Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. A. ieškinį atsakovams A. S. (A. M.) ir R. M. dėl nekokybiško daikto ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2024 m. birželio 11 d. teisme gautas ieškovės ieškinys, juo prašoma priteisti iš atsakovų solidariai 15 888,56 Eur nuostolių dėl nekokybiško daikto, bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

5. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantė pateiktu ieškiniu iš esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusius teismų sprendimus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3569-933/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1416-430/2019, todėl tokį ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7. Apeliantė nesutikdama su ginčijama nutartimi nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 2 d., CPK 5 str. 1 d., taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 13 str. (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, jog apeliantė pateiktu ieškiniu iš esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusius teismų sprendimus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3569-933/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1416-430/2019, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, tačiau vadovavosi netinkamu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą – teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas.

11. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020).

12. Taigi, sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties naujoje byloje pasikeitimas (pavyzdžiui, iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) ar atsakovų pusėje dalyvaujančių asmenų mažesnio rato, lyginant su ankstesne byla, įtraukimas nedaro įtakos bei nepanaikina ieškinio tapatumo situacijos.

13. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

14. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio faktiniu pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022). Ieškinio pagrindas gali susidėti tiek iš vienos aplinkybės (fakto), tiek ir iš tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktų) junginio. Dažniausiai ieškinio pagrindą sudaro keli faktai, turintys juridinę reikšmę. Tokiu atveju, sprendžiant dėl ieškinio pagrindo tapatumo, turi būti įvertinta, ar sutampa teisiškai reikšmingų faktų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020). Todėl tapačiu ankstesnėje byloje nurodytam pripažintinas ir faktinis ieškinio pagrindas, kai naujoje byloje savarankišku ieškinio pagrindu nurodoma atskira ar kelios faktinės aplinkybės, kurios buvo anksčiau išnagrinėtos bylos faktinio pagrindo (teisiškai reikšmingų faktų viseto) dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010).

15. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021).

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3569-933/2018 ieškovė patikslintu ieškiniu dėl nekokybiško daikto ir nuostolių atlyginimo atsakovams A. M. ir R. M. prašė priteisti solidariai iš atsakovų 25 875,75 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. birželio 10 d. ieškovė ir atsakovai pasirašė buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai už 305 000 Lt (88 334,11 Eur) pardavė, o ieškovė nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto pardavėjai – atsakovai – sutartimi garantavo, kad butas neturi paslėptų buto trūkumų, dėl kurių buto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba nebūtų visai jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Ieškovės pagrindinis pageidavimas buvo įsigyti suremontuotą butą, kad nereiktų papildomai atlikti remonto darbų, į jį būtų galima įsikelti ir jame būtų galima iš karto gyventi, tačiau po kelių mėnesių nuo buto įsigijimo išryškėjo buto trūkumai: drėgmė, nemalonus kvapas, pelėsis lango angokraščiuose ir įmontuojamos spintos viduje, nuo sienų atšoko dažai ir tapetai, lango stiklai užrasoję, ant langų kaupiasi vanduo, deformavosi laminato grindys. Byloje teismo buvo paskirtos dvi ekspertizės. Pagal teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartyje suformuotus klausimus ekspertas V. Š. pateikė ekspertizės aktą. Teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi byloje paskyrė kitą ekspertizę buto (duomenys neskelbtini), defektų priežasčiai ir jų šalinimo kainai nustatyti. Teismo ekspertizės akte ekspertas D. K. pateikė išvadas į teismo suformuluotus klausimus. Ieškovė nurodė, kad už daikto trūkumus atsako daikto pardavėjas, tad atsakovai privalo atlyginti buto trūkumų ištaisymo kaštus.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3569-933/2018 buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovų ieškovei priteista 10 497,22 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 497,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 932,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1416-430/2019 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas. 2020 m. vasario 19 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą.

18. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, tiek šios bylos, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3569-933/2018 šalys yra tos pačios, ginčas yra kilęs iš tų pačių materialinių teisinių santykių – ieškovė siekia prisiteisti nuostolius dėl 2014 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto buto trūkumų, t. y. ieškovei buvo parduotas nekokybiškas (su paslėptais trūkumais) butas, dėl to jai buvo padaryta žala ir už ją atsakingi pardavėjai (t. y. CK 6.327, 6.333, 6.334 straipsniai). Iš esmės sutampa ir šioje byloje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3569-933/2018 ieškovės pateiktų ieškinių faktinis bei teisinis pagrindai – ieškovė nurodo aplinkybes, susijusias su ginčo buto trūkumais, remiasi jau ankstesnėje byloje atliktomis teismo ekspertizių išvadomis, tačiau ieškovė naujai pateiktame ieškinyje laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendime civ. byloje Nr. 2-3569-933/2018 ir 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje civ. byloje Nr. 2A-1416-430/2019, grįsdami savo išvadas 2018 m. balandžio 19 d. ekspertizės akto 18 išvados duomenimis, nenustatė svarbios aplinkybės – už kokią sumą (už kokią kainą) reikia atlikti darbų, kad pašalintų visus ekspertizės akto išvadose nurodytus defektus, todėl liko neužtikrinti teisėti ieškovės lūkesčiai. Taigi apeliantė nagrinėjamu atveju iš esmės tiesiog kvestionuoja jau įsiteisėjusius teismų sprendimus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3569-933/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1416-430/2019. Net ieškovės reikalavimai, vertinant jų lingvistinę formuluotę, suformuluoti iš esmės tapačiai, siekiama tų pačių teisinių padarinių – ieškovė, vėl kreipdamasi į teismą, siekia prisiteisti papildomus nuostolius dėl to paties buto trūkumų.

19. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas civ. byloje Nr. 2A-1416-430/2019 atsisakė priimti, ištirti ir įvertinti papildomuose įrodymuose (dokumentuose) nurodytus papildomus (teismų netirtus ir nevertintus) buto trūkumus / defektus – bute esančius pastato bendro naudojimo šilumos tiekimo vamzdynus, t. y., ieškovė yra surinkusi papildomus rašytinius įrodymus, tačiau reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, kaip minėta, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1416-430/2019 atsisakė priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, konstatavęs, kad pateikti papildomi įrodymai nesusiję su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, ir neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl skundžiamo teismo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovė, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, vėl kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

20. Apeliantė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1416-430/2019 pasiūlė ieškovei ginti savo teises nauju ieškiniu, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog Vilniaus apygardos teismas, nesutikdamas su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti įtraukti atsakovais kitus asmenis ar įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis apeliaciniame skunde nurodytus asmenis, arba privalėjo nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, vertinant kitų asmenų civilinę atsakomybę už netinkamai prižiūrėtus ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus (t. y. vertinti aplinkybes dėl statinių savininkų ar namo administratoriaus atsakomybės), kadangi šiais reikalavimais apeliantė siekia peržengti (išplėsti) nagrinėjamos bylos ieškinio ribas, pasiūlė ieškovei manant, jog ginčo daugiabučio namo statinių savininkai ar kiti asmenys, eksploatuodami ar prižiūrėdami bendrojo naudojimo objektus, tai darė netinkamai (jų neremontuodami, neprižiūrėdami ar dėl kitų priežasčių) ir pažeidė jos teises, ji gali ginti savo teises nauju ieškiniu ir kitu teisiniu bei faktiniu pagrindu, bet ne vėl kreiptis su ieškiniu į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pritaikydamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo priimti institutą, nors ir vadovavosi netinkamu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu vietoje 4 punkto, pagrįstai apeliantės ieškinį atsisakė priimti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.