- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-2253-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00564-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė A. M. iki jos mirties (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir kt.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Iš pareiškimo turinio matyti, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) yra registruota V. P. vardu. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad A. M. rašytinės sutarties dėl minėto buto pirkimo sudariusi nebuvo ir neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Taigi, anot teismo, pareiškėjas faktiškai prašo pripažinti pastarajai nuosavybės teisę į minėtą pastatą. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas. Pareiškėjas gali kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka dėl nuosavybės teisių į pastatą pripažinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas I. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą priimti. Nurodo, kad nuo V. P. mirties, t. y. beveik 17 metų, jokie tretieji asmenys neišreiškė noro/ ketinimų butą valdyti ar įsigyti nuosavybės teise. Butas iki šiol registruotas mirusiojo vardu. V. P. kitų įpėdinių, išskyrus sutuoktinę S. P., neturėjo, tačiau iš teismui pateiktų pakvitavimų matyti, kad S. P. buvo žinoma apie buto pardavimą A. M.. Testamentų registro duomenimis, niekas nesikreipė dėl V. P. palikimo priėmimo ir jo nepriėmė. Taigi ginčo dėl teisės į butą tarp suinteresuotų asmenų nėra, todėl apelianto pareiškimas priimtinas ir nagrinėtinas ypatingąja teisena. Nesant ginčo dėl teisės, identifikuoti atsakovą ir kreiptis į teismą su ieškiniu būtų gana sudėtinga arba apskritai neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – buto valdymo nuosavybės teise – nustatymo.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad A. M., kurios nuosavybės teisę į butą (buto valdymo nuosavybės teise faktą) apeliantas prašo konstatuoti, niekada neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų – kaip nurodyta apelianto pateiktame pareiškime, notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties A. M. nebuvo sudariusi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialiosios teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2005; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).Apelianto nurodomu buto įgijimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnyje buvo įtvirtinta privaloma nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties notarinė forma, o jos nesilaikymas darė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.Taigi, aktualus teisinis reguliavimas taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentą, kad A. M., nesudariusi notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kas reiškia, kad apelianto pateiktas pareiškimas neatitinka vienos iš būtinųjų kreipimosi į teismą dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo sąlygų – egzistavusių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.