Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-454-496/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. L. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. spalio 12 d. tarp akcinės bendrovės TF Bank (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 9 600 Eur vartojimo kreditas 84 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 12,90 procentų) ir administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė sutartį įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko pradinė kreditorė 2022 m. liepos 24 d. sutartį nutraukė. 2022 m. liepos 4 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu akcinė bendrovė TF Bankas perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovės skola buvo perleista ieškovei, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2022 m. liepos 28 d. pranešimu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

12. Nagrinėjamu atveju kredito sutartis su atsakove nutraukta, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau pažymėtina, kad aukščiau aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

13. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą).

15. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

18. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

19. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta metinė kredito palūkanų norma – 12,90 procentų, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

20. Iš į bylą pateiktos standartinės informacijos apie kreditą nustatyta, kad šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio kredito mokesčio (palūkanų) sumos –5057,04 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 405,17 Eur. Minėtos mokėjimo (pelno) palūkanos skundžiamu teismo sprendimu ieškovės naudai iš atsakovės priteistos, ginčo šioje dalyje nėra.

21. Kaip jau minėta, įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, o atlikus ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė šiais įrodymais įrodė negautų pajamų faktą. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 5 057,04 Eur kredito mokestį (palūkanas), sutiktina su apeliante, jog ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos galėtų sudaryti 4 125,41 Eur (ši suma gauta iš bendros fiksuoto dydžio palūkanų sumos (5057,04 Eur) atėmus teismo priteistą pelno (mokėjimo) palūkanų sumą (405,17 Eur) iki sutarties nutraukimo ir atsakovės sumokėtą pelno (mokėjimo) palūkanų sumą iki sutarties nutraukimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei kredito sutarties šalys buvo numačiusios kredito sutartimi.

22. Apeliantė prašo iš atsakovės priteisti 12,90 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 9 237,70 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. spalio 20 d.), ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (4 125,41 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu –12,90 procentais) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos - 9 237,70 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą (4 125,41 Eur), kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Atsižvelgus į tai, kad šio sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų, ar atsakovė galimai yra padengusi dalį negrąžinto kredito, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų tokia negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka, kai jų dydis būtų skaičiuojamas nuo tą mėnesį esančio mažėjančios kredito likučio sumos (pagal pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą mokėjimo grafiką), ir kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2028 m. spalio 20 d.) negalėtų viršyti 4 125,41 Eur sumos.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 12,90 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. spalio 20 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 4 125,41 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė visas ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 93 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 237,70 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų 70 centų) negrąžintą kreditą, 405,17 Eur (keturių šimtų penkių eurų 17 centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 133,51 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 51 cento) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 12,90 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. spalio 20 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 4 125,41 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9776,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 462 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93 Eur (devyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.