Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui R. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

įvairiomis ligomis dar iki jo kreipimosi į teismą. Niekuo nepagrįsti ieškovo argumentai ir apie tai, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sumenkino banko pasitikėjimą juo bei dėl neteisėtų atsakovo veiksmų susikomplikavo jo santykiai šeimoje. Atsakovo nuomone, ieškovas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, siekia pasipelnyti. Ieškovas be teisinio pagrindo kreipėsi į teismą ieškiniu, reikalaudamas iš atsakovo priteisti 1400 Lt turtinės ir 19000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinys netenkinamas.

Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą padarytą dėl atsakovo nepagrįsto kreipimosi į teismą ieškiniu dėl skolos priteisimo. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir ieškovo paaiškinimų teisme, ieškinio pagrindu jis laiko atsakovo padarytą deliktą (nesutartinius veiksmus padariusius žalą), o reikalavimus (neturinės žalos dydį) sieja su sveikatos sutrikimais ir patirtais nepatogumais dėl sveikatos būklės, pablogėjusių santykių su sutuoktine, bendradarbiais ir kreditinių įstaigų nepasitikėjimu juo ir (turtinės žalos dydį) su turėtomis išlaidomis advokato teisinei pagalbai ruošiant šį ieškinį teismui

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovų tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo kreipimosi į teismą ieškiniu dėl skolos pagal skolos raštelį priteisimo. Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi ne pareikšto ieškinio netenkinimo faktas, o ieškovo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl skolos priteisimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2- 1101- 715/2012 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Skolos rašteliu buvo nustatyta, kad šalys 2002-05-03 susitarė (surašė skolos raštelį), jog atsakovas ( šiuo atveju ieškovas A. N.) pasiskolina iš ieškovo ( šios bylos atsakovo R. P.) 5000,00 Lt, kuriuos grąžins iki 2002-08-13; ieškinio padavimo teismui dieną 2012-04-20 atsakovo skola ieškovui sudarė 5000 Lt. 2012 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. N. ieškovui R. P. 5000 Lt skolos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. A. N. su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, jog pinigų iš R. P. jis niekada nesiskolino ir nėra jų gavęs, 5000 Lt sumą R. P. perdavė ne kaip paskolą, bet kaip užstatą-garantą V. B. už iš pastarojo pasiskolintą vibroplokštę, kurios vertė – apie 5400 Lt. 2012 m. rugsėjo 20 d. teismo galutiniu sprendimu 2012-04-27 preliminarus sprendimas buvo panaikintas ir R. P. ieškinys buvo atmestas, šiam nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių paskolos dalyko (pinigų) perdavimo A. N. faktą.

R. P., turėjęs minėtą paskolos raštelį, remdamasis subjektyviu paskolos suteikimo, paskolos raštelio surašymo vertinimu, kreipėsi į teismą dėl savo, kaip paskolos davėjo, teisių pažeidimo. Nurodytame teismo galutiniame sprendime konstatuota, kad, ieškovas R. P. neįrodė paskolos sutarties sudarymo su atsakovu A. N., šiam neigiant pinigų perdavimą, fakto, dėl ko ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad R. P., subjektyviai vertindamas susiklosčiusią paskolos raštelio surašymo situaciją, neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl, jo įsitikinimu, savo pažeistų teisių gynybos. Atsakovo R. P. pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo jo aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, nėra sąlygų jo deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi teisminės gynybos kilti, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovo R. P. ieškovo A. N. prašomą neturtinę ir turtinę žalą. Tuo labiau, kad turtinės žalos atsiradimą ieškovas grindžia tuo, kad turėjo 1400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai ruošiant šį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Tokios išlaidos šioje civilinėje byloje būtų vertinamos kaip ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pažymetina ir tai, kad ieškovas nenurodė jokių atsakovo veiksmų, kuriais tiesiogiai būtų buvusi padaryta žala jo sveikatai. Iš ieškovo pridėtų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovo nurodytos ligos yra chroninės – jis serga koronarine širdies liga, krūtinės angina progresuojanti eiga, II tipo cukriniu diabetu (13-16 b. l.). Ieškovo teiginiai, kad tokie sveikatos sutrikimai yra susiję su „nervine įtampa“ dėl to, kad R. P. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nesudarytų pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CK 6.247 str.). Medicininėmis žiniomis pagrįstų įrodymų apie jo sveikatos pablogėjimo priežastis ieškovas neteikė.

Kadangi sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, atitinkamai paskirstomos teismo išlaidos. Atsakovas prašo priteisti turėtas išlaidas advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas priteisiant iš ieškovo 1500 Lt patirtų išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 259 str., 260 str. , 265 str. , 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P., a. k(duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstanti penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.