- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 2-1425/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Atsakovas
- D. G., R. J. G.
- Ieškovas
- J. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. G. ir R. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo D. G. individualios įmonės bankroto byloje, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-712-656/2013, iškeltoje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams D. G. individualiai įmonei, D. G., R. J. G.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi D. G. IĮ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankrovita“.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintas D. G. IĮ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2011 m. gegužės 26 d. bei 2012 m. gegužės 3 d. nutartimis.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi D. G. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Bankrutuojančios individualios įmonės savininkė D. G. bei jos sutuoktinis R. J. G. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3-262/2013 uždrausti D. G. kreditoriams ir bankroto administratoriui parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjai savo prašymą grindė tuo, kad AS „Reverta“ yra įtrauktas į kreditorių sąrašą su 2 723 948,78 Lt kreditoriniu reikalavimu D. G. IĮ bankroto byloje, dalis šio kreditorinio reikalavimo (2 322 483,53 Lt) kildinama iš laidavimo sutarčių, pasirašytų tarp kreditoriaus ir pareiškėjų, kurios yra civilinės bylos Nr. 2-3-262/2013 dalykas. Pareiškėjai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma D. G. IĮ bankroto byloje sudaro 3 229 402,71 Lt, AS „Reverta“ turi lemiamą įtaką priimant sprendimus kreditorių susirinkimuose. Pareiškėjų tvirtinimu, neapribojus didžiojo kreditoriaus balsavimo teisės 2 322 483,53 Lt dydžiu, gali būti padaryta neadekvati žala, kurios pasekmių nebus įmanoma pašalinti – kreditorius gali nulemti kreditorių susirinkimo nutarimus, tame tarpe ir dėl D. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Anot pareiškėjų, civilinėje byloje Nr. 2-3-262/2013 atmetus AB Parex bankas (dabar AS „Reverta“) ieškinį ir patenkinus D. G. ir R. J. G. priešieškinį, iš esmės sumažėtų kreditorinių reikalavimų dydis D. G. IĮ bankroto byloje, o šių reikalavimų tenkinimui pakaktų kito D. G. ir jos įmonės turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė D. G. ir R. J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo D. G. IĮ bankroto byloje.
Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė ir nepateikė duomenų, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas šioje bankroto byloje pasunkėtų ar taptų negalimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo grindė tuo, kad vyksta teisminis ginčas, kuriame priimtas teismo sprendimas galimai turės įtakos didžiausio kreditoriaus AS „Reverta“ kreditorinio reikalavimo dydžiui - 2 322 483,53 Lt. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu teismas nustatė, kad laidavimo sutartimis atsakovai R. J. G. ir D. G. laidavo už skolininko UAB „Baldų rojus“ prievoles pagal kreditavimo sutartį. Pastarąsias laidavimo sutartis pareiškėjai ginčija priešieškiniu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-3-262/2013. Teismas pažymėjo, jog atsakovai priešieškinyje teigia, jog laidavimo sutartys sudarytos dėl suklydimo, jas pasirašant buvo suklaidinti banko veiksmų - jiems buvo pateikta susipažinti ir pasirašyti tik specialioji dalis, o su bendrąja dalimi, kurioje nurodytos pagrindinės laidavimo sąlygos, jie nebuvo supažindinti, tos dalies nepasirašė. Ieškovas byloje pateikė laidavimo sutarčių originalus su atsakovų parašais tiek ant specialiosios, tiek ant bendrosios dalies. Atsakovai šių parašų autentiškumą ginčija, dėl ko byloje paskirta rašysenos ekspertizė. Preliminariai vertindamas atsakovų priešieškinio pagrįstumą, teismas sprendė, jog jis nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, kad pareiškėjai pripažįsta savo parašų autentiškumą laidavimo sutarčių specialiojoje dalyje. Teismo teigimu, preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Ar materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, sprendžiama tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas pastebėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi D. G. IĮ bankroto byloje AS Parex banka (dabar AS „Reverta“) yra įtraukta į kreditorių sąrašą su 2 723 948,78 Lt kreditoriniu reikalavimu. Minėtos teismo nutarties pareiškėjai neskundė, nors LITEKO duomenimis priešieškinį civilinėje byloje Nr.2-3-262/2013 jie yra pareiškę 2010 m. gegužės 17 d., t. y. žymiai anksčiau negu patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Teismas taip pat pažymėjo, jog D. G. ir R. J. G., būdami bendraatsakoviai D. G. IĮ bankroto byloje, turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, pažeidžiančius jų teises. Tačiau IĮ 2012 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta parduoti D. G. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjai neskundė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai D. G. ir R. J. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-262/2013, uždrausti D. G. kreditoriams ir bankroto administratoriui parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
1. Be didžiausio kreditoriaus AS ,,Reverta“ į kreditorių sąrašą yra įtraukti J. ir J. R., su 270 000 Lt reikalavimu. Įvertinus pareikštų reikalavimų proporcijas, buto pardavimo atveju J. ir J. R. reikalavimas būtų patenkintas tik nežymia dalimi. Tačiau Vilniaus apygardos teismui priėmus D. G. palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3-262/2013 pagal priešieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kreditorinių reikalavimų santykis bankroto byloje iš esmės pasikeistų. Todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriaus AS „Reverta“ padėtis žymiai pagerėtų, o atsakovės D. G. – be pagrindo žymiai pablogėtų.
2. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones objektas yra apeliantei priklausantis butas, kuris yra vienintelis atsakovės turimas gyvenamasis būstas. Bankroto administratoriui jį realizavus, ir paskirsčius lėšas kreditoriams, o vėliau galimai teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą, kiltų teisiniai ginčai tarp kreditorių dėl gautų lėšų perskirstymo.
3. Atsakovai neskundė Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria kreditoriumi buvo patvirtintas AS Parex banka (AS ,,Reverta“), nes bylos nagrinėjimas metus laiko buvo sustabdytas, atsakovė patikslino ieškinio pagrindus, o ieškovams pateikus ginčijamų sutarčių originalus, paaiškėjo, kad kai kurie atsakovės parašai suklastoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas bankrutavusios D. G. IĮ bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Teigia, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3-262/2013 baigtis nėra susijusi su šia byla. Atkreipia dėmesį į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra vienintelis apeliantės gyvenamasis būstas – iki šios dienos šio buto pagal 2012 m. balandžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012, J. R. ir J. R. nėra perdavę bankroto administratoriui. Be to, apeliantai nurodo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teigia, kad D. G. nėra skolinga J. R. ir J. R. 270 000 Lt, nes jų kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti D. G. IĮ bankroto byloje ir D. G. pareiga su jais atsiskaityti atsiras tik tada, jei reikalavimai nebus patenkinti bankroto byloje.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AS „Reverta“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog kreditoriaus AS „Reverta“ reikalavimas D. G. IĮ bankroto byloje nėra ginčijamas, todėl nėra aišku, kokiems atsakovų reikalavimams D. G. IĮ bankroto byloje užtikrinti prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę. 2012 m. birželio 26 d. įmonės bankroto byloje jau buvo priimtas kreditorių sprendimas dėl atsakovų minimo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir atsakovai šio sprendimo neskundė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skolininkų (atsakovų) Dalės Grigaravičienės ir Rimanto Jokūbo Grigaravičiaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriaus AS „Reverta“ padėtis žymiai pagerėtų, o atsakovės D. G. – be pagrindo žymiai pablogėtų.
Oficialios teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi D. G. IĮ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankrovita“. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintas D. G. IĮ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2011 m. gegužės 26 d. bei 2012 m. gegužės 3 d. nutartimis.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte nuostatą, kreditoriai turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus. Kitų asmenų, tai yra tų, kurie turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, bet neturi balsavimo teisės, teisė apskųsti kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus Įmonių bankroto įstatyme nėra numatyta. Tačiau pastebėtina, kad individualios įmonės savininko padėtis bankroto procese yra specifinė. Įmonės savininkas atsako savo turtu už įmonės prievoles, todėl pagal susiklosčiusią teismų praktiką individualių įmonių savininkai turi teisę ginti savo teises, skųsdami teismui kreditorių susirinkimo nutarimus. (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-375/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-293/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-354/2011). Nagrinėjamu atveju būtina pabrėžti, kad atsakovas – bankrutuojanti individuali įmonė, yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles subsidiariai atsako juridinio asmens dalyviai (savininkai) (CK 2.50 str. 4 d.).
AS „Reverta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą pagrįstai teigia, jog D. G. IĮ bankroto byloje 2012 m. birželio 26 d. buvo priimtas kreditorių sprendimas dėl atsakovų minimo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir atsakovai šio sprendimo neskundė. Pažymėtina, jog atsakovai R. J. G. ir D. G. D. G. IĮ bankroto byloje yra bendraatsakoviai, todėl, kaip jau minėta, jie, kaip individualios įmonės savininkai, turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, jeigu, jų manymu, kreditorių susirinkimo sprendimai pažeidžia jų teises, tačiau šia savo teise apeliantai nepasinaudojo - šią aplinkybę patvirtina tiek oficialios teismų informacinės sistemos LITEKO, tiek ir bylos duomenys.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju AS „Reverta“ nėra vienintelis kreditorius ir net tuo atveju, jei apeliantų priešieškinis dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3-262/2013, būtų patenkintas, atsakovės D. G. padėtis iš esmės nepasikeistų, nes, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas likviduojamos D. G. IĮ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas, turinio, be kitų kreditorių buvo patvirtintas ir antros eilės kreditoriaus BUAB „Baldų rojus“ 441 000,00 Lt finansinis reikalavimas. Pažymėtina, kad teismo patvirtintas didžiausio kreditoriaus AS ,,Reverta“ finansinis reikalavimas sudaro 2 723 948,78 Lt. Tuo tarpu, kaip nurodyta atsakovų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš laidavimo sutarčių, kurias jie ginčija priešieškiniu kitoje civilinėje byloje, kildinama šio reikalavimo dalis yra 2 322 402,53 Lt (7 b. l.). Taigi, šiuo metu didžiausio kreditoriaus AS „Reverta“ reikalavimo apeliantų faktiškai neginčijama dalis viršija 400 000 Lt. Todėl ir nuginčijus laidavimo sutartis, AS ,,Reverta liktų vienu iš didžiausių D. G. IĮ kreditorių. Taigi, bankroto procedūrų metu, tenkinant bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių finansinius reikalavimus, tenkinama turės būti ne tik AS „Reverta“ finansinio reikalavimo dalis, kuri kildinama iš ginčijamų laidavimo sutarčių, bet ir kita šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis, o taip pat ir kiti teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių apeliantų neginčijama dalis viršija 1 mln. Lt. Todėl teigti, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriaus AS „Reverta“ padėtis žymiai pagerėtų, o atsakovės D. G. – be pagrindo žymiai pablogėtų, nėra pagrindo.
Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, argumentuodami ir tuo, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones objektas yra D. G. priklausantis butas, kuris yra vienintelis atsakovės turimas gyvenamasis būstas.
Su šiuo apeliantų argumentu sutikti taip pat nėra pagrindo.
Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą panaikinti areštą D. G. IĮ savininkės D. G. sutuoktinio R. J. G. turtui (žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypui ir pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 2013 m. sausio 28 d. vykusių varžytinių metu. Minėtas administratoriaus prašymas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi buvo patenkintas. Tačiau savo procesiniuose dokumentuose, t. y. 2013 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teisme gautame atsakovų prašyme, kuriuo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 2 322 483,53 Lt dydžiu sumažinti (apriboti) AS „Reverta“ balsavimo teisę kreditorių susirinkimuose D. G. IĮ, 2013 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teisme gautame prašyme, kuriuo atsakovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-262/2013, uždrausti D. G. kreditoriams ir bankroto administratoriui parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat ir atskirajame skunde, kuris Vilniaus apygardos teisme gautas 2013 m. kovo 27 d., atsakovai savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini) (7-8, 21-22, 26 b. l.). Pažymėtina, jog apeliantė D. G. nėra pateikusi duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis jos turimas gyvenamasis būstas (CPK 178 str.).
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai nenurodė ir nepateikė duomenų, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas D. G. IĮ bankroto byloje pasunkėtų ar taptų negalimas, yra pagrįsta ir šios išvados pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.