- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-252-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01103-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- A. S., G. S.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- D. J.
- Advokatai
- Sigitas Balaišis
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. S. ir G. S. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo D. J. šeimyna.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas, skyrius) ieškiniu prašė laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovų A. S. ir G. S. (toliau – atsakovai (-ė; -as)) jų nepilnamečio vaiko N. S., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovų įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste; tenkinus ieškinį, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą D. J. šeimynoje; priteisti iš atsakovų materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui po 100 Eur iš kiekvieno, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko globėją.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko tėvai. Socialinės paramos informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, atsakovės šeimai nuo 2018 m. spalio 15 d., atsakovui – nuo 2022 m. spalio 31 d. taikomi atvejo vadybos procesai. SPIS duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m. gauta 10 pranešimų dėl galimo nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo. Per laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 30 d., kai vaikui nustatyta laikinoji globa, įvyko du atvejo vadybos posėdžiai. Atsakovui sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytos konkrečios pagalbos priemonės atsakovo G. S. šeimoje, tačiau atsakovas numatytomis pagalbos priemonėmis naudojosi iš dalies. Nors atsakovas įsidarbino, bendradarbiavo su socialinių paslaugų srities specialistais, teikė išlaikymą sūnui, bendravo su vaiku ir jį lankė, tačiau atsisakė spręsti alkoholio vartojimo problemą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad priklausomybės alkoholiui jis neturi ir juo nepiktnaudžiauja. Atsakovui kilo sunkumų, laikantis susitikimų su vaiku bendravimo tvarkos, jis nesilaikė numatytų taisyklių, susitarimų, nebuvo nuoseklaus bendravimo su globos centro specialistais. Kadangi atsakovo šeimoje pokytis buvo pasiektas iš dalies, ieškovas siūlo pratęsti laikinąją globą (rūpybą) vaikui. Atsakovės A. S. šeimoje gyvena pilnametis jos sūnus D. S., kuriam yra nustatytas neįgalumas. Šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. Dėl pablogėjusios situacijos šeimoje socialinis darbuotojas šeimoje lankėsi 3 kartus per savaitę, esant poreikiui ar nenumatytoms aplinkybėms – dažniau, taip pat papildomai konsultavo telefonu. Atsakovei sudaryto pagalbos plano peržiūrų, vykusių 2022 m. rugsėjo ir gruodžio mėnesiais, metu nustatyta, kad atsakovė pagalbos plane numatytas ir siūlomas rekomendacijas įgyvendinti neturėdavo motyvacijos. Atsakovė neužtikrindavo sūnaus tinkamos priežiūros, į pateikiamas rekomendacijas dėl neribojamų kompiuterinių žaidimų neatsižvelgdavo. Žaisdamas iki paryčių, vaikas dienos metu miegodavo, dėl to praleido daugybę pamokų, tačiau atsakovė į duodamas pastabas dėl praleidžiamo laiko prie kompiuterio daromos žalos vaiko sveikatai nereaguodavo. Atsakovė neužregistravo sūnaus dėl regos patikrinimo, bendraudavo su socialiniais darbuotojais negeranoriškai. 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl galimai vieno nepilnamečio vaiko namuose su galimai neblaivia motina. Patekus į butą, paaiškėjo, kad berniukas namuose buvo vienas kelias dienas ir nelankė ugdymo įstaigos, mama telefonu neatsiliepė. Po šio incidento atsakovei teigiant, kad jos psichologinė sveikata yra pablogėjusi, dėl to ji ir vartojo alkoholį, atsakovei buvo rekomenduota apsilankyti psichiatro konsultacijoje, tačiau į rekomendaciją ji neatsižvelgė. Atsakovei buvo teikiamos rekomendacijos spręsti galimai esamą priklausomybės problemą, kurią atsakovė neigia. Dėl pasikartojančio atsakovės neblaivumo 2022 m. gruodžio 19 d. nepilnametis vaikas buvo laikinai apgyvendintas D. J. šeimynoje, o nuo 2022 m. gruodžio 30 d. jam nustatyta laikinoji globa (rūpyba) dėl motinos alkoholio vartojimo ir vaiko nepriežiūros. Atsakovams tinkamai neįgyvendinant tėvų valdžios, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista iš jų paimti nepilnametį vaiką. Atvejo vadybos posėdžio 2023 m. vasario 24 d. metu nustatyta, kad atsakovė neturi motyvacijos vykdyti pagalbos plane numatytas ir siūlomas rekomendacijas, neįvertina šeimoje susidariusios situacijos sudėtingumo. Atsakovė ir toliau nelanko priklausomybių ligų konsultanto konsultacijų, AA grupių susirinkimų, neigia alkoholio vartojimo priklausomybę, teigia, kad jai nėra poreikio lankyti psichologo ir priklausomybių ligų konsultacijas, dalyvauti tėvystės įgūdžių mokymuose, nebendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais. 2023 m. birželio 23 d. išklausyta ir vaiko nuomonė. Vaikas nurodė, kad jis pas globėją jaučiasi labai gerai, bendrauja ir su kitais šeimynos nariais, su kuriais sutaria gerai. Vaikas su motina ir tėvu bendrauja telefonu, dažnai susiskambina, kartais su jais susitinka. Globos koordinatorės teigimu, vaiko santykiai su globėja geri, artimi, yra tarpusavio supratimas. Globėja patenkina vaiko emocinius, fizinius ir socialinius poreikius, noriai bendrauja, bendradarbiauja ir konsultuojasi su reikiamais specialistais, aktyviai dalyvauja susirinkimuose, organizuojamose mokyklos šventėse. Globojamam vaikui teikiamos individualios globos koordinatoriaus konsultacijos. Vaikas lanko savitarpio paramos grupes globojamiems vaikams (duomenys neskelbtini), globėja – savitarpio paramos grupes globėjams (duomenys neskelbtini). Globėja tinkamai atlieka globėjų (rūpintojų) pareigą. Globėja nurodė, kad tėvas atvyksta vaiko aplankyti, su motina vaikas susitinka, kai būna Šakiuose. Globėjos teigimu, kai vaikas vyksta į susitikimus su motina ar grįžta po jų, jis jaučiasi gerai, bet, kai vyksta į susitikimus su tėvu arba grįžta iš jų, vaikas būna sunerimęs, uždaras ir su ja pradeda bendrauti tik po kurio laiko. Vaikas su kitais giminaičiais nebendrauja. Globėjos vertinimu, vaiko elgesys nuo apgyvendinimo pas ją iki dabar yra pasikeitęs į gerąją pusę. Vaikas laikosi namuose galiojančių taisyklių, 22 val. eina miegoti, daugiau laisvo laiko pradėjo leisti su kitais šeimynoje gyvenančiais vaikais, pomėgis kompiuteriui sumažėjęs, vaikas labiau įsitraukia į bendras veiklas su kitais vaikais. Jai globotinis yra nurodęs, jog norėtų grįžti gyventi pas motiną, nes ten nėra taisyklių ir ribų, galima eiti miegoti labai vėlai, ilgai būti prie kompiuterio.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko, patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes.
4. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį buvo informuota įstatymo nustatyta tvarka, į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių svarbą grindžiančių dokumentų nepateikė, kaip nepateikė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
5. Trečiojo asmens atstovė D. J. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovai telefonu ir apsilankymais palaiko ryšį su vaiku, jie tarpusavyje susiskambina. Tačiau kai atvyksta, prieš tai nederina, taip pažeisdami nustatytą tvarką. Su nepilnamečiu vaiku ji sutaria gerai, vaikas paklusnus, klauso. Vaikas sutaria ir su kitais šeimynoje gyvenančiais vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkintas visiškai. Laikinai apribota atsakovų tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Sustabdytos atsakovų įstatymu nustatytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste. Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos D. J. šeimynoje. Iš atsakovų priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 100 Eur iš kiekvieno, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2023 m. liepos 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta nepilnamečio globėja. Lygiomis dalimis iš atsakovų priteista 145 Eur žyminio mokesčio ir 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas, įvertinęs atsakovų elgesį bei nustatytas faktines aplinkybes, teismo posėdyje išklausęs ieškovo atstovės paaiškinimus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, atsakovui sutinkant su ieškiniu, o atsakovei nepateikus prieštaravimų, spendė, kad šiuo atveju laikinas tėvų valdžios apribojimas atitinka vaiko interesus. Todėl šį vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo būdą taikė siekdamas išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas.
8. Apribojęs atsakovams tėvų valdžią, atsižvelgiant į tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, kuri yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, teismas nutarė iš atsakovų jų nepilnamečiui vaikui priteisti ieškovo reikalaujamą išlaikymą – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodyto dydžio išlaikymas, teismo vertinimu, atitinka vaiko būtinus poreikius bei tėvų turtinę padėtį.
9. Tenkinęs ieškinį visiškai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismas iš atsakovų valstybei priteisė 145 Eur dydžio žyminį mokestis, t. y. 109 Eur už reikalavimą terminuotai apriboti tėvų valdžią ir nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą, 36 Eur už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą (100 Eur x 12 mėnesių = 1 200 Eur – 3 procentai), taip pat 13,28 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė A. S. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantės vertinimu, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, pažeidžiant įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
1.2. Civilinė byla buvo išnagrinėta apeliantei nedalyvaujant. Nors apie pradėtą procesą jai buvo pranešta, t. y. jai buvo įteiktas ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau apeliantė, neturėdama teisinio išprusimo, buvo suklaidinta skyriaus specialistų, kad byloje jai bus teikiama antrinė teisinė pagalba ir bus paskirtas advokatas, kuris ją atstovaus procese. Apie parengiamąjį teismo posėdį apeliantei taip pat buvo pranešta, tačiau būdama įsitikinusi, kad ją atstovauja antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, ji į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl ligos. Apie negalėjimą atvykti į parengiamąjį teismo posėdį apeliantė pranešė atsakovui G. S.. Nors atsakovas posėdžio metu reiškė prieštaravimus dėl bylos nagrinėjimo atsakovei nedalyvaujant, tačiau teismas iš parengiamojo teismo posėdžio perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėjo nedelsiant. Tik po bylos išnagrinėjimo apeliantė sužinojo, kad byla buvo nagrinėjama jai nedalyvaujant ir be paskirto jai advokato, dėl ko ji negalėjo pareikšti prieštaravimų ir teismui pateikti savo paaiškinimų.
1.3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 404 straipsnio 4 dalies nuostata ir visiškai nevertino, ar apeliantei reikalingas ir būtinas advokatas, ar be atstovo pagalbos apeliantė galės tinkamai ginti savo teises. Teismas nevykdė ir CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Apeliantė yra tik vidurinio išsilavinimo, todėl neturėdama teisinių žinių, netinkamai įvertino bei suvokė situaciją, pasikliovė skyriaus specialistais. Teismas, matydamas, kad apeliantė nėra pasirūpinusi savo teisiniu atstovavimu, nėra pateikusi atsiliepimo į ieškinį ir nėra atvykusi į parengiamąjį teismo posėdį, nors iš bylos dokumentų matyti, jog ji reiškė prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimų, turėjo išsiaiškinti to priežastis, įvertinti jos galimybę tinkamai ginti savo teises proceso metu. O pagal CPK 582 straipsnio 9 dalį, teismui nagrinėjant bylą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtina, kad vaiko atstovams pagal įstatymą atstovautų advokatas.
1.4. Spręsdamas klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo taikymo, teismas neanalizavo aplinkybių, apibūdinančių apeliantės, kaip vaiko motinos, pareigų vykdymą aktualiu metu. Nevertino kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo 2022 m. gruodžio 28 d. teismo nutarties leisti paimti nepilnametį vaiką iš įstatyminių atstovų iki ieškinio nagrinėjimo teisme.
1.5. Teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir faktiškai rėmėsi iki 2022 m. gruodžio 30 d., kuomet nepilnamečiui sūnui buvo nustatyta laikinoji globa, nurodytomis aplinkybėmis. Teismas formaliai motyvavo ir tik deklaratyviai išvardino, „perrašė“ socialinių darbuotojų tarnybiniuose dokumentuose pateikiamą informaciją, jų nepagrįsdamas. Visą socialinių darbuotojų pateiktą informaciją teismas įvertino tik apeliantės nenaudai, nepasisakė, ko būtent konkrečiai trūksta, kad apeliantei nebūtų taikomas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir neįvertino bylos aplinkybių, sietinų su ginčo dalyku.
1.6. Apeliantė jaučia socialinių darbuotojų išankstinį neigiamą nusistatymą ir neobjektyvumą dėl jų veiklos metodų ir priemonių tikslingumo. Jos vertinimu, socialiniai darbuotojai veikia kryptingai, pateikinėja daug netiesos, nesiekia pagrindinio tikslo – vaiko grįžimo į šeimą. Nors apeliantė stengiasi bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, pagalbos neatsisako, tačiau socialinės darbuotojos, neturėdamos patirties, dirba tik formaliai. Bet koks apeliantės noras ir veiksmas susigrąžinti vaiką yra nuvertinamas.
1.7. Apeliantė stengiasi gauti pajamų mokesčiams, vaikų išlaikymui, savo minimalių poreikių patenkinimui, todėl užsiima prekyba, mokosi pagal Individualios priežiūros darbuotojo modulinę profesinio mokymo programą, šiuo metu atlieka praktiką (duomenys neskelbtini). Dėl užimtumo jai ne visada pavyksta atsiliepti į socialinių darbuotojų skambučius, tačiau apeliantės darbinė veikla ir profesijos siekis nėra pagrindas socialiniams darbuotojams formaliai teigti, kad ji nepriima pagalbos. Priešingai, apeliantė turi didelę motyvaciją bendradarbiauti su specialistais, priima profesionalią, tikslingą ir racionalią specialistų pagalbą bei patarimus, sprendžia susiklosčiusias problemas ir atmeta formalų požiūrį, šiuo metu lanko pozityvios tėvystės kursus. 2023 m. kovo 3 d. ji lankėsi ir konsultavosi Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale. Du kartus konsultavosi pas psichologę, taip pat 2023 m. gegužės 18 d. lankėsi ir konsultavosi pas psichologą gydytoją psichiatrą. Apeliantė iš esmės įvykdė visus 2023 m. vasario 24 d. pagalbos plane numatytus uždavinius, t. y. laiku mokėjo mokesčius, išliko blaivi, lankė priklausomybės ligų konsultantų konsultacijas, pradėjo mokytis slaugos darbuotojo specialybei įgyti, lankė psichologo ir gydytojo psichiatro konsultacijas, bendradarbiavo su socialinėmis darbuotojomis, mokėjo įsiskolinimą, nuolatos bendravo ir susitikinėjo su vaiku. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ji vartoja/vartojo alkoholį po nepilnamečio vaiko paėmimo, nėra fiksuota neigiamų apeliantę charakterizuojančių duomenų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad pagrindai, dėl kurių nepilnametis vaikas buvo atskirtas nuo apeliantės, išnyko. Apeliantės elgesys akivaizdžiai pasikeitė, teigiami pokyčiai yra stabilūs, rodantys jos galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus.
1.8. Teismas nevertino ir kitų svarbių aplinkybių, charakterizuojančių apeliantės galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką. Apeliantė yra teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto sūnaus D. S. globėja ir turto administratore. Globėjos funkcijas ji vykdo nuo 2020 metų. Per visą laikotarpį apeliantė globėjos funkcijas vykdė atsakingai ir kruopščiai, dėl netinkamos globos niekada nėra sulaukusi priekaištų nei iš kontroliuojančių institucijų, nei iš kitų subjektų. Todėl nėra logiška teigti, kad tinkamai neveiksnaus sūnaus globos funkcijas vykdanti apeliantė, negeba auklėti kito vaiko, juo nesirūpina ar piktnaudžiauja motinos valdžia.
1.9. Priimdamas sprendimą riboti motinystės teises apeliantei, teismas nenustatė teisingos vaiko ir motinos interesų pusiausvyros. Vien faktas, kad vaikas gali būti atiduotas į jo auklėjimui tariamai palankesnę aplinką – D. J. šeimyną, pats savaime nepateisina motinystės teisių ribojimo. Teismas nenustatė, kas vaikui yra naudingiausia, nevertino kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę. Apeliantės ir vaiko ryšys yra stiprus. Vaikas akivaizdžiai reiškia norą gyventi su motina ir šį norą pastoviai išsako. Nagrinėjant bylą, vaikas nebuvo išklausytas, nors byloje yra duomenys, kad vaikas nori gyventi su mama. Į bylą nebuvo pateiktas net vaiko išklausymo aktas. Jis buvo pateiktas jau po sprendimo priėmimo, tačiau yra tendencingas, jame net nefiksuota, ar vaikas norėtų grįžti gyventi į savo šeimą. Sprendime nėra nurodyta vaiko nuomonės neišklausymo priežastys, nors vaikui yra 13 metų, jis geba savarankiškai suformuluoti nuomonę ir ją pareikšti.
11. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria laikinai apribota motinos valdžia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
14. Atsakovė apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
15. Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. VšĮ Šakių ligoninės gydytojo išrašą, 2023 m. rugsėjo 8 d. profesinio mokymo sutartį, 2023 m. kovo 3 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos dokumento išrašą ir 2023 m. gegužės 18 d. UAB Šakių sveikatos klinikos medicinos dokumentų išrašą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, o taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovė nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, atsakovės pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl apeliacinio skundo
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys ir atsakovei laikinai apribota motinos valdžia sūnaus N. S. atžvilgiu, taip pat išspręsti kiti susiję klausimai. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu ne tik dėl to, jog, tenkinant materialinius reikalavimus byloje, jos nuomone, buvo netinkamai įvertinti faktiniai duomenys, bet ir dėl proceso teisės normų pažeidimų. Atsakovės teigimu, proceso teisės normų pažeidimas pasireiškia tuo, jog teismas neužtikrino, kad atsakovė būtų tinkamai atstovaujama procese, taip buvo pažeista Civilinio proceso kodekso 404 straipsnyje numatyta atsakovės teisė turėti atstovą ir tinkamai ginti savo teises.
18. Pasisakydama dėl atsakovės nurodomo proceso teisės normų pažeidimo, kolegija pažymi, jog Civilinio proceso kodekse suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, o proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai nedviprasmiškai įpareigoja teismą imtis visų leistinų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 2, 7, 72, 158 ir kt. straipsniai). Tačiau visos bylos nagrinėjimo pagreitinimo priemonės neturėtų atimti iš teisėjo galimybės prireikus įsikišti į bylos nagrinėjimo eigą ir daryti jai įtaką taip, kad būtų sudarytos sąlygos priimti teisingą sprendimą. Kitaip tariant, siekiant bylos nagrinėjimo koncentruotumo tikslo būtina atsižvelgti į materialiosios tiesos principą, net jeigu kartais dėl to procesas sulėtėtų. Ne mažiau svarbus realios šalių lygybės procese užtikrinimas, kai faktiškai jų galimybės nėra lygios. Taigi teismas turi rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos atkūrimu tarp ginčo šalių, o tai yra pasiekiama teisėjui tinkamai vadovaujant civiliniam procesui. Viena iš vadovavimo civiliniam procesui formų – teismo veiksmai, kai įstatymo nustatytomis priemonėmis šalinami trukdžiai, kliudantys siekti civilinio proceso tikslų, ir padedama dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti savo teises bei pareigas.
19. Pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Atstovavimas – tai specifinė veiklos rūšis, reikalaujanti ne tik laiko, bet ir specialių teisės žinių. Proceso šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys dažniausiai tokių žinių neturi. Dėl to, norėdami geriau apginti savo teises ir interesus, jie kviečiasi į pagalbą advokatus ar kitus asmenis – atstovus. Asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų apsauga ir gynimas nėra vienintelis atstovavimo tikslas. Atstovai, įgyvendindami kooperacijos civiliniame procese principą, taip pat padeda teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje. Dėl to atstovavimas laikomas viena iš teisės į tinkamą procesą garantijų. Teisės į teisingą teismo procesą principas reikalauja, kad valstybė, garantuodama teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kartu užtikrintų, jog teismo procesas vyktų sąžiningai, operatyviai, kvalifikuotai, būtų gerbiamos šalių teisės, o bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę į gynybą, taip pat teisę turėti advokatą ir siekdamas sudaryti galimybes asmenims ginti įstatymų garantuojamas savo teises ir teisėtus interesus civilinėse ir administracinėse bylose, 2000 m. kovo 28 d. priėmė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.
20. Civilinio proceso kodekso 161 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, jog jiems būtų atstovaujama procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, šį gebėjimą gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, taigi teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
21. Civilinio proceso kodekso 404 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimą nagrinėti bylą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo (motinos), taip pat tėvų valdžios apribojimo, 4 dalyje numatyta, jog, jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas, jei mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į bylose dėl tėvų valdžios apribojimo sprendžiamų klausimų svarbą, CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo posėdžio pirmininko ar kito bylą nagrinėjančio teisėjo pareiga įsitikinti, ar byloje dalyvaujantys asmenys be atstovo pagalbos sugeba (sugebės) tinkamai ginti savo teises, o tuo suabejojus, pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, turi ypatingą reikšmę. Šios kategorijos bylose vaiko teisėti atstovai paprastai patiria daug neigiamų išgyvenimų, kurie daro neigiamą įtaką jų galimybei racionaliai mąstyti, tinkamai elgtis procese. Dėl to kiekvienu atveju, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nėra pasirūpinę savo teisiniu atstovavimu, teismas turi išsiaiškinti to priežastis, įvertinti šių asmenų galimybę tinkamai ginti savo teises teisminio proceso metu. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014). Esant bent menkiausiai abejonei dėl vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sugebėjimo tinkamai ginti savo teises, teismas turi pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese.
23. Susipažinus su proceso pirmosios instancijos teisme eiga nustatyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovė proceso metu nebuvo atstovaujama advokato. Procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį buvo atsakovei įteikti asmeniškai, tačiau atsakovė į teismo posėdį neatvyko ir jame nedalyvavo. Kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, ji, gavusi ieškinį, tačiau neturėdama teisinio išprusimo ir nežinodama ką toliau daryti, kreipėsi patarimo į vaikų teisių apsaugos institucijos tarnautojas, kurios informavo, kad šioje byloje atsakovei bus teikiama būtina antrinė teisinė pagalba, bus paskirtas advokatas, kuris ir atstovaus ją procese. Būdama įsitikinusi, kad ją atstovauja antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, atsakovė neatvyko į posėdį dėl sveikatos būklės. Prie apeliacinio skundo yra pateikta gydytojo pažyma, kurioje nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakovė atvyko į ligoninę, skundėsi skausmu krūtinėje 3 dienas (nustatytas PAH paūmėjimas. Angina pestorsi sec.) Atsakovė išleista iš ligoninės 2023 m. rugsėjo 21 d. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir ieškinį tenkinus, atsakovė 2023 m. sausio 25 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Sigitu Balaišiu ir pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui ruošiantis bylos nagrinėjimui ir nustačius, kad vaiko motina nėra pasirūpinusi savo teisiniu atstovavimu, turėjo išsiaiškinti to priežastis, įvertinti atsakovės galimybę tinkamai ginti savo teises teisminio proceso metu, tačiau nei pasirengimo metu aiškinosi ir pasisakė, nei teismo sprendime argumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju netaikė CPK 404 straipsnio 4 dalies.
24. Nutarties 23 punkte nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, sprendžiamų klausimų svarbą, privalėjo aiškintis ar atsakovė be advokato pagalbos byloje galės tinkamai ginti savo teises ir išspręsti šį klausimą Civilinio proceso kodekso 404 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pasiūlyti atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, o jai per nustatytą terminą nepasirinkus atstovo, pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad atsakovei būtinas advokatas. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, buvo pažeisti CPK 161 straipsnio 1 dalies ir 404 straipsnio 4 dalies reikalavimai, neužtikrintas teisėtas ir teisingas procesas.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje nustatytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas iš dalies naikintinas ir perduotinas pirmosios instancijos nagrinėti teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Konstatavusi proceso teisės normų pažeidimą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su laikino motinos valdžios apribojimo pagrįstumu materialiosios teisės prasme. Šias aplinkybes turės įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, užtikrinęs visas procesines garantijas dalyvaujantiems byloje asmenims.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Panaikinus iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos: dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo A. S. panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.