- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-1420-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00168-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“
- Atsakovas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LSV Intergroup“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 6 000 Eur paskolą, 2 954,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 179,62 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, 303,90 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė UAB „LSV Intergroup“ ir atsakovas R. M. 2020 m. liepos 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 95021 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą dalimis iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovas nėra sumokėjęs nei vienos įmokos pagal Sutartį.
3. Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. liepos 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 95021 bendrųjų sąlygų 7.2 papunkčio nuostatą, kad kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 papunktyje nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. liepos 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 95021 specialiųjų sąlygų 13.2 papunkčio nuostatą, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą yra skaičiuojamos pelno (mokėjimo) palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, kurių dydis lygus šiose Specialiosiose sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką; priteisė ieškovei UAB „LSV Intergroup“ iš atsakovo R. M. 1 222,15 Eur negrąžintą kreditą, 1 784,70 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, 1 117,35 Eur administravimo mokestį, 303,90 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 4 428,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 99,47 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. ieškovė ir atsakovas sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą (paskolą) per 48 mėnesius, mokėdamas Sutarties įmokų mokėjimo grafike nurodytas eilines įmokas, bei sumokėti 5 644,80 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį). Atsakovas įmokų pagal Sutartį nemokėjo;
Šalies argumentai
4.2. ieškovė teigia, kad atsakovas pradelsė mokėti septyniolika kredito įmokų, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti visų sumų pagal Sutartį. Ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė, kad Sutarties bendrosiose ar specialiosiose sąlygose būtų buvusios sulygtos / sutartos nuostatos, susijusios su piniginių prievolių akceleracijos išlyga (sąlyga, kuri leidžia reikalauti visos piniginės prievolės apmokėjimo iš karto tuo atveju, kai nesumokamos kelios eilinės įmokos pagal suteiktą kreditą, kuris grąžinimas tam tikromis dalimis per konkretų terminą, nurodant aiškų kiekvienos eilinės kredito dalies (su)mokėjimo periodiškumą) tuo atveju, kai Sutartis nenutraukta (arba nepasibaigusi kitais pagrindais). Sutartis su atsakovu nenutraukta (ieškovė tik sustabdė palūkanų skaičiavimą nuo 2022 m. sausio 27 d.), todėl visos piniginės prievolės (paskolos) terminas nesuėjęs (Sutarties termino pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 16 d.). Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo negrąžinto kredito dalies tik iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. tik tų negrąžintų eilinių kredito įmokų, kurių terminas buvo suėjęs ieškinio padavimo dieną, tai yra iki 2022 m. sausio 27 d. Tokiu atveju negrąžinta kredito dalis sudaro 1 222,15 Eur (žr. kredito įmokas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 16 d.);
4.3. ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 2 954,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. (ieškinio teismui padavimo dienos), kurią sudaro 1 817,19 Eur palūkanos ir 1 137,69 Eur administravimo mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (visiškai ar iš dalies), ieškovei iš atsakovo iki ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. sausio 27 d.) teismas priteisė: 1) 1 784,70 Eur palūkanas (žr. 2022 m. sausio 27 d. išrašą iš ieškovės sistemos apie neapmokėtą kreditą, kurio ID 95021, sumą); 2) 1 117,35 Eur administravimo mokestį (žr. 2022 m. sausio 27 d. išrašą iš ieškovės sistemos apie neapmokėtą kreditą, kurio ID 95021, sumą);
4.4. ieškovė prašė priteisti 179,62 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. Teismas, įvertinęs Sutarties specialiųjų sąlygų 13.2 papunkčio ir bendrųjų sąlygų 7.2 papunkčio turinį, konstatuoja, kad ieškiniu prašomos priteisti 179,62 Eur palūkanos, apskaičiuotos atsakovui pažeidus prievolę laiku mokėti kasmėnesines įmokas, savo esme atlieka ne pelno (mokėjimo) palūkanų, tačiau kompensacinių palūkanų funkciją, kadangi prašomos priteisti palūkanos pradedamos skaičiuoti tik tuo atveju, jei kredito gavėjas praleidžia mokėjimo terminą (palūkanos, kurių skaičiavimo pradžia siejama su prievolės termino pažeidimu, atitinka būtent kompensuojamųjų palūkanų sampratą). Ieškovės prašomos priteisti kompensacinės palūkanos yra apskaičiuotas taikant 23,05 procentų metinę palūkanų normą, kuri viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (18,25 proc. metinės palūkanos). Be to, laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas, taip pat yra ilgesnis nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis (180 dienų). Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja ir negali būti taikoma. Šalių susitarimu yra nustatyta neproporcingai didelė vartotojo (atsakovo) civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 179,62 Eur kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, teismas atmetė, o Sutarties sąlygą dėl 23,05 proc. kompensacinių palūkanų pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento);
4.5. ieškovė prašė priteisti 303,90 Eur delspinigius. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. priskaičiavo 303,90 Eur delspinigių (žr. 2022 m. sausio 27 d. išrašą iš ieškovės sistemos apie neapmokėtą kreditą, kurio ID 95021). Iš pateikto ieškovės delspinigių paskaičiavimo matyti, jog už kiekvieną 1–11 eilinę įmoką delspinigiai apskaičiuoti už ne ilgesnį nei 180 laikotarpį, o už likusias eilines 12–17 įmokas delspinigiai paskaičiuoti už mažesnį nei 180 laikotarpį (jeigu vartojimo kredito gavėjas pradelsia sumokėti kelias įmokas, 180 dienų laikotarpis gali būti skaičiuojamas kiekvienai įmokai atskirai (Lietuvos banko priežiūros tarnybos Vartojimo kredito teikimo gairės, patvirtintos Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 241176 redakcijos 17.5 – 17.6 papunkčiai)). Teismas nenustatė ieškovės pateiktų delspinigių skaičiavimo klaidų, todėl reikalavimą dėl 303,90 Eur delspinigių tenkino;
Žemesnės instancijos teismas
4.6. ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 5 proc. metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 4 428,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo;
4.7. teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, kas sudaro 99,47 Eur (212 Eur x 46,92 proc.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą už akių ir priteisti ieškovei jos pagrįstai reikalaujamas sumas iš atsakovo pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą bei sumokėti kitas Sutartyje nustatytas sumas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdė savo prievolės mokėti kasmėnesines įmokas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose pažymėta kaip ,,*PASTABA“) šalys numatė, jog kredito įmoką vėluojant mokėti daugiau kaip 90 dienų, mokėjimo grafikas yra atšaukiamas ir kredito gavėjas privalo grąžinti visą kredito sumą. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartyje numatytą mokėjimo grafiką, ieškovė įgijo teisę reikalauti visų sumų pagal vartojimo kredito sutartį (sistemos išraše ,,2020-12-10 pranešimas“). Nors nagrinėjamu atveju Sutartis nebuvo nutraukta, tik 2022 m. sausio 27 d. buvo sustabdytas palūkanų skaičiavimas, tačiau po ieškovės įvardinto mokėjimo tvarkaraščio (grafiko) atšaukimo tolesnis ieškovės elgesys, reikalaujant sumokėti visą kredito sumą, į kurią įeina suteiktas kreditas, palūkanos, kredito mokestis, rodo, kad ieškovė atsakovo atžvilgiu taikė Sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atliktas mokėjimo tvarkaraščio (grafiko) atšaukimas turėtų būti vertinamas kaip vienašalis Sutarties nutraukimas nuo 2022 m. sausio 27 d., taigi ieškovės reikalavimas dėl 6 000 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas;
5.2. ieškovės prašoma priteisti 2 954,88 Eur vartojimo kredito kaina yra už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. Bendrą vartojimo kredito kainą sudaro palūkanos (1 817,19 Eur) ir administracinis mokestis (1 137,69 Eur). Teismas pagal 2022 m. sausio 27 d. išrašą iš ieškovės sistemos apie neapmokėtą kreditą, kurio ID 95021, reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė 1 784,70 Eur palūkanas ir 1 117,35 Eur administravimo mokestį. Teismo priteistos sumos yra už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 16 d., nes sistema mokėjimo grafike rodo skaičiavimus turimų atlikti įmokų datoms, tačiau, sustabdžius mokėjimo grafiką 2022 m. sausio 27 d., pačiame mokėjimo grafike nenurodo apskaičiuotos bendros kredito kainos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. Šias sumas galima matyti 2022 m. sausio 27 d. ieškovės sistemos išrašo apačioje po mokėjimo grafiku. Taigi reikalaujama: 1 117,35 Eur (nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d.) + 20,34 Eur (nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d.) = 1 137,69 Eur administravimo mokesčio ir 1 784,70 Eur (nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d.) + 32,49 Eur (nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d.) = 1 817,19 Eur palūkanų, viso reikalaujama bendra vartojimo kredito kaina nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. yra 2 954,88 Eur.
6. Atsakovas R. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė 2022 m. sausio 27 d. išrašo iš UAB „LSV Intergroup“ sistemos apie neapmokėtą kredito, kurio ID 95021, sumą ir sistemos išrašą apie atsakovui siųstą pranešimą dėl mokėjimo grafiko.
11. Nustatyta, jog ieškovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai buvo pateikti su ieškiniu ir jau yra civilinėje byloje (e.b. l. 8-9 ir e.b. l. 78). Pakartotinai pateiktų minėtų įrodymų priėmimas būtų perteklinis, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pakartotinai teikiamus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo ribų
12. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) bei apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinei instancijai perduotas nagrinėti apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl negrąžinto vartojimo kredito ir vartojimo kredito kainą sudarančių mokesčių priteisimo. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą ieškovė iš esmės argumentuoja teismo netinkamai įvertinta bylos medžiaga dalyje dėl visos skolos (6 000 Eur vartojimo kredito) pagal Sutartį bei vartojimo kredito kainos (2 954,88 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d., kurią sudaro palūkanos (1 817,19 Eur) ir administracinis mokestis (1 137,69 Eur), nepriteisimo, tačiau neteikia nei faktinių, nei teisinių argumentų dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis netenkinti kiti ieškovės ieškinio reikalavimai. Įvertinusi tokį apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nepaisant to, jog apeliantė prašo panaikinti visą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą už akių, tačiau pagal apeliacinio skundo argumentus yra skundžiama tik sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies tenkinti apeliantės prašymai dėl skolos pagal Sutartį priteisimo ir palūkanų bei administracinio mokesčio priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apskųsto sprendimo už akių teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį
14. Ieškovė UAB „LSV Intergroup“ ir atsakovas R. M. 2020 m. liepos 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 95021 (Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui (metinė palūkanų norma – 23,05 proc.; bendra vartojimo kredito kaina – 5 644,80 Eur). Atsakovas įsipareigojo Sutarties specialiosiose sąlygose numatytu grafiku mokėti kasmėnesines įmokas (įmokas mokėti iki kiekvieno mėnesio 16 dienos), kurias sudaro grąžinamo kredito bei palūkanų ir administravimo mokesčio sumos. Galutinė kredito grąžinimo diena – 2024 m. rugpjūčio 16 d.
15. Ieškovė nurodė, jog pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą mokėjimo grafiką atsakovas yra pradelsęs mokėti septyniolika įmokų, tai yra ieškinio pateikimo dienai (2022 m. sausio 27 d.) yra pradelsta mokėti 498 dienas, paaiškino, jog Sutartis su atsakovu nebuvo nutraukta, tačiau palūkanų skaičiavimas atsakovui buvo sustabdytas 2022 m. sausio 27 d. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartyje numatytą grafiką, ieškovė reikalauja visų sumų pagal Sutartį priteisimo iš atsakovo, teigdama, jog ieškovės atliktas mokėjimo tvarkaraščio (grafiko) atšaukimas turėtų būti vertinamas kaip vienašalis Sutarties nutraukimas nuo 2022 m. sausio 27 d.
16. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties nutraukimas – kreditorių teisių gynimo būdas, o sutarties nutraukimo ribojimai reiškia, kad turi būti paisoma ir skolininko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2013). Taigi, pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį gali būti jos pažeidimas iš kitos šalies pusės ir sutartis gali būti nutraukta tiek įstatyme, tiek sutartyje nustatytais atvejais. Sutarties šalys sutarties nutraukimo atvejus ir sąlygas gali aptarti sutartyje.
17. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukdama sutartį nukentėjusioji šalis privalo informuoti kitą šalį.
18. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte numatė tvarką, pagal kurią kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutarti?: pranešimas apie Sutarties nutraukimą yra pateikiamas šios Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytu kredito gavėjo el. pas?to adresu ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomos Sutarties nutraukimo dienos. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 (penkioms) dienoms po jo išsiuntimo.
19. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant apie pranešimo apie sutarties nutraukimą tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).
20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimu, skirtu atsakovui, atlikto mokėjimo tvarkaraščio (grafiko) atšaukimą, kuris turėtų būti vertinamas kaip vienašalis Sutarties nutraukimas nuo 2022 m. sausio 27 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Pažymėtina, jog tiek apeliantės nurodomame, tiek visuose kituose apeliantės atsakovui siųstuose pranešimuose nėra aiškiai nurodyta, jog vartojimo kredito sutartis yra nutraukiama. Pranešimuose tik nurodoma, jog atsakovas neatlieka įmoku laiku, taip pat, kad, neįvykdžius mokėjimų, apeliantė reikalaus visą skolą grąžinti nedelsiant. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovui siųstų pranešimų turinį, konstatuoja, jog atsakovas nebuvo aiškiai informuotas apie Sutarties nutraukimą, tai yra negavo informacijos apie kredito sutarties nutraukimą, pranešimuose nėra aiškiai išreikštos kreditorės valios nutraukti Sutartį.
21. Pripažinus, kad Sutartis nebuvo nutraukta, Sutarčiai esant terminuotai (sutarus mokėti mėnesines įmokas), ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti ją visiškai įvykdyti prieš terminą. Ieškovei nenutraukus Sutarties pagal šalių Sutartyje nustatytą tvarką, ji neįgijo teisės reikalauti įvykdyti visų sutartinių prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjęs (CK 6.34 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti visą vartojimo kredito sumą.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovei nenutraukus Sutarties, o atsakovui nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovė įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, išieškoti atsakovo nesumokėtas sumas, tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto. Tokios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog Sutarties specialiosiose sąlygose šalys numatė „Pastabą“, pagal kurią kredito įmoką vėluojant mokėti daugiau kaip 90 dienų, mokėjimo grafikas yra atšaukiamas ir kredito gavėjas privalo grąžinti visą kredito sumą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog šalys yra laisvos nusistatydamos savo teises ir pareigas pagal sutartis, tačiau Sutartyje numatyta „Pastaba“ negali būti prilyginama aiškiai sutarties nuostatai, su kuria atsakovas sutiko. Juolab, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Dėl to nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų gynimas.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartis nebuvo nutraukta, ir priteisė ieškovei iš atsakovo tik tą kredito dalį, kurios mokėjimo terminas jau yra suėjęs, tai yra 1 222,15 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nurodė, jog negrąžintą kredito dalį, tai yra 1 222,15 Eur, priteisia už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos), tačiau iš sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktų argumentų ir skaičiavimų (sprendimo už akių 8 punktas) matyti, jog pirmosios instancijos teismas negrąžinto kredito dalį priteisė ne iki 2022 m. sausio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos), o tik iki 2022 m. sausio 16 d. (pagal mokėjimo grafiką). Iš byloje esančio neapmokėto kredito išrašo (e.b. l. 8) matyti, jog 2022 m. sausio 16 d. mokėtina įmoka – 90,87 Eur, sekanti 2022 m. vasario 16 d. įmoka – 93,70 Eur, nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. yra 11 dienų, taigi negrąžinto kredito įmoka nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. sudaro 34,36 Eur (93,70 Eur / 30 d. x 11 d.) sumą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovo 34,36 Eur negrąžinto kredito sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl priteistų palūkanų ir administravimo mokesčio dydžio
24. Byloje nustatyta, kad atsakovas negrąžino ieškovei suteikto kredito ir nesumokėjo palūkanų bei administravimo mokesčio Sutartyje nurodytu laiku. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė turi teisę į ieškiniu prašomas priteisti palūkanas ir administravimo mokestį. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl priteistų palūkanų ir administravimo mokesčių pagrįstumo, tačiau kyla ginčas dėl šių sumų dydžio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su palūkanų ir administravimo mokesčio apskaičiavimu.
25. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 954,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. (ieškinio teismui padavimo dienos), kurią sudaro 1 817,19 Eur palūkanos ir 1 137,69 Eur administravimo mokestis. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nurodė, jog ieškovė turi teisę reikalauti minėtų mokesčių nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos), tačiau ieškovei priteisė 1 784,70 Eur palūkanas ir 1 117,35 Eur administravimo mokestį. Iš sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktų skaičiavimų (sprendimo už akių 9.1, 9.2 punktai) matyti, jog pirmosios instancijos teismas tiek palūkanas, tiek administravimo mokestį ieškovei priteisė ne iki 2022 m. sausio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos), o tik iki 2022 m. sausio 16 d. (pagal mokėjimo grafiką).
26. Iš byloje esančio neapmokėto kredito išrašo (e.b. l. 8), matyti, jog: 2022 m. sausio 16 d. mokėtina palūkanų įmoka – 93,31 Eur, sekanti 2022 m. vasario 16 d. palūkanų įmoka – 91,57 Eur, tarp šių įmokų esančioje eilutėje nurodyta 32,49 Eur suma; 2022 m. sausio 16 d. mokėtino administravimo mokesčio įmoka – 58,42 Eur, sekanti 2022 m. vasario 16 d. mokėtina administravimo mokesčio įmoka – 57,33 Eur, tarp šių įmokų esančioje eilutėje nurodyta 20,34 Eur suma. Ieškovė paaiškino, jog sistema mokėjimo grafike rodo skaičiavimus turimų atlikti įmokų datoms, tačiau, sustabdžius mokėjimo grafiką 2022 m. sausio 27 d., pačiame mokėjimo grafike nenurodo apskaičiuotos bendros kredito kainos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. Šias sumas galima matyti 2022 m. sausio 27 d. ieškovės sistemos išrašo apačioje po mokėjimo grafiku. Be to, nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. yra 11 dienų, taigi šias sumas įmanoma apskaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl palūkanų ir administravimo mokesčio priteisimo iki 2022 m. sausio 27 d., būtų netinkamai paskaičiavusi šiuos mokesčius.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti bendrą 2 954,88 Eur vartojimo kredito kainą nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d., tai yra 1 137,69 Eur administravimo mokesčio, kurį sudaro 1 117,35 Eur (nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d.) + 20,34 Eur (nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d.) ir 1 817,19 Eur palūkanų, kurias sudaro 1 784,70 Eur (nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d.) + 32,49 Eur (nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d.). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, papildomai priteisiant iš atsakovo ieškovei 20,34 Eur administravimo mokesčio sumą ir 32,49 Eur palūkanų sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčo klausimui aktualias materialinės teisės normas, tačiau spręsdamas, jog ieškovė turi teisę į negrąžintą vartojimo kreditą bei bendrą vartojimo kredito kainą iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 27 d.), neteisingai šias sumas apskaičiavo tik iki 2022 m. sausio 16 d. Atsižvelgiant į tai, keičiamos šios pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalys: dėl 1 222,15 Eur negrąžinto kredito, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 256,51 Eur (1 222,15 Eur + 34,36 Eur) negrąžinto kredito; dėl 1 784,70 Eur palūkanų, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 817,19 Eur (1 784,70 Eur + 32,49 Eur) palūkanų; dėl 1 117,35 Eur administravimo mokesčio, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 137,69 Eur (1 117,35 Eur + 20,34 Eur) administravimo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Atitinkamai keičiama ir sprendimo už akių dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, jog ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bendros teismo sprendimu priteistos 4 515,29 Eur (1 256,51 Eur negrąžintas kreditas + 1 817,19 Eur palūkanos + 1 137,69 Eur + 303,90 Eur pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą už akių, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti bendrą 9 438,40 Eur sumą (6 000 Eur paskola + 2 954,88 Eur bendra vartojimo kredito kaina (palūkanos ir administravimo mokestis) + 179,62 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas + 303,90 Eur delspinigiai). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (priteista 4 515,29 Eur suma), laikytina, jog patenkinta 47,84 proc. ieškovės reikalavimų.
32. Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 212 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 47,84 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 101,42 Eur (212 Eur x 47,84 proc.) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
33. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 209 Eur žyminį mokestį, kurį prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti bendrą 8 954,88 Eur sumą (6 000 Eur skola + 2 954,88 Eur palūkanos ir administravimo mokestis). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – ieškovei priteista 4 211,39 Eur suma (1 256,51 Eur skola + 2 954,88 Eur palūkanos ir administravimo mokestis), taigi laikytina, jog patenkinta 47,03 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 98,29 Eur (209 Eur x 47,03 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą už akių pakeisti, teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. liepos 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 95021 Bendrųjų sąlygų 7.2 papunkčio nuostatą, kad kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 papunktyje nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. liepos 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 95021 Specialiųjų sąlygų 13.2 papunkčio nuostatą, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą yra skaičiuojamos pelno (mokėjimo) palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kurių dydis lygus šiose specialiosiose sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei Bendrųjų Sutarties sąlygų nustatytas taisykles.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LSV Intergroup“, juridinio asmens kodas 302414832, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 256,51 Eur negrąžinto kredito, 1 817,19 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, 1 137,69 Eur administravimo mokesčio, 303,90 Eur delspinigių, 5 (penkių) proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 4 515,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ir 101,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LSV Intergroup“, juridinio asmens kodas 302414832, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98,29 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.