- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- II-727-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00576-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. S.
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo pareiškėjos L. B. skundą dėl ne teismo tvarka Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos V. Č. 2023 m. birželio 20 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos V. Č. 2023 m. birželio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) - Z. S. atžvilgiu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nutarimas priimtas dėl to, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nenuginčijamą Z. S. padarytą administracinio teisės nusižengimo faktą.
Šalies argumentai
L. B. skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą bei bylą grąžinti nagrinėti Institucijai, siekiant įvertinti ar Z. S. tyčia apsunkinusi pareiškėjos naudojimąsi bendruoju sklypu (duomenys neskelbtini) ir galimybes per jį patekti į jos asmeninį sklypą, nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje.
Skunde nurodo, kad su nutarime išdėstytais faktais nesutinka, motyvuodama tuo, jog Institucijai 2023 m. gegužės 26 d. pateikė pareiškimą dėl kaimynės Z. S. su sūnumi R. S., kurie neleidžia automobiliu patekti per jų kartu valdomą bendro naudojimo sklypą (duomenys neskelbtini) prie jos gyvenamojo namo, kadangi kito įvažiavimo automobiliu nėra. Nurodė, kad nuo 1998 m. liepos 29 d. pareiškėjos šeimai priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su gyvenamuoju namu, valdomas bendrosios nuosavybės teise 4 fizinių asmenų. Į šį sklypą galima patekti tik bendro kartu su kaimyne Z. S. naudojimo sklypu, kurio ribos yra nustatytos (duomenys neskelbtini) planu. Nuo to laiko, jokie kiti matavimai ar žemės sklypo performavimai nebuvo atlikti.
Pareiškėja pažymėjo, kad teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo protingumo ar teisingumo principų. Pareiškėja nurodo, kad Z. S., neturėdama jokių dokumentų, kuriais būtų pakeistas (duomenys neskelbtini) sklypo planas, asmeniškai nusprendė, kad viduryje bendro naudojimo sklypo reikia įrengti kuolą, kuris apribotų patekimą į jos asmenine nuosavybės teise valdomą sklypą. Kuolas „įmūrytas“ bendro naudojimo žemėje.
Institucijos tyrėja 2023 m. birželio 20 d. vadovaujantis ANK 565 ¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ROIK(duomenys neskelbtini), pradėtą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nenustačius objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nenuginčijamą administracinio teisės nusižengimo buvimo faktą. Telefonu tyrėja informavo, kad nėra kompetentinga spręsti susidariusios situacijos, t. y. ar Z. S. kartu su sūnumi R. S. neviršijo savo įgaliojimų ,,įmūrydami“ kuolą bendro naudojimo žemėje.
Pažymėjo, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kol teismo ar notaro nėra nustatyta naudojimosi tvarka bendros nuosavybės sklypu, laikoma, kad vadovaujamasi paskutiniu (duomenys neskelbtini) suformuotu sklypo planu, kuriame nurodyta, kad „C“ sklypo dalimi (kelias į jos sklypą) kaimynai naudosis bendrai. Vadovaujantis bendro gyvenimo taisyklėmis, protingumo ir sąžiningumo principu, kaimynai, naudodamiesi bendrąja jungtine nuosavybe, neturi vienas kitam tyčia apsunkinti naudojimusi bendro naudojimo sklypu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai prašoma panaikinti 2023 m. birželio 20 d. Institucijos priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) bei bylą grąžinti nagrinėti Institucijai, siekiant įvertinti ar išdėstytoje situacijoje Z. S. iki bus civiline tvarka nustatyta bendrojo sklypo naudojimosi tvarka, nesant (duomenys neskelbtini) sklypo plano pakeitimų, tyčia apsunkinusi jos naudojimąsi bendruoju sklypu ir galimybes per jį patekti į jos asmeninį sklypą, nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje.
Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo netenkinti, kadangi Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl remiantis skundo argumentais negali būti panaikintas.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 20 d. Institucijos pareigūnė atlikusi tyrimą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė pagrįstą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant įvykyje administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnio sudėties požymių.
Pažymėjo, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį numatyta administracinė bauda (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.
Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Z. S. ir L. B. sieja civiliniai santykiai, dėl naudojimosi bendro naudojimo sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ginčas taip šalių įvyko dėl Z. S. „įmūryto“ kuolo, kuris kaip teigė L. B. yra bendro naudojimo sklype ir apriboja jos teises patekti į jos asmenine nuosavybės teise valdomą sklypą. Tyrimo metu Z. S. paaiškino, kad konfliktai dėl bendro naudojimo žemės vyksta jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau L. B. nesileidžia į jokius kompromisus. Dėl esamos situacijos Z. S. ketina kreiptis į teismą dėl bendro naudojimo žemės panaudojimo-nustatymo. Z. S. nurodė, kad kuolą įkalė savo žemėje, palikdama L. B. apie 2,26 m. praėjimą, t. y. įkalė kuolą savo žemėje 0,26 m. nuo bendro naudojimo žemės ribos. Tyrimo metu, taip pat buvo bendrauta su R. S., kuris patvirtino, kad minėta situacija yra neišspręsta jau daug metų, dėl raštiškai neapibrėžtos bendros žemės paskirties nuolat kyla konfliktai su kaimyne L. B..
ANK 518 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Tad šiuo atveju būtina nustatyti, kad Z. S. „įmūrydama“ stulpą, tyčia sąmoningai siekė sukelti kliūtis kitiems asmenims netrukdomai naudotis bendro naudojimo žeme, aiškiai suprasdama savo veiksmų neteisėtumą. Kaip matyti iš tyrimo bylos, parodymai dėl to, kad vieta, kurioje įmūrytas“ kuolas yra bendro naudojimo yra prieštaringi, kadangi L. B. nurodo, kad tai yra bendro naudojimo žemės sklypas, o Z. S. teigia, kad tai yra jos sklypo riba. Kaip matyti sklypo ribos nėra sužymėtos, bendrai naudojama žemės riba nėra atskirta iš viso sklypo ribos. Kadastrinius žemės matavimus, riboženklių tvirtinimą ir atstatymą, jų koordinačių nustatymą, sklypo padalinimą ir atidalinimą, žemės naudojimo tvarkos ir servitutų planų parengimą, nekilnojamojo daikto dalių apskaičiavimą bei žemės sklypų naudojimosi tarp bendraturčių nustatymo projekto rengimą bei kitas susijusias funkcijas atlieka kompetentingi matininkai ne policijos pareigūnai.
Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tarp šalių iškilęs ginčas dėl namų valdos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto raide C, kuri yra pripažinta bendrai naudojama, ribos bei naudojimosi tvarkos yra civilinis teisinis ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pažymėjo, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti, todėl, šiuo atveju L. B. turėtų ne inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o kreiptis į teismą dėl bendro naudojimo sklypo tvarkos ir ribų nustatymo.
Taip pat nurodo, kad tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies (būtų pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo sartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018).
Pažymėjo, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas, kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).
ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta mano, kad nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo L. B. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Pareiškėja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad 25 metus gyveno su šalia esančia kaimyne Z. S. ir naudojosi bendra žeme. Nuosavybės teise namas priklauso jai ir dviem jos broliams. Bendras naudojimasis žeme nėra nustatytas, tačiau šiuo metu Z. S. sugalvojo jos šeimos nariams duoti kitą pravažiavimo kelią. Šiuo metu su matininku pateikė Z. S. pasiūlymą, naują planą dėl kelio naudojimosi tvarkos. Pagal duotą Z. S. kelią su mašina negali pravairuoti, kadangi ji turi nelegaliai įsirengusi baseiną ir su mašina važiuojant vienas ratas siekia baseiną. Ieškinys teisme pateiktas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (Liteko duomenimis).
Liudytoja Z. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) L. B. tėvai pirko namo jos sklype apie (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad 2011 m. padarė projektą, kartu su L. B. taką, kad L. B. galėtų pravažiuoti iki namų. Ji sutiko, kad L. B. būtų pravažiavimas, tačiau ji sutiko su pravažiavimu, o ne parkavimu. Pareiškėja turi sandėliuką, kurį nugriovus galėtų važiuoti pro sandėlio vietą, tačiau sandėlio nesutinka griauti, bet važiuoja pro jos namus. Pareiškėjai priklauso tik praėjimas, pravažiavimo ten nėra, nes plotas apie 2 metrai. Ji savo sandėliuką ir kitą pastatą nugriovė, kad pareiškėja galėtų įvažiuoti į savo namus. Automobilį laiko (duomenys neskelbtini) Praėjimo take yra varteliai, kurie skirti pareiškėjai tik 2 metrai, todėl įkalė kuolą, toje vietoje, kur galėtų tik pravažiuoti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Nustatyta, jog pareiškėja L. B. Institucijai 2023 m. gegužės 26 d. pateikė pareiškimą dėl kaimynės Z. S. ir jos sūnaus R. S., kurie jai neleidžia automobiliu patekti per kartu valdomą bendro naudojimo sklypą (duomenys neskelbtini) prie pareiškėjos gyvenamojo namo - (duomenys neskelbtini), kadangi kito įvažiavimo automobiliu nėra, į šį sklypą galima patekti tik per bendro kartu su kaimyne Z. S. naudojimo sklypą, kurio ribos yra nustatytos (duomenys neskelbtini) planu. Kiti matavimai ar žemės sklypo performavimai nebuvo atlikti, todėl pareiškėjos nuomone Z. S. ir R. S. piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo protingumo ar teisingumo principų. Pareiškėja nurodo, kad Z. S., neturėdama jokių dokumentų, kuriais būtų pakeistas (duomenys neskelbtini) sklypo planas, asmeniškai nusprendė, kad viduryje bendro naudojimo sklypo reikia įrengti kuolą, kuris apribotų patekimą į jos asmenine nuosavybės teise valdomą sklypą. Kuolas „įmūrytas“ bendro naudojimo žemėje, tačiau Institucijos tyrėja išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylos medžiagą 2023 m. birželio 20 d. vadovaujantis ANK 565 ¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nenustačius objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nenuginčijamą administracinio teisės nusižengimo buvimo faktą.
Pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d.. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Esant pagrįstoms abejonėms dėl asmens kaltės negali būti priimtas nutarimas asmenį nubausti. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).
ANK 518 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuo atveju, jei vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai daro tyčia (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y., draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad kilus ginčui dėl patekimo į bendro naudojimo kiemą, pravažiavimą priklausiančias patalpas nebuvo išsiaiškinta civiline tvarka dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teismų sistemos LITEKO duomenimis bei pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 14 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos L. B. civilinis ieškinys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurioje nėra priimtas procesinis sprendimas. Byloje esančių rašytinių duomenų, pareiškėjos paaiškinimu bei liudytojos parodymais duotais teismo posėdžio metu konstatuotina, jog Z. S. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais buvo pažeista įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi šiuo metu nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Kaip minėta, asmens veiksmus pripažįstant savavaldžiavimu būtina nustatyti, kad asmuo, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų teisės norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnis numato, kad policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiūra. Iš aukščiau išvardintų duomenų akivaizdu, kad tarp pareiškėjos ir Z. S. vyksta ginčai, kurie anksčiau buvo sprendžiami žodiniu susitarimu, o šiuo metu civilinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos L. B. pareiškimas dėl galimai daromo Z. S. administracinio nusižengimo, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas savavaldžiavimu, kadangi tokiu veiksmu Z. S. bei jos sūnus R. S. sąmoningai neignoravo įstatymų reikalavimų, priešingai, siekdamas išspręsti esamą situaciją, ir įgyvendinti savo tikrą ar tariamą teisę, veikė sąžiningai, nurodė, kad tarėsi su pareiškėja gražiuoju dėl esamos situacijos. Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat dėl minėtų aplinkybių po Institucijos nutarimo priėmimo laikėsi protingumo principo, savo teises gynė įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pateikdama civilinį ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas priėjo išvados, jog Institucijos 2023 m. birželio 20 d. nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalį, 569 straipsnio 1 dalį, 641, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
L. B. skundo netenkinti.
Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos V. Č. 2023 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.