Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-11-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1512-730/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
2A-1512-730/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09423-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
M. P.
Ieškovas
N. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1512-730/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09423-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; (S) 2.5.29.1.; 3.1.7.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovei M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 449,00 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovės prašymu ieškovas paskolino atsakovei 449,00 EUR pervesdamas iš savo sąskaitos banke į atsakovės nurodytą sąskaitą banke, atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui paskolintą pinigų sumą ieškovui pareikalavus, tačiau atsakovė savo įsipareigojimo nesilaikė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino savo ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 289,00 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, nes dalį ieškovo prašomos priteisti skolos, t. y. 160,00 EUR, bylos nagrinėjimo metu atsakovė grąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-01 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui N. P. iš atsakovės M. P. 289,00 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-07-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 254,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas 2015-03-13 ir 2015-03-14 pervedė atsakovei 449,00 EUR, mokėjimo pavedimuose nurodydamas pervedamų pinigų paskirtį „skolinu“, atsakovė nurodytus 449,00 EUR gavo, iš atsakovės sąskaitos banke 2015-03-15 atliktas grynųjų pinigų, t. y. 290,00 EUR, nurašymas. Bylos nagrinėjimo metu pateiktų byloje rašytinių įrodymų, t. y. 2015-03-13 ir 2015-03-14 mokėjimo pavedimų, atsakovė nustatyta tvarka neginčijo ir nenuginčijo, nors nesutiko su 2015-03-13 ir 2015-03-14 mokėjimo pavedimuose įrašytu žodžiu „skolinu“, tačiau atsakovės nesutikimas apsiribojo tik žodžio „skolinu“ neigimu negalint teismo posėdžio metu paaiškinti, kodėl tokia buvo nurodyta pervedamų pinigų paskirtis, šie rašytiniai įrodymai nepaneigti kitais byloje esančiais oficialiais rašytiniais įrodymais, šie įrodymai yra be trūkumų, todėl, nesant byloje taip pat kitų įrodymų apie 2015-03-13 ir 2015-03-14 mokėjimo pavedimų priežastis, motyvus, aplinkybes, nurodytos pateiktuose rašytiniuose įrodymuose aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis ir daroma išvada, jog pervedamų 449,00 EUR paskirtis buvo šios pinigų sumos skolinimas. Byloje neįrodyta, kad atsakovės kreditine banko kortele 2013-03-15 paimant iš bankomato 290,00 EUR pasinaudojo / galėjo pasinaudoti ieškovas ir kad ieškovas paėmė iš bankomato nurodytus 290,00 EUR. Byloje pateikti AB SEB banko duomenys, jog ieškovas 2015-03-12 informavo banką, jog prarado savo debeto kortelę, tačiau tik šis faktas nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių, jog ieškovas tuo metu negalėjo atlikti jokių piniginių operacijų su ieškovo sąskaitoje turimais pinigais, šie duomenys patvirtina tik tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovui buvo apribota galimybė pasinaudoti bankomato paslaugomis išgryninant savo banke turimus pinigus, tačiau jokiu būdu ne naudotis savo pinigais juos išgryninant tiesiogiai AB SEB banke, taip pat naudotis elektronine bankininkyste, ką patvirtina ir ieškovo atlikti 2015-03-13 ir 2015-03-14 mokėjimo pavedimai. Bylos duomenimis, atsakovė dalį gautos paskolos, t. y. 160,00 EUR, grąžino ieškovui bylos nagrinėjimo metu, negrąžintos paskolos suma sudaro 289,00 EUR, todėl ji priteista iš atsakovės ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-06-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, kadangi 2015-03-13 ir 2015-03-14 pavedimais ieškovas pervedė į atsakovės banko sąskaitą 449 EUR sumą turėdamas tikslą minėtus pinigus išsigryninti bankomate, nes savo banko kortelę tuo metu buvo praradęs. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, kadangi netinkamai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei atsakovės nuosekliai išdėstytas aplinkybes, susijusias su tariamu paskolos suteikimu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nes šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, tokią išvadą padarė pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovės 289 EUR skolą. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodytų motyvų.Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovas 2015-03-13 ir 2015-03-14 bankiniais pavedimais pervedė į atsakovės banko sąskaitą 449,00 EUR, mokėjimo nurodymuose nurodydamas pervedamų pinigų paskirtį „skolinu“. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu 2015-08-19 grąžino ieškovui 160 EUR sumą, todėl ginčas byloje kilo dėl 289 EUR. Ginčo byloje nėra, kad atsakovė nurodytus 449,00 EUR gavo, iš atsakovės sąskaitos banke 2015-03-15 atliktas grynųjų pinigų, t. y. 290,00 EUR, nurašymas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kvalifikuojant teisinius santykius, kai mokėjimo nurodyme nurodyta pervestų lėšų paskirtis kaip paskola, protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą jas grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Taigi, atsakovė turi pareigą įrodyti, kad pinigus gavo ne paskolos sutarties, o kitu pagrindu, tai yra, kaip atsakovė nurodo, tikslu išgryninti pinigus, pasinaudojant atsakovės banko kortele. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Atsakovė įrodinėdama, kad minėta pinigų suma nebuvo paskola, teigė, kad šalys kartu gyveno nuo 2014 m. gruodžio mėnesio. Ieškovui pametus banko kortelę, jis prašė atsakovės leisti pasinaudoti jos banko sąskaita ir į ją pervesti 449 EUR sumą, kad galėtų pinigus išsigryninti. Pervestų pinigų dalį, tai yra 290 EUR, 2015-03-15 pats ieškovas išsigrynino bankomate. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad atsakovė neįrodė minėtų aplinkybių. Byloje esantis AB SEB banko pranešimas patvirtina, kad laikotarpiu, kai ieškovas į atsakovės banko sąskaitą pervedė 449 EUR sumą, ieškovas neturėjo debeto kortelės, nes 2015-03-12 kreipėsi į AB SEB banką dėl kortelės pagaminimo, tačiau ta aplinkybė neįrodo, jog jis negalėjo naudotis savo turimais pinigais, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, išsigryninti pinigus galėjo banko skyriuje, be to, turėjo galimybę disponuoti savo pinigais per elektroninę bankininkystę. Todėl pervesti minėtą sumą į atsakovės banko sąskaitą siekiant juos išsigryninti nebuvo būtinybės. Atsakovės argumentai, jog pats ieškovas pasinaudodamas atsakovės banko kortele ir kortelės PIN kodu pasiėmė dalį pervestų pinigų iš bankomato, nepagrįsti, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas pinigus pats išsigrynino, be to, nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė davė ieškovui savo banko kortelę ir nurodė slaptažodį, taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas be atsakovės žinios naudojosi jos banko kortele bei slaptažodžiu (CPK 178 straipsnis). Atsakovė teigė, kad dėl tos priežasties, jog ieškovas naudojosi jos kortele ir žinojo kodus, naudojamus elektroninėje bankininkystėje, buvo sustabdžiusi savo banko kortelės galiojimą po to, kai šalių santykiai nutrūko. DNB banko 2015-08-28 pažyma patvirtina, kad banko kortelės galiojimą atsakovė buvo sustabdžiusi nuo 2015-03-22, tačiau tai neįrodo, jog ieškovas žinojo atsakovės banko sąskaitos kodus ar naudojosi atsakovės banko sąskaita ir kad pats ieškovas pasiėmė 290 EUR sumą iš atsakovės sąskaitos. Ta aplinkybė, jog atsakovė šalių santykiams nutrūkus negrąžino ieškovui likusios pervestos sumos, o kreipėsi į banką dėl banko kortelės galiojimo sustabdymo, 160 EUR sumą grąžino ieškovui tik prasidėjus teisminiam procesui, paneigia atsakovės argumentus, jog ieškovas pervedė į atsakovės banko sąskaitą 449 EUR tik norėdamas minėtas lėšas išsigryninti. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos teisinių santykių kilusiuose ginčuose, įvertinęs tai, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovas disponavo atsakovės banko kortele bei banko duomenimis, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog 449 EUR į banko sąskaitą ieškovas pervedė ne paskolos, o kitu pagrindu, todėl nesant įrodymų, jog atsakovė skolą būtų grąžinusi ieškovui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą.

Teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė