir nebuvo jokių draudimų ar apribojimų ją sudaryti tarp šalių. B. V. nuosavybės teisės tuo metu dar nebuvo apribotos. Apie Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-08-24 priimtą nutarimą dėl nuosavybės teisių apribojimo, jis kaip B. V. gynėjas sužinojo vėliau, kai taikos sutartis jau buvo patvirtinta. Šiuo atveju teismui turėtų būti svarbu, ar taikos sutarties sudarymo dienai buvo aiškiai išsireikšta šalių valia, ar nėra esminės šalių nelygybės. Šalių pasirašyta taikos sutartimi šalys pasidalino jungtine veikla sukurtą rezultatą. Sutartis yra galiojanti, nustatytos formos ir teisėtai patvirtinta teismo nutartimi. Sutartis jos šalims galioja nuo jos pasirašymo momento, tačiau vykdytina tampa tik teismui tokią sutartį patvirtinus. Jis gynė B. V. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, numanė, kad bus pareikšti civiliniai ieškiniai, todėl ieškojo būdų kaip juos išspręsti. Ikiteisminio tyrimo metu B. V. siūlė geranoriškai atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą ne tik R. B., bet ir kitoms nukentėjusiosioms E. R. bei J. V., tačiau jos nesutiko su kaltinamojo pasiūlymais. B. V. savanoriškai atlygino 2333,64 Eur žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Derybų metu buvo pasiektas susitarimas, kad R. B. jai padarytą žalą įvertino 10000,00 Eur ir dėl to B. V. perleido jai ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, todėl R. B. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė. Nėra pagrindo pripažinti, kad dėl sudarytos taikos sutarties B. V. tapo nemokus ir prarado galimybę atsiskaityti su pareiškėjomis, nes turtas, kuris taikos sutartimi buvo perleistas R. B., nebuvo vienintelis B. V. turtas. Nesąžiningumą būtų galima įtarti, jei B. V. būtų perleidęs R. B. visą tuo metu turėtą nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu B. V. gauna pensiją, kitas išmokas, todėl negalima teigti, kad jis yra nemokus. Kadangi nėra CK 6.986 straipsnyje numatytų taikos sutartis pripažinimo negaliojančia pagrindų, prašo palikti galioti teismo nutartį, kuria patvirtina tokia sutartis, o prašymą dėl jos panaikinimo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymas atmestas. Teismas nutarė panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-1569-206/2016; Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-11-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre apie draudimą R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į 0,0607 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paliko galioti iki teismo nutarties įvykdymo. Priteisė iš R. B. ir B. V. lygiomis dalimis – po 519,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos ir žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones) suinteresuotam asmeniui E. R..

5. Pareiškėjas B. V., gavęs prokuratūros nutarimą skirti laikiną jo nuosavybės teisių apribojimą 2016-08-25, žinodamas, kad teismui pateikta sutartis dėl suvaržyto turto perleidimo, nutylėjo šią aplinkybę ir informacijos apie tai teismui nepateikė, o tai jau laikytina nesąžiningu šalies elgesiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-08-30 nutartį palikti nepakeistą.

7. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinį statymą, reglamentuojantį proceso atnaujinimo pagrindus ir 2018-03-30 nutartimi je jokio įstatyme numatyto pagrindo atnaujino procesą.

8. Pažymi, kad sutartis tarp B. V. ir R. B. buvo sudaryta nesant jokių turto apribojimų. Tai aptvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad B. V. nuosavybės teisės į turtą nebuvo apribotos.

9. Nors ikiteisminis tyrimas dėl B. V. veikų buvo atliekamas, tačiau jam nebuvo žinoma, kad tokios procesinės priemonės bus taikomos.

10. Taikos sutarties teisėtumo klausimo baudžiamajame procese ją patvirtinus ar tvirtinant nekėlė nei nukentėjusiosios, nei civilinės ieškovės E. R., J. V., nei jų atstovai.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą B. V. su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, jog sudarant taikos sutartį jokių turto suvaržymų nebuvo. Pateikia panašius argumentus, kaip ir apeliantė.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV su juo nesutinka, prašo jo netenkinti.

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys E. R., J. V. su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog proceso atnaujinimo klausimas šioje stadijoje nebegali būti svarstomas , be to, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes skundžiama nutartis nėra apskundimo objektas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atnaujinus procesą panaikinta nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, yra pagrįsta ir teisėta.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aurelijus Stanislovaitis, tirdamas B. V. padarytas nusikalstamas veikas, 2016-08-24 laikinai apribojo įtariamojo B. V. nuosavybės teises į jam priklausantį visų rūšių turtą, tarp jų ir į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (2016-08-24 Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2016-038781), siekiant užtikrinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. R. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (baudžiamoji byla Nr. 1-136-382/2016). Nutarimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskelbtas ir jo nuorašas B. V. įteiktas 2016-08-25. Pareiškėjai B. V. ir R. B. 2016-08-24 kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su prašymu patvirtinti 2016-08-23 tarp jų sudarytą taikos sutartį, siekdami taikiai išspręsti ginčą. Jų prašymas teisme gautas ir užregistruotas 2016-08-25. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-08-30 nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą ir patvirtino taikos sutartį pagal kurią šalys susitarė, kad B. V. vardu registruotas turtas – 0,0607 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su garažu, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso B. V. ir R. B. bendrosios dalinės nuosavybė teise kiekvienai šaliai po 1/2 dalį. B. V. jam priklausančią 1/2 šio turto dalį perleido R. B. kaip padarytos turtinės ir neturtinės žalos 10 000 eurų dydžio atlyginimą.

17. Apeliantė skunde itin didelį dėmesį skiria proceso atnaujinimo pagrįstumui. Jos nuomone, procesas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-03-30 nutartimi buvo atnaujintas neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad atnaujinus procesą bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Plėtodamas šią praktiką, kasacinės instancijos teismas vėliau išaiškino, kad ši taisyklė taikytina ribotai, teisiniu reguliavimu proceso atnaujinimo procedūros reglamentuotos taip, jog atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Dalyvaujantys byloje asmenys negali skųsti teismo nutarties, kuria atnaujinamas procesas (CPK 334 straipsnio 1 dalis; 370 straipsnio 3 dalis), galimybės skųsti instancine tvarka nutartį, kuria procesas atnaujintas, įstatyme nenustatyta, nes tokios teismo nutarties priėmimas neužkerta tolesnės bylos eigos galimybės. Nurodyti proceso normų aiškinimai reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo nutartis dėl proceso atnaujinimo negali būti panaikinta ir bylos nagrinėjimo procesas nutrauktas, motyvuojant tuo, kad procesas atnaujintas nepagrįstai, nes jį atnaujinti nebuvo pagrindo. Toks draudimas grindžiamas tuo, kad argumentus dėl nepagrįsto atnaujinimo bylos dalyviai gali teikti ir nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo, o teismas turi teisę juos vertinti ir, pripažinęs pagrįstais, prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo atmesti (CPK 371 straipsnis). Ši taisyklė taikytina ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą po proceso atnaujinimo, ankstesnį sprendimą pakeičia arba panaikina ir priima naują sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

18. Minėtas reglamentavimas reiškia, kad šiuo atveju būtina įvertinti proceso atnaujinimo pagrįstumą.

19. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokios proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygos, kaip suinteresuotų asmenų E. R. bei J. V. nežinojimas ir negalėjimas žinoti apie aplinkybę, kuria jos grindė proceso atnaujinimo poreikį (2016-08-24 laikinai buvo apribojo įtariamojo B. V. nuosavybės teises į jam priklausantį visų rūšių turtą), taip pat šios aplinkybės esminė reikšmė, galėjusi nulemti kitokią ginčo dėl B. V. ir R. B. rezultatą, šiuo konkrečiu atveju įrodytos. Kitas aspektas tas, kad termino procesui atnaujinti klausimas susijęs ir su viešuoju interesu, nes klausimo esmė yra nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai procesą atnaujino.

20. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teistumo, pasikartotina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aurelijus Stanislovaitis, tirdamas B. V. nusikalstamą veiką, skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą laikinai apriboti įtariamojo B. V. nuosavybės teises į jam priklausantį visų rūšių turtą. Minėtas nutarimas paskelbtas ir jo nuorašas B. V. įteiktas 2016-08-25. Taigi nutarties priėmimo metu ginčo turtui galiojo laikinosios apsaugos priemonės ir B. V. negalėjo perleisti turto R. B.. Taigi, B. V. ir R. B. sudaryta sutartis neabejotinai pažeidė baudžiamojo proceso normas (BPK 152 straipsnis0, tačiau ir CPK normas, nes minėti asmenys nesąžiningai įgyvendino savo procesines teises (CPK 42 straipsnis), pažeidė imperatyvų draudimą perleisti turtą (Turto arešto aktų registro įstatymas) bei pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes B. V. perleidus turtą, neliko galimybių bent iš dalies išieškoti Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-29 nuosprendžiu priteistas sumas.

21. Apeliantė neteisi, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo įrašo apie areštą. Pabrėžtina, kad B. V. ir R. B. su prašymu patvirtinti taikos sutartį pateikė 2016-08-11 Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame dar nebuvo arešto įrašo. Akcentuotina, kad vėlesnis 2017-11-02 išrašas patvirtina tai, kad ginčo turtui arešto įrašas galiojo nuo 2016-08-25. Taigi, B. V., 2018-08-25 pateikęs patvirtinti taikos sutartį, tačiau iki 2016-08-30 jos dar nepatvirtinus, t. y. taikos sutarties svarstymo proceso metu ne tik žinojo apie Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Stanislovaičio 2016-08-24 priimtą procesinį sprendimą, kuriuo laikinai apribotos B. V. nuosavybės teises į jam priklausantį visų rūšių turtą, tačiau Nekilnojamojo turto registre nuo 2016-08-25 galiojo įrašas apie disponavimo teisės apribojimą.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje pagrindo palikti galioti taikos sutartį nėra, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas.

23. Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

24. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.