- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-132-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- I. H.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. H. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11250-1029/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aiba“ ieškinį atsakovui ūkininkui I. H. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Aiba“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko I. H. 5025,80 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016 m. lapkričio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovo žodžiu buvo sudaryta skaldos pirkimo ir atvežimo paslaugų sutartis, kuria buvo susitarta, kad ieškovė atsakovui iki 2016 m. lapkričio 30 d. atveš 280 kubinių metrų skaldos, o atsakovas už skaldą apmokės sutartą kainą. Ieškovė vykdydama įsipareigojimus atsakovui atvežė 280 kubinius metrus skaldos, kurios vertė 6025,80 Eur, ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIB000000195 (toliau – Sąskaita) apmokėti. Atsakovas skaldą priėmė ir gavimo faktą patvirtino savo parašu jam išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, kuri yra ir skaldos priėmimo-perdavimo aktas. Atsakovas nurodė, kad Sąskaitą apmokės greitu laiku, tačiau 2017 m. sausio 23 d. sumokėjo tik dalį skolos – 1000 Eur. Ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. atsakovui elektroniniu paštu nusiuntė priminimą apie likusios 5025,80 Eur skolos sumokėjimą, nurodydama skolą sumokėti iki 2018 m. gegužės 15 d., tačiau atsakovas 2018 m. gegužės 22 d. elektroniniu paštu atsiųstame pranešime griežtai atsisakė mokėti skolą, apkaltindamas ieškovę tariamu sukčiavimu.
2. Atsakovas I. H. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas ieškovės ieškinyje nurodyto 280 kubinių metrų skaldos kiekio iš ieškovės nepirko, ieškovė skaldos atsakovui nepristatė. Pažymėjo, jog grįsdama ieškinio reikalavimus ieškovė nepateikė jokių krovinio vežimo dokumentų ar važtaraščių, patvirtinančių PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos skaldos pristatymo faktą. Papildomai atsakovas nurodė, jog ieškovė UAB „Aiba“ atsakovui pateikė 2016 m. lapkričio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už 280 kubinius metrus skaldos, 6025,80 Eur su PVM sumos, ją atsakovas neįsigilinęs į situaciją pasirašė, buvo sąmoningai suklaidintas ieškovės dėl skaldos kainos ir kiekio. Atsakovas ieškovės buvo suklaidintas pasirašydamas tokią Sąskaitą, nes pasirašant Sąskaitą ieškovė kaip išlaidų skaldai įsigyti pagrindimą pateikė UAB „AR10“ pirkėjai UAB „Gręžinys LT“, kuri yra dukterinė ieškovės įmonė, išrašytą netikrą 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija AR Nr. 006463, kuria įformintas 496,90 tonų dolomitinės skaldos fr. 0-45 pardavimas už 5962,801 Eur be PVM (7214,99 Eur su PVM), t. y. 1 tonos skaldos kaina 12 Eur be PVM. Naudoti žvyrą jo statinio statyboje buvo numatyta projekte, tačiau jis su ieškove susitarė, kad bus naudojama skalda, o jis apmokės ieškovei tik žvyro ir skaldos kainų skirtumą. Ieškovei sumokėjo 1000 Eur pagal išrašytą Sąskaitą, sumą apskaičiavo pats, apytiksliai, įvertinęs žvyro ir skaldos kainų skirtumą, bei pagal jam pateiktos 2016 m. rugpjūčio 31 d. Sąskaitos nurodytą skaldos kainą ir realų atvežtos skaldos kiekį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ūkininko I. H. 5025,80 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5025,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1117,30 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Aiba“ naudai.
4. Vertindamas pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, teismas pripažino, kad 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AIB000000195 leidžia nustatyti visas pirkimo-pardavimo sutarties esmines sąlygas, įvertinęs tai, kad šalys pripažįsta tą faktą, jog tiesiogiai tarpusavyje, nedalyvaujant pagrindiniam rangovui, susitarė dėl skaldos pristatymo atsakovui į jo statomą objektą, t. y. susitarė, kad bus pristatyta prekė – skalda, aptarė jos kainą, kiekį, sprendė, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo sutarties teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovui atsirado prievolė apmokėti už gautas prekes. Teismas nustatė, jog ieškovė atsakovui skaldą pateikė ir ji buvo panaudota atsakovo statinio grindims, atsakovas dalį sumos pagal pateiktą Sąskaitą ieškovei sumokėjo, todėl teismas sprendė, jog PVM sąskaita faktūra yra pakankamas įrodymas skaldos perdavimo atsakovui faktui patvirtinti.
5. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog yra sumokėjęs už žvyrą Lokalinėje sąmatoje nustatytą kainą, todėl sprendė, jog ieškovės išrašyta ir atsakovui pateikta apmokėti 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra yra už ieškovės parduotą atsakovui skaldą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos skaldos kainos išskaičiuoti 3282,68 Eur žvyro kainą.
6. Teismas nustatė, kad skaldos pardavimo metu ieškovė buvo susitarusi dėl skaldos pirkimo, tačiau už pateiktą skaldą ieškovė sumokėjo vėliau. Skalda buvo pristatyta į atsakovo statomą objektą pagal ieškovės susitarimų su UAB „AR10“ ir UAB „Gręžinys LT“ sąlygas, atsakovas sutarčių dėl skaldos pirkimo su minėtomis bendrovėmis sudaręs nebuvo. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad ieškovė negalėjo atsakovui parduoti 280 m³ skaldos, todėl konstatavo, kad ieškovė pardavė atsakovui 280 m³ skaldos. Teismui konstatavus, jog atsakovui buvo pristatytas 280 m³ (504 tonos) skaldos kiekis, vertinta ir pristatytos skaldos kaina. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pasirašydamas 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, galėjo išanalizuoti jam pateiktoje 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, kuri buvo pateikta kaip rinkos kainos pasiūlymas, nurodytas kainas ir įvertinti, ar nurodyta pardavimo kaina jį tenkina. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė sąmoningai suklaidintas ieškovės. Atsakovas iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs su ieškove už parduotas prekes, jo skola yra 5025,80 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nevykdė savo sutartinės prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais atsiskaityti su ieškove už pateiktas prekes, ieškinį teismas tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas I. H. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, nes ieškovė atsakovo statybos objekte dirbo subrangos pagrindais, atsakovas nėra sudaręs jokios skaldos pirkimo- pardavimo sutarties su ieškove, todėl skaldos pristatymas į statybvietę turėjo būti vertinamas rangos teisinių santykių ir subrangovo įsipareigojimų kontekste, o ne kaip pirkimas-pardavimas. Atsakovui buvo perduota skalda, kuri nepriklausė ieškovei, skaldą pristatė UAB „AR 10“. Atsakovas su atsakovo objekte statybos darbus atliekančiu subrangovu (ieškove) buvo sutaręs dėl vienos statybinės medžiagos (žvyro) pakeitimo kita (skalda), atsakovui įsipareigojant sumokėti skaldos ir žvyro kainų skirtumą. Išvadą, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo sutarties teisiniai santykiai ir dėl to atsakovui atsirado prievolė mokėti už gautas prekes, padarė remdamasis praktiškai vien tik 2016-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB000000195. Susitarimo metu konkreti kaina nebuvo aptarta, buvo susitarta, kad suma už skaldą bus laikoma tokia, kokią pateiks pirminis skaldos tiekėjas, ir iš šios sumos bus atimta žvyro kaina. Tariantis dėl žvyro pakeitimo skalda, atsakovui padengiant jų kainos skirtumą, nebuvo žinomas konkretus skaldos kiekis, nes jis dar nebuvo pristatytas. Pirkimo-pardavimo santykius tarp šalių paneigia ir ginčijamame sprendime konstatuota aplinkybė, kad skaldos perdavimo metu ieškovė nebuvo skaldos savininkė. Apelianto tvirtinimu, teismas aiškindamas šalių sudaryto sandorio turinį neatsižvelgė į šalių ketinimus, kurie yra užfiksuoti 2017-10-18 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo išdėstytuose šalių parodymuose. Atsižvelgiant į šalių susitarimą dėl skaldos ir žvyro kainų skirtumo apmokėjimo, 2016-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AIB000000195 nurodyta skaldos kaina – tai kaina, iš kurios turi būti atimta žvyro kaina, o ne kaina, kurią visą turi sumokėti atsakovas. Apeliantas pasirašė 2016-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIB000000195 su joje nurodytu didesniu nei faktiškai pristatyta skaldos kiekiu, nes buvo suklaidintas ieškovės pateiktos netikros skaldos įsigijimo sąskaitos (2016-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 006463). Taigi, už žvyro pakeitimą skalda atsakovas yra permokėjęs 313,68 Eur.
7.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad PVM sąskaita faktūra yra pakankamas įrodymas skaldos perdavimo atsakovui faktui patvirtinti. Be ieškovės 2016-11-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. AIB000000195, jokių kitų įrodymų apie 280 m³ skaldos perdavimą atsakovui byloje nėra. 2016-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AIB000000195 nurodytą skaldos kiekį neįmanoma perduoti vienu metu, fiksuojant tai vienu dokumentu. 201611-30 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB000000195 negali patvirtinti skaldos perdavimo ir dėl to, kad išrašyta asmens (ieškovės), kuris skaldos perdavimo metu nebuvo skaldos savininkas, be to, išrašyta ne skaldos perdavimo metu ar iš karto po jo, o praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo skaldos perdavimo. Apelianto įsitikinimu, sąskaitos faktūros išrašymas ir jos pateikimas pardavėjui neįrodo realaus prekių perdavimo užsakovui fakto. Skundžiamo sprendimo 16 p. atlikti skaičiavimai apima tik skaldos kainą ir niekaip nepagrindžia, kad į statomą objektą buvo pristatyta ne 396,90 tonos dolomitinės skaldos, tai sudaro 220,50 m³, o 504 tonos, tai sudaro 280 m³. Pasirašant 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIB000000195 atsakovui buvo pateikta skaldos kiekį neva pagrindžianti 2016-08-31 PVM sąskaita faktūra serija AR Nr. 006463, kurioje buvo nurodytas didesnis nei faktiškai pristatytas skaldos kiekis ir kuri, kaip vėliau pasirodė, nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą.
7.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo iš 2016-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AIB000000195 nurodytos skaldos kainos išskaičiuoti žvyro kainą – 3282,68 Eur. Tokia teismo išvada prieštarauja šalių žodinio susitarimo turiniui, kad statybos sąmatoje numatytas žvyras bus pakeistas skalda, o atsakovas sumokės skaldos ir žvyro kainų skirtumą. Atsakovas pateikė į bylą statybos projekto lokalinės sąmatos ir medžiagų poreikio žiniaraščio kopijas, kuriuose matyti į sąmatą įtrauktas žvyras ir jo kaina. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas, nes sprendė, kad pareigą pateikti įrodymus dėl apmokėjimo už žvyrą turi atsakovas.
7.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino į bylą pateikto 2017-10-18 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-14848-17 nutraukimo, neatsižvelgė į jame užfiksuotas aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas. Ieškovė netikroje 2016-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 006463, kurią pateikė atsakovui, kaip faktą sumai už skaldą nustatyti dirbtinai padidino dolomitinės skaldos kiekį. Teismas nepagrįstai 2016-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 006463 įvardijo kaip rinkos kainos pasiūlymą. 2017-10-18 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti ieškovo vadovo I. B. parodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas žvyrą pakeisti skalda, atsiradusį kainų skirtumą sumokant atsakovui.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Aiba“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas konkrečiai nenurodo ir nepaaiškina, kokių rangos ir subrangos teisinių santykių kontekste pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškovės ir atsakovo susitarimą. Atsakovas nei su UAB „Borgalita“, nei su UAB „Būsto investicijos“ nesudarinėjo susitarimų dėl skaldos įsigijimo ir perdavimo atsakovui, taip pat nesudarinėjo statybos rangos sutarčių, kuriuose atsakovas būtų susitaręs su jo objekte dirbusiais rangovais (subrangovais) dėl darbų atlikimo naudojant skaldą. Teismas pagrįstai nustatė, kad dėl skaldos pardavimo tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai.
8.2. Net ir pripažinus, jog ieškovė perdavimo metu dar nebuvo skaldos savininke, turėjo teisę parduoti šią skaldą atsakovui, nes skaldos savininke ji tapo vėliau. Tai, kad 396,9 tonos (apie 220,5 m³) skaldos pristatė ne pati ieškovė, o su byla nesusijęs asmuo UAB „AR 10“, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant, ar tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta skaldos pirkimo-pardavimo sutartis, nes skaldą vežti gali būti samdomas bet koks asmuo. Skalda yra prekė, o ne darbų rezultatas, todėl ir šiuo aspektu teismas negalėjo ieškovės ir atsakovo susitarimo vertinti rangos ar subrangos teisinių santykių kontekste. Atsakovas nesudarė jokio susitarimo su ieškove kaip subrangove, susitarimo detalės dėl skaldos įsigijimo buvo derinamos tik su ieškove. Įforminant skaldos pirkimą-pardavimą 2016-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB000000195 buvo galutinai išspręsti visi su mokėjimais susiję klausimai, t. y. tiek už skaldą, tiek už ieškovo atsakovui atliktus papildomus darbus, tiek už atsakovo ieškovui suteiktą transportą. Pats apeliantas patvirtino, kad PVM sąskaita faktūra Nr. AIB000000195 yra abiejų šalių ilgų derybų suderintas skaldos pirkimo-pardavimo už abiejų šalių sutartą 6025,80 Eur kainą dokumentas, kuriuo jis patvirtino gavęs 280 kub. metrų skaldos už 6025,80 Eur kainą. PVM sąskaitos faktūros Nr. AIB000000195 teisėtumas ir pagrįstumas patvirtinamas ir 2017-10-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas nepadarė apelianto nurodomų procesinės teisės normų pažeidimų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos bylose, kuriose yra pasisakyta dėl PVM sąskaitomis faktūromis galimų įrodyti aplinkybių. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad už jam parduotą skaldą net yra permokėjęs 313,68 Eur, tačiau iki šiol atsakovas nėra pateikęs reikalavimo grąžinti permoką.
8.3. Apeliantas PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AIB000000195 savo parašu patvirtino, kad iš ieškovo gavo 280 m³ skaldos. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas jam perdavė 280 m³ skaldos. Jei atsakovas manė, kad už žvyrą mokėtinos sumos sumokėjimo faktą reikia įrodyti išsamiau, jis turėjo teisę prašyti tokį įrodymą pateikti, tačiau, jei atsakovas ir būtų pateikęs įrodymą, kad jis už žvyrą yra atsiskaitęs, tai jo neatleistų nuo įsipareigojimų vykdymo ieškovui. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl skolos už atsakovui parduotą skaldą priteisimo, bylos šalių teisinių santykių kvalifikavimo, perkant atsakovui iš ieškovės skaldą (produktą).
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo viršyti apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir motyvais, todėl jų visų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Dėl ginčo esmės
12. Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. balandžio 12 d. atsakovo sudarytą statybos darbų (žemės ūkio padargų sandėlio statyba) rangos sutartį su rangovu UAB „Borglita“ ieškovė, kaip viena statybos darbų subrangovė, atliko su pagrindiniu subrangovu UAB „Būsto investicijos“ sudarytoje sutartyje numatytus darbus atsakovo statomame objekte (b. l. 31–34). Ieškovė UAB „Aiba“ susitarusi su atsakovu, pastarojo tiesioginiu pageidavimu, pardavė į statomą objektą skaldą ir2018 m. lapkričio 30 d. išrašė atsakovui I. H. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIB000000195 už parduotą prekę – skaldą 0-45, parduodamas kiekis – 280 m³, 1 m³ kaina – 17,7857 Eur (be PVM), galutinė suma apmokėti – 6025,80 Eur (su PVM). Sąskaita pasirašyta ieškovės atstovo ir atsakovo (b. l. 4). Atsakovas 2017 m. sausio 23 d. ieškovei sumokėjo dalį skolos – 1000 Eur, likusios skolos dalies atsakovas neapmokėjo, motyvuodamas tuo, kad su ieškove tarėsi dėl to, kad pagal išrašytą 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovei sumokės už Lokalinėje sąmatoje numatyto panaudoti žvyro ir atsakovės atvežtos skaldos kainų skirtumą.
13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2011).
Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo
14. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad ieškovė atsakovo statybos objekte dirbo subrangos pagrindais, atsakovas nėra sudaręs jokios skaldos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, skaldos pristatymas į statybvietę turėjo būti vertinamas rangos teisinių santykių ir subrangovo įsipareigojimų kontekste, o ne kaip atskiras nuo rangos sutarties pirkimas-pardavimas.
15. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuoja, jog visų pirma, atsakovas nei su UAB „Borgalita“, nei su UAB „Būsto investicijos“ nesudarinėjo susitarimų dėl skaldos įsigijimo ir perdavimo atsakovui, taip pat nesudarinėjo statybos rangos sutarčių (ar jų pakeitimo), kuriuose atsakovas būtų susitaręs su jo objekte dirbusiais rangovais (subrangovais) dėl darbų atlikimo naudojant skaldą, bet ne žvyrą. Taigi, spręstina, kad atsakovas dėl skaldos, kaip statybinės medžiagos panaudojimo vykdant darbus, susitarimo ar rangos sutarties pakeitimo su savo rangovu nesudarė. Antra, atsakovo statinio lokalinėje sąmatoje numatyta, jog pamato sutvirtinimui bus naudojamas žvyras, tačiau atsakovas, nedalyvaujant pagrindiniam rangovui ir informavus darbų vadovą, nusprendė, jog statybos darbams bus naudojamas ne žvyras, o skalda, dėl kurios pristatymo ir pirkimo susitarė su ieškove. Trečia, reikšminga tai, jog ginčo PVM sąskaita faktūra buvo surašyta ir ieškovės bei atsakovo pasirašyta po ilgų derinimų, koregavimų, tai teismo posėdžio metu bei savo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino abi šalys. Susitarta, kad į skaldos kainą bus įtraukiama ir papildoma darbų kaina, atsakovui skalda buvo apskaičiuota 3353,81 Eur sumos, papildomų darbų už beveik 7000 Eur, iš viso 10230,86 Eur. Darbų atlikimo metu apeliantas pagalbiniam darbui, grunto išvežiojimui paskolino savo du traktorius, įvertinus tai buvo paskaičiuota sumą už skaldą, pateikiant apmokėti ginčo sąskaitą faktūrą nurodant, kad ši suma yra tik už perkamą skaldą po 17,7857 Eur už toną. Teisėjų kolegija, šių visumos duomenų pagrindu sprendžia, kad šalys susitarė, jog už žvyro pakeitimą skalda ir atliekamus darbus bus sumokėta 6025, 80 Eur, o ginčo sąskaitoje bus pažymimas tik skaldos pardavimas, kuris neapima darbų atlikimo. Trečia, apeliantas byloje neginčija atliktų darbų rezultato, o nesutikimą apmokėti sąskaitos faktūros už patiektą skaldą, grindžia argumentu žvyro ir atsakovės atvežtos skaldos kainų skirtumu, nors įrodymų, jog buvo apmokėjęs už žvyrą nepateikė. Ieškovės išrašyta ir atsakovui pateikta apmokėti 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra yra už ieškovės parduotą atsakovui skaldą, joje nėra užsiminta apie atliktus darbus, todėl šiuo atveju, kaip teigia apeliantas, rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos netaikytinos. Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog skaldos pardavimas apėmė ir rangos teisinius santykius, nepateikė įrodymų, kad, be skaldos pardavimo, kaip nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, buvo atliekami darbai susiję su skalda (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo ne dėl darbų rezultato (produkto sukūrimo), bet dėl skaldos pardavimo, todėl šiuo aspektu teismas negalėjo ieškovės ir atsakovo susitarimo vertinti rangos ar subrangos teisinių santykių kontekste. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį kaip pirkimo-pardavimo ir pagrįstai, spręsdamas ginčą dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų ir jų pažeidimo padarinių, taikė pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas.
Dėl šalių susitarimo turinio
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo sutarties teisiniai santykiai, dėl to atsakovui atsirado prievolė mokėti už gautas prekes, o ją padarė remdamasis praktiškai vien tik 2016-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. AIB000000195. Tariantis dėl žvyro pakeitimo skalda, atsakovui padengiant jų kainos skirtumą, nebuvo žinomas konkretus skaldos kiekis, be to, skaldos perdavimo metu ieškovė nebuvo skaldos savininkė. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
17. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tais atvejais, kai įstatymas nenumato konkrečios sandorio formos, jis laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti šį sandorį. Taigi tais atvejais, kai nėra pakankamai rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti aiškiai apibrėžtą, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę, teismas vertina šalių sutartinius santykius, vadovaudamasis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, taip pat sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškindami sutartinius santykius, kilusius ne iš rašytinės sutarties, teismai visų pirma turi nustatyti šalių tikruosius ketinimus, įvertinti visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką, kitus šalių tarpusavio santykius, priežastis, dėl kurių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Įstatymų leidėjas nėra numatęs privalomos rašytinės kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties formos, todėl skaldos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas vertintinas šalių sutarimu dėl esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų.
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 3 dalis), šalims nesusitarus dėl šios sąlygos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali būti užpildyta teismo (CK 6.195 straipsnis). Ši teisės norma aiškintina kartu su CK 6.329 straipsnyje nustatytomis daiktų kiekiui taikytinomis taisyklėmis: daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo-pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais; jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė; jeigu iš pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta. Vien ta aplinkybė, jog pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esantys daiktai nėra pažodžiui įvardyti sutarties tekste, savaime nereiškia, kad sutartis dėl tų daiktų nesudaryta; sutarties dalykas gali būti nustatytas sutartį aiškinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009).
19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas rašytinės skaldos pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Vertindama pateiktą PVM sąskaitą faktūrą teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AIB000000195 egzistuoja visos pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos, t. y. aiškus pirkėjas, pardavėjas, nurodytas prekės pavadinimas ir jos kiekis, aiški prekės kaina.
20. Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Taigi PVM sąskaitos faktūros gali būti išrašomos tiek pirkimo-pardavimo, tiek skolos dengimo, tiek ir kitų sandorių atvejais. Dėl to PVM sąskaitos faktūros vertinimas kartu su nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta ir įvykdyta prekių pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.305 straipsnis). Atsižvelgiant į PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus teismui akivaizdu, kad atsakovo parašas ginčo sąskaitoje faktūroje savaime reiškia, jog yra nepaneigta šalių tarpusavio prievolė, kilusi iš sutartinių teisinių santykių, o tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatytas kitais byloje esančiais leistinais įrodymais. Šiuo atveju bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė atsakovui skaldą pateikė ir ji buvo panaudota atsakovo statinio grindims, atsakovas dalį sumos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ieškovei sumokėjo, todėl akivaizdu, jog PVM sąskaita faktūra yra pakankamas įrodymas skaldos perdavimo atsakovui faktui patvirtinti. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus kad prekių gavimo faktui patvirtinti neužtenka vien PVM sąskaitos faktūros, todėl ieškovė turėjo pateikti ir skaldos pristatymo važtaraščius.
21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus, kurie paneigtų ieškovės įrodinėjamas aplinkybes apie jam parduotą skaldą ir atliktus darbus. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantas būtų sumokėjęs už žvyrą ir tai jį skaldos kainos skirtumu atleistų nuo įsipareigojimų vykdymo ieškovui. Tokią teisę apeliantas turėjo ir apeliacinės instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau jokių papildomų įrodymų į bylą nebuvo gauta. Atsakovui neįrodžius apie sumokėjimą už žvyrą lokalinėje sąmatoje nustatytą kainą, pripažintina, kad ieškovės išrašyta ir atsakovui pateikta apmokėti 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra yra už ieškovės parduotą atsakovui skaldą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos skaldos kainos išskaičiuoti žvyro kainą – 3282,68 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas įrodymų, paneigiančių, kad ieškovė pardavė atsakovui skaldą, kurios kiekis ir kaina nurodyti 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AIB000000195, nepateikė.
22. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija jam pristatytos skaldos kiekį, tvirtindamas, kad buvo pristatyta 396,90 tonos skaldos. Teismas nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose naudojami skirtingi skaldos kiekio matavimo vienetai – tona ir kubinis metras, o apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie paneigtų, kad ieškovė negalėjo atsakovui parduoti 280 m³ skaldos. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovė skaldos parduoti negalėjo, nes pardavimo metu nebuvo jos savininkė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad skaldos pardavimo metu ieškovė buvo susitarusi dėl skaldos pirkimo iš jos turėtojo, ir už ją su savininku atsiskaitė vėliau, skaldą jau pateikus atsakovui Tai, kad skalda buvo pristatyta į atsakovo statomą objektą pagal ieškovės susitarimų su UAB „AR10“ ir UAB „Gręžinys LT“ situacijos nekeičia.
23. Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad jo įsipareigojimas apėmė tik skirtumo tarp žvyro ir skaldos kainos sumokėjimą. Tokio įsipareigojimo ieškovas nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04848-17 metu. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. AIB000000195 teisėtumas ir pagrįstumas patvirtinamas ir 2017-10-18 nutarime. Apeliantas teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą motyvuoja teiginiais apie skaldos pirkimą pardavimą pagal 2016-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 006463. Atsakovas tvirtina, kad teismas neįvertino šios sąskaitos, t. y. fakto, kad ieškovui pateikus šią sąskaitą 2016-11-30 PVM sąskaitai faktūrai Nr. AIB000000195 pagrįsti, atsakovas esą buvo suklaidintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos aplinkybės, susijusios su šios sąskaitos faktūros pateikimu, buvo išsamiai išnagrinėtos tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 01-104848-17 metu, tiek pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovui buvo žinomos skaldos rinkos kainos, todėl, pasirašydamas 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, apeliantas galėjo išanalizuoti jam pateiktoje 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, kuri buvo pateikta kaip rinkos kainos pasiūlymas, nurodytas kainas, ir įvertinti, ar nurodyta pardavimo kaina jį tenkina. Nors apeliantas teigia, jog už jam parduotą skaldą ieškovui jis yra permokėjęs 313,68 Eur,, tačiau tokio teiginio nepagrindžia jokiais į bylą teiktais įrodymais, be to atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas reikalavimo grąžinti permoką jokiais procesiniais dokumentais byloje nėra pareiškęs.
24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas pateikia savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetą. Vien tai, kad teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog ieškovo ieškinys tenkintas pagrįstai.
25. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas pateikė paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, o ieškovė pateikė atsikirtimus į atsakovo rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija susipažinusi su šalių pateiktais paaiškinimais, rezoliucija juos priėmė, tačiau, įstatymų leidėjui nenumačius galimybės teikti tokių procesinių dokumentų, plačiau dėl juose nurodytų argumentų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 700 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto jos naudai priteistina 700 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo ūkininko I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Aiba“, juridinio asmens kodas 301425726, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.