Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1336-721/2013 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui R. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo A. N. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliantas siekia prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią nurodo patyręs dėl atsakovo nepagrįsto kreipimosi į teismą dėl paskolos priteisimo.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei-civilinei atsakomybei. Iš apelianto ieškinio matyti, kad jis prašė atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan.

Sprendžiant, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, nustatytinos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą. Apeliantas mano, kad šiuo atveju kreipiamąsis į teismą teisminės gynybos, nepatenkinus atsakovo ieškinio, yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar nėra aiškiai išreikšto atsakovo piktnaudžiavimo teise, atidumo, rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Atsakovas R. P. civ.byloje Nr. 2-1101-715/2012 kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo pagal atsakovo 2002 gegužės 03 d. surašytą paskolos raštą. Ieškovas neneigė fakto, kad yra surašęs tokį paskolos raštą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012-09-20 galutiniu sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus tuo pagrindu, kad neesant įrodymų apie paskolos sutartyje aptarto paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, neįrodytas paskolos sutarties sudarymo faktas(12-13 b. l.).Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas sprendime rėmėsi preliminariu 2012-04-27 teismo sprendimu, nes jis sprendime tik minimas, kaip anksčiau priimtas ir panaikintas sprendimas. Išnagrinėtoje civ. byloje Nr.2-1101-715/2012 ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas. Teismas šiame sprendime nepasisakė, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, kodėl buvo išduotas paskolos raštas, abi šalys ir toliau laikosi skirtingų pozicijų. Atsakovas minėto teismo sprendimo civ. byloje Nr.2-1101-715/2012 neapskundė apeliacine tvarka, teigdamas, kad praleido terminą jam apskųsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovo veiksmus negalima vertinti kaip piktnaudžiavimą teise, kad atsakovas, turėdamas paskolos raštą, kreipėsi į teismą. Tai yra kaip subjektyvus susiklosčiusių santykių tarp šalių vertinimas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai, kolegijos vertinimu neįrodo anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos CPK nustatyta tvarka galėtų būti vertintinas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme. Todėl neesant atsakovo teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Turint paskolos raštą atsakovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl ginčijamos teisės. Šį raštą išdavė pats ieškovas, teismas nenustatinėjo, kokiu pagrindu ir kokie santykiai atsirado tarp šalių pagal ieškovo išduotą paskolos raštą, o pastarasis šio rašto išdavimo nenuginčijo priešieškiniu. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju nėra konstatuota atsakovo neteisėtų veiksmų(CK6. 246 str.) .

Kita būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra ta, kad žala su neteisėtais veiksmais būtų susijusi priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, jog dėl civilinės bylos nagrinėjimo jis patyrė 1400 Lt žalą, kuri nebuvo atlyginta. Ieškinyje apeliantas nurodo, kad šias išlaidas jis patyrė atsakovui pateikus ieškinį išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1101-715/2012, kurioje buvo atmestas R. P. ieškinys dėl paskolos priteisimo.Žaląą sudaro ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos išnagrinėtoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. CPK 98 str.1 d. numato, kad procesinės išlaidos yra atlyginamos nagrinėjamoje byloje, kur asmuo ir turėjo šias išlaidas, pateikus rašytinį prašymą su jų paskaičiavimu ir išlaidų dydį įrodančiais įrodymais. Šių išlaidų dydis, jų pagrįstumas yra nustatinėjami nagrinėjamoje byloje, o ne atskiru ieškiniu. Jeigu teismas sprendime neišsprendžia kokių nors teismo išlaidų paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali būti priimamas papildomas sprendimas anksčiau išnagrinėtoje byloje. Nustačius, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido terminą kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, šis terminas teismo gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-232/2013).

Kaip minėta, įstatymų leidėjas į nuostolių sąvoką bylinėjimosi išlaidų neįtraukė (CK 6.249 str.), todėl kreipiantis į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius, patirtus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, turi būti įrodinėjami nuostoliai, kurie susidarė ne dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas net nenurodė, kad turėjo tokias išlaidas, neteikė jokių įrodymų apie sutarties su advokato padėjėja sudarymą, neprašė jų priteisti. Pateikti įrodymai –2012-08-31 sąskaita už teisines paslaugas Nr.113/2012, pinigų priėmimo kvitas apie 1000 Lt sumokėjimą(18,21 b. l.) iš dalies patvirtina, kad ieškovas turėjo 1 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas pagal kitą teisinės pagalbos sutartį, nei atstovaujama šioje byloje. Tačiau dėl jų pagrįstumo, dydžio nėra sprendžiama šioje byloje dėl aukščiau nurodytų argumentų.

Byloje nustačius, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, darytina išvada, jog jo kaltės taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta (LR CK 6.248 str.). Byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo daryti išvadą, jog galėjo būti priežastinis ryšys tarp atsakovo veikimo ir ieškovo įrodinėjamos žalos (LR CK 6.247 str.).

Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pagrįstai netenkino ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais bei visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir pan.(CK 6.250 str. 1 d.).Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis(CK 6.263 str.2 d.), turi įrodyti ieškovas(CPK 178 str.).Pirmiausia, ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to sutiktina su teismo išvada, kad ieškovas ir neįrodė neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio. Nors ieškovas nurodo, kad 10 metų tęsėsi bylos nagrinėjimas, tačiau tokių duomenų nėra byloje. Tai, kad atsakovas 2 kartus kreipėsi į teismą, tai nelaikytina, kaip bylos tąsa. Teismas pasisakė dėl šių įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija sutinka su šiais motyvais ir jų nebekartoja. Be to įvertintina ir paties ieškovo veiksmai, nes jis, manydamas, kad paskolos raštas surašytas nepagrįstai ar išgautas kokiais kitais neteisėtais būdais, per visą laikotarpį nuo jo išdavimo dienos iki bylos išnagrinėjimo nesikreipė dėl jo nuginčijimo.

Apeliantas kaltina teismą šališkumu, tačiau ta aplinkybė, kad sprendimas priimtas ne ieškovo naudai, negali būti traktuojama teismo šališkumu. Teismas vertino byloje surinktus įrodymus, laikantis jų vertinimo taisyklių. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Nors apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, tačiau kuo tai pasireiškė neatskleidė apeliaciniame skunde, apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais. Pateikti medicininiai dokumentai tik rodo atitinkamą sveikatos būklę, bet nepatvirtina priežastinį ryšį tarp ieškovo nurodomos žalos. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje.

Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.