- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- A2-25404-920/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14562-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei energetikos reguliavimo komisijai, Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai
- Atsakovas
- A. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) A. B. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, tretiesiems asmenims: Valstybinei energetikos reguliavimo komisijai, Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai,
civilinėje byloje Nr. 2-3500-199/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno energija“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl mokėjimo už šilumos energiją ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovo A. B. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, dėl nesąžiningų sutarties standartinių sąlygų, tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija (buvusi Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išvadą duodanti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas A. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2019 m. spalio 2 d. padavė patikslintą pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII nustatyta tvarka dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje (11 t., b. l. 12–18).
2. Patikslintas pareiškimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kur numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
2.2. Nurodė, kad apie kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą, paskelbtą spaudoje, pirmą kartą atsakovas pateikė teismo žiniai civilinėje byloje Nr. 2VP-27092-1052/2018 savo 2018 m. spalio 28 d. atsiliepime, tik kaip patvirtinimą apie AB „Kauno energijos“ nesąžiningumą, tačiau kadangi neturėjo atstovo / advokato apie galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo nežinojo. Faktiškai apie tokią galimybę sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 20 d. gavęs kvalifikuotą išaiškinimą apie procesines galimybes apie proceso atnaujinimą, todėl mano, kad prašymo padavimo termino nėra praleidęs.
2.3. Atsakovas patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindžia argumentu, kad atsižvelgiant į viešoje erdvėje („Kauno diena“ ir „15 min“) pasirodžiusią informaciją bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar veiklą perėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) nutarimą Nr. 03E-283 matyti, kad ieškovė atsakovui pateikė neteisingai apskaičiuotas bei padidintas sąskaitas, todėl ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-3500-199/2017 buvo grindžiamas faktiškai neteisingai apskaičiuotomis sąskaitomis. Ieškovės ieškinio dalykas ir suma buvo suformuluoti klaidingai bei galimai yra neteisėti.
2.4. Pažymėjo, kad patikslintame priešieškinyje prašė skirti ekspertizę tikslu atlikti auditą ir nustatyti, ar į ieškovės tiekiamos šilumos kainą nėra priskaičiuojami tiekėjo šilumos nuostoliai, viršijantys leistinas normas, ir ar šie nuostoliai nėra paslėpti kita mokestine forma kainoje. Tačiau Kauno apylinkės teismas neskyrė ekspertizės ir minėti pažeidimai nebuvo nustatyti, todėl buvo priimtas sprendimas atsakovo nenaudai.
2.5. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, naujos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi teismas netenkino prašymo dėl ekspertizės skyrimo, kurios metu ir būtų paaiškėjusios minėtos aplinkybės. Be to, be kvalifikuoto specialisto / eksperto išvadų ir paaiškinimų, nei atsakovas, nei teismas negali, neturėdamas tam specialių žinių padaryti tinkamas išvadas, sprendimus, apie Kainų komisijos ir ieškovės atliktų veiksmų teisingumą paskaičiuojant vienos kilovatvalandės kainą, todėl teismui nebuvo žinomos tikrosios faktinės aplinkybės, o atsakovas negalėjo tinkamai apginti savo teisių.
3. Ieškovė AB „Kauno energija“ 2019 m. spalio 2 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo (11 t., b. l. 38–39). Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarime Nr. 03E-283, konstatuota, jog dėl AB „Kauno energija“ įgyvendintų investicinių projektų (kaip teisingai pastebima Komisijos pranešime, 2013–2017 m. AB „Kauno energija“ į šilumos ūki investavo daugiau nei 52,2 mln. Eur, iš jų beveik 8,9 mln. Eur ES struktūrinių fondų parama. Didžiausios investicijos atliktos rekonstruojant šilumos tiekimo tinklus ir didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį kuro struktūroje) buvo sutaupyta papildomai 14 mln. 602 tūkst. pajamų, kurios bus kompensuotos vartotojams mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais.
3.2. Pažymėjo, kad vadovaujantis Komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 03E-283 AB „Kauno energija“ yra nustatytos naujos šilumos bazinės kainos dedamosios, o nutarimo 3 punkte yra numatyta, kad AB „Kauno energija“ valdyba turi įvertinti papildomai gautas pajamas, nustatant kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams.
3.3. AB „Kauno energija“ kaip įrodymą, kad Komisijos nutarimo yra laikomasi, pateikė vieną iš AB ,, Kauno energija “ valdybos sprendimų dėl šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo apie tai, kad nustatydama kainų dedamąsias (kurias tvirtina Komisija) yra įvertinusi aukščiau minėtą šilumos vartotojų permoką.
3.4. Atkreipė dėmesį, kad informacija dėl vartotojams taikomų kainų dedamųjų yra vieša ir prieinama visiems vartotojams AB „Kauno energija“ internetiniame puslapyje www.kaunoenereija.lt. Viešai nurodoma, kad vadovaujantis Komisijos nutarimu yra taikoma mažesnė šilumos kaina, taip pat yra pateikiama informacija apie vartotojams jau grąžintas ir ateityje planuojamas grąžinti sumas, taikant mažesnę šilumos kainą.
3.5. AB „Kauno energija“ atkreipia dėmesį, kad šis nutarimas yra taikomas visiems AB „Kauno energija“ vartotojams bendrai (tarp jų ir atsakovui), nutarimas yra vykdomas nuo jo priėmimo dienos ir yra numatytas taikyti į ateitį. Komisija nėra numačiusi skaičiavimo metodikos kaip išskaičiuoti kiekvienam vartotojui atgaline tvarka ir nustatyti kiek šis yra permokėjęs už gautą šilumos energiją.
4. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2019 m. spalio 25 d. pateiktu atsiliepimu prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (11 t., b. l. 46–47).
5. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (Valstybinė energetikos reguliavimo komisija) 2019 m. spalio 30 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pašalinti iš proceso, bei netenkinus šio prašymo – atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo (11 t., b. l. 56–61). Nurodė, kad taryba laikosi pozicijos, kad atsakovas, nesutikdamas su jam nepalankiais tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo motyvais, iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, tačiau tai nėra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo dalykas. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas neturėtų būti tenkinamas. Savo poziciją taryba grindė šiais argumentais:
5.1. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.385 straipsnio 1 dalį, patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymu nustatyta tvarka.
5.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 35 dalimi, šilumos bazinė kaina yra ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką, parengtą pagal Tarybos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
5.3. Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas iki mėnesio 25 dienos viešai informuoja vartotojus, savivaldybes bei Tarybą apie apskaičiuotas šilumos ir karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.
5.4. Taryba šilumos kainą nustato vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Taryba pažymi, kad vadovaujantis Komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3E-283 ieškovei yra nustatytos naujos šilumos bazinės kainos dedamosios, o nutarimo 3 punkte yra numatyta, kad ieškovės valdyba turi įvertinti papildomai gautas pajamas, nustatant kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams.
5.6. Ieškovės valdyba, vykdydama Komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. O3E-283 3 punktą, priėmė 2018 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“.
5.7. Pažymėjo, kad pagrindas, kuriuo prašoma atnaujinti procesą yra taikomas visiems vartotojams bendrai, ir taikytinas nuo Komisijos priimto nutarimo nustatytam laikotarpiui į ateitį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
6. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nepateikė, informuotos tinkamai (11 t., b. l. 32, 33).
7. Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmetamas, procesas civilinėje byloje neatnaujinamas.
8. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei AB „Kauno energija“ 2 248,40 Eur už šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, 67,00 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur už duomenų gavimą, 85,60 Eur už papildomų dokumentų kopijavimą. Teismas įpareigojo atsakovą A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, per 5 kalendorines dienas suderinti su AB „Kauno energija“ Pardavimo kontrolės skyriaus vadovu ar pavaduojančiu asmeniu karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmų laiką darbo dienomis nuo 7.30 valandos iki 16.30 valandos. Atsakovui nustatytu laiku nesuderinus karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmų laiko, ieškovės atstovai įgyja teisę vienašališkai nustatyti šį laiką. Teismas įpareigojo atsakovą A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, įleisti AB „Kauno energija“ atstovus darbo dienomis nuo 7.30 valandos iki 16.30 valandos į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune tikslu atlikti karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmus, kontroliuoti, kaip laikomasi karšto vandens vartojimo apribojimo ir netrukdyti ieškovės atstovams atlikti šiuos veiksmus. Teismas įpareigojo atsakovą A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, informuoti buto gyventojus, atsakovui nesant įleisti AB „Kauno energija“ atstovus darbo dienomis nuo 7.30 valandos iki 16.30 valandos į atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune tikslu atlikti karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmus ir kontroliuoti, kaip laikomasi karšto vandens vartojimo apribojimo ir netrukdyti ieškovės atstovams atlikti šiuos veiksmus. Teismas ieškovės AB „Kauno energija“ prašymą dėl 3 000 Eur baudos skyrimo atsakovui A. B. už piktnaudžiavimą procesu, atmetė, priteisė iš atsakovo A. B. valstybei 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).
11. CPK 368 straipsnyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
12. Pareiškėjas nurodė, kad, jo manymu, jis nėra praleidęs civilinio proceso kodekse numatyto trijų mėnesių termino, kadangi, nors viešai paskelbtą informaciją panaudojo 2018 m. spalio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2VP-27092-1052/2018, tačiau neturėdamas atstovo advokato nesuprato, kad turi galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Nurodo, kad tik 2019 m. rugpjūčio 20 d. gavęs kvalifikuotą išaiškinimą, 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo.
13. Teismas nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu ir laiko, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas informaciją, sudarančią jo prašymo pagrindą, sužinojo dar iki 2018 m. spalio 28 d., kadangi jau 2018 m. spalio 28 d. ją jau nurodė atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2VP-27092-1052/2018. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ši data nelaikytina aplinkybių sužinojimo data, kadangi jis tuo metu neturėjo tinkamo atstovo advokato. Pažymėtina, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Be to, 2019 m. gegužės 13 d. atstovavimo sutartis minėtoje civilinėje byloje sudaro pagrindą manyti, kad jo interesai buvo atstovaujami nuo 219 m. gegužės 13 d., todėl nepagrįstas pareiškėjo delsimas kreiptis dėl proceso atnaujinimo dar daugiau nei po keturių mėnesių nuo atstovavimo pradžios. Terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas praleido žymiai ir be pateisinamų priežasčių, todėl vien tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
14. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
15. Pasisakant dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pabrėžtina, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad:
15.1. tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą;
15.2. jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;
15.3. aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;
15.4. jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodo viešoje erdvėje paskelbtą informaciją ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) nutarimą Nr. 03E-283.
17. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Tokiu atveju, naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje byloje.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) nutarimas Nr. 03E-283 buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 13 d., todėl skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., jis net neegzistavo ir juo nebuvo vadovautasi paskaičiuojant ir priteisiant iš pareiškėjo susidariusį įsiskolinimą. Kaip nurodyta 2017 m. sausio 2 d. sprendime įsiskolinimo dydį už suvartotą šilumos energiją patvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta šilumos kaina iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas susidariusį įsiskolinimą priteisė vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, 15 straipsniu, CK 6.38 straipsniu, 6.383 straipsnio 1 dalimi, 6.384 straipsnio 1 dalimi, 6.385 straipsnio 1 dalimi, 6.388straipsniu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtinta Šilumos kainos nustatymo metodika, Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar veiklą perėmė Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos) 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 03E-283 AB „Kauno energija“ yra nustatytos naujos šilumos bazinės kainos dedamosios, o nutarimo 3 punkte yra numatyta, kad AB „Kauno energija“ valdyba turi įvertinti papildomai gautas pajamas, nustatant kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams. Pažymėtina, jog, ieškovės AB „Kauno energija“ valdyba, vykdydama minėtą 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 03E-283 priėmė 2018 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“, t. y. vykdo jį nuo jo priėmimo dienos ir vykdys jį toliau ateityje bendrai visiems vartotojams, neišskiriant atsakovo (pareiškėjo). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, kadangi jos neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.
19. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis.
20. Teismas, remdamasis visuma pirmiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu bei dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patikslintas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra nepagrįstas ir netenkinamas.
21. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo (atsakovo) A. B. patikslinto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.