- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-5-365/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas
- Kaltinamasis
- K. B., V. P.
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Darius Raulušaitis, Remigijus Merkevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.19.3.1Papirkimas (BK 227 str. 1 d.)
- 2.4.6.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audriaus Cinino ir Virginijos Pakalnytės –Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei, gynėjams advokatams Dariui Raulušaičiui, Remigijui Merkevičiui, išteisintiesiems K. B. ir V. P., nuteistajam V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pastarojo ir jo advokato Dariaus Raulušaičio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo
V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;
K. B. ir V. P. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. G. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, o būtent: 2018 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val., UAB „T.I.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims: AB „E.“ (toliau – E.) (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovei R. G., E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovui J. A., E. (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai pareigas vadovei S. L. ir E. (duomenys neskelbtini) vadybininkei E. V. davė bendrai 1 695,59 Eur vertės kyšį, kurį sudėjo į dovanų maišelius ir po vieną padavė K. B. ir V. P., nežinojusiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, po to V. G. padavė E. V. maišelį, kuriame buvo 500 Eur bei 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, o S. L. padavė maišelį, kuriame buvo 12,70 Eur vertės vyno butelis ir 4,99 Eur vertės saldainių dėžutė; V. P. padavė R. G. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais; K. B. padavė J. A. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 eurų vertės dėžutė su maisto produktais, už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti E. investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priėmimą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.
2. K. B. ir V. P. buvo atiduoti teismui, kaltinant juos tuo, kad bendrininkaudami kartu su V. G. davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, o būtent: 2018 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val., UAB „T.I.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe kartu su UAB „T.I.“ vyriausiuoju inžinieriumi V. G., valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims: AB „E.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovei R. G., E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovui J. A., E. (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai pareigas vadovei S. L. ir E. (duomenys neskelbtini) vadybininkei E. V. davė bendrai 1 695,59 Eur vertės kyšį: V. P. padavė R. G. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, K. B. padavė J. A. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais; V. G. padavė E. V. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, o S. L. padavė maišelį, kuriame buvo 12,70 Eur vertės vyno butelis ir 4,99 Eur vertės saldainių dėžutė, už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti E. investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priėmimą, t. y. kaip galimai padarę nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu K. B. ir V. P. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžio argumentai ir išvados.
4. Prokurorė ir nuteistasis skundė pirmos instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu prokurorės skundą tenkino iš dalies, nuteistojo skundą atmetė.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryta išvada, kad visi trys bendrininkai - teisiamieji, dalyvavę 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime su E. darbuotojais, buvo suinteresuoti teisėtu minėtų valstybės tarnautojams prilygintų asmenų veikimu, vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, susijusius su įmonei UAB „T.I.“ svarbaus ir naudingo sprendimo vykdyti AB „E.“ investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priėmimu. V. P., K. B. ir V. G. kartu pasišalino iš direktoriaus kabineto, kuriame vyko susitikimas, paimti iš šalia esančios patalpos dovanų maišelių, į kuriuos, kaip nurodo V. G., paskatintas sklandžios susitikimo eigos, įdėjo tris atvirukus su pinigais. Visi trys grįžę pas svečius, laukiančius vestibiulyje, tuos maišelius su juose buvusiu papirkimo dalyku įteikė E. atstovams, tokiu būdu ir išteisintieji suprato ne tik tai, kad duoda kyšį, kurį sudaro maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai, kurių bendra vertė 169,59 Eur (pažymėtina tai, kad vien to pakanka, kvalifikuoti jų veiką pagal BK 227 straipsnio 1 dalį), tačiau suvokė ir tai, kad be minėtų materialinių vertybių kaip neteisėtą atlygį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims už pastarųjų teisėtą pageidaujamą veikimą, vykdant jų, kaip už projektų rengimą, derinimą ir tvirtinimą atsakingų darbuotojų įgaliojimus, duoda ir 1 500 Eur grynaisiais pinigais. Vadinasi,V. P., K. B. ir V. G., suprasdami savo veikos pavojingą pobūdį, bendrais veiksmais siekė papirkti E. darbuotojus, t. y. jie veikdami tiesiogine tyčia davė į įmonę atvykusiems J. A., R. G., E. V. ir S. L. iš viso 1 695,59 Eur vertės kyšį.
6. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad K. B., V. G. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, o būtent: 2018 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val., UAB „T.I.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims: AB „E.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovei R. G., E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovui J. A., E. (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai pareigas vadovei S. L. ir E. (duomenys neskelbtini) vadybininkei E. V. davė bendrai 1 695,59 Eur vertės kyšį: V. P. padavė R. G. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, K. B. padavė J. A. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais; V. G. padavė E. V. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, o S. L. padavė maišelį, kuriame buvo 12,70 Eur vertės vyno butelis ir 4,99 Eur vertės saldainių dėžutė, už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti E. investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priėmimą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje. Dėl minėtų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. P. ir K. B. buvo išteisinti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, o iš V. G. pareikšto kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, buvo įvertinta kaip nepagrįsta ir neteisėta, todėl panaikinta ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.V. G. apeliaciniu skundu buvo prašoma jam paskirtą 300 MGL baudą sumažinti iki 100 MGL, o prokurorės apeliaciniu skundu prašoma ją padidinti, skiriant 500 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad abu skundai atmestini, nes pirmosios instancijos teismo parinkta ir V. G. paskirta bausmė, atitinka jo nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei V. G. asmenybės požymius, nėra aiškiai per griežta, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, tinkamai individualizuota ir adekvati padarytam nusikaltimui.
7. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria V. P. ir K. B. buvo išteisinti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, o K. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Kitą nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinės instancijos teismo išvados argumentai ir išvados.
8. Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio, nuteistųjų K. B. ir V. P. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžių išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir 2021 m. kovo 31 d. priėmė nutartį, kuria nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato D. Raulušaičio, nuteistųjų K. B. ir V. P. gynėjo advokato R. Merkevičiaus kasacinius skundus tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 29 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
9. Kasatoriai teigė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiais Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų J. L. ir E. I. tarnybiniais pranešimais ir šių pareigūnų teisme duotais parodymais, kadangi visi šie duomenys gauti neteisėtu būdu, taip pat teismas nesilaikė BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė kitų BPK pažeidimų, kurie sukliudė jam priimti teisingą sprendimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pareigūnų tarnybinius pranešimus ir jų pagrindu kaip liudytojų apklaustų pareigūnų parodymus įrodymais bei vertindamas šiuos duomenis kartu su kitais įrodymais, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, o skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų.
10. Kasacinis teismas akcentavo dėmesį į tai, kad reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Įrodymais byloje pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais procE. veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nustatytais veiksmais. Duomenys, kurie gaunami nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos ir ypač suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, laikomi gautais neteisėtu būdu, pažeidžiančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir negali būti pripažinti įrodymais. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų J. L. ir E. I. 2019 m. birželio 21 d. ir 2019 m. birželio 25 d. tarnybinių pranešimų – juose užfiksuotas pareigūno J. L. pokalbio su V. G. turinys. Iš bylos matyti, kad 2019 m. sausio 10 d., prieš ikiteisminio tyrimo pareigūnui E. I. pradedant įtariamojo V. G. apklausą po pranešimo apie įtarimą įteikimo, į kabinetą įėjo pareigūnas J. L. ir paprašė V. G. duoti teisingus parodymus. Pareigūnas jam paaiškino, kad, kaip matyti iš V. G. įteikto pranešimo apie įtarimą, papirkimo faktas yra akivaizdus, nes jo paties, V. P. ir K. B. 2018 m. gruodžio 4 d. AB „E.“ atstovams įteiktuose dovanų maišeliuose (trijuose iš keturių) buvo įdėtas kyšis po 500 Eur. V. G. jam atsakė, kad jis UAB „T.I.“ eina tik inžinieriaus pareigas ir ne jis, o įmonės vadovai priima tokius sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas kaip liudytojus apklausė minėtus pareigūnus, tačiau tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų nepripažino įrodymais, kadangi V. G. frazė buvo pasakyta ne apklausos metu, nedalyvaujant gynėjui, be to, jos turinys gali būti aiškinamas nevienareikšmiškai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis pripažino įrodymais.
12. Tarnybiniai pranešimai, atitinkantys BPK 20 straipsnio reikalavimus, iš esmės laikomi dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95 ir 96 straipsniai), ir, patikrinti BPK nustatytais veiksmais (pvz., kaip liudytojus apklausus juos surašiusius asmenis), jie gali būti pripažinti įrodymais. Tačiau nagrinėjamoje byloje buvo pripažinta, kad pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas įrodymais minėtus tarnybinius pranešimus, padarė BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių pažeidimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Šie pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl pirmiau aptarti duomenys negali būti pripažinti įrodymais.
13. Nuteistųjų K. B. ir V. P. gynėjo advokato R. Merkevičiaus kasaciniame skunde dėl BK 227 straipsnio 1 dalies ir 230 straipsnio 3 dalies taikymo iš esmės tvirtinama, jog teismai: 1) nenurodė nei motyvų, nei įrodymų, patvirtinančių, kokį BK 230 straipsnio 3 dalies alternatyvųjį požymį nustatė E. darbuotojams: R. G., E. V., J. A. ir S. L., t. y. kodėl juos pripažino valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis; 2) nenurodyta, kaip minėti asmenys susiję su projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimu; 3) nenurodyti duomenys, pagrindžiantys, kokio konkretus tikslo buvo siekiama ir pan.
14. BK 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, iš šios normos matyti, kad papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus.
15. V. G., K. B. ir V. P. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, davė bendrai 1695,59 Eur vertės kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – AB „E.“ darbuotojams: R. G., J. A., S. L. ir E. V., už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti E. investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priėmimą.
16. Taigi, pagal tokį nusikalstamos veikos aprašymą teismai turėjo nustatyti ir tinkamai motyvuoti: kodėl E. darbuotojai pripažinti valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis (BK 230 straipsnio 3 dalis); kuo remdamasis teismas nustatė, kad minėti E. darbuotojai gali ir privalo priimti sprendimą vykdyti minėtą investicinį projektą; ko papirkimu siekė nuteistieji. Tačiau, sutikdama su kasacinio skundo argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.
17. Teismų praktikoje pažymima, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama papirkimu. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-176/2014, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016). Tačiau šioje konkrečioje byloje skundžiamame nuosprendyje nebuvo pateikta aiškių motyvų, ko siekė nuteistieji. Kaltinime ir veikos aprašyme (už ką nuteistieji buvo nuteisti) nurodoma, kad kyšis buvo duotas už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti E. investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priėmimą. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš veikos aprašymo nėra pakankamai aišku, apie kokį konkrečiai žemės sklypą yra kalbama, nes nurodomas smulkiausias vietovės skirstymas – kaimas, antra, byloje yra duomenų, kad nuteistųjų atstovaujama įmonė pati savo iniciatyva buvo parengusi kitą projektą, kurį buvo suinteresuotos įgyvendinti abi šalys, tačiau UAB „T.“ pageidavo, kad elektros linija pagal jų parengtą projektą būtų tik laikina, ir trečia, kadangi siekiamas tikslas yra glaudžiai susijęs su aptariamų E. darbuotojų kompetencija priimti sprendimą vykdyti E. investicinį projektą, esant prieštaringų duomenų dėl vykdomų funkcijų, negalima siekiamo tikslo atsietai aiškinti nuo pageidaujamo teisėto veikimo.
18. Be to, bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad valstybės tarnautojui prilyginamų asmenų sąrašas teisės aktais nėra apibrėžtas, bendra sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje, jo 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui yra prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Iš to išplaukia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti ir tinkamai motyvuoti, kurį minėtoje normoje nustatytą alternatyvųjį požymį atitinka asmuo, dėl ko jis pripažįstamas valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl R. G., J. A., S. L. ir E. V. pripažino valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas tiesiog apsiribojo E. darbuotojų pareigų vardijimu ir funkcijų citavimu, nesusiedamas jų nei su nurodomo sprendimo vykdyti investicinį projektą priėmimu, nei su aptartos valstybės tarnautojo sąvokos požymiais. Be to, kaip teisingai pažymima kasaciniame skunde, neaišku, kuo remdamiesi teismai nustatė dviejų darbuotojų pareigas, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad tik nuo 2019 m. sausio 1 d. šie darbuotojai ėjo pareigas, nurodytas skundžiamuose teismų sprendimuose, t. y. E. V. įvykio metu ėjo (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigas (2 t., b. l. 117–120), o J. A. buvo E. (duomenys neskelbtini) inžinierius (2 t., b. l. 109–113).
19. Apibendrindama kolegija konstatavo, kad, ir taikydamas BK 227 straipsnio 1 dalį bei 230 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalį ir dėl pirmiau aptartų motyvų nevykdė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų, kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
20. Dėl nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato D. Raulušaičio kasacinio skundo motyvų dėl BK 40 str. taikymo, teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Jei teismas nustato, kad nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (1–4 punktai), šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019).
21. Kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turėtų skirti didesnį dėmesį BK 227 straipsnyje nurodytiems požymiams ir BK 230 straipsnyje nurodytiems valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvokos požymiams nustatyti bei iš naujo įvertinti įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad įrodymais negali būti pripažinti ir kaip įrodymai kartu su kitais įrodymais negali būti vertinami šioje nutartyje aptarti neteisėtai gauti duomenys – pareigūnų J. L. ir E. I. 2019 m. birželio 21 d. ir 2019 m. birželio 25 d. tarnybiniai pranešimai apie 2019 m. sausio 10 d. įtariamojo V. G. pasakytą frazę bei su tuo susiję kaip liudytojų apklaustų šių pareigūnų parodymai.
Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka.
22. Teisiamiesiems buvo pareikšti kaltinimai ir byla nagrinėjama dėl to, kad jie bendrininkaudami davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – keturiems E. darbuotojams: R. G., J. A., S. L. ir E. V..
23. Pirmos instancijos teismas V. G. nuteisės už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, o būtent: 2018 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val., UAB „T.I.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims: AB „E.“ (toliau – E.) (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovei R. G., E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovui J. A., E. (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai pareigas vadovei S. L. ir E. (duomenys neskelbtini) vadybininkei E. V. davė bendrai 1 695,59 Eur vertės kyšį, kurį sudėjo į dovanų maišelius ir po vieną padavė K. B. ir V. P., nežinojusiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, po to V. G. padavė E. V. maišelį, kuriame buvo 500 Eur bei 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, o S. L. padavė maišelį, kuriame buvo 12,70 Eur vertės vyno butelis ir 4,99 Eur vertės saldainių dėžutė; V. P. padavė R. G. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais; K. B. padavė J. A. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 eurų vertės dėžutė su maisto produktais, už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti E. investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priėmimą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
24. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu K. B. ir V. P. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
25. Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio nustatomąją dalį, nurodant, kad V. G. kyšį E. darbuotojams, prilygintiems valstybės tarnautojams, davė už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – gerų santykių palaikymą ir palankumą ateityje; 2) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, bylą šioje dalyje nutraukti ir V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojų A. P. arba A. G. atsakomybėn; 3) tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad V. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL (5 000 EUR) baudą. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
25.1. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), o būtent, nuosprendžio teiginys, kad V. G. kyšį E. darbuotojams davė už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. sprendimo vykdyti E. investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink UAB „T.“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmimą, nepagrįstas bylos duomenimis. Pats V. G. nuosekliai teigė, kad pinigus į E. darbuotojų dovanas įdėjo, tikėdamasis didesnio jų palankumo ateityje, nes būdamas UAB „T.“ darbuotojas, atsakingas už energetinius bendrovės klausimus, siekė gerų santykių su E. darbuotojais dėl efektyvesnio savo funkcijų vykdymo, taip užsitikrindamas galimybę dar keletą metų padirbėti bendrovėje. Šiuos V. G. parodymus patvirtino išteisintieji V. P. bei K. B.. E. darbuotojai, dalyvavę susitikime, nenurodė, jog V. G. ar kiti asmenys mėgino kaip nors paveikti jų sprendimus ar prašė jų kažkokio apibrėžto veikimo varianto, priešingai, jie teigė, kad V. G. ir kiti susitikime dalyvavę UAB „T.“ vadovai tiesiog teiravosi apie E. vykdomo investicinio projekto eigą, vykdymo terminus, klausė dėl savo pačių suprojektuotos per jų sklypą einančios elektros linijos prijungimo. V. G., V. P., K. B. bei E. darbuotojai, apklausiami teisme, parodė, kad tuo metu, kai vyko pasitarimas, UAB „T.“ jau buvo išsprendę visas jiems kylančias problemas dėl antžeminės elektros linijos demontavimo (įmonė savo lėšomis užsakė ir pasidarė jos demontavimo projektą, kuris artimiausiu metu turėjo būti vykdomas). E. projektas AB „T.“ atstovams buvo įdomus tik informaciniu požiūriu. Pagal UAB „T.“ sklype planuojamų statybų terminus šių statybų sieti su E. investicinio projekto vykdymo terminais nebuvo galimybių. Nė vienas iš susitikime dalyvavusių E. darbuotojų neturėjo jokių įgaliojimų priimti bet kokius sprendimus dėl aptariamo investicinio projekto vykdymo, kai kurie iš jų net nesuvokė jo esmės (S. L.), o V. G. ir kiti AB „T.“ vadovai E. darbuotojų įgaliojimų apimtį puikiai suprato. Liudytoja R. G. parodė, kad prieš susitikimą visi E. darbuotojai prisistatė ir nurodė savo atsakomybių sritis. Mėginti paveikti susitikime dalyvavusius E. darbuotojus, kad šie kaip nors įtakotų investicinio projekto vykdymą, buvo nelogiška ir neperspektyvu.
25.2. Skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad prašymą pateikęs laiduotojas nėra vertas teismo pasitikėjimo ir neturi galimybės daryti V. G. teigiamą įtaką, nepagrįstas (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimas). Tai, kad A. P. praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, o bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančią nuobaudą, nereiškia, kad jis negali būti vertas teismo pasitikėjimo. Asmuo, kuriam paskirtos administracinės nuobaudos yra išnykę, dėl to neturėtų patirti jokių nepatogumų ir dėl šios priežasties neturėtų būti abejojama jo reputacija. Be to, turėtų būti vertinamas ir padarytų administracinių nusižengimų pobūdis, padarymo aplinkybės, vėlesnis asmens elgesys (pripažįsta kaltę, gailisi, savanoriškai sumoka administracinę nuobaudą ir pan.). Kai kurie KET pažeidimai gali būti padaromi dėl nepakankamo apdairumo ar dėmesio trūkumo, todėl nereiškia, kad juos padaręs asmuo negerbia teisės aktais nustatytos tvarkos ar demonstruoja nepagarbą visuomenei. Administracinės nuobaudos paskyrimas niekada nebuvo ir nėra kliūtimi asmeniui užimti pareigas valstybinėje tarnyboje, nors ten taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Nuosprendžio priėmimo metu galiojo A. P. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už sustojimą ir stovėjimą, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Toks administracinis nusižengimas nėra tiek pavojingas, kad jį padariusiu asmeniu teismas negalėtų pasitikėti. A. P., apklausiamas liudytoju, teisme teigė, kad nuobauda galėjo būti įregistruota jo vardu už žmonos ne vietoje pastatytą automobilį, tačiau teismas dėl šių parodymų nepasisakė ir administracinės nuobaudos paskyrimo aplinkybių netyrė. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo abejoja A. P. galimybėmis V. G. daryti teigiamą įtaką vien dėl to, kad kalbėdamas apie V. G. reputaciją šis paminėjo, jog įdėdamas pinigus į E. darbuotojų dovanų krepšelius V. G. greičiausiai nesuvokė tokio savo elgesio pasekmių. Apklausos metu A. P. aiškiai pasakė, kad, jo vertinimu, V. G. pasielgė netinkamai. Kritiškas A. P. požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra išreikštas ir jo prašyme perduoti V. G. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Apie laiduotojo galimybes daryti kaltininkui teigiamą įtaką turėtų būti sprendžiama, analizuojant visus laiduotoją ir kaltininką bei jų tarpusavio santykius apibūdinančius duomenis. V. G. yra A. P. pavaldinys, jie nuolat bendrauja darbo reikalais ir laisvalaikiu. A. P. tinkamu laiduotoju tapti negali trukdyti tai, kad jis vienas iš UAB „T.“ ir UAB „T.I.“ vadovaujančių asmenų, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad šiose bendrovėse dovanų (taip pat ir alkoholio) teikimas yra susiformavusi tradicija ir vadovų toleruojama praktika. Jokie teisės aktai nenumato draudimo teikti dovanas verslo partneriams, taip pat ir viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims. Tai, kad kartu su verslo dovanomis buvo teikiami ir vyno buteliai, pažeidžia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, tačiau atitinkamos normos buvo tik įsigalioję, tad bendrovių administracija prie jų nebuvo spėjusi prisitaikyti. Be to, verslo dovanomis rūpinosi K. B., o A. P. su tuo neturėjo nieko bendra. UAB „T.“ ir UAB „T.I.“ yra respektabilios bendrovės, sąžiningai ir laiku moka (duomenys neskelbtini) mokesčius valstybei, jų vadovai yra ne kartą apdovanoti, todėl nėra pagrindo abejoti vieno iš jų – A. P. reputacija.
25.3. Teismas, pažeisdamas BK 54 straipsnį, V. G. paskyrė neteisingą bausmę, todėl tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad V. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė. V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. G. neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi darbą, apibūdinamas teigiamai. Sprendžiant dėl V. G. skirtinos bausmės dydžio turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad jis yra garbaus amžiaus, dirba, tačiau yra senatvės pensininkas. Skiriant bausmę V. G. svarbu įvertinti ir jo padarytos nusikalstamos veikos dalyko (perduoto kyšio) dydį. Esant tokiems duomenims, apibūdinantiems V. G. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką, jam paskirta 300 MGL bauda yra aiškiai per didelė ir neteisinga. Bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skiriant BK straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatytą minimalią bausmę – 100 MGL baudą.
26. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo: 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl baudos paskyrimo V. G. pakeisti ir paskirti jam 500 MGL dydžio baudą; 2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl V. P. ir K. G. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį: 2.1. Pripažinti V. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 MGL dydžio baudą; 2.2. Pripažinti K. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 500 MGL dydžio baudą. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
5.1 Pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva byloje nėra patikimų, neginčijamų įrodymų, jog K. B. ir V. P. žinojo apie kyšį, esantį dovanų maišeliuose, kuriuos jie perdavė AB „E.“ darbuotojams, taip pat, kad išteisintųjų veiksmuose nėra būtinojo BK 227 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio kaltės (tiesioginės tyčios), neatitinka bylos faktinių aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jie nepagrįstai išteisinti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, jų tarpusavyje nesusiejo, todėl nevertino bylos įrodymų viseto, nesujungė jų į loginę visumą, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas išvadą, kad išteisintųjų veikose nėra būtinojo požymio – tiesioginės tyčios, padarė remdamasis tuo, kad jų kaltei pagrįsti byloje nėra tiesioginių įrodymų, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad jų kaltę pagrindžia byloje esantys netiesioginiai įrodymai, kurie pagal teismų praktiką turi įrodomąją vertę ir neturi pranašumo prieš netiesioginius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). V. G. UAB „T.“ ir UAB „T.I.“ eina (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigas, K. B. šiose įmonėse užima (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, o V. P. – šių įmonių vadovas. Teisme liudytojais buvo apklausi STT pareigūnai E. I. ir J. L., kurie 2019-01-10 bendravo su įtariamuoju V. G.. E. I. parodė, kad po to, kai jis įteikė V. G. pranešimą apie įtarimą ir ruošėsi pradėti įtariamojo apklausą, į kabinetą užėjo vyresnysis specialistas J. L., kuriam ir buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą šioje byloje, ir savais žodžiais V. G. paaiškino apie nustatytą kyšio perdavimo faktą bei apie tai kad yra dovanų maišeliai su vokais po 500 Eur bei paprašė sakyti tiesą, į tai, V. G. atsakė, kad jis yra tik inžinierius ir tokių klausimų nesprendžia. Analogiškai pokalbio su V. G. aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. L.. Teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai šių liudytojų parodymų nelaikė įrodymais ir jų nevertino. Negalima sutikti su teismo teiginiu, kad V. G. pasakytos frazės turinys gali būti aiškinamas nevienareikšmiškai. Kaip matyti iš liudytojų E. I. ir J. L. parodymų duotų teisme, V. G. pasakyta frazė, jog jis nesprendžia tokių klausimų, buvo atsakas į pareigūno prašymą sakyti tiesą, po to, kai J. L. paaiškino, kad papirkimo faktas akivaizdus ir kad dovanų maišeliuose yra po 500 Eur. Jokių nuorodų į kitą maišelio turinį, bylojantį papirkimo faktą, išskyrus grynuosius pinigus, V. G. detalizuota nebuvo, todėl akivaizdu, jog pastarojo atsakymas buvo susijęs su aptariamais pareikštame įtarime grynaisiais pinigais. Esant nurodytoms aplinkybės, daryti prielaidas apie galimybę kitaip interpretuoti šią V. G. frazę nėra jokio pagrindo.
5.2 Apklausų metu V. G. prisiėmė visą kaltę dėl E. darbuotojų papirkimo ir nurodė, kad jis be UAB „T.“ ir UAB „T.I.“ vadovaujančias pareigas užimančių asmenų (V. P. ir K. B.) žinios įdėjo pinigus į dovanų maišelius, skirtus E. darbuotojams. Vienas iš V. G. pateiktų tokio sprendimo motyvų buvo tai, kad norėjo dar padirbėti įmonėje, todėl E. planuojamas vykdyti projektas, kurio metu būtų demontuota antžeminė elektros linija, einanti per žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pravesta nauja požeminė elektros linija aplink visą žemės sklypą ir dar toliau, kuriame UAB „T.I.“ planavo statyti statinius, jam buvo svarbus ir tai, jo manymu, turėjo atspindėti jo lojalumą įmonei. Toks V. G. paaiškinimas nelogiškas, nes jis pats tvirtina, kad nei V. P., nei K. B. apie pinigų įdėjimą į dovanų maišelius, skirtus E. darbuotojams, susijusiems su minėtu projektu, nieko nežinojo, todėl negalėjo įvertinti jo paslaugų ir lojalumo įmonei. Prokurorės nuomone, būtent norėdamas būti lojalus įmonės vadovams V. G. prisiėmė kaltę, siekdamas, kad K. B. ir V. P. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Pirminės apklausos metu 2019-01-10 V. G., V. P. ir K. B. parodymų nedavė. Tik vėlesnių apklausų metu, galimai kaltinamiesiems tarpusavyje suderinus parodymus, V. G. ėmė tvirtinti, kad pinigus įdėti prie kalėdinių dovanų E. darbuotojams buvo jo vienasmenis sprendimas ir tai jis padarė slapta nuo įmonės vadovų. V. P., apklausiamas teisme, taip pat nurodė aplinkybę, kad V. G. visą laiką bijojo, jog gali būti išvarytas iš darbo, tačiau tai tik sustiprina įsitikinimą, kad V. G. prisiima visą kaltę bei rodydamas vadovams lojalumą, siekia pastariesiems padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiais netiesioginiais įrodymais pagrindžiama ta aplinkybė, kad sprendimą dėl E. darbuotojų papirkimo priėmė UAB „T.“ bei UAB „T.I.“ vadovaujančias pareigas einantys V. P. ir (ar) K. B. arba, net jei šis sumanymas kilo V. G., apie tai V. P. ir K. B. žinojo ir tam pritarė.
5.3 Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad duodant pinigus ir (ar) kitas turtines vertybes E. darbuotojus buvo siekiama paveikti taip, kad jie, vykdydami įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja kaltinamieji. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje tikslas, kurio siekė kaltinamieji papirkdami E. darbuotojus yra nustatytas. Apklausta teisiamojo posėdžio, vykusio 2019-10-23, metu liudytoja E. V. be kita ko nurodė, kad 2018-12-04 susitikimo su kaltinamaisiais metu kalba buvo apie projektą, apie tai, kad jis vyksta ne taip, kaip jie (kaltinamieji) norėtų; kad kabelis, kuris eina per jų sklypą, turi būti pravestas aplink sklypą; kad turi būti atjungtas, nes trukdys statyboms. Kaltinamieji tikėjosi, kad, kai E. rekonstruos liniją, kabelį ves aplinkui, o ne per sklypą, kad vėliau jie galėtų ta teritorija naudotis. Klientas iš kažkur sužinojo, kad projektas vyksta ne taip ir nebus vedama linija aplink sklypą. Kadangi kabelis buvo paklotas po sklypu, buvo nuspręsta liniją vesti tiesiai siekiant sutaupyti atstumą. Kaltinamųjų tai netenkino, nes šie planavo statyti kažkokį pastatą, o ant kabelio negalima statyti. E. V. parodė, kad 2018-12-04 sutikimo su kaltinamaisiais metu buvo išreikštas prašymas vykdyti projektą taip, kaip klientui parankiau, t. y. aplink žemės sklypą. Parodė, kad UAB „T.“ atstovai tiesiogiai nepasakė žodžio „prašau“, bet buvo kalba apie tai, kad jiems reikia, kad eitų aplinkui. Kalba buvo ne apie projekto terminą, o apie faktą. Liudytojo J. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi, patvirtina, jog UAB „T.I.“ atstovai klausinėjo apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini), bandė įtikinti, kad E. turėtų vykdyti šį projektą tiesdama kabelį aplink žemės sklypą, o ne nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos, galimai prašė, kad parengtas naujo vartotojo kabelis būtų kaip laikinas. E. kaltinamiesiems paaiškino, kad dar nėra priimti sprendimai dėl minėto projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos liudytojo J. A. parodymus patvirtina ir liudytojos S. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos pastaroji teisminio bylos nagrinėjimo 2019-10-23 metu patvirtino kaip teisingus, o būtent, kad 2018-12-04 susitikimo su kaltinamaisiais metu buvo kalbėta apie tai, ar dar galima projektą pakeisti, kad jis būtų palankus UAB „T.“. Buvo lūkestis, kad informuotų klientą, kai turės investicinio projekto planą, kad darydami investicinį projektą atsižvelgtų į klientų interesą bei kad tinklą „sukabeliuotų“ taip, kaip šiems palanku. Pažadų, susitarimų nebuvo. „T.“ interesas buvo, kad į sklypą kabelinė liniją neįeitų, kad investicinį projektą tiestų aplink sklypą. Iš šių parodymų, dėl kurių Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir jų nevertino, galima daryti išvadą, kad, įdėdami pinigus į dovanų maišelius, kaltinamieji turėjo aiškų tikslą – paveikti E. darbuotojus, kad šie priimtų jiems palankų sprendimą, t. y. kad požeminės elektros linijos būtų tiesiamos aplink visą žemės sklypą, kuriame planavo statyti statinius, ir dar toliau, o ne nuo UAB „T.I.“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos. Kaltinamieji siekė tokio E. sprendimo, nes priešingu atveju UAB „T.I.“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos linija taptų ne laikina, o nuolatinė. Sužinoję apie E. sprendimą investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos ir įvertinę aplinkybę, jog E. dar nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl požeminių elektros linijų tiesimo aplink minėtą žemės sklypą, kuriame UAB „T.I.“ planavo statyti statinius, kaltinamieji 2018-12-04 inicijavo susitikimą su E. atstovais, kurio metu siekė paveikti E. darbuotojus, kad pastarieji, vykdydami įgaliojimus, pasielgtų taip, kaip to pageidauja kaltinamieji (priimtų UAB „ T.I.“ palankų sprendimą dėl požeminės elektros linijos tiesimo). Kadangi susitikimo metu, kaip parodė liudytoja R. G., E. V., K. B. E. atstovų paprašė prisistatyti ir įvardinti savo atsakomybes, kaltinamieji puikiai žinojo ir suprato, kad jiems palankaus rezultato, dėl požeminių elektros linijų tiesimo aplink žemės sklypą, kuriame pastarieji ketino statyti statinius, priėmimas priklauso būtent nuo šių asmenų (E. atstovų), 2018-12-04 atvykusių į susitikimą su kaltinamaisiais.
Žemesnės instancijos teismas
5.4 Neįvertinti nuoseklūs liudytojų S. L., E. V., R. G. bei J. A. parodymai apie tai, kad 2018-12-04 pasibaigus jų susitikimui su K. B., V. G. ir V. P. visi kaltinamieji išėjo iš patalpos, kurioje vyko susitikimas ir po kurio laiko pastarieji grįžo su dovanų maišeliais. Liudytoja R. G. teisme netgi nurodė, kad pasibaigus susitikimui vienas asmuo, bet ne iš vadovų, likęs padėjo apsirengti paltus. Į teisėjos klausimą patikslino, kad paltus apsivilkti padėjo V. G., kuris po to išėjo pro tas pačias duris kaip ir abu vadovai. Teismas liudytojos R. G. parodymus atmetė kaip nepatikimus, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad minėta liudytoja iš pradžių duotais užtikrintais savo parodymais pradėjo abejoti tik tuomet, kai gynėjas ėmė ją klaidinti ir kelti abejones. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, jog po pasitarimo į greta esančią patalpą buvo vienu metu išėję visi trys kaltinamieji, o liudytoja R. G. dar detalizavo bei patikslino, jog pirmieji iš pasitarimų patalpos išėjo vadovai (K. B. bei V. P.), o paskutinis – V. G.. Tai kategoriškai paneigia V. G. versiją, kad mintis įdėti pinigus jam kilo spontaniškai po susitikimo ir pinigus jis įdėjo vienasmeniniu savo sprendimu, nematant ir apie tai nežinant įmonės vadovams. Šių liudytojų parodymais paneigta V. P. ir K. B. išsakyta versija, jog V. G. po pasitarimo vienas išėjo iš pasitarimų kambario bei atnešęs jiems padavė maišelius su dovanomis, skirtomis E. darbuotojams. Pastarieji netgi skirtingai apibūdina aptariamąją aplinkybę: K. B. teigė, kad V. G. susitikimo pabaigoje išėjo vienas, grįžo ir atnešė 4 dovanėles, V. P. teigė, kad iš pasitarimo pirmas išėjo V. G., atbėgo ir jam padavė dovanėlę į rankas, o gal dovaną jis pats paėmė nuo grindų, V. G. tvirtino, kad iš patalpos išėjo vienas, užtruko minutę, vienas įdėjo vokus su pinigais. Išdėstytais netiesioginiais įrodymais pagrindžiama aplinkybė, kad pinigai po pasitarimo į maišelius buvo sudėti kai visi trys kaltinamieji kartu buvo pasišalinę iš pasitarimų kambario.
5.5 Gynybine versija laikytini V. G. parodymai, kad pastarasis į tris E. darbuotojams skirtus dovanų maišelius sudėjo savo asmeninius po 500 Eur, kuriuos su savimi turėjo ir buvo numatęs padovanoti vaikams ateinančių švenčių proga. Pažymėtina, kad apklausų metu V. G. negalėjo nurodyti nei kokiose atvirutėse buvo sudėti pinigai, nei kokiomis kupiūromis. Pastarasis nurodė, jo mėnesinis atlyginimas yra apie 2000 eurų, todėl naivu tikėti, kad beveik viso mėnesio atlyginimą pastarasis lengva ranka nusprendė atiduoti pirmą kartą matomiems asmenims – E. atstovams. V. G. apklausiamas teisme taip ir negalėjo vienareikšmiškai paaiškinti, kokiu tikslu įdėjo pinigus prie įmonės Kalėdinių dovanų, skirtų E. atstovams ir nurodė kelias versijas: 1) už konstruktyvų bendradarbiavimą, 2) norėjo užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą, 3) jautė E. V. palankumą, tai buvo žmonės kurie suteikė informaciją, po kurios jie gali daryti sprendimus ir manė, kad informacija kainuoja. Logiškai nepaaiškinama ir neįtikinama, kad vaikams skirti pinigai atiduodami verslo partneriams, neturint konkretaus bei logiškai paaiškinamo tikslo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog įdėti pinigus nebuvo jo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. lapkričio 22 d. UAB „T.“ išmokėjo 25 000 Eur dividendų V. P., todėl logiškai paaiškinama, kad būtent iš šios pinigų sumos ir buvo duotas 1 500 Eur kyšis E. darbuotojams.
5.6 Iš 2019-05-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2018-12-22, nuo 11:39:59 iki 11:41:09, vyko telefoninis pokalbis tarp V. P. ir K. B.. V. P. paskambinęs paklausė: „Kaip sekasi?“. K. B. atsakė: „Nu tai mes vietoj, pas mane kabinete, mes sakau, aš viską suskaičiavau, 20 dovanų reikia (neaiškiai)“. V. P. pasitikslino: „(neaiškiai) 20 dirba?“, o K. B. atsakė teigiamai. V. P. sureagavo: „Nu nifiga sibie“. K. B. paaiškino: „ Visa, visa brigada dirba“. V. P.: „ Eik tu sau“. K. B. toliau aiškino: „Du vadai, vienuolika sunkvežimių, keturi šitie ekskavatoriai (neaiškiai)“. V. P. pasakė: „Tai gerai, mes jau atvažiavom, tuoj užeisim“. K. B. pažymėjo: „ Va matau M. yra, visi“. V. P. pabrėžė: „ Eik tu sau. Aš galvojau kokie dešimt, dar po 50 eurų įdėsim, ten negalima (neaiškiai)“. K. B. paklausė: „Ne ne, ne. Tai va. Tai., tai aš ateinu pas jus, ane? Kabinetą? “, o V. P. atsakė: „Ne ne, tai aš dabar, matai, (neaiškiai) aš dabar einu va dabar, statom mašiną ir einam“. K. B.: „ Tai aš viršuj, T., nemėtyk nu. Mes viršuj, gerai, einam, mhm“. V. P. pasakė: „Tu eik, atidaryk, rasim kur tie kalendoriai, tada, o po (neaiškiai) nežinau iš kur“. K. B. paaiškino: „Kalendorių, kalendorių tai aš jau pastatęs pas save kabinete, kažkiek galim paimt“. V. P. toliau stebėjosi: „Mechanizatorium dirba, nieko sau nu“. K. B. atsakė: „Nu, su vadais, aštuoniolika mechanizatorių ir du vadai“. V. P. pasakė:,,(neaiškiai) eurų įdėsiu“ (T. 4, b. I. 34, 35). Sutiktina su teismo teiginiu, kad šis pokalbis, vykęs praėjus dviem savaitėms po kaltinamųjų ir E. darbuotojų susitikimo 2018 m. gruodžio 4 d., tiesiogiai nepatvirtina, jog V. P. ir K. B. susitikimo su E. atstovais metu davė kyšį E. darbuotojams, tačiau iš cituojamo pokalbio turinio galima daryti neabejotiną išvadą, kad grynųjų pinigų davimas asmenims, iš kurių kaltinamiesiems reikėjo vienokio ar kitokio pobūdžio paslaugų, buvo įprastas ir toleruotinas dalykas ir tai buvo aptariama tarpusavyje V. P. ir K. B., todėl ir susitikimas su E. darbuotojais nebuvo išimtis. Nors V. P., komentuodamas pokalbį, teigė, kad apie pinigus kalbėjo juokaudamas, tačiau tokios išvados daryti neleidžia nustatytas faktas, kad pinigai bendrai 1 500 eurų sumai buvo realiai perduoti E. darbuotojams ir tai tik patvirtina įmonės vadovų bendradarbiavimo su partneriais įprastą modelį.
5.7 Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad jais remiantis nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine, galima daryti tokias išvadas: UAB „T.“ ir UAB „T.I.“ vadovai V. P. ir K. B., turintys sprendimo teisę šiose įmonėse, nusprendė papirkti E. darbuotojus, 2018 m. gruodžio 4 d. atvykusius į susitikimą su kaltinamaisiais, dėl pastaruosius dominančio E. investicinio projekto, susijusio su elektros linijų rekonstravimo darbais aplink žemės sklypą, kuriame UAB „T.I.“, planavo statyti statinius, palankaus įmonei sprendimo priėmimo. Net jei sumanymas ir pasiūlymas papirkti E. atstovus buvo pateiktas V. G., tai apie tai tiek V. P., tiek K. B. žinojo ir tam pritarė. E. atstovų papirkimo tikslas aiškus – paveikti E. darbuotojus, kad šie priimtų jiems palankų sprendimą, t. y. kad požeminės elektros linijos būtų tiesiamos aplink visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „T.I.“ planavo statyti statinius, o ne nuo UAB „T.I.“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos (t.9, b.l.186-187). Pinigai į dovanų maišelius, perduotus E. darbuotojams, su visų kaltinamųjų žinia buvo paruošti ir sudėti į dovanų maišelius prieš susitikimą su jais (E. atstovais), nes buvo laukiama atvykstant trijų E. atstovų. Grynieji pinigai įdėti į tris dovanų maišelius arba iš karto po susitikimo, kai visi kaltinamieji, išsiaiškinę atvykusių E. atstovų tarnybinius įgaliojimus bei darbines funkcijas, ir išėję paimti minėtų dovanų maišelių prie dovanų, skirtų E. atstovams, turėjusiems įtakos priimant sprendimus kaltinamiesiems aktualiu klausimu, įdėjo po 500 Eur. Nė vienas iš E. atstovų nenurodė, jog po susitikimo iš pasitarimų kambario būtų išėjęs vienas V. G., tai neginčytinai paneigia pastarojo atkakliai tvirtinamą versiją, jog po susitikimo jam spontaniškai kilo mintis padėką E. darbuotojams išreikšt pinigais bei pats vienas juos sudėjo į dovanų maišelius. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių V. G., pasibaigus susitikimui, neturėjo jokios realios galimybės vienas įdėti pinigus į dovanų maišelius, nes, kaip nurodo visi liudytojai, jis vienas nebuvo pasišalinęs iš pasitarimų patalpos. Pažymėtina ir tai, kad klausimų sprendimas įmonėje pinigine išraiška V. P. ir (ar) K. B. iniciatyva yra įprastas reikalas. Netiesioginiai įrodymai sudaro logiška grandinę, patvirtinančią, kad kaltinamųjų V. P., K. B. bei V. G. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai. Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad V. P., K. B. ir V. G. davė kyšį (pinigus, maisto produktus bei vyno butelį) valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – E. atstovams, siekdami juos paveikti, kad pastarieji teisėtai veikdami, vykdydami įgaliojimus, priimtų kaltinamiesiems pageidaujamą sprendimą dėl E. investicinio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. Kaltinamieji V. P. ir K. B. žinojo apie pinigus, įdėtus į dovanų maišelius, skirtus E. atstovams, suprato, kad jie duodami tikslu paveikti pastaruosius, kad šie, vykdydami įgaliojimus, priimtų kaltinamiesiems palankų sprendimą dėl požeminių elektros linijų tiesimo aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir norėjo taip veikti. Teismo padarytos išvados, kad K. B. ir V. P. veiksmuose nėra būtinojo BK 227 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio kaltės – tiesioginės tyčios, atmestinos kaip neatitinkančios byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
5.8 Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios – esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156- 699/2018). Kaltinamieji veikė bendrai, siekdami vieningo tikslo – padaryti poveikį E. atstovams, kad šie priimtų palankų sprendimą kaltinamiesiems dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo, kuriuo požeminės elektros linijos būtų tiesiamos aplink visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dar toliau, o ne nuo UAB „T.I.“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos. Kaltinamieji siekė tokio E. sprendimo, nes priėmus jį visus šio projekto darbus (projektavimo ir elektros linijų tiesimo) savo lėšomis turėtų atlikti E.. Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad visi kaltinamieji 2018-12-04 susitikimo su E. atstovais metu buvo aktyvūs pokalbio dalyviai, kurių pagrindinis tikslas – įmonei palakaus E. sprendimo priėmimas. Inkriminuojant bendrininkavimo požymį, visiškai nesvarbu, kuris iš bendrininkų atliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus alternatyvius veiksmus, svarbu atliktų veiksmų bendrumas ir bendras tikslas siekiant norimo rezultato, todėl atmestinas teismo teiginys, kad, nenustačius kitų kaltinamųjų dalyvavimo įdedant pinigus į dovanų maišelius fakto, dėl to teismas galėtų daryti tik prielaidas, ši aplinkybė laikytina neįrodyta, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kvalifikuojant papirkimą bendrininkų grupėje juridinės reikšmės neturi tai, kad vieni iš bendrininkų nedalyvavo atliekant tam tikrus nusikalstamus veiksmus (šiuo atveju, nedalyvavo įdedant pinigus į maišelius, perduotus E. atstovams). Kaip minėta, svarbu asmens suvokimas kad nusikalstami veiksmai yra atliekami kartu su kitais asmenimis, siekiant bendro tikslo, kuris šioje byloje įrodytas, todėl visų kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip padaryti veikiant bendrininkų grupe.
Žemesnės instancijos teismas
5.9 Dėl bausmės skyrimo V. G. atkreipė dėmesį į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia. Darydamas jam inkriminuotą nusikaltimą V. G. aktyviai veikė bendrininkų grupe kartu su V. P. ir K. B.. Už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė teismo skirti V. G. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą gali būti skirta nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda. Prašoma skirti 500 MGL (25 000) bauda yra artima švelniausiai galimai skirti baudai už V. G. inkriminuoto nusikaltimo padarymą. Teismas, nepagrįstai pašalinęs V. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupe, paskyrė jam 300 MGL (15 000 eurų) baudą, kuri laikytina per maža, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes. Teismas, išteisindamas V. P. ir K. B. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, padarė nepagrįstas išvadas, kad jų veiksmuose nėra būtinojo subjektyviojo šios nusikalstamos veikos požymio kaltės (tiesioginės tyčios), todėl teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei V. P. ir K. B. pripažintini kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 1 dalyje, o V. G. už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 500 MGL dydžio bauda.
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintųjų V. P. ir K. B. bei nuteistojo V. G. gynėjas advokatas D. Raulušaitis prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad prokurorės netiesioginiais įrodymais siūlomi laikyti duomenys niekaip nesiejami tarpusavyje, negrupuojami į logines sekas, nepaaiškinama, kokius tarpinius faktus jie pagrindžia ir neatskleidžiama, kaip tokie tarpiniai faktai siejasi su įrodinėtomis šioje byloje aplinkybėmis. Skunde tik išvardijami kai kurie bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys ir dėl jų prokurorei kylančios abejonės, tačiau vien dėl to, kad yra abejonių dėl išteisintųjų kaltės, jie negali būti nuteisti. Pagal nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai ir tokių abejonių nepašalinus jie negali būti nuteisti.
27.1. Nepagrįsti prokurorės argumentai, kad teismas turėjo įrodymais laikyti STT pareigūnų E. I. ir J. L. parodymus apie apklausos metu V. G. išsakytą frazę, kad jis yra tik inžinierius ir „tokių klausimų“ nesprendžia. Nuosprendyje teisingai nurodoma, kad aptariama frazė buvo pasakyta ne apklausos metu, nedalyvaujant gynėjui, be to, jos turinys gali būti aiškinamas nevienareikšmiškai. Vertinat paminėtų STT pareigūnų parodymų patikimumą, pastebėtina ir tai, kad V. G. įteikus pranešimą apie įtarimą buvo surašytas įtariamojo apklausos protokolas, tačiau jame nėra jokių įrašų apie aptariamus V. G. teiginius. STT pareigūnų E. I. ir J. L. tarnybiniai pranešimai buvo surašyti, praėjus pusei metų po juose aprašomų įvykių, tik prieš pat ikiteisminio tyrimo pabaigą. V. G. STT ikiteisminio tyrimo pareigūno J. L. buvo apklausiamas ir 2019 m. sausio 24 d., t. y. praėjus 14 dienų, po to, kai, pasak J. L., pasakė aptariamą frazę, tačiau šios apklausos metu V. G. klausimai apie tai nebuvo užduodami. Apie aptariamuose tarnybiniuose pranešimuose minimas aplinkybes V. G. buvo paklaustas tik paskutinės jo apklausos, atliktos paskutinę ikiteisminio tyrimo dieną, metu. V. G. apklausiamas teisme teigė nepamenantis, kad su tyrėjais vyko kokie nors pokalbiai apie įteikto pranešimo apie įtarimą esmę. Jis buvo aiškiai apsisprendęs tą dieną tik paimti pranešimą apie įtarimą, o parodymus duoti vėliau, dalyvaujant gynėjui. Pasak V. G. pas tyrėjus jis užtruko tik 3-5 minutes. Po to, kai V. G. išreiškė pageidavimą parodymus duoti dalyvaujant gynėjui, tyrėjų veiksmai, mėginant iš jo išgauti paaiškinimus apie vienas ar kitas bylai reikšmingas aplinkybes, laikytini neteisėtais.
27.2. V. G. nuosekliai teigė, kad bendrovių vadovų palankumo siekė, mėgindamas kuo geriau įvykdyti jo atsakomybei priskirtas funkcijas, todėl jam buvo svarbu turėti gerus santykius su E. darbuotojais, kad efektyviau vykdytų savo funkcijas, taip užsitikrindamas galimybę dar keletą metų padirbėti bendrovėje. V. G. niekada nesakė, kad jis bendrovių vadovų palankumo siekė būtent dėl pinigų įdėjimo į E. darbuotojų dovanų krepšelius. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. tikrai yra atsakingas už bendrovės (duomenys neskelbtini) projektus ir yra sulaukęs pensinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), todėl logiška, kad rūpinosi savo darbo vieta ir siekia dirbti kuo geriau.
27.3. Prokurorės nuomone, bendrininkų tikslas buvo paveikti E. darbuotojus, kad šie priimtų palankų sprendimą, t. y. kad požeminės elektros linijos būtų tiesiamos aplink visą žemės sklypą, o ne nuo UAB “T.I.” vykdomo projekto metu sukabeliuotos atkarpos. Skunde netiksliai ir nekorektiškai remiamasi liudytojų E. V., R. G. ir J. A. parodymais, kad neva buvo išreikštas prašymas, jog projektas būtų vykdomas, liniją tiesiant aplink žemės sklypą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausiami E. darbuotojai, dalyvavę susitikime, nenurodė, kad UAB “T.I.” vadovai mėgino kaip nors paveikti jų sprendimus ar prašė jų kokio nors konkretaus veikimo varianto. E. darbuotojai parodė, kad išteisintieji ir nuteistasis tik teiravosi apie E. vykdomo investicinio projekto eigą, vykdymo terminus, apie savo pačių suprojektuotos per jų sklypą einančios elektros linijos prijungimą. Tuo metu, kai vyko pasitarimas, visos kylančios problemos dėl antžeminės elektros linijos demontavimo buvo jau išspręstos – UAB “T.I.” savo lėšomis buvo užsakiusi jos demontavimo projektą, kuris artimiausiu metu turėjo būti vykdomas. E. planuojamas investicinis projektas, elektros liniją tiesiant šalia UAB “T.I.” sklypo, išteisintiesiems ir nuteistajam buvo įdomus tik informaciniu požiūriu. Pagal UAB “T.I.” sklype planuojamų statybų terminus, šių statybų kaip nors sieti su E. investicinio projekto vykdymo terminais nebuvo jokių galimybių. Nei vienas iš susitikime dalyvavusių E. darbuotojų neturėjo jokių įgaliojimų priimti kokius nors sprendimus dėl aptariamo investicinio projekto vykdymo. Kai kurie iš jų net nesuvokė jo esmės (S. L.). Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės atstovai suprato susitikime dalyvavusių E. darbuotojų įgaliojimų apimtį. Teisme apklausiami E. darbuotojai R. G. ir J. A. parodė, kad prieš susitikimą visi E. darbuotojai prisistatė ir nurodė savo atsakomybių sritis. E. darbuotojai parodė, kad jie neturėjo jokių įgaliojimų spręsti dėl aptariamos elektros linijos tiesimo būdo, krypčių ar terminų.
27.4. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino nuoseklių liudytojų S. L., E. V., R. G. bei J. A. parodymų, kad po susitikimo išteisintieji ir nuteistasis kartu išėjo iš patalpos, kurioje vyko susitikimas, ir po kurio laiko grįžo su dovanų maišeliais. Prokurorė kritikuoja, teismo sprendimą atmesti R. G. parodymus, kad po susitikimo iš patalpos išėjo tik išteisintieji, o V. G. padėjo E. darbuotojams apsirengti paltus. Iš tikrųjų nuosprendyje paminėtų liudytojų parodymai yra aptarti ir įvertinti (27 psl.). Nuosprendyje teisingai nurodoma, kad vertinant paminėtų liudytojų parodymus galima daryti tik prielaidą, kad iš patalpos, kurioje vyko susitikimas, išteisintieji ir nuteistasis išėjo visi kartu, tačiau vien tai savaime nepatvirtina fakto, kad būtent tuo metu į dovanų maišelius buvo dedami pinigai. Nesant jokių kitų duomenų, kad išteisintieji žinojo, jog į dovanų maišelius buvo įdėti pinigai, tokia išvada laikytina neabejotinai teisinga. Prokurorė, kritikuodama nuosprendį, pati elgiasi nenuosekliai. Iš Skundo turinio negalima suprasti, kurių liudytojų parodymais ji siūlo remtis: S. L., E. V. ir J. A. parodymais, kad išteisintieji ir nuteistasis išėjo kartu ar R. G. parodymais, kad išėjo tik išteisintieji, o V. G. pasiliko (beje, atsakydama į klausimus ši liudytoja teigė, kad neatsimena kokia tvarka išteisintieji ir nuteistasis išėjo iš patalpos).
27.5. Prokurorė nepagrįstai teigia, kad V. G. parodymai, jog jis į dovanų maišelius sudėjo asmeninius pinigus yra neįtikinami, nes nelogiška, jog jis nusprendė E. darbuotojams atiduoti beveik visą savo mėnesio atlyginimą. Ji taip pat netiki V. G. parodymais, kad šie pinigai buvo skirti jo vaikams, tačiau nenurodoma, kokių bylos duomenų ar kitų aplinkybių pagrindu prokurorė susidarė tokią nuomonę, todėl gynėjas negali teikti konstruktyvių teisinių argumentų.
27.6. Skunde nurodoma, kad telefoninio pokalbio tarp išteisintųjų metu, V. P. užsiminė apie eurų įdėjimą į dovanas rangovo darbininkams, tačiau aptariamas pokalbis vyko gerokai vėliau, nei tiriami įvykiai, todėl niekaip negali būti su jais siejamas. Iš pokalbio konteksto akivaizdu, kad kalbama apie kalėdines dovanas ir neužsimenama apie siekį ką nors tokiu būdu paveikti. Pokalbio metu buvo kalbama apie dovanas rangovo mechanizatoriams, t. y. asmenims, kurie net teoriškai negali priimti jokių sprendimų naudingų išteisintiesiems. Pastebėtina tai, kad jokiais teisės aktais nėra draudžiama vienam privataus ūkio subjekto atstovui duoti piniginę dovaną kito privataus ūkio subjekto atstovui, atliekančiam tik techninio pobūdžio funkcijas. Apariamas telefoninis pokalbis neturi jokio ryšio su nagrinėjama nusikalstama veika ir negali būti vertinamas, kaip pagrindžiantis išteisintųjų ketinimus atlikti neteisėtus veiksmus. Gynėjas pastebi, kad pakankamai ilgą laiko tarpą ikiteisminio tyrimo pareigūnams kontroliuojant išteisintųjų ir nuteistojo telefoninius pokalbius, nebuvo gauta jokios informacijos apie jų neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismui konstatavus, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė vienas, nebuvo jokio pagrindo inkriminuoti sunkinančią aplinkybę – bendrininkavimą.
Įrodymų tyrimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
29. Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė pateikė iš E. gautą papildomą informaciją (.t.8, b.l. 74-194). E. atsakyme paaiškinama, kad investicinis projektas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) E. (duomenys neskelbtini) direktorių nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą šis projektas į bendrovės planuojamus rekonstruoti metinius objektų sąrašus buvo įtrauktas 2017 metais. E. (duomenys neskelbtini) projekto vadovas J. A. buvo paskirtas objekto Nr. (duomenys neskelbtini) projekto vadovu. Objekto vykdymas pradedamas nuo projektavimo, todėl 2017-08-03 J. A. pakeitė šio objekto būseną iš „Objektas sukurtas“ į „Rengiamas projektas“ ir perdavė užsakymą projektuotojui UAB“J.“ projektavimo darbams atlikti (t.8, b.l. 74). Nepavykus įgyvendinti 2017 metais, šis objektas buvo perkeltas į 2018 metų sąrašą. J. A., būdamas E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, derino ir vykdė projekto įgyvendinimo kontrolę (organizavo ir koordinavo projektavimo užduotis projektuotojams, derino ir tirtino projektus, rengė užduotis metiniam projektavimui priiminėjo peržiūrėjimui projektavimo įmonių parengtus objektų projektus kontroliavo priimtų techninių sprendimų atitikimą Bendrovės nustatytiems techniniams reikalavimams, tikrino parengtas projektų sąmatas, teikė pastabas projektuotojui, bendradarbiavo su projektuotoju, rangovu, klientu viso propjekto įgyvendinimo metu ir t.t.)..(t.8, b.l.75). Veikdamas jam priskirtų funkcijų ribose J. A. nuo 2017-04-20 iki 2019-03-26 kontroliavo projektuotojo darbą pagal objektą Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: derino kabelių klojimo trasą, teikė pastabas dėl projekto techninių sprendimų, sprendė kitas sprojektavimo metu iškilusias problemas. (t.8, b.l.75(3.1 punktas).S. L. nuo 2018-05-14 dirbo (duomenys neskelbtini) projektų vadove, o nuo 2018-11-27 laikinai vykdė (duomenys neskelbtini) vadove ir buvo atsakinga už visų komandos derinamų ir įgyvendinamų projektų savalaikį įgyvendinimą, projektų įgyvendinimo biudžeto kontrolę, t.y. L. turėjo kontroliuoti, kad objektai būtų įgyvendinami kaip suplanuota. R. G. 2018 metais buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) vadove ir tiesiogiai konkrečių investicinių projektų vykdymo eigoje nedalyvavo, nes šias funkcijas vykdė tiesiogiai projekto vadovas, kuriam priskirtas konkretus projektas. Skyriaus vadovas įsitraukia į konkretaus projekto eigą tuomet, kai atsiranda poreikis spręsti probleminius projekto derinimo ir/ar vykdymo klausimus. Objekto Nr. (duomenys neskelbtini) projektavimo eigoje 2018 metais naujam vartotojui UAB“T.I.“ pateikus paraišką prijungimui prie bendrovės elektros tinklų ir parengus prijungimo projektą, iškilo būtinumas pakeisti šio investicinio projekto techninius sprendinius. R. G. kaip skyriaus vadovė galėjo teikti techninių sprendimų pasiūlymus investicinio projekto korekcijai (t.8, b.l.75, 3.3 punktas). 2018 metais pilnai parengtą ir suderintą su institucijomis ir sklypų savininkais investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo derinti projektų vadovas J. A., o tvirtinti – skyriaus vadovė R. G..(4 punktas). 2018-12-06 projektavimo įmonė informavo E., kad rengiant projektą paaiškėjo, jog yra naujo vartotojo UAB“T.I.“ projektas ir dėl to reikia keisti investicinio projekto Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. rekonstrukcijos projekto kabelių trasą (t.8, b.l. 76). Atsiradus UAB“T.I.“ projektui, iškilo investicinio projekto (duomenys neskelbtini) korektūros klausimas, dėl elektros tinklų perjungimo ir atitinkamų įrenginių sumontavimo pagal naujojo vartotojo parengtą projektą. Patikslinus investicinio projekto (duomenys neskelbtini) sprendinius, buvo derinama kabelių klojimo trasa su žemės sklypų, per kuriuos buvo numatytas trasos klojimas, savininkais. Negavus pastarųjų sutikimų, buvo atsisakyta tos projekto dalies, t.y. palikta ta pati esama oro linija. E. nurodė, kad 2018 metais bendrovės (E.) patvirtintame projektuojamų ir vykdomų objektų sąraše investicinis projektas Nr. buvo. Kadangi užsitęsė projektavimo darbai ir projektas per 2018 metus nebuvo užbaigtas, pasikeitus reitingavimo tvarkai ir E. investavimo kryptims, projektas nebuvo įgyvendintas. (Duomenys neskelbtini) E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovas J. A. yra tas asmuo, kuris derino ir vykdė projekto įgyvendinimo kontrolę ir gali paaiškinti visas konkrečias aplinkybes, susijusias su investiciniu projektu Nr. (duomenys neskelbtini) (t.8, b.l.77, 7 punktas).
30. Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, teismas apklausė visus keturis asmenis – E. darbuotojus, dalyvavusius 2018-12-04 susitikime ir gavusius teisiamųjų „dovanėles“. Atsižvelgdamas į tai, kad visi jie kalbėjo neprisimenantys visų aplinkybių dėl praėjusio laiko tarpo, teismas vertino jų parodymus, duotus teismo posėdžių metu ir ikiteisminio tyrimo metu.
31. Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-07 apklausta liudytoja R. G. aiškino, kad AB „E.“ (toliau – E.) (duomenys neskelbtini) projektų valdymo skyriaus vadove dirba nuo (duomenys neskelbtini). Šiose pareigose dirba pagal darbo sutartį sudarytą tarp jos ir E.. Jos, kaip E. (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovės, pagrindinės pareigos ir atsakomybė yra: elektros ir dujų tinklų plėtra (duomenys neskelbtini); elektros ir dujų tinklo rekonstrukcijos projektai (duomenys neskelbtini). Pagrindinės E. funkcijos yra elektros ir dujų tiekimas, elektros ir dujų įvedimas, elektros ir dujų skirstymo tinklų eksploatavimas, priežiūra, valdymas ir plėtra, jų saugumo ir patikimumo užtikrinimas. Žino, kad 2018 metų spalio mėnesį susitikimas tarp E. ir UAB „T.I.“ atstovų įvyko, nes apie jį jai pasakojo E. K., tačiau ji tame susitikime nedalyvavo. 2018-11-27 gavo elektroninį laišką (jos naudojamas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)) iš E. (duomenys neskelbtini) vadybininkės E. V. (jos naudojamas elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini)). Elektroniniame laiške ši teiravosi apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini), R. G. pastarajai atsakė, kad UAB „T.I.“ dar nėra sumokėjusi E. įmokos, todėl šis projektas nėra pradėtas vykdyti. Dėl investicinio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ji atsakė, kad nėra priimtas sprendimas E. strategijoje, ar jis bus įgyvendintas. Tada E. V. paaiškino, kad UAB „T.I.“ domisi šiais projektais ir turi klausimų dėl jų, pasiūlė suorganizuoti susitikimą su UAB „T.I.“ atstovais bei paklausė, kas šiame susitikime iš E. (duomenys neskelbtini) skyriaus dalyvautų; ji - R. G. atsakė, kad dalyvautų (duomenys neskelbtini) projektų vadovas J. A. ir ji. Apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad UAB „T.I.“ yra suplanavusi statyti (duomenys neskelbtini) paskirties pastatus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pro tą žemės sklypą, kuriame yra suplanuoti statyti statiniai, yra nutiesta aukštos įtampos antžeminė elektros kabelių oro linija; po nutiesta antžemine elektros kabelių oro linija statyti statinių negalima. Todėl UAB „T.I.“ yra pateikusi E. projektą, kuriame yra numatyta, kad vietoje, kurioje stovėtų minėti - būsimi pastatai, būtų nutiesta nauja požeminė kabelių linija ir statoma modulinė transformatorinė, o oro linija būtų demontuota. Projektą Nr. (duomenys neskelbtini) parengė UAB „T.I.“ (ar jų pasamdytas projektuotojas), o darbus vykdytų E.. Pagal numatytą E. tvarką, verslo klientas, šiuo atveju UAB „T.I.“, sudarius sutartį su E., turėtų sumokėti 40 procentų darbų kainos, o E. padengtų 60 procentų darbų kainos. Verslo klientas (šiuo atveju UAB „T.I.“) minėtą sumą (40 procentų darbų vertės) turi sumokėti E. prieš pradedant projekto darbus. Atkreipė dėmesį, kad UAB „T.I.“ iki 2018-12-04 susitikimo nebuvo sudariusi sutarties su E. ir sumokėjusi minėtų 40 procentų darbų vertės. Apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad E. yra atidavusi užduotį projektuotojui parengti oro linijos rekonstrukcijos projektą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Projektuotojo buvo pateiktas sprendinys nutiesti požeminį kabelį aplink žemės sklypą ir demontuoti oro kabelius einančius per šį žemės sklypą. Gavus informacijos, kad UAB „T.I.“ yra parengtas projektas Nr. (duomenys neskelbtini), projektuotojas pateikė naują sprendinį, jog kabelių linijos rekonstrukciją (nutiesti požeminį kabelį ir demontuoti antžeminius oro kabelius) reiktų tęsti nuo UAB „T.I.“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos, o ne aplink paminėtą žemės sklypą. Šį projektą parengė E. konkurso būdu parengtas projektuotojas ir rangovas, tad, teoriškai, UAB „T.I.“ šis projektas neturėtų būti aktualus. Kita vertus, jeigu E. patvirtintų sprendinį tiesti požemines elektros linijas aplink sklypą, o ne nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos, tai tokiu būdu visus šio projekto darbus (projektavimo ir elektros linijų tiesimo) savo lėšomis turėtų atlikti E.. Abu tie projektai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo planavimo stadijoje ir sprendimai dėl jų dar nebuvo priimti. 2018-12-04 ji, su kolega J. A. ir (duomenys neskelbtini) vadovė S. L. tarnybiniu automobiliu „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į UAB „T.I.“ administracines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Nebuvo planuota, jog į šį susitikimą vyks S. L., tačiau ši, sužinojusi, kad toks susitikimas vyks, pati pasiprašė leisti jame dalyvauti, kadangi ji neseniai buvo pradėjusi laikinai eiti (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas ir norėjo susipažinti su darbo specifika bei įgauti patirties. Su jomis kartu E. V. nevyko; ji atvyko atskirai tarnybiniu automobiliu (markės, modelio ir valstybinio numerio šio automobilio ji nežino). UAB „T.I.“ susitiko su UAB „T.I.“ vadovu V. P., UAB „T.I.“ vyr. inžinieriumi V. G. ir dar vienu UAB „T.I.“ atstovu, kurio vardo ir pavardės ji nepamena. Susitikus su jais E. V. V. P. įteikė dovanų maišelį su E. reprezentacinėmis dovanomis. Prieš pradedant pokalbį susirinkimų kambaryje, apsikeitė vizitinėmis kortelėmis. R. G. savo korteles įteikė V. P. ir V. G.. Prieš pradedant pokalbį E. V. paprašė jų (jos, J. A. ir S. L.) prisistatyti ir papasakoti apie savo darbines funkcijas, kompetencijas ir t. t., kas nėra įprasta tokiuose susitikimuose. Vėliau buvo kalbama apie minėtus projektus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) jie šiems paaiškino, kad UAB „T.I.“ dar nėra įmokėjusi 40 procentų projekto darbų vertės ir nesudariusi sutarties su E., tad dėl šio projekto nėra priimtas sprendimas. Sudarius sutartį su E. ir sumokėjus minėtus 40 procentų darbų sumos, E. per devyniasdešimt dienų atliktų darbus. Vėliau jie - teisiamieji klausinėjo apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kas jai buvo keista, nes tai E. projektas ir UAB „T.I.“ nėra susijusi su šiuo projektu. Iš kur jie žinojo apie šio projekto detales, jai nežinoma. Jai taip pat pasirodė keista, kad UAB „T.I.“ atstovai žinojo daug detalių apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad UAB „T.I.“ bandė juos įtikinti, kad E. turėtų vykdyti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesdama kabelį aplink žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), o ne nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos. Jie paaiškino, kad dar nėra priimti sprendimai dėl minėto projekto Nr. (duomenys neskelbtini), nes E. strategijoje dar nėra priimtas sprendimas ar šis projektas bus įgyvendinamas. Jie prašė infornmuoti, kai bus priimtas sprendimas dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Baigiantis susitikimui UAB „T.I.“ atstovai pradėjo klausinėti apie jų darbo specifiką, priimamus sprendimus ir pan., kas taip pat yra visai neįprasta tokio pobūdžio susitikimuose. Susitikimas truko maždaug nuo 10.30 val. iki 11.30 val. Pasibaigus susitikimui minėti UAB „T.I.“ atstovai (V. P., V. G. ir kitas asmuo, kurio nepamena vardo ir pavardės) netikėtai greitai paliko patalpą ir jie (R. G., J. A., S. L. ir E. V.) liko vieni patalpoje, kur vyko susitikimas. Tada jie išėjo į bendrą patalpą (vestibiulį), kurioje yra administratorės darbo vieta. Jiems būnant šioje patalpoje į ją įėjo minėti UAB „T.I.“ atstovai (V. P., V. G. ir kitas asmuo, kurio nepamena vardo ir pavardės) su dovanų krepšeliais. Jai rudos ir geltonos spalvų maišelį įteikė V. P.. J. A., S. L. ir E. V. taip pat įteikė panašius dovanų krepšelius kiti UAB „T.I.“ atstovai (V. G. ir kitas asmuo, kurio nepamena vardo ir pavardės), tačiau kuris būtent UAB „T.I.“ atstovas įteikė krepšelius J. A., S. L. ir E. V., tai ji nematė. Gavusi dovanų maišelį iš V. P. to nesureikšmino, manė, kad ten reprezentacinės dovanos. Kita vertus, maišelis pasirodė gan sunkus, tad tai šiek tiek įtarimų jai sukėlė. Be to, nori paaiškinti, kad pagal E. vidinę tvarką, jeigu dalykinių susitikimų metu yra gaunamos brangesnės dovanos (ne reprezentaciniai tušinukai, kalendoriukai, pakabukai ir pan.), jos turi būti perduotos E. (duomenys neskelbtini) skyriui, kuriame yra įvertinamos šios dovanos ir grąžinamos asmenims, kurie įteikė dovanas E. atstovams. Tiesą pasakius, detalių, kaip E. (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistai vertina dovanas, ir kokiais atvejais grąžina, tai ji nežino. Tad priėmusi maišelį su dovanomis iš V. P. žinojo, kad, jeigu jame bus brangesnės dovanos (alkoholio buteliai ar pan.), ji jas pateiks E. (duomenys neskelbtini) skyriui. Nors tuo metu maišelio turinio ji nepatikrino. Taigi, paėmę maišelius su dovanomis išėjo iš UAB „T.I.“ patalpų ir nuėjo prie automobilių, kuriais atvyko. Ji, J. A. ir S. L. maišelius sudėjo į automobilį „VW JETTA“, kuriuo atvyko, o E. V. savo maišelį įsidėjo į savo automobilį. Taip ir išsiskyrė su E. V.. Jie (R. G., J. A. ir S. L. nuvyko į E. patalpas (adresu (duomenys neskelbtini)), į savo darbo vietas, toliau tęsti suplanuotų darbų. Atvažiavę prie E. pastato dovanas paliko automobilio bagažinėje nepatikrinę kas iš tiesų yra maišeliuose. Prisimena, kad tą dieną (2018-12-04) darbe užtruko, darbą baigė apie 19.00 val. Dovanų maišeliai (kuriuos jai, J. A. ir S. L. įteikė UAB „T.I.“ atstovai) taip ir liko jos naudojamame automobilyje „VV JETTA“. Baigusi darbą važiavo tiesiai į namus. Pasistačiusi automobilį stovėjimo aikštelėje, ji pasiėmė iš automobilio bagažinės jai įteiktą rudai geltonos spalvos maišelį ir parsinešė į namus. Kiti maišeliai (skirti J. A. ir S. L.) liko automobilio bagažinėje. Namuose išėmė iš jo buvusią dovanų dėžę, pamatė, kad jos viduje yra alkoholio butelis, tad iš karto suprato, kad ją reiks pateikti E. (duomenys neskelbtini) skyriui. Tada išėmė kalendorių ir pamatė, kad maišelyje dar yra violetinė atvirutė. Paėmusi atvirutę pamatė, kad joje yra 100 eurų ir 200 eurų kupiūros, iš viso 500 eurų. Pamačiusi, kad maišelyje buvo pinigai (500 eurų) iš karto paskambino (iš savo tarnybinio telefono numerio (duomenys neskelbtini)) E. (duomenys neskelbtini) direktoriui O. M. ir paaiškino visas susitikimo UAB“T.I.“. aplinkybes. Po to ji parašė elektroninį laišką smulkiai išdėstydama susitikimo su UAB „T.I.“ atstovais, dovanų maišelio gavimo ir pinigų (500 eurų) radimo aplinkybes. Maišelis su minėtais daiktais ir pinigais liko pas ją namuose per naktį, o kitos dienos ryte (2018-12-05) ji nusinešė minėtą maišelį ir įdėjo į automobilio „VW JETTA“ bagažinę prie J. A. ir S. L. skirtų maišelių. Kitą dieną visus tris maišelius iš automobilio bagažinės juos nunešė J. Š. į jo kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini). J. Š. apžiūrėjo trijuose maišeliuose esančius daiktus. Matė, kad viename maišelyje (raudonos spalvos) yra tokia pat dovanų dėžutė su alkoholio buteliu, kalendorius, kaip buvo ir jai skirtame maišelyje, ir pinigai atvirutėje (nematė kokia suma buvo atvirutėje). Kiek pamena, šis maišelis buvo skirtas J. A.. Kitame maišelyje, skirtame, S. L., kuris išsiskyrė iš visų, nes buvo plastikinis (paprastas ne dovanų maišelis). Jame buvo tik alkoholio butelis, saldainių dėžutė ir kalendorius. Pinigų jame nebuvo. Taip pat J. Š. paaiškino, kad dovanų maišelį 2018-12-04 iš UAB „T.I.“ atstovų gavo ir E. V.. Minėtus maišelius ji paliko pas J. Š. kabinete. Tuo jų susitikimas su J. Š. jo kabinete ir pasibaigė. UAB „T.I.“ vadovą V. P. pirmą kartą pamatė per 2018-12-04 susitikimą, prieš tai nėra su juo bendravusi. Taip pat ir kitus UAB „T.I.“ atstovus (V. G. ir kitą asmenį, kurio nepamena vardo ir pavardės) ji matė pirmą kartą. Kitų asmenų, kurie dirbtų šioje įmonėje ji nepažįsta. Papildomai apklausiama R. G. dėl investicinio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad šio projekto vadovas yra E. (duomenys neskelbtini) vadovas J. A.. Šį projektą rengia E. metinis projektuotojas UAB „J.“ pagal E. pateikta užduotį. Sprendimus dėl šio projekto (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kompetenciją priimtų bei šį projektą tvirtintų J. A.. Iškilus problemoms, ar kažkokiems klausimams dėl šio projekto, prieš priimdamas sprendimus J. A. juos neretai derina su ją - R. G., kaip E. (duomenys neskelbtini) skyriaus vadove. Tuo metu dar nebuvo priimtas sprendimas, ar projektas Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai, E. bus vykdomas. Sprendimą dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo priimtų E. (duomenys neskelbtini). E. būna atvejų, kai parengtų projektų vykdymas atidedamas keletui metų, ar priimamas sprendimas nevykdyti kažkokio projekto. Dėl 2018-12-04 susitikimo su UAB „T.I.“ atstovais V. P., R. G. ir asmeniu, kurio vardo nepamena, papildomai gali paaiškinti, kad jiems išėjus iš minėtos patalpos ir leidžiantis laiptais iš trečio aukšto žemyn, E. V. pasakė, kad šių dovanų maišelių jie nesineštų į savo darbo vietas. Kodėl šių maišelių jie neturėtų neštis į savo darbo vietas, E. V. nepaaiškino. Taip pat prisimena, kad išėjus iš UAB „T.I.“ pastato E. V. paklausė, ar jie žino, kada bus aišku, ar projektas Nr. (duomenys neskelbtini) bus vykdomas. Taip pat, ji paklausė, ar, jeigu bus priimtas sprendimas projekto Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti, jie turi galimybę pakeisti šį sprendimą. R. G. atsakė, kad nežino kada bus priimtas sprendimas dėl šio projekto ir paaiškino, kad sprendimą dėl šio projekto vykdymo ar nevykdymo priima E. (duomenys neskelbtini), todėl E. (duomenys neskelbtini) priimto sprendimo pakeisti negali. (t. II, b. l. 9-12, 1-7).
32. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. savanoriškai pateikė: 1. UAB „T.“ generalinio direktoriaus V. P. vizitinę kortelę. Kortelės vienoje pusėje nurodyta: „V. P. Generalinis direktorius (duomenys neskelbtini) Tel. (duomenys neskelbtini), Faks. (duomenys neskelbtini) EI. p.: (duomenys neskelbtini)”. Kortelės kitoje pusėje nurodyta: „V. P. (duomenys neskelbtini) Tel. (duomenys neskelbtini) Fax (duomenys neskelbtini) e - mail: (duomenys neskelbtini)”. 1 vnt. Kortelės kopija pridėta prie baudžiamosios šio apžiūros protokolo. 2. UAB „T.“ vyr. inžinieriaus V. G. vizitinę kortelę. Kortelėje nurodyta: „(duomenys neskelbtini), Tel. +(duomenys neskelbtini) Faks. (duomenys neskelbtini) Mob. tel. (duomenys neskelbtini) EI. p.: (duomenys neskelbtini)“. 1 vnt. Kortelės kopija pridėta prie baudžiamosios šio apžiūros protokolo. 3. 2018-11-28 elektroninis susirašinėjimas tarp E. V., el. p. (duomenys neskelbtini) ir R. G., el. p. (duomenys neskelbtini). Elektroninis laiškas pavadinimu „T. klausimai“, (kopija). 4.E. V. siųstas el. laiškas R. G.; „Laba dieną turiu klausimų dėl projekto (duomenys neskelbtini). Su kuo turėčiau bendrauti? Klausimas dėl (duomenys neskelbtini) ir E. projektuojamos rekonstrukcijos toje pusėje“. 5. R. G. siųstas el. laiškas E. V.; „Sveiki, Klientas, kurį nurodėte nėra apmokėjęs įmokos, tai šio projekto mes dar nevykdome. Tai koks būtų Jūsų klausimas?“. 6.E. V. siųstas el. laiškas R. G.; „Sveiki, klientas nesumoka įmokos, nes nori papildomos informacijos. Kai buvome pas klientą kartu su E. K. 2018.09.20 buvo kalbėta, apie didįjį E. projektą (duomenys neskelbtini), kurio metu bus rekonstruojama linija. Klientas sakė, kad elektros jiems reikia skubiai ir nelauks kol mes atliksime rekonstrukciją. Per kliento sklypą eina oro linija, stovi atramos, kurios bus naikinamos elektros įvedimo metu. Su klientu buvo kalbėta, kad laikinai E. koreguoja rekonstrukcijos projektą, jų liniją einančią per sklypą paliks kaip yra numatyta ir nežada jos atjungti. Man reikia nuraminti klientą, gal net dar kartą pas juo nuvykti su kažkuo, kas atsakingas už rekonstrukcijos projektą.“ 7.R. G. siųstas el. laiškas E. V.; „Sveiki E. kol kas tikslių rekonstrukcijos planų 2019 2020 metams neturime, todėl kol planas nebus patvirtintas tai geriau klientui nieko nežadėti. Beje, ar linija bus rekonstruojama planuojama remiantis linijos patikimumo metodiką ir mes atsižvelgiam tik į patikimumo rodiklius“. 8.E. V. siųstas el. laiškas R. G.; „Aš suprantu, kad klientui tik reikia, kad vėliau kai jau bus rekonstruojama pagal (duomenys neskelbtini) būtų padaryta taip kaip prižadėjom. Jie iš kažkur labai daug žino apie šį projektą, gal bendrauja su projektuotojais, nežinau. Jie elektrą įsives už tai sumokės, jiems labai yra skubus, tik nenori, kad einanti linija per sklypo vidurį liktų visiems laikams. Gal reikėtų pažiūrėti kaip yra suprojektuota, pateikti jiems schemą, kaip numatyta daryti aplink jų sklypą ir viskas. Jie pasirašo, susimoka ir dirbam. Mūsų projektas gali būti vykdomas ne būtinai 2019 ar 2020, tik reikia aiškumo, kaip suprojektuota.“(t.2, b.l.13-46).
Žemesnės instancijos teismas
33. R. G. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad ji dirbo iki 2019 metų AB“ E.“(toliau – E.) skyriaus vadove. Abu projektus, dėl kurių domėjosi teisiamieji, turėjo tvirtinti jos skyriaus (komandos) darbuotojai. Ji pati tvirtindavo tik tuos projektus, kurių vertė viršijo 50000 eurų. Jeigu projektas būdavo mažesnės vertės, tai jį tvirtindavo projekto vadovas ir komandos vadovas; ji tokio projekto netvirtindavo. Šį kartą (nagrinėjamu atveju) projektas (duomenys neskelbtini) buvo didelės vertės, todėl ji būtų turėjusi tvirtinti šį projektą. Be jos parašo projektas nebūtų realizuojamas. Patvirtina, kad ji dalyvavo susitikime su UAB „T.“ atstovais ir gavo iš įmonės direktoriaus – V. P. dovanėlę. Jos darbuotojams dovanėles įteikė kiti minėtos bendrovės darbuotojai. Atvykdami į UAB „T.“ jie taip pat atsivežė simbolinę dovanėlę nuo E. (vieną dovanėlę). Gautą dovaną ji parsivežė į namus ir namuose vakare ją apžiūrėjo. Maišelyje buvo saldainiai, vyno butelys, užkandžiai, o ant dugno rado vokelį su pinigais. Kai atvyko į UAB „T.“ ir susėdo prie stalo, K. B. jų paprašė prisistatyti ir įvardinti kiekvieno kompetencijos ribas, ką jie ir padarė, t.y. prisistatė ir paaiškino savo darbines funkcijas. Buvo ruošiamas UAB „T.I.“ (toliau–bendrovė) elektros linijos rekonstrukcijos projektas; šis projektas nebuvo patvirtintas ir buvo nukeltas neribotam laikui. UAB „T.I.“ inicijavo susitikimą dėl minėto projekto aptarimo. Apie organizuojamą susitikimą ji sužinojo iš savo darbuotojų ir nusprendė vykti su kitais kolegomis. Kaip vadovaujanti darbuotoja dalyvavo ji ir laikinai einanti pareigas (duomenys neskelbtini) vadovė S. L.. Su bendrovės atstovais kalbėjosi apie galimus elektros linijos rekonstrukcijos realizavimo būdus, bendrovė norėjo, kad E. prisidėtų prie rekonstrukcijos finansiškai, toks buvo susitikimo tikslas - būtent perspektyva dėl galimo minėto E. teigiamo sprendimo dėl dalyvavimo bendrovės elektros linijos rekonstrukcijoje, kad atvykę E. darbuotojai kažkaip įtakotų jiems palankų sprendimą. Bendrovė norėjo, kad po elektros linijos rekonstrukcijos elektros linija būtų visa sukabeliuota ant bendrovei priklausančio sklypo ribos, kad elektros linija būtų iškelta iš jų sklypo, nebūtų kaip oro linija. Toks projektas tuo metu buvo paruoštas, bet iš E. pusės dar nebuvo patvirtintas. Realybėje elektros linijos yra skirtingos, vienos genda greičiau, kitos genda lėčiau. Todėl investiciniai planai keisdavosi dėl objektyvių priežasčių. Jeigu E. matydavo, kad tam tikrų elektros linijų rekonstrukcija yra labiau prioritetinė, tai investicinis planas galėjo būti keičiamas. Viskas priklausė nuo biudžeto. Tuo metu E. galėjo svarstyti į kurią kitą liniją investuoti lėšas, kurios linijos rekonstrukciją vykdyti greičiau. Pasibaigus susitikimui, bendrovės atstovai išėjo iš kabineto, o jie - E. atstovai liko susitikimo kambaryje. Jie apsirengė, laukė progos atsisveikinti ir išėjo į koridorių. Tuomet ten pasirodė ir bendrovės atstovai su dovanėlėmis. Dovanos buvo įteiktos kiekvienam asmeniškai. Kiek ji gali prisiminti, pasibaigus susitikimui, iš susitikimo kambario išėjo du bendrovės atstovai, o V. G. pasiliko su jais. G. išlydėjo juos į koridorių, o po to pasirodė ir kiti bendrovės atstovai su dovanėlėmis. V. G. įteikė jai dovanėlę. Kaip E. atstovai susitikime dalyvavo ji, S. L., E. V., J. A.. S. L. tuomet buvo laikinai vykdanti (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas vadovė ir jos – G. pavaldinė. S. buvo atsakinga už pirminį projekto paruošimą. E. V. buvo (duomenys neskelbtini) vadybininkė, buvo atsakinga už UAB „T.“ kaip už klientą, tikėtina, kad ji buvo su projektu susipažinusi. Jos funkcijos – suprasti kliento poreikį ir E. įgyvendinimo galimybes, pristatyti E. kliento poziciją. J. A. buvo projektų vadovas, atsakingas už šio projekto tvirtinimą ir įgyvendinimą. Visi šie dalyvavę E. darbuotojai būtų turėję pristatyti jai - R. G. tą projektą, jeigu jis būtų buvęs tvirtinamas; kadangi projekto realizavimas buvo nukeltas, ji to projekto nematė. Susitikimo tikslas buvo aptarti nutrauktą, nepatvirtintą E. projektą. Investicinius planus tvirtindavo atskiras skyrius, kuris pagal E. strategiją išreitinguodavo elektros linijas. Jie paprastai neteikdavo informacijos, tačiau investicinis planas su jais būdavo derinamas, nes jie buvo atsakingi už visą (duomenys neskelbtini) rajoną. Su UAB“T.I.“ atstovais jie kalbėjosi apie jiems rūpimo projekto galimus scenarijus. Ji suprato, kad jie norėjo, kad E. prisidėtų prie elektros linijos rekonstrukcijos ir būtent šis siekis ir buvo susitikimo tikslas, kad jie – E. darbuotojai kažkaip įtakotų jiems palankaus sprendimo priėmimą. UAB“T.I.“ pageidavo, kad kabeliuojama elektros linija eitų ant sklypo ribos, o ne per patį sklypą. Jeigu būtų patvirtintas jiems palankus projektas, visa linija būtų sukabeliuota ant sklypo ribos ir iškelta iš sklypo kaip oro linija. Toks projektas buvo paruoštas, tačiau iš E. pusės dar nepatvirtintas. Projektas buvo nutrauktas mėnuo prieš įvykusį susitikimą UAB“T.I.“ patalpose. S. buvo naujas darbuotojas, galėjo nežinoti detalių, todėl ji G. ir dalyvavo, kad suprastų situaciją ir galėtų ją suvaldyti. Kodėl nebuvo pakviesti asmenys, kurie galėtų spręsti nutraukto projekto atgaivinimo klausimą, ji negali paaiškinti. Tikėtina, kad „T.I.“ nežinojo E. struktūros ir veiklos ypatumų. Susitikimo metu jie pasakė, kad projektas sustabdytas; apie tai ir buvo kalbama susitikimo metu. Buvo kalbama apie tai, kiek mes galėtume pagelbėti tą projektą atgaivinant. Jie kalbėjo apie projekto techninius niuansus, kaip tas projektas galėtų būti įgyvendinamas, tačiau tuo pačiu jie pasakė, kad negali daryti įtakos tvirtinant investicinį planą.2018 m. gruodžio mėnesį nebuvo patvirtintas 2019 metų investicinis planas, jie žinojo, kad iš investicinio 2019 m. plano UAB“T.I.“ rūpimas projektas tikrai buvo išimtas. Ji nepriima sprendimo dėl investicinio plano, ji tik tvirtina projektą kaip techninį sprendimą, tikrina ar tinkamai paruoštas, ar yra visi būtini leidimai ir pan. Ar projektas buvo sustabdytas prieš jai patvirtinant, ar po to, ji neprisiminė. Atsakydama į gynėjo klausimą, liudytoja teigė, jog būtent G. pasiliko su E. darbuotojais, o kiti du išėjo atnešti dovanėlių. Gal ir klysta, jos nuomone su jais pasiliko G.. Po to P. jai įteikė dovaną, o B. dovaną įteikė S.. Pasilieka prie savo nuomonės, jog dovanėlių atnešti išėjo P. ir B., o G. pasiliko su E. darbuotojais. Atsakydama į prokurorės klausimą, liudytoja paaiškino, kad buvo pirminis projektas, pagal kurį linija turėjo būti kabeliuojama aplink sklypą. Dalis linijos buvo sukabeliuota UAB“T.I.“ iniciatyva, pagal savo projektą. Jeigu E. būtų patvirtinę projektą Nr. (duomenys neskelbtini) vesti liniją aplink sklypą, UAB“T.I.“ neprivalėtų toliau realizuoti savo pasitvirtinto projekto, nes E. būtų tęsę liniją nuo tos atkarpos, kurią jau buvo sukabeliavusi bendrovė „T.I.“. UAB“T.I.“ norėjo, kad pradžioje būtų realizuotas investicinis projektas, o savojo projekto jie matomai nebūtų tęsę. Apie tai buvo kalbama susitikimo metu. UAB“T.I.“ reikėjo ir savojo projekto, nes jiems reikėjo prijungti naują statinį. Susitikimo metu kalbėjo apie tai per kiek laiko, kokiu būtų būtų įgyvendinamas investicinis projektas, jeigu jis būtų įtrauktas į investicinį planą.(t.7, b.l. 119-123).
34. Papildomos apklausos metu apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. G. patvirtino jau anksčiau nurodytas aplinkybes. Projektas Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 metų planuose buvo nurodomas kaip investicinis. J. A. buvo jos pavaldinys ir dirbo su investiciniais projektais. Jos vadovaujamas skyrius ruošdavo projektus, tačiau jie nežinojo ar projektas bus patvirtintas ar nebus patvirtintas; jie to nežinojo. Jie turėdavo sąrašą – informaciją apie tai, kurie projektai tikėtina bus vykdomi; šie byloje minimi abu projektai buvo ruošiami kaip investiciniai. Sprendimas nevykdyti projekto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2019 m. pabaigoje, t.y. buvo nuspręsta, kad šis projektas nebus vykdomas 2020 metais. Už projekto parengimą yra atsakingi skyriaus vadovas ir projektų vadovas, o už projekto biudžetą atsakingi kiti E. skyriai. Ji kaip skyriaus vadovė ir J. A. kaip projektų vadovas buvo atsakingi už inžinerinius sprendimus, nustatant linijų tiesimo vietas, per kurias sklypo ribas bus tiesiama elektros linija ir pan.. Investicinis projektas, tai E. lėšomis vykdomas projektas, siekiant pagerinti elektros tinklo kokybę. Tokių projektų planas yra tvirtinamas metų pabaigoje kitiems metams ( turint omenyje biudžetą, lėšas, reikalingas projektui realizuoti), tuo pačiu galimi variantai, kai metų eigoje tam tikri projektai gali būti ir neįgyvendinami. Tokius sprendimus priima kiti E. padaliniai, priklausomai nuo biudžeto vykdymo ir turimų lėšų. Ji ir jos skyrius šiame procese nedalyvavo. Metų pabaigoje yra tvirtinamas kitų metų planas, gavus projektų sąrašą. Projektus dažniausiai rengia išorinės rangovinės organizacijos, o po to planas tvirtinamas E. viduje projektų valdymo skyriuje, tvirtina projektų vadovas ir skyriaus vadovas (ji ir A.). Patvirtinus projektą vyksta konkursas. Po investicinio planavimo skyriaus sprendimo sukurti objektą, yra rengiamas projekto vykdymo planas, priimami inžineriniai sprendimai. Projektų vadovas duoda užduotį rengti planą, o rangovinės organizacijos paruošia šio projekto vykdymo planą. Projektų vadovas - šiuo atveju J. A. peržiūri projekto planą, tvirtina jį. Priklausomai nuo numatomų šiam projektui investicijų dydžio, toliau šį projekto vykdymo planą tvirtina skyriaus vadovas – šiuo atveju tai turėjo daryti ji – R. G. (derinti turėjo J. A., o ji turėjo patvirtintu tą planą). Jeigu projektuotojas susiduria su tam tikrai sunkumais (negaunami sklypų savininkų sutikimai, nėra servitutų ir pan.), projektuotojas kreipiasi į projektų vadovą dėl projekto tikslinimo. Tuo metu ( susitikimo pas teisiamuosius metu) projektas (duomenys neskelbtini) turėjo tik pirminį planą, galutinis projekto vykdymo planas nebuvo parengtas. Pagal pirminį planą oro linija turėjo būti kabeliuojama pagal sklypo ribas. Pirminio projekto plano ruošimo metu buvo įvykdytas naujo vartotojo projektas ir dalis linijos jau buvo sukabeliuota. Todėl ruošiamas projektas turėjo būti keičiamas ir investicinio projekto (duomenys neskelbtini) dalis turėjo būti tiesiama nuo jau sukabeliuotos linijos dalies. Į susitikimą su teisiamaisiais buvo kviečiamas projektų vadovas ir komandos vadovas; kadangi komandos vadovas tuo metu keitėsi, į susitikimą vyko ji – R. G. (skyriaus vadovė), kaip asmuo, žinantis projekto detales. Ją į susitikimą pakvietė V., kuri buvo kliento – UAB „T.I.“ atstovė. Būtent V. perdavė kliento prašymą susitikti su E. darbuotojais.(t.9, b.l. 192-194).
35. Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-10 apklaustas liudytojas J. A. aiškino, kad AB „E.“ (toliau – E.) (duomenys neskelbtini) projektų vadovu dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų vasario mėnesio. Šiose pareigose dirba pagal darbo sutartį sudarytą tarp jo ir E.. Jo, kaip E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovo, pagrindinės pareigos ir atsakomybė yra: investicinių projektų valdymas; investicinių projektų derinimas; komunikacija su projektų rengėjais ir projektų rangovais ir taip toliau. J. A. tiesioginė vadovė yra E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovė S. L.. E. skyriaus vadovė yra R. G., kuri yra S. L. tiesioginė vadovė. E. centrinės būstinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra E. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini). Yra girdėjęs, kad 2018 metų spalio ar lapkričio mėnesį (tikslios datos nežino) vyko susitikimas tarp E. ir UAB „T.I.“ atstovų. Žino, kad šiame susitikime dalyvavo E. (duomenys neskelbtini) komandos vadovas E. K.. Jis nebuvo kviečiamas į šį susitikimą. Kas tiksliai buvo aptarinėjama šio susitikimo metu, nežino. Kaip supranta, buvo kalbama apie tuos pačius reikalus (projektus), kurie buvo aptarinėjami 2018-12-04 susitikimo metu. 2018-12-04 naudojamame darbiniame elektroniniame pašte (jo naudojamas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)) pamatė, kad yra gavęs elektroninį laišką iš E. (duomenys neskelbtini) vadybininkės E. V. (jos naudojamas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo susirašinėjimas su R. G. dėl susitikimo su UAB„T.I.“ atstovais. Paskaitęs elektroninį susirašinėjimą tarp E. V. ir R. G. pamatė, kad yra suderintas susitikimas su UAB „T.I.“ atstovais 2018-12-04 10.30 val. UAB „T.I.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame turėjo dalyvauti J. A. ir R. G.. R. G. patvirtino, kad toks susitikimas tikrai įvyks ir J. A., R. G. ir S. L. vyks į šį susitikimą. 2018-12-04 susitikimo metu su UAB „T.I.“ atstovais buvo kalbama apie investicinius projektus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad UAB „T.I.“ yra suplanavusi statyti pastatus ((duomenys neskelbtini)) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (adr. tiksliai nepamena). Pro tą žemės sklypą, kuriame yra suplanuoti statyti UAB „T.I.“ statiniai, yra nutiesta aukštos įtampos antžeminė elektros kabelių oro linija. Pagal numatytą tvarką, po nutiesta antžemine elektros kabelių oro linija statyti statinių negalima. UAB „T.I.“ yra pateikusi E. projektą, kuriame yra numatyta, kad vietoje, kurioje stovėtų minėti pastatai, būtų nutiesta nauja požeminė kabelių linija ir statoma modulinė transformatorinė, o oro linija būtų demontuota. Projektą Nr. (duomenys neskelbtini) parengė UAB „T.I.“ (ar jų pasamdytas projektuotojas), o darbus vykdytų E.. Šis projektas (Nr. (duomenys neskelbtini)) E. yra suderintas. Paaiškina, kad pagal numatytą E. tvarką, verslo klientas (šiuo atveju UAB „T.I.“) parengęs projektą ir jį suderinęs su E., turėtų sumokėti 40 procentų darbų kainos ir pasirašyti sutartį su E.. Tada E. pasamdytas rangovas pradėtų darbus, kuriuos turėtų atlikti per 90 dienų. Likusius 60 procentų darbų sumos finansuotų E.. UAB „T.I.“ iki 2018-12-04 susitikimo nebuvo sumokėjusi E. 40 procentų projekto Nr. (duomenys neskelbtini) darbų vertės. Apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad E. yra atidavusi užduotį projektuotojui parengti oro linijos rekonstrukcijos projektą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame žemės sklype, kur turėtų stovėti UAB „T.I.“ pastatai. Projektuotojo buvo pateiktas sprendinys nutiesti požeminį kabelį aplink žemės sklypą ir demontuoti oro kabelius einančius per šį žemės sklypą. Gavus informacijos, kad UAB „T.I.“ yra parengtas projektas Nr. (duomenys neskelbtini), projektuotojas pateikė naują sprendinį, kad kabelių linijos rekonstrukcija (nutiesti požeminį kabelį ir demontuoti antžeminius oro kabelius) būtų tęsiama nuo UAB „T.I.“ projekto Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)metu sukabeliuotos atkarpos, o ne aplink paminėtą žemės sklypą. Šį projektą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) parengė E. projektuotojas ir rangovas. Jeigu E. patvirtintų sprendinį tiesti požemines elektros linijas aplink sklypą, o ne nuo projekto Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) metu sukabeliuotos atkarpos, tai tokiu būdu visus šio projekto darbus (projektavimo ir elektros linijų tiesimo) savo lėšomis turėtų atlikti E.. Projektas (Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) buvo planavimo stadijoje ir sprendimai dėl jo dar nėra priimti, o projektas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) E. yra suderintas, tačiau darbai nepradėti vykdyti dėl to, kad UAB „T.I.“ nėra sumokėjusi E. 40 procentų šio projekto darbų kainos. Paaiškina, kad E. projektuotojui atlikus visus reikiamus darbus ir galutinai parengus projektą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), sprendimą dėl šio projekto sprendinių priimtų jis - J. A. ir R. G.. 2018-12-04 jis (J. A.), su S. L. ir R. G. jos tarnybiniu automobiliu „VW JETTA“, nuvyko į UAB „T.I.“ administracines patalpas, adresu (duomenys neskelntini). Su jais kartu E. V. nevyko. Ji atvyko atskirai tarnybiniu automobiliu „NISSAN LEAF“. Atvykus į UAB „T.I.“ susitiko su UAB „T.I.“ vadovu V. P., UAB „T.I.“ vyr. inžinieriumi V. G. ir dar vienu UAB „T.I.“ atstovu K. B., kurio pareigų nežino, kadangi jis jam neįteikė savo vizitinės kortelės. Susitikus su jais E. V. V. P. įteikė dovanų maišelį, kaip supranta, su E. reprezentacinėmis dovanomis. Prieš pradedant pokalbį susirinkimų kambaryje, apsikeitė vizitinėmis kortelėmis. Jam savo korteles įteikė V. P. ir V. G.. Prieš pradedant pokalbį prisistatė UAB „T.I.“ atstovai V. P., V. G. ir K. B.. E. V. paprašė jo, R. G. ir S. L. prisistatyti ir papasakoti apie savo darbines funkcijas, kompetencijas ir t. t. Vėliau šio susitikimo metu buvo kalbama apie minėtus projektus Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Dėl projekto Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) jiems buvo paaiškinta, kad UAB „T.I.“ dar nėra įmokėjusi 40 procentų projekto darbų vertės ir nėra sudariusi sutarties su E., tad dėl šio projekto nėra priimtas galutinis sprendimas. Sudarius sutartį su E. ir UAB „T.I.“ sumokėjus minėtus 40 procentų projekto Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) darbų sumos, E. per devyniasdešimt dienų (ar šešiasdešimt dienų, dabar tikslaus termino nepamena) atliktų darbus. Vėliau UAB „T.I.“ atstovai klausinėjo apie projektą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Prisimena, kad UAB „T.I.“ bandė įtikinti, kad E. turėtų vykdyti projektą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) tiesdama kabelį aplink žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne nuo projekto Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) metu sukabeliuotos atkarpos. Buvo paaiškinta, kad dar nėra priimti sprendimai dėl minėto projekto Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). K. B., V. P., V. G. prašė kad jie informuotų, kai bus priimtas sprendimas dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. Susitikimas truko maždaug apie valandą. Pasibaigus susitikimui minėti UAB „T.I.“ atstovai (V. P., V. G. ir K. B.) paliko patalpą ir jis, R. G., S. L. ir E. V. liko vieni patalpoje, kur vyko susitikimas. Tada visi išėjo į bendrą patalpą (vestibiulį), kurioje yra administratorės darbo vieta. Būnant šioje patalpoje į ją įėjo minėti UAB „T.I.“ atstovai (V. P., V. G. ir K. B.) su dovanų krepšeliais. V. P., V. G. ar K. B. (dabar nepamena kuris tiksliai iš jų) jam įteikė dovanų maišelį. Kokios spalvos buvo dovanų maišelis, tai dabar nepamena. R. G., S. L. ir E. V. taip pat įteikė panašius dovanų krepšelius kiti UAB „T.I.“ atstovai (V. G., V. P. ar K. B.), tačiau kuris būtent UAB „T.I.“ atstovas įteikė krepšelius R. G., S. L. ir E. V., nematė. Pažymi, kad patalpoje, kurioje V. G., V. P. ir K. B. įteikė jiems dovanų maišelius, buvo dar dvi moterys, kurios stovėjo ar sėdėjo prie administratorės darbo stalo. Pažymi, kad yra įprasta praktika, kai klientai ir jie (E.) apsikeičia reprezentacinėmis dovanėlėmis dalykinių susitikimų metu. Gavęs dovanų maišelį iš UAB „T.I.“ atstovo to nesureikšmino, manė, kad ten reprezentacinės dovanos. Taip pat, paaiškina, kad pagal E. vidinę tvarką, jeigu dalykinių susitikimų metu yra gaunamos brangesnės dovanos (jeigu gerai žino, tai brangesnės nei 30 eurų), tai jos turi būti perduotos E. (duomenys neskelbtini) skyriui. Tiesą pasakius, detalių, ką E. (duomenys neskelbtini) skyrius daro su tokiomis dovanomis, nežino. Nors tuo metu maišelio turinio J. A. nepatikrino, tačiau žinojo, kad, jeigu jame bus brangesnės dovanos, jas pateiks E. (duomenys neskelbtini) skyriui. Paėmę maišelius su dovanomis išėjo iš UAB „T.I.“ patalpų ir nuėjo prie automobilių, kuriais atvyko. J. A., R. G. ir S. L. maišelius sudėjo į R. G. automobilį „VW JETTA“, kuriuo atvyko, o E. V. savo maišelį įsidėjo į savo automobilį. Taip ir išsiskyrė su E. V.. Jis, R. G. ir S. L. nuvyko į E. patalpas (adresu (duomenys neskelbtini)), į savo darbo vietas, toliau tęsti suplanuotų darbų. Atvažiavę prie E. pastato (adresu (duomenys neskelbtini)) dovanas paliko R. G. automobilio bagažinėje nepatikrinę kas iš tiesų yra maišeliuose. Šie maišeliai taip ir liko „VW JETTA“ automobilio bagažinėje, J. A. jo iš ten taip ir nepaėmė ir nežinojo kas buvo jam dovanoto maišelio viduje. S. L. E. patalpose (adresu (duomenys neskelbtini)) 2018-12-05 papasakojo, kad R. G. UAB „T.I.“ atstovų dovanas pateikė E. (duomenys neskelbtini) skyriui, nes maišeliuose buvo pinigų – po 500 eurų. Daugiau kažkokių detalių jis apie šią situaciją nežino.(t. II, b. l. 47-54)
36. Liudytojas J. A. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir ankstesnėse apklausose. 2018 m. gruodžio mėnesį dirbo E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Kaip projektų vadovas jis priiminėjo sprendimus dėl investicinių projektų ir jų įgyvendinimo. Pavaldinių neturėjo. Projektą vykdydavo rangos įmonė, projektuodavo projektavimo įmonė, o jis kontroliuodavo įgyvendinimą. Bendrovė turėjo planą, įtraukdavo objektus į planą, pagal planą paruošdavo užduotis, pagal kurias buvo dirbama. Jis gaudavo užduotį ir perduodavo ją projektavimui. Tame projekte apie kurį kalbama, jis turėjo kontroliuoti ir spręsti klausimus, susijusius su projektavimu: užduoties atidavimas, projektavimo terminų sekimas. Jam perduodavo investicinį projektą, o jis tą projektą derindavo. Projektavimo įmonės parengtą projektą perduoda jam peržiūrai; jis tikrindavo ar atitinka galiojančius norminius aktus, ar suderinta su sklypų savininkais, ar išspręsti servitutų klausimai. Jis turėjo tikrinti paruoštą projektą ir dalyvauti projektavimo eigoje, derinti klausimus, priimti techninius sprendimus, jeigu jų negalėdavo išspręsti projektuotojai. Taip pat jis turėjo tikrinti schemą, sąmatą. Kai projektas būdavo pilnai suderintas, perduodavo jį pirkimams organizuoti. Jis pasirašydavo ant projekto, dėdavo spaudą, užrašo datą. Be jo tvirtinimo projektas negauna eigos. Dėl projekto, kuris rūpėjo AB „T.I.“, jo niekas nieko neprašė. Tik vieną kartą įvyko susitikimas UAB“T.I.“ patalpose (duomenys neskelbtini), į kurį jį pakvietė R. G.. Jį kvietė tam atvejui, jeigu būtų klausimų dėl rekonstrukcijos vykdymo. Susitikimo metu buvo kalbama apie naujo projekto realizavimo ir vartotojo pajungimo terminus, konstrukcijas, apie to projekto įgyvendinimo klausimus. Detalių neprisiminė, bet patvirtino savo ankstesnius parodymus, kuriuose nurodė, kad Iš E. pusės dalyvavo jis, R. G., S. L., E. V., kuri organizavo tą susitikimą. UAB“T.I.“ atstovavo trys asmenys – teisiamieji. Pokalbio pradžioje jie (E. darbuotojai) prisistatė, įvardino savo pareigas, sakė, kad jis atsakingas už projektą. Projektas tuo metu buvo derinimo su sklypų savininkais stadijoje. Prieš pradedant pokalbį susirinkimų kambaryje, apsikeitė vizitinėmis kortelėmis. Jam savo korteles įteikė V. P. ir V. G.. Prieš pradedant pokalbį prisistatė UAB „T.I.“ atstovai V. P., V. G. ir K. B.. E. V. paprašė jo, R. G. ir S. L. prisistatyti ir papasakoti apie savo darbines funkcijas, kompetencijas ir t. t. Vėliau šio susitikimo metu buvo kalbama apie minėtus projektus. Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) jiems buvo paaiškinta, kad UAB „T.I.“ dar nėra įmokėjusi 40 procentų projekto darbų vertės ir nėra sudariusi sutarties su E., tad dėl šio projekto nėra priimtas galutinis sprendimas. Sudarius sutartį su E. ir UAB „T.I.“ sumokėjus minėtus 40 procentų projekto Nr. (duomenys neskelbtini) darbų sumos, E. per devyniasdešimt dienų (ar šešiasdešimt dienų, tikslaus termino nepamena) atliktų darbus. Vėliau UAB „T.I.“ atstovai klausinėjo apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad UAB „T.I.“ bandė įtikinti, kad E. turėtų vykdyti projektą Nr. (duomenys neskelbtini), tiesdama kabelį aplink žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos. Buvo paaiškinta, kad dar nėra priimti sprendimai dėl minėto projekto Nr. (duomenys neskelbtini). K. B., V. P., V. G. prašė, kad jie informuotų, kai bus priimtas sprendimas dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. Susitikimas truko maždaug apie valandą. Pasibaigus susitikimui, V. P., V. G. ir K. B. paliko patalpą ir jis, R. G., S. L. ir E. V. liko vieni patalpoje, kur vyko susitikimas. Tada visi išėjo į bendrą patalpą (vestibiulį), kurioje yra administratorės darbo vieta. Būnant šioje patalpoje į ją įėjo V. P., V. G. ir K. B. su dovanų krepšeliais. V. P., V. G. ar K. B. (nepamena, kuris tiksliai iš jų) jam įteikė dovanų maišelį. Kokios spalvos buvo dovanų maišelis, nepamena. R. G., S. L. ir E. V. taip pat įteikė panašius dovanų krepšelius V. G., V. P. ir K. B., tačiau kuris būtent UAB „T.I.“ atstovas įteikė krepšelius R. G., S. L. ir E. V., nematė. Pažymėjo, kad patalpoje, kurioje V. G., V. P. ir K. B. įteikė jiems dovanų maišelius, buvo dar dvi moterys, kurios stovėjo ar sėdėjo prie administratorės darbo stalo. Pažymėjo, kad yra įprasta praktika, kai klientai ir jie (E.) apsikeičia reprezentacinėmis dovanėlėmis dalykinių susitikimų metu. Gavęs dovanų maišelį, jis to nesureikšmino, manė, kad ten reprezentacinės dovanos. Pagal E. vidinę tvarką, jeigu dalykinių susitikimų metu yra gaunamos brangesnės dovanos (jeigu gerai žino, tai brangesnės nei 30 eurų), tai jos turi būti perduotos E. (duomenys neskelbtini) skyriui. Tuo metu maišelio turinio jis nepatikrino, tačiau žinojo, kad, jeigu jame bus brangesnės dovanos, jas pateiks E. (duomenys neskelbtini) skyriui. Paėmę maišelius su dovanomis, išėjo iš UAB „T.I.“ patalpų ir nuėjo prie automobilių, kuriais atvyko. J. A., R. G. ir S. L. maišelius sudėjo į R. G. automobilį „VW JETTA“, kuriuo atvyko, o E. V. savo maišelį įsidėjo į savo automobilį. Taip ir išsiskyrė su E. V.. Jis, R. G. ir S. L. nuvyko į E. patalpas, į savo darbo vietas, toliau tęsti suplanuotų darbų. Atvažiavę prie E. pastato dovanas paliko R. G. automobilio bagažinėje nepatikrinę, kas iš tiesų yra maišeliuose. Šie maišeliai taip ir liko „VW JETTA“ automobilio bagažinėje. Jis maišelio iš ten taip ir nepaėmė ir nežinojo, kas buvo jam dovanoto maišelio viduje. S. L. 2018-12-05 jam papasakojo, kad R. G. dovanas pateikė E. (duomenys neskelbtini) skyriui, nes maišeliuose buvo pinigų – po 500 eurų. Daugiau kažkokių detalių jis apie šią situaciją nežino. UAB „T.I.“ jam yra žinoma tik iš darbo praktikos. Kažkokių ryšių, teisinių sutarčių, darbo santykių ar panašiai su šia įmone nėra turėjęs ir neturi. V. P. pirmą kartą pamatė per 2018-12-04 susitikimą, prieš tai nėra su juo bendravęs. V. G., ir K. B. taip pat matė pirmą kartą. Kitų asmenų, kurie dirbtų šioje įmonėje jis nepažįsta. Darbinėje aplinkoje buvo girdėjęs, kad 2018 metų spalio ar lapkričio mėnesį (tikslios datos nežino) vyko susitikimas tarp E. ir UAB „T.I.“ atstovų. Žino, kad šiame susitikime dalyvavo E. (duomenys neskelbtini) projektų komandos vadovas E. K.. Kas daugiau iš E. ir UAB „T.I.“ atstovų šiame susitikime dalyvavo, nežino. Jis nebuvo kviečiamas į šį susitikimą. 2018-12-04 naudojamame darbiniame elektroniniame pašte pamatė, kad yra gavęs elektroninį laišką iš E. (duomenys neskelbtini) vadybininkės E. V., kuriame buvo susirašinėjimas su R. G. dėl susitikimo su UAB „T.I.“ atstovais. Paskaitęs elektroninį susirašinėjimą tarp E. V. ir R. G. pamatė, kad yra suderintas susitikimas su UAB „T.I.“ atstovais 2018-12-04 10.30 val. UAB „T.I.“ patalpose, kuriame turėjo dalyvauti J. A. ir R. G.. Prisimena, kad R. G. pasiteiravo, ar tikrai įvyks šis susitikimas, kadangi laišką perskaitė tik 2018-12-04. R. G. patvirtino, kad toks susitikimas tikrai įvyks ir J. A., R. G. ir S. L. vyks į šį susitikimą. 2018-12-04 susitikimo metu su UAB „T.I.“ atstovais buvo kalbama apie investicinius projektus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojas aiškino, kad UAB „T.I.“ yra suplanavusi statyti pastatus - (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini) , adr. tiksliai nepamena. Pro tą žemės sklypą, kuriame yra suplanuoti statyti UAB „T.I.“ statiniai, yra nutiesta aukštos įtampos antžeminė elektros kabelių oro linija. Pagal numatytą tvarką, po nutiesta antžemine elektros kabelių oro linija statyti statinių negalima. UAB „T.I.“ yra pateikusi E. projektą, kuriame yra numatyta, kad toje vietoje, kurioje stovėtų minėti pastatai, būtų nutiesta nauja požeminė kabelių linija ir statoma modulinė transformatorinė, o oro linija būtų demontuota. Projektą Nr. (duomenys neskelbtini) parengė UAB „T.I.“ ar jų pasamdytas projektuotojas, o darbus vykdytų E.. Šis projektas (Nr. (duomenys neskelbtini)), kiek žino, E. yra suderintas. Paaiškino, kad pagal numatytą E. tvarką, verslo klientas, šiuo atveju - UAB „T.I.“, parengęs projektą ir jį suderinęs su E., turėtų sumokėti 40 procentų darbų kainos ir pasirašyti sutartį su E.. Tada E. pasamdytas rangovas pradėtų darbus, kuriuos turėtų atlikti per 90 dienų. Likusius 60 procentų darbų sumos finansuoja E.. Pažymėjo, kad UAB „T.I.“ iki 2018-12-04 susitikimo nebuvo sumokėjusi E. 40 procentų projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (darbų vertės.Dėl projekto Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojas aiškino, kad E. yra atidavusi užduotį projektuotojui parengti oro linijos rekonstrukcijos projektą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame žemės sklype, kur turėtų stovėti UAB „T.I.“ pastatai. Projektuotojo buvo pateiktas sprendinys nutiesti požeminį kabelį aplink žemės sklypą ir demontuoti oro kabelius einančius per šį žemės sklypą. Gavus informacijos, kad UAB „T.I.“ yra parengtas projektas Nr. (duomenys neskelbtini), projektuotojas pateikė naują sprendinį, kad kabelių linijos rekonstrukcija (nutiesti požeminį kabelį ir demontuoti antžeminius oro kabelius) būtų tęsiama nuo UAB „T.I.“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos, o ne aplink paminėtą žemės sklypą. Šį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) parengė E. projektuotojas ir rangovas. Pažymėjo, kad, jeigu E. patvirtintų sprendinį tiesti požemines elektros linijas aplink sklypą, o ne nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos, tai tokiu būdu visus šio projekto darbus - projektavimo ir elektros linijų tiesimo, savo lėšomis turėtų atlikti E.. Projektas Nr. (duomenys neskelbtini) yra planavimo stadijoje ir sprendimai dėl jo dar nėra priimti, o projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kiek jam yra žinoma, E. yra suderintas, tačiau darbai nepradėti vykdyti dėl to, kad UAB „T.I.“ nėra sumokėjusi E. 40 procentų šio projekto darbų kainos. Paaiškino, kad E. projektuotojui atlikus visus reikiamus darbus ir galutinai parengus projektą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimą dėl šio projekto sprendinių priimtų jis - J. A. ir R. G.. (t.7, b.l. 148-151)(5 t., b. l. 84-87)(t. 9, b.l.194-195).
37. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. L. parodė, kad AB „E.“ (toliau – E.) (duomenys neskelbtini) l. e. p. vadove dirba nuo (duomenys neskelbtini). Šiose pareigose dirba pagal darbo sutartį sudarytą tarp jos ir E.. Jos, kaip E. (duomenys neskelbtini) l. e. p. vadovės, pagrindinės pareigos ir atsakomybė yra: investicinių projektų kontrolė; komunikacija su projektų rangovais; ataskaitų apie projektus rengimas ir pan. Tiesioginė vadovė yra E. (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovė R. G.. S. L. yra E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovo J. A. tiesioginė vadovė. E. centrinės būstinės adresas yra(duomenys neskelbtini) . Jos darbo vieta yra E. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini). E. (duomenys neskelbtini) vadybininkė E. V. dirba E. (duomenys neskelbtini). E. V. dirba kitame E. padalinyje, tad su E. V. susidurti beveik netenka. E., kurį valdo valstybės kapitalo UAB „LE“, skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu. Pagrindinės E. funkcijos yra elektros ir dujų tiekimas, elektros ir dujų įvedimas, elektros ir dujų skirstymo tinklų eksplotavimas, priežiūra, valdymas ir plėtra, jų saugumo ir patikimumo užtikrinimas. Paaiškino, kad baigiantis šių metų lapkričiui ir prasidedant gruodžiui buvo įtraukta į elektroninį susirašinėjimą (jos naudojamas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)) tarp R. G. ir E. V.. Elektroniniuose laiškuose E. V. R. G. teiravosi apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. G. atsakė į R. V. klausimus. Tiesa pasakius, kokie tiksliai klausimai buvo užduoti ir ką atsakė R. G., dabar jau nepamena. Vėliau, šiame susirašinėjime ji nebedalyvavo. 2018-12-04 darbe sutiko R. G. ir ši pasakė, kad 10.30 val. yra suplanuotas susitikimas tarp jos, J. A. ir UAB „T.I.“ atstovų dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir projekto Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T.I.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji R. G. paprašė vykti į susitikimą kartu, kadangi visai neseniai buvo pradėjusi eiti E. (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, tad norėjo kuo daugiau sužinoti apie šiuos projektus. R. G. sutiko, kad ji vyktų kartu. 2018-12-04 susitikimo metu su UAB „T.I.“ atstovais buvo kalbama apie investicinius projektus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šiuos projektus liudytoja papasakojo tas pačias aplinkybes kaip ir R. G. ir J. A.. Susitikus su teisiamaisiais, E. V. V. P. įteikė dovanų maišelį su E. reprezentacinėmis dovanomis. Maišelio turinio ji nematė, tačiau iš to, kad maišelis buvo su E. logotipais, sprendžia, kad ten buvo E. reprezentacinės dovanos. Tada jie (nepamena kuris tiksliai iš jų) pakvietė į susirinkimų kambarį. Prieš pradedant pokalbį susirinkimų kambaryje, apsikeitė vizitinėmis kortelėmis. Jai savo korteles įteikė V. P.. Prieš pradedant pokalbį prisistatė UAB „T.I.“ atstovai V. P., V. G. ir dar vienas, kurio vardo ir pavardės nepamena. E. V. paprašė jos, R. G. ir J. A. prisistatyti ir papasakoti apie savo darbinęs funkcijas, kompetencijas ir t. t. Vėliau šio susitikimo metu buvo kalbama apie minėtus projektus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) jiems paaiškino, kad UAB „T.I.“ dar nėra įmokėjusi 40 procentų projekto darbų vertės ir sudariusi sutarties su E., tad šis projektas dar nėra vykdomas. Sudarius sutartį su E. ir UAB „T.I.“ sumokėjus minėtus 40 procentų projekto Nr. (duomenys neskelbtini) darbų sumos, E. pradės vykdyti darbus. Vėliau šio susitikimo metu UAB „T.I.“ atstovai klausinėjo apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad UAB „T.I.“ bandė įtikinti, kad E. turėtų vykdyti projektą Nr(duomenys neskelbtini) tiesdama kabelį aplink žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) metu sukabeliuotos atkarpos. Buvo paaiškinta, kad dar nėra priimti sprendimai dėl minėto projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Jie prašė kad juos informuotų, kai bus priimtas sprendimas dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. Susitikimas truko maždaug apie valandą. Pasibaigus susitikimui minėti UAB „T.I.“ atstovai (V. P., V. G. ir K. B.) paliko patalpą ir S. L., R. G., J. A. ir E. V. liko vieni patalpoje, kur vyko susitikimas. Tada išėjo į bendrą patalpą (vestibiulį), kurioje yra administratorės darbo vieta. Jiems būnant šioje patalpoje į ją įėjo minėti UAB „T.I.“ atstovai (V. P., V. G. ir asmuo, kurio vardo ir pavardės nepamena) su dovanų krepšeliais. Jai juodą plastikinį maišelį įteikė V. G.. Matė, kad tamsiai mėlyną dovanų maišelį E. V. taip pat įteikė V. G.. Matė, kad R. G. dovanų maišelį įteikė V. P., o J. A. maišelį įteikė UAB „T.I.“ atstovas, kurio vardo ir pavardės nepamena. Pažymi, kad patalpoje, kurioje V. G., V. P. trečias UAB „T.I.“ atstovas įteikė jiems dovanų maišelius, buvo ir daugiau žmonių, kaip suprato, prie stalo sėdėjo administratorė. Maišelio turinio nepatikrino, tačiau žinojo, kad, jeigu jame bus brangesnės dovanos ar alkoholis, tai jas pateiks E. (duomenys neskelbtini) skyriui. Paėmę maišelius su dovanomis išėjo iš UAB „T.I.“ patalpų ir nuėjo prie automobilių, kuriais atvyko. Ji, R. G. ir J. A. maišelius sudėjo į R. G. automobilio „VW JETTA“ bagažinę, kuriuo atvyko, nepatikrinę maišelių turinio, o E. V. savo maišelį įsidėjo į savo tarnybinį automobilį „NISSAN“. Taip išsiskyrė su E. V.. Ji, R. G. ir J. A. nuvyko į E. patalpas (adresu(duomenys neskelbtini)), į savo darbo vietas, toliau tęsti suplanuotų darbų. Atvažiavę prie E. pastato (adresu (duomenys neskelbtini)) dovanas paliko R. G. automobilio bagažinėje, taip ir nepatikrinę kas iš tiesų yra maišeliuose. Šie maišeliai taip ir liko „VW JETTA“ automobilio bagažinėje, ji jo iš ten nepaėmė ir nežinojo kas buvo jos dovanoto maišelio viduje. Kitą diena - 2018-12-05 R. G. E. patalpose (adresu (duomenys neskelbtini)) papasakojo, kad UAB „T.I.“ atstovų dovanas pateikė E. (duomenys neskelbtini) skyriui, nes jai dovanotame maišelyje ji rado eurų. Tad įspėjo, kad ji nenustebtų, jeigu E. (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistai klaus apie 2018-12-04 susitikimą su UAB „T.I.“ atstovais. Daugiau kažkokių detalių ji apie šią situaciją nežino (t. II, b. l. 53-57).
38. Liudytoja S. L. apeliacinės instancijos teisme aiškino, kad ji buvo E. (duomenys neskelbtini) projektų valdymo komandos laikinąja vadove ir turėjo kuruoti komandos darbą. Komanda užsiėmė elektros ir dujų investiciniais projektais. Apie UAB “T.I.“ projektą nieko nežinojo, o į susitikimą vyko, nes tai buvo jos naujos pareigos, tad pasisiūlė vykti kartu. Jeigu projektas būtų patvirtintas, tai jų komanda būtų turėjusi tą projektą` įgyvendinti. UAB “T.“ nežinojo, kad ji dalyvaus; mano, kad E. V. bendrovei iš anksto pranešė apie atvyksiančius asmenis, o ji nusprendė prisijungti prie vykstančių betarpiškai prieš išvyką. Susitikimo metu ji buvo daugiau klausytoja (t.7, b.l. 125-126).
39. Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-18 apklausta liudytoja (BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais) E. V. parodė, kad AB „E.“ (toliau – E.) dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. E. (duomenys neskelbtini) vadybininke dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jos, kaip E. (duomenys neskelbtini) vadybininkės, pagrindinės funkcijos ir atsakomybė yra aptarnauti verslo klientus. Jos tiesioginė vadovė yra E. (duomenys neskelbtini) vadovė R. M.. Jos darbo vieta yra E. centrinėje būstinėje, adresas yra (duomenys neskelbtini). Jos darbo kabinetas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, tačiau kabineto numerio ji dabar nepamena. Jos darbo elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini), o telefono numeris (duomenys neskelbtini), asmeninis telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). R. G., E. K., S. L. ir J. A. dirba E. (duomenys neskelbtini). Jie dirba E. (duomenys neskelbtini) skyriuje, kitaip sakant, kitame E. padalinyje nei ji. Tiesa, E. K. jau nebedirba E.. Santykiai su jais darbiniai, dalykiški, asmeniškai nebendrauja. 2018 metų rugsėjo mėnesį (datos dabar tiksliai nepamena) su ja susisiekė UAB „T.I.“ atstovas V. G.. Su V. G. jai teko jau ne pirmą kartą bendrauti, nes iškilus kažkokiems energijos tiekimo klausimams, būtent V. G., kaip UAB „T.I.“ atstovas, su ja susisiekia ir bendrauja tais klausimais. Taigi, 2018 metų rugsėjo mėnesį jai paskambino (į jos darbo mobiliojo ryšio telefono numerį) V. G. ir pakvietė susitikti paaiškinęs, kad UAB „T.I.“ planuoja vykdyti statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pro kurį eina antžeminė elektros linija, todėl norėtų pasitarti elektros linijos rekonstravimo, kad būtų galima vykdyti norimus statybos darbus. Taip pat minėjo, kad norės pasikalbėti apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad po pokalbio su V. G., kreipėsi į E. (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovę R. G., kad ji kartu su ja vyktų į susitikimą su UAB „T.I.“ atstovais. Pažymi, kad jos pareigos yra susijusios su verslo klientų aptarnavimu, projektų vykdymo klausimų ji nesprendžia, tad su ja turėjo vykti E. darbuotojas, kuris yra atsakingas už projektus, kad galėtų atsakyti į UAB „T.I.“ atstovų klausimus. Dėl šios priežasties kreipėsi į R. G.. Prisimena, kad ji atsisakė vykti ir delegavo E. (duomenys neskelbtini) vadovą E. K.. Ji su E. K. ir UAB „T.I.“ atstovais susitarė dėl vizito. 2018 metų rugsėjo mėnesį (nepamena datos), ji su E. K. nuvyko į susitikimą. Į susitikimą vyko jie dviese E. tarnybiniu automobiliu (dabar jau nepamena, kokio modelio automobiliu). Prisimena, kad tą dieną, prieš susitikimą E. K. atvyko į E. centrinę būstinę ir jie (E. V. ir E. K.) dviese vienu automobiliu važiavo į susitikimą. Susitikimas vyko UAB „T.I.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), trečiam pastato aukšte, ten, kur įsikūrę šios įmonės administracijos darbuotojai. Susitikime, kaip sakė, dalyvavo ji ir E. K. bei UAB „T.I.“ atstovai V. P., V. G.,K. B. ir ketvirtas asmuo, kurio vardo ir pavardės ji dabar jau nepamena. Šio susitikimo metu UAB „T.I.“ atstovai paaiškino, kad yra suplanavusi statyti logistinės paskirties pastatus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (adr. tiksliai nepamena). Paaiškina, kad pro tą žemės sklypą, kuriame yra suplanuoti statyti statiniai, yra nutiesta aukštos įtampos antžeminė elektros kabelių oro linija. Pagal numatytą tvarką, po nutiesta antžemine elektros kabelių oro linija statyti statinių negalima. Be to, UAB „T.I.“ atstovai domėjosi dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad šio projekto esmė yra tokia, kad būtų nutiestas požeminis kabelis aplink žemės sklypą (kuriame yra suplanuoti statyti statiniai) ir demontuoti oro kabeliai einantys per šį žemės sklypą. Jie klausė, kada ketinamas vykdyti šis projektas. Pažymi, kad ji V. G. nebuvo aiškinusi apie projektą Nr. (duomenys neskelbtini), tad nežino iš kur jie žinojo šio projekto detales. Jiems buvo atsakyta, kad šis projektas dar nėra patvirtintas, tad kažko konkretaus nėra galimybės atsakyti. Prisimena, kad tai sužinoję, jie pasakė, jog parengs patys projektą, kurio pagrindu būtų iškelta antžeminė elektros linija iš sklypo, kad galėtų greičiau pradėti statybos darbus. Po susitikimo jai ir E. K. UAB „T.I.“ vadovas V. P. įteikė po maišelį, kuriame buvo po alkoholio butelį. V. P. įteikus minėtus maišelius, iš karto pamatė, kad viduje yra alkoholio butelis. Tuo jų susitikimas ir pasibaigė. Susitikimas truko apie valandą. Po susitikimo vyko į E. centrinės būstinės patalpas, kur atvykę išsiskyrė su E. K.. E. K. dovanotą alkoholį pasiėmė su savimi. E. V. savo alkoholio butelį atėjus pietų metui nuvežė į namus ir ten paliko. Dabar nepamena kokio alkoholio butelis ten buvo, nežino to alkoholio butelio vertės. Minėto alkoholio butelio pas save jau neturi. Dabar jau tiksliai nepamena, ar tą alkoholį suvartojo pati, ar kažkam padovanojo. Maišelyje be alkoholio, daugiau kažko nebuvo. Šio susitikimo metu pirmą kartą matė ir bendravo su UAB „T.I.“ atstovais V. P., K. B. ir kitu asmeniu, kurio vardo ir pavardės dabar nepamena. Su V. G. yra susitikusi ir anksčiau, kokius du ar tris kartus. Kaip ir sakė, jis yra UAB „T.I.“ atstovas, kuris kontaktuoja su E., tad, gal, kokiais 2017 metais (dabar jau tiksliai nepamena), yra su juo susitikusi UAB „T.I.“ patalpose dėl kažkokių darbo reikalų (dabar jau nepamena kokių). Prisimena, kad baigiantis 2018 metų lapkričio mėnesio su ja telefonu susisiekė V. G.. Jis prašė suorganizuoti susitikimą su E. atstovais, kadangi, kaip jis paaiškino, UAB „T.I.“ yra parengusi projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėtų pasikalbėti apie šio projekto įgyvendinimo terminus. Po šio skambučio elektroniniu paštu kreipėsi į R. G., kad ši, ar jos skyriaus atstovai, vyktų į susitikimą su UAB „T.I.“ atstovais. Elektroniniu paštu su R. G. ir V. G. pavyko suderinti, kad susitikimas vyks 2018-12-04 10.30 val. UAB „T.I.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). R. G. ją informavo, kad į susitikimą vyks ji ir J. A.. 2018-12-04 R. G. ją informavo, kad į susitikimą vyks dar ir S. L.. Į 2018-12-04 susitikimą vyko viena tarnybiniu automobiliu iš E. centrinio padalinio. Vyko automobiliu NISSAN LEAF. Atvykus prie UAB „T.I.“ R. G., J. A. ir S. L. dar nebuvo, tad jų palaukė automobilių stovėjimo aikštelėje kokias dešimt minučių. Šiems atvykus nuėjo į UAB „T.I.“ patalpas, į (duomenys neskelbtini) aukštą, kur yra įsikūrusi administracija. Ten susitiko su V. P., V. G. ir K. B.. Ji V. P. įteikė maišelį su E. reprezentacinėmis dovanėlėmis, kurias buvo paėmusi iš E.. Maišelyje buvo nedidelis termosas ir nešiojamos įkrovimo baterijos su E. logotipais. Tada jie visi nuėjo į kabinetą, tiesa, ne į tą, kuriame vyko pirmasis susitikimas. Kaip suprato, šį kartą susitikimas vyko UAB „T.I.“ vadovo V. P. kabinete. Prieš pradedant aptarti klausimus, UAB „T.I.“ atstovai prisistatė, davė savo vizitines korteles (tiesa, jai vizitinės kortelės nedavė). Tada prisistatė jie, E. atstovai, kiek pamena R. G. taip pat davė savo vizitinę kortelę V. P.. Susitikimo metu buvo kalbama apie projektus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „T.I.“ atstovai klausinėjo apie tai, kokie projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo terminai ir kitas šio projekto įgyvendinimo detales. Taip pat, klausinėjo apie tai ar projektas Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas, prašė, kad būtų priimtas sprendimas šiame projekte tiesti kabelį aplink žemės sklypą, kuriame UAB „T.I.“ ketina statyti pastatus. Daugiau papasakoti apie tai, kas buvo kalbama susitikimo metu negalėtų, nes buvo daugiau klausytoja, o ne diskusijos dalyvė, nes, kaip jau ir minėjo, už projektus yra atsakingi R. G., S. L. ir J. A.. Susitikimui pasibaigus V. G., V. P. ir K. B. išėjo į kitą kabinetą, esantį šalia patalpos, kur vyko susitikimas. Jiems (E. V., R. G., S. L. ir J. A.) išėjus į patalpą, kurioje sėdi administratorė, prie jų priėjo V. P., K. B. ir V. G. su dovanų maišeliais ir tuos maišelius jiems įteikė. Jai tamsiai mėlyną maišelį įteikė V. G.. Nematė, kas maišelius įteikė R. G., S. L. ir J. A.. Kas maišelio viduje buvo, tai jai tuo metu nebuvo žinoma. Nori pabrėžti, kad prieš susitikimą jai nebuvo žinoma, kad UAB „T.I.“ atstovai ketina jiems kažką padovanoti. V. G. pokalbių metu, tariantis dėl susitikimo, nebuvo minėję, kad jie ketina jiems kažkokias dovanas padovanoti. Trumpai tariant, prieš susitikimą nebuvo tartasi dėl šių dovanų. Taigi, UAB „T.I.“ atstovams jiems įteikus maišelius jie išėjo. Susitikimas truko apie valandą. Nors nežinojo, kas maišelio viduje, tačiau iš maišelio svorio ir iš to, kad praeito (vykusio 2018 metų rugsėjo mėnesį) susitikimo metu su UAB „T.I.“ atstovais, jie jiems įteikė alkoholio butelius, įtarė, kad maišelyje gali būti alkoholio butelis. Išeinant iš UAB „T.I.“ pastato E. V. R. G., S. L. ir J. A. pasakė, kad šių maišelių jie neturėtų neštis į savo darbo vietą. Tai pasakė turėdama omeny, kad maišeliuose gali būti alkoholio. Paaiškina, kad pagal E. tvarką, alkoholio E. darbuotojai iš klientų negali priimti arba, priėmus, pateikti E. (duomenys neskelbtini) skyriui. Išėjus iš UAB „T.I.“ pastato, ji su R. G., S. L. ir J. A. išsiskyrė. Ji įsidėjusi maišelį į automobilį nuvyko į savo darbo vietą. Nuvykusi į E. centrinę būstinę, tarnybinį automobilį pastatė, o UAB „T.I.“ atstovo V. G. dovanotą maišelį persidėjo į savo asmeninį automobilį CITROEN XARA PICASO. 2018-12-04 apie 17.00 val. baigusi darbą parvyko į namus. Pastačiusi automobilį stovėjimo aikštelėje, iš jo pasiėmė dovanotą maišelį ir parsinešė į namus. Po kažkurio laiko namuose pažiūrėjo, kas yra maišelio viduje. Ten rado didėlę dovanų dėžę su maistu ir vyno buteliu, kalendorių ir atviruką. Visų pirma, tai iš dėžės turinio, kiek jis matėsi neišpakavus pačios dėžės, suprato, kad ji turėtų kainuoti gan brangiai. Paėmusi atviruką į ranka ir jį atidariusi pamatė, kad ten yra 500 eurų. Pamačiusi pinigus labai pasimetė, nesuprato, už ką jie ir kodėl UAB „T.I.“ atstovai juos įdėjo į dovanų maišelį. Kaip ir sakė, labai pasimetė, nežinojo ką tokiu atveju daryti, svarstė, gal, maišelį su visu jo turiniu nuvežti į UAB „T.I.“ ir grąžinti. Nusprendė, kad rytoj apie tai praneš E. (duomenys neskelbtini) skyriui ir jiems pateiks pinigus. Todėl viską sudėjo atgal į maišelį. Pabrėžė, kad dėžės namuose neišpakavo ir maisto produktų iš jos nevalgė. 2018-12-05 ryte UAB „T.I.“ atstovų dovanotą maišelį su paminėtu turiniu įsidėjo į automobilį ir nusivežė į darbą – E. centrinį padalinį. Maišelį atsinešė į kabinetą, esantį E. centrinio padalinio penktame aukšte (nepamena kabineto numerio). Būnant kabinete ištraukė iš maišelio dėžę su maistu ir iš jos išėmė maisto produktus, išskyrus, vyno butelį. Dėžėje buvusį maistą sudėjo ant kabinete esančio stalo bei pasakė ten buvusiems kolegoms, kad jie gali vaišintis. Paaiškino jiems, kad UAB „T.I.“ atstovai 2018-12-04 vykusio susitikimo metu jai įteikė šią dėžę, todėl jie gali viskuo vaišintis. Tuo metu kabinete buvo jos kolegos E. (duomenys neskelbtini) darbuotojai L. K., A. J. V., L. P., A. S. ir kiti, kurie girdėjo, kai ji paaiškino, iš kur buvo gautos vaišės, ir po to jomis vaišinosi. Apie tai, kad maišelyje buvo ir 500 eurų, tai ji jiems nesakė. Jai nespėjus pranešti E. (duomenys neskelbtini) skyriui apie tai, kad 2018-12-04 susitikimo metu UAB „T.I.“ atstovai įteikė maišelį, kuriame buvo 500 eurų, apie 9.00 val. paskambino E. (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas J. Š. ir pasiteiravo apie 2018-12-04 susitikimą su UAB „T.I.“ atstovais. Pokalbio metu ji iš karto jam pasakė, kad šio susitikimo metu gavo (kaip ir kiti ten dalyvavę E. atstovai) dovanų maišelį, kuriame buvo 500 eurų. Jis paprašė jos užeiti pas jį į kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini) aukšte. Po pokalbio iš karto pas jį nuėjo, tačiau maišelio su savimi nebuvo paėmusi. Taigi, pas J. Š. kabinete jam viską paaiškino apie 2018-12-04 susitikimą su UAB „T.I.“ atstovais, kad: 2018-12-04 nuo 10.30 val. iki 11.30 val. vyko susitikimas su UAB „T.I.“ atstovais UAB „T.I.“ patalpose; susitikime dalyvavo UAB „T.I.“ atstovai V. G., V. P. ir K. B. ir E. atstovai ji, R. G., J. A. ir S. L.; susitikimo metu buvo kalbama apie projektus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); šie jiems padovanojo dovanų maišelius; vakare namuose ten rado 500 eurų. Jam paaiškino, kad ketino šiuos pinigus pateikti E. (duomenys neskelbtini) skyriui, tačiau nespėjo to padaryti, nes jis pirma su ja susisiekė. J. Š. paprašė, kad ji jam atneštų dovanotą maišelį su visu turiniu. Maišelį su kalendoriumi, pinigais ir dovanų dėže (kas buvo likę iš jos turinio, nes, kaip ir minėjo, dėžėje buvusiais maisto produktais pavaišino kolegas) J. Š. atnešė maždaug po valandos ir paliko jo kabinete. Paaiškina, kad po pirmo susitikimo su J. Š. turėjo suplanuotą darbinį susirinkimą, tad negalėjo iš karto jam atnešti dovanų maišelio, o tai padarė tik po minėto susirinkimo, prabėgus maždaug valandai. Pateikus dovanų maišelį J. Š. jai paaiškino, kad ji nebendrautų su UAB „T.I.“ atstovais. Anot jo, su UAB „T.I.“ atstovais turėtų bendrauti kitas E. (duomenys neskelbtini) vadybininkas. Prisimena, kad po 2018-12-04 susitikimo jai kelis kartus skambino V. G., tačiau ji neatsiliepė. Taip pat, V. G. jai rašė elektroniniu paštu teiraudamasis dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį ji atsakė. Kiek jai yra žinoma, tai UAB „T.I.“ yra padariusi projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įmoka ir yra pasirašyta sutartis tarp E. ir UAB „T.I.“. Daugiau kažko paaiškinti negalėtų. (t. II, b. l. 64-72), (t. II, b. l. 73-80)
40. Liudytoja E. V. apeliacinės instancijos teisme patvirtino dirbusi E. (duomenys neskelbtini) vadybininke. UAB“T.“ buvo vienas iš jos klientų, o viso klientų buvo apie 170. Kaip E. vadybininkė ji bendravo su V. G., nors kokios tiksliai buvo jo pareigos ji nežinojo. Ponas P. buvo generalinis direktorius, o kuo dirbo B. ji nežinojo. Žino, jog buvo planuojama tiesti liniją per bendrovės teritoriją, o UAB“T.I.“ norėjo, kad linija eitų aplink sklypą. Ji nebuvo įsigilinusi į projektus ir nežino detalių. Iki susitikimo bendrovėje ji niekam bendrovės pageidavimo neperdavė, ji nežinojo koks projektas buvo ruošiamas ir koks buvo paruoštas. V. G. pakvietė atvykti E. darbuotojus, sakė, kad ne taip viskas vyksta kaip reiktų, kad nori dėl projekto pakalbėti. Vakarėlio metu bendrovės atstovai sakė, jog problema tame, kad linija eina per sklypą, o reiktų, kad linija eitų aplink sklypą. Po vakarėlio jiems visiems įteikė dovanėles; neprisimena ar G. buvo su jais, ar buvo išėjęs paimti dovanėlių. Į susitikimą vyko keturiese: ji, R., J.. Kad dalyvaus ir S., ji sužinojo likus kelioms valandoms iki susitikimo. Praėjus keliems metams ji negalėjo prisiminti visų detalių. Teismas garsino liudytojos parodymus, kuriuos ji davė pirmos instancijos teisme. Liudytoja patvirtino ankstesnius savo parodymus. Susitikimo metu buvo prašoma, kad projektas būtų vykdomas taip, kaip klientui parankiau. Kaltinamieji neklausė jų - E. atstovų įgaliojimų. Susitikimo metu jie - E. atstovai pažadėjo pasidomėti, kada projektą planuojama įgyvendinti. Tiesiogiai nebuvo kalbos apie tai, kad už tai bus atlyginta. Tuo metu buvo gruodžio mėnuo ir, kaip įprasta, klientus jie sveikina su šventėmis. Ji nuvežė dovanėlę iš jų (E.) pusės – tai buvo išorinė baterija ir kolonėlė su E. atributika. Ji dovaną įteikė vadovui. Kai ji įteikė dovanėlę V. P., jis atsakė: „ačiū už dovanėlę“ ir pasakė, kad irgi turi dovanėlių. Po susitikimo jie - E. atstovai susiruošė išvažiuoti ir stovėjo prie sekretoriato, o visi kaltinamieji buvo išėję, gal dovanėlių atsinešti. Po to, visiems jiems įteikė po maišelį. Ji suprato, kad tai sveikinimas Kalėdų proga. Nepagalvojo, kad ten kažkas daugiau, negu reprezentacinės dovanos. Po pirmo susitikimo jai įteikė konjako. Ji tuomet pasakė, kad tokių dovanų priimti negali, nes prevencija draudžia priimti alkoholinius gėrimus, todėl įdėjo į plastikinį maišelį, kad niekas nepastebėtų. Antro susitikimo metu iš maišelio svorio ji suprato, kad ten yra butelys. V. G. pasakė: „atsargiai, čia šokoladas“. Ji suprato, kad tai alkoholis, nes V. G. pasakė, kad dovanų negalima nešti į darbą. Jie dovanas priėmė ir visi kartu išėjo. Ji maišelį su dovanomis pasidėjo į mašiną ir tik namuose pažiūrėjo, kas ten yra. Ten buvo alkoholis, saldumynai ir vokas su 500 Eur. Ji nesuprato, kodėl įdėti pinigai. Nežinojo kaip elgtis, galvojo važiuoti atgal ir atiduoti. Kitą rytą ji nusprendė dovanas nuvežti į darbą ir atiduoti (duomenys neskelbtini). Ryte ji visą rinkinį atsivežė į darbą, pavaišino kolegas. Po to jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) skyriaus ir paklausė, ar ji gavo dovanų. Ji pasakė, kad gavo ir nunešė į (duomenys neskelbtini) skyrių (t. 7, b.l.123-125). (6 t., b. l. 102-105).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimas ir išvados.
41. AB „E.“ (E.) valdo „LE“ grupė, t. y. (duomenys neskelbtini) įmonių grupė, kurios akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. E. skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu, yra visuomeninis elektros energijos tiekėjas ir skirstytojas, atliekantis garantinį elektros tiekimą, tinklų įvedimą, elektros skirstymo tinklų eksploatavimą, priežiūrą, valdymą ir plėtrą (1 t., b. l. 14-33). Kolegijos nuomone tinkamas vartotojų aprūpinimas elektros ir dujų energija yra viešasis interesas, kurį privalo užtikrinti valstybė. Energijos tiekimo stabilumas neatsiejamas nuo tinkamos E. veiklos. Netinkamas energijos tiekimo veiklos organizavimas, netinkamas elektros tinklų vystymo organizavimas gali pakirsti pasitikėjimą elektros energijos tiekimą užtikrinančios įmonės – E. veikla, o tai vertintina kaip viešojo intereso pažeidimas.
42. Liudytoja R. G. nuo 2018-05-15 buvo E. (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovė (t. 2, b. l. 104-106), į kurios pareigas be kita ko įėjo naujų vartotojų, elektros ir dujų įrenginių prijungimo organizavimas, koordinavimas ir vykdymas, savalaikis jo įgyvendinimo užtikrinimas, taip pat projektavimo užduočių projektuotojams organizavimas, koordinavimas, projektų derinimas ir tvirtinimas, užduočių metiniam projektavimui rengimas. Ji veikė skyriaus vardu, atstovavo bendrovei palaikant santykius su kitais struktūriniais padaliniais, komercinėmis organizacijomis ir valdžios institucijomis, atsakingomis už komercinę veiklą priskirtos kompetencijos ribose. (Duomenys neskelbtini) valdymo skyriaus vadovą pavaduoja (duomenys neskelbtini) valdymo komandos arba (duomenys neskelbtini) projektų valdymo komandos vadovas. (t.2, b. l. 107-108).
43. Liudytoja S. L. buvo E. (duomenys neskelbtini) vadovė, turinti įgaliojimus, derinti dujų bei elektros tinklų naujos statybos ir rekonstravimo projektus; organizuoti ir koordinuoti projektavimo užduotis projektuotojams, derinti ir tvirtinti projektus, rengti užduotis metiniam projektavimui ir vykdyti jų kontrolę, galėjo pavaduoti (minėta) (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovę (šiuo atveju R. G.)(T. 2, b. l. 94-96,100-101).
44. Liudytojas J. A. – E. dirba nuo 2007 metų, kaip (duomenys neskelbtini) vadovas nuo (duomenys neskelbtini) (t.8, b.l.44,45,47) turėjo įgaliojimus derinti elektros ir dujų tinklų naujos statybos ir rekonstravimo projektus; organizuoti ir koordinuoti projektavimo užduotis projektuotojams, derinti ir tvirtinti projektus, rengti užduotis metiniam projektavimui; dalyvauti nuolatinėje statybos komisijoje ir gauti statybos leidimą (t. 2, b. l. 109-110. 115-116). Iš liudytojo J. A. parodymų matyti, kad 2018 m. pabaigoje jis dirbo AB „E.“ (duomenys neskelbtini) projektų vadovu ir jo pagrindinės pareigos ir atsakomybė buvo investicinių projektų valdymas; investicinių projektų derinimas; komunikacija su projektų rengėjais ir projektų rangovais. Jo tiesioginė vadovė buvo E. (duomenys neskelbtini) projektų vadovė S. L.. E. (duomenys neskelbtini) projektų valdymo skyriaus vadovė – R. G. tuo metu buvo S. L. tiesioginė vadovė.
45. Liudytoja E. V. E. dirba nuo 2012 metų. Nuo (duomenys neskelbtini) ji dirba (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose (t.8, b.l.41). E. sprendimų verslo klientams vadybininkės įgaliojimai pagal 2019-01-01 darbo sutartį apėmė dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su kliento poreikių tenkinimu, kuriant bei plečiant paslaugų spektrą verslo klientams. (t. 2, b. l. 117-118, 119-120).
46. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato, kad viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys) darytų tai nešališkai ir teisingai, įstatymų nustatyta tvarka ( bylos Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-50-648/2015, Nr. 2K-548-699/2015).Visi šie keturi E. darbuotojai vykdė funkcijas susijusias su elektros energijos vartojimo klientais, spręsdami klausimus, susijusius su elektros energijos tiekimo projektų pertvarkymu, kliento poreikių vertinimu, siekdami išspręsti klausimus dėl stabilaus elektros energijos tiekimo. Tokiu būdu jie vykdė funkcijas, kurios betarpiškai skirtos viešojo intereso – aprūpinimo elektros energija įgyvendinimui. Todėl kolegija daro išvadą, kad visi šie asmenys vertintini kaip prilyginti valstybės tarnautojams..
47. Visų E. darbuotojų parodymai sutapo toje dalyje, jog UAB“T.I.“ buvo paruošusi projektą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį būtų tiesiama požeminė elektros linija bendrovei priklausančiame sklype. Bendrovei paruošus ir E. patvirtinus šį projektą kaip tinkamą įgyvendinimui, UAB“T.I.“ turėjo sumokėti 40 procentų projekto vertės ir pasirašyti sutartį dėl projekto realizavimo, t.y. už projektą 40 procentų būtų mokėjusi bendrovė – užsakovas, o E. būtų mokėjusi 60 procentų projekto vertės. Bendrovei sumokėjus 40 procentų projekto vertės ir pasirašius sutartį, E. būtų realizavusi šį projektą per 90 dienų. Tuo pačiu metu E. inicatyva buvo ruošiamas kitas projektas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį kita požeminė elektros linija būtų tiesiama aplink UAB “T.I.“ priklausantį sklypą (faktiškai ant sklypo ribos), siekiant aprūpinti elektra vartotojus, įsikūrusius už bendrovei „T.I.“ priklausančio sklypo esančiuose kaimuose. Visi apklausti E. darbuotojai (asmenys, dalyvavę 2018-12-04 susitikime ir gavę dovanėles iš teisiamųjų) patvirtino, kad E. savo iniciatyva užsakė elektros požeminio kabelio tiesimo projektą aplink UAB“T.I.“ priklausantį sklypą. Projektavimo metu gavus informaciją, kad yra pačios bendrovės „T.I.“ paruoštas elektros kabelio tiesimo projektas, buvo sprendžiamas klausimas dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo numatant, kad pagal šį projektą kabelis būtų tiesiamas ne aplink bendrovei priklausantį sklypą, o būtų tiesiamas prisijungiant prie (nuo) požeminės elektros kabelio dalies, kuri būtų nutiesta pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (šio projekto įgyvendinimas sustojo, nes bendrovė vengė mokėti priklausančius 40 procentų už paruošto projekto realizavimą). UAB“T.I.“ gavus informaciją apie tokius E. ketinimus, bendrovės inicityva buvo organizuotas 2018-12-04 susitikimas, kuriame dalyvavo teisiamieji ir atvykę E. darbuotojai R. G., J. A., S. L. ir E. V.. Visi šie E. darbuotojai patvirtino, kad šio susitikimo metu buvo prašoma, išsakytas pageidavimas, kad būtų realizuojamas pradinis projektas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį požeminis elektros linijos kabelis būtų tiesiamas aplink bendrovės teritoriją, pačiai bendrovei prisijungiant prie E. nutiesto požeminio kabelio.
48. 2018-12-04 susitikime dalyvavusių E. darbuotojų parodymai sutapo su teisiamojo V. G. iki- teisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis dėl susitikimo tikslo ir priežasties. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-24 apklaustas įtariamuoju teisiamasis V. G. paaiškino, kad, nežinodami kaip bus vykdomas ruošiamas E. projektas, UAB „T.I.“ vadovybė (tarp jų ir jis) nusprendė parengti antžeminių elektros kabelių demontavimo ir požeminių kabelių sumontavimo, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), projektą, kad būtų galimybė pradėti statinių statybą 2018 metais. Taigi, sutarties pagrindu tarp UAB „T.I.“ ir UAB „E.P.“ (jeigu teisingai pamena pavadinimą) buvo parengtas projektas. Šio projekto esmė buvo tokia, kad būtų demontuotos antžeminės elektros linijos būtent toje vietoje, kur bus statomi statiniai, ir nuvesta laikina požeminė elektros linija, iki tol, kol E. įvykdys savo projektą. Pažymėjo, kad UAB „T.I.“ buvo svarbu, kad ši elektros linija nebūtų nuolatinė, o tik laikina, ir būtų įgyvendintas E. projektas, nes UAB „T.I.“ vėliau planuoja statyti ir daugiau statinių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). 2018-11-22 jam dalyvaujant viešame UAB „E.P.“ parengto projekto svarstyme, vykusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sužinojo, kad E. turi planų nevykdyti minėto projekto, kurio metu elektros linija būtų nutiesta aplink žemės sklypą (adresu(duomenys neskelbtini)), o yra planuojama elektros liniją rekonstruoti nuo UAB „E.P.“ projekto. Tokiu atveju elektros linija būtų rekonstruota (išmontuota antžeminė ir pavesta požeminė elektros linija) nuo to taško, nuo kurio pasibaigtų UAB „E.P.“ projekto metu sumontuota linija. Tad UAB „E.P.“ numatyta laikina antžeminė elektros linija taptų nuolatine. Dėl šių priežasčių UAB „T.I.“ iškiltų problemų statant kitus statinius šiame žemės sklype, kuriuos yra planuojama statyti vėliau, nes negalima statyti statinių ant požeminės elektros linijos. Po šio svarstymo jis informavo apie tai V. P.. Kadangi UAB „T.I.“ netenkino naujai sužinoti E. planai dėl elektros linijų rekonstravimo, nutarė su V. P. dar kartą susitikti su E. atstovais ir sužinoti, kaip yra iš tikrųjų, kurį projektą E. ketina vykdyti: ar tą, kurio metu elektros linija būtų rekonstruota aplink žemės sklypą; ar tą, kurio metu elektros linija būtų rekonstruota nuo UAB „E.P.“ projekto. Sutarėme su V. P., kad jis suorganizuos panašų susitikimą su E. atstovais, kaip ir praeitą kartą (praeitą kartą su K. ir V. 2018 m. rugsėjo mėnesį). Jis, kaip palaikantis ryšius su E., susisiekė su E. V. (jeigu gerai pamena, tai susirašė su ja elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)) ir susitarė su ja dėl susitikimo UAB „T.“ patalpose su E. atstovais, tikslu sužinoti, ar E. planuoja vykdyti projektą apie kurį buvo informavusi UAB „J.“. Susitarė, kad į UAB „T.I.“ jie atvyks 2018-12-04 ir, be E. V., dar bus du E. atstovai. Prisimena, kad 2018-12-04 į susitikimą atvyko E. V. bei kiti trys (ne du, kaip buvo susitarta elektroniniu paštu) E. atstovai, kaip vėliau prisistatė S. L., R. G. ir J. A.. Susitikimas su jais vyko (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ patalpų (tuo pačiu ir UAB „T.I.“ patalpų) aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad prieš susitikimą E. V. jiems padovanojo kažkokių simbolinių, reprezentacinių E. dovanėlių. Pažymėjo, kad UAB „T.“ jau seniai yra tradicija prieš šventes pasveikinti verslo partnerius, padovanoti jiems dovanų. Tam tikslui buvo nupirkta dėžučių su maisto produktais, kurios buvo skirtos dovanoti ir padovanotos verslo partneriams. Dėl to, anksčiau, dar prieš susitikimą, jis buvo paruošęs tris dovanėles E. atstovams (minėtas dėžutes su maisto produktais ir T. firminius kalendorius), kurias buvo sudėjęs į dovanų maišelius. Apie tai, kad jis yra suruošęs simbolines dovanas E. atstovams, žinojo ir V. P. ir K. B.. Kaip ir sakė, pas juos įmonėje yra tokia tradicija prieš šventes pasveikinti verslo partnerius. Susitikimo metu buvo aptariamas E. planuojamas investicinis projektas dėl antžeminės elektros linijos kabelio išmontavimo ir požeminio kabelio sumontavimo aplink žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. aplink žemės sklypą, kuriame planuojami statyti statiniai. Prisimena, kad jie išreiškė nuogastavimus, kad šis projektas nebus vykdomas (kaip ir sakė, tą buvo girdėjęs viešame svarstyme (duomenys neskelbtini)), o bus vykdomas kitas elektros linijų rekonstravimo projektas nuo UAB „E.P.“ projekto metu atliktų darbų ir elektros linija, UAB „E.P.“ suplanuota kaip laikina, gali likti nuolatine. Jie E. atstovams aiškino, kad tai jų netenkina, nes UAB „T.I.“ vėliau planuoja statyti daugiau statinių šiame žemės sklype. E. atstovai patikino, kad aptartas E. projektas (apie kurį buvo informavusi mus UAB „J.“) bus tikrai vykdomas. Tad šio susitikimo metu išgirstas atsakymas juos pilnai tenkino, kad niekas nesikeičia ir E. vėliau ketina vykdyti iš anksto planuotą investicinį projektą. Baigiantis susitikimui jis nuėjo į šalia esantį kambarį, kuriame buvo dovanėlės. Kadangi buvo paruošęs tris dovanėles, o atvyko keturi E. atstovai, jis tame kambarėly, radęs paprastą maišelį, ekspromtu surinko ir ketvirtą dovaną E. atstovui į maišelį įdėjęs vyno butelį, saldainių dėžutę ir kalendorių. Paaiškino, kad dar prieš šį susitikimą jis buvo paruošęs ir su savimi turėjo tris dovanas savo vaikams (turi du savo vaikus ir vieną podukrą), t. y. į tris atvirutes (į kiekvieną iš jų) buvo sudėjęs po 500 eurų, ir juos turėjo prie savęs, nes ketino vėliau savo vaikams tuos pinigus padovanoti artėjančių švenčių proga. Džiaugdamasis, kad susitikimas su E. atstovais praėjo taip sėkmingai, kad E. atstovai atvyko į susitikimą ir su jais taip konstruktyviai bendravo, jis savo iniciatyva nusprendė į tris iš anksto paruoštus maišelius E. atstovams sudėti atvirutes su pinigais ir juos padovanoti E. atstovams švenčių proga. Taip, nežinant nei K. B., nei V. P., jis į tris dovanų maišelius sudėjo atvirutes su pinigais (tris atvirutes (kiekvienoje iš jų buvo po 500 eurų). Pasibaigus susitikimui ir iš susitikimų kambario išėjus E. atstovams, į kambarėlį, kuriame buvo dovanos, užėjo K. B. ir V. P. bei paėmė dovanų maišelius.
49. Šios aplinkybės sutapo su apklaustų E. darbuotojų, dalyvavusių 2018-12-04 susitikime su teisiamaisiais, tiek R. G. pateiktas susirašinėjimas su E. V. elektroniniais laiškais, kuriuose kalbama apie tai , kad bendrovės vadovai nori susitikti dėl projektų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jog bendrovės vadovai nuogastauja dėl to,... „kad vėliau kai jau bus rekonstruojama pagal (duomenys neskelbtini) būtų padaryta taip kaip prižadėjom, ... nenori, kad einanti linija per sklypo vidurį liktų visiems laikams“. (t.2, b.l.13-46).
50. Šie įrodymai teismui leidžia daryti kategorišką išvadą, jog įrodyta, kad teisiamieji sužinojo apie E. ketinimus ruošiamą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinti, numatant, kad požeminis kabelis būtų tiesiamas ne aplink UAB“T.I.“ sklypą, o prisijungiant prie šios bendrovės sklype pakloto požeminio kabelio pagal bendrovės paruoštą projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamieji norėjo patiesti savo sklype požeminį elektros kabelį pagal projektą (duomenys neskelbtini) vietoje antžeminio kabelio bendrovei priklausančiame sklype, kad galėtų vykdyti statybas ir prisijungti laikinai prie požeminio kabelio. UAB“T.I.“ ketino ateityje plėsti statybas savo sklype toje vietoje, kur būtų nutiestas požeminis kabelis pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini); teisiamieji tikėjosi, kad jie galės ateityje išmontuoti pagal projektą (duomenys neskelbtini) paklotą požeminį kabelį (pašalinti požeminį kabelį iš savo teritorijos), o pastatytus statinius prijunti prie E. pakloto požeminio elektros kabelio aplink UAB“T.I.“ sklypą pagal dar ruošiamą projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamieji manė, jog E. patikslinus projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo klojamą kabelį prijungus prie bendrovės sumontuoto požeminio kabelio bendrovės sklype pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovės požeminis kabelis liktų jų sklype visam laikui ir bendrovė negalėtų be apribojimų naudotis savo teritorija virš pakloto požeminio kabelio. 2018-12-04 susitikimas teisiamųjų iniciatyva buvo sušauktas tam, kad išsiaiškinti ar E. klos požeminį kabelį aplink bendrovės sklypą, ar jungsis prie požeminio kabelio, kuris būtų nutiestas bendrovės sklype pagal bendrovės užsakytą projektą; susitikimo metu buvo prašoma spręsti E. projekto klausimus taip, kad būtų naudinga bendrovei ir projekte būtų numatyta, kad požeminis kabelis būtų klojamas aplink bendrovės sklypą, nesijungiant prie bendrovės požeminio kabelio.
Žemesnės instancijos teismas
51. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai – E. darbuotojai, dalyvavę 2018-12-04 susitikime su UAB“T.“ vadovais, nurodė vienodas aplinkybes, kad susitikimo pabaigoje visi trys bendrovės atstovai vienu metu išėjo iš susitikimo patalpos ir visi trys grįžo su dovanų maišeliais, kai E. darbuotojai apsirengę norėjo išvykti. Visi E. darbuotojai nurodė vienodas aplinkybes, kad bendrovės atstovai visiems E. darbuotojams įteikė dovanų maišelius. R. G. teigė, jog jai dovanų maišelį įteikė V. P., kitiems kolegoms dovanų maišelius įteikė V. G. ir kitas dalyvavęs susitikime asmuo, kurio vardo nepamena (K. B.).(2018-12-07 apklausos protokolas). J. A. taip pat patvirtino, jog susitikimo pabaigoje visi trys bendrovės atstovai visi kartu išėjo iš susitikimo patalpos ir pasirodė, kai E. darbuotojai jau buvo apsirengę ir norėjo išvykti; bendrovės atstovai (visi trys) E. darbuotojams įteikė dovanų maišelius (2018-12-10 apklausos protokolas). 2018-12-10 apklausta S. L. taip pat patvirtino kolegų jau nurodytas aplinkybes, kad susitikimo pabaigoje visi trys bendrovės darbuotojai išėjo į kitą patalpą, po to jie sugrįžo su dovanų maišeliais ir kiekvienam E. darbuotojui įteikė po dovanų maišelį. Liudytoja prisiminė, kad R. G. dovanų maišelį įteikė V. P.. E. V. apklausiama 2018-12-18 taip pat patvirtino tas pačias aplinkybes, kaip ir jos kolegos: susitikimo pabaigoje visi trys bendrovės atstovai išėjo iš patalpos, kurioje vyko susitikimas ir grįžo visi trys su dovanų maišeliais, kai E. darbuotojai jau ruošėsi išvykti. Ji nematė, kas konkrečiai dovanų maišelius įteikė jos kolegoms, o jai dovanų maišelį įteikė V. G.. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme E. V., J. A. ir S. L. patvirtino savo ankstesnius parodymus dėl dovanų maišelių gavimo: susitikimo pabaigoje visi trys bendrovės T. darbuotojai išėjo ir visi neužilgo grižo su dovanų maišeliais, kuriuos įteikė E. darbuotojams; R. G. maišelį įteikė V. P.. R. G. apklausiama pirmos instancijos teisme pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad „kai baigėsi susitikimas, jie neatsisveikino. K. B. ir V. P. iš patalpos išėjo pirmi. V. G. liko su jais, padėjo apsivilkti paltus ir po to išėjo pro tas pačias duris kaip ir kiti du vadovai, tačiau dėl asmens, kuris liko toje patalpoje, ji gali klysti, nebeprisimena, bet prisimena, kad kažkas liko. Po to jie pakilo, apsirengė ir išėjo į prieškambarį, kur buvo sekretoriatas. Po poros minučių atėjo vadovai ir atsinešė dovanas, ir kiekvienam įteikė. Nesakė, kas tai per dovanos. Jai dovaną įteikė V. P.“ (5 t., b. l. 155-160). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. G. tvirtino, kad susitikimo pabaigoje visi trys bendrovės atstovai išėjo, o V. G. pasiliko ir padėjo jai apsirengti, tačiau pripažino, kad ji gali klysti dėl to, kuris gi iš bendrovės atstovų pasiliko su E. darbuotojais. Trijų apklaustų liudytojų parodymai sutapo pilnai nevienkartinių apklausų metu, o R. G. parodymai ėmė keistis jau perdavus bylą į teismą. R. G. negalėjo paaiškinti savo pasikeitusios pozicijos ir negalėjo kategoriškai nurodyti, kuris gi iš liudytojų pasiliko su E. darbuotojais ir aplamai, ar kuris nors iš jų pasiliko. R. G. pirmieji parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, pilnai sutapo su kitų jos kolegų parodymais, todėl teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad po susitikimo visi trys bendrovės „T.“ atstovai išėjo iš susitikimo patalpos ir grįžo visi trys su dovanų maišeliais kartu.teismo išvada sutapo ir su teisiamojo V. G. parodymais, kad jis vienas po susitikimo nuėjo prie dovanų maišelių, o po to prie jo prisijungė kiti du teisiamieji – P. ir B., t.y. V. G. teigė, jog su E. darbuotojais jis nepasiliko.
52. Apie tai, kad dovanų maišeliuose buvo įdėti ir pinigai, V. P. ir K. B. teigė nežinoję. Kaltinamieji iš esmės parodė, kad iš vakaro atsiklausęs K. B. V. G. sukomplektavo tris dovanas E. darbuotojams iš parduotuvės „Ispaniškas maistas“ maisto dėžučių ir įmonės kalendorių su įmonės logotipu, bei atnešė į šalia direktoriaus V. P. kabineto esančią patalpą, kurią pastarasis įvardijo, kaip sandėliuką, o K. B. nurodė, kad tai buvo patalpa šalia sekretoriato, tame kambariuke buvo laikoma kava, saldainiai, vynas, kalendoriai, tušinukai. Anot K. B., kai visi baigė posėdžiauti, V. išėjo vienas, paėmė 4 maišiukus – tris didesnius ir vieną mažesnį ir atnešė juos. Vieną padavė jam (K. B.). Maišelį padavė ten, kur sekretoriatas. Tada jis (K. B.) padavė maišelį tam žmogui ir tiek. V. padavė R. G., o V. likusioms damoms. Jam (K. B.) buvo keista, kad daug žmonių atvažiavo. Sakė, kad bus trys žmonės, o atvažiavo keturi. Apie tai, kad dovanų maišeliuose buvo įdėta pinigų jis sužinojo tik gavęs pranešimą apie įtarimą (t. 5, b. l. 76-79). Ikiteisminio tyrimo metu K. B. parodė, kad V. G. buvo iš anksto pasirūpinęs, t. y. į dovanų maišelius sudėjęs minėtas dėžutes, kad po susitikimo su E. atstovais jiems būtų padovanotos simbolinės šventinės dovanos. Šios dovanos buvo sudėtos kitame kabinete nei vyko susitikimas. (t. 4, b. l. 126-129). Teisme apklaustas kaltinamasis V. P. nurodė, kad nieko nežinojo, jog dovanos paruoštos. Jam pasakė, kad atvažiuos du žmonės iš E.. Dėl dovanėlių niekas su juo nesitarė, bet kiekvienas darbuotojas savo nuožiūra imdavo dovaneles. Iš pasitarimo pirmas išėjo V., atbėgo, atnešė dovanėlę ir jam padavė į rankas. Neprisimena, ar jam (V. P.) į rankas padavė, ar jis (V. P.) pats nuo grindų pasiėmė. Įteikus dovaneles, E. atstovai išvyko. (t. 5, b. l. 81-83). Ikiteisminio tyrimo metu V. P. teigė, kad V. G. buvo paruošęs dovanėlių (minėtų maisto produktų iš parduotuvės „Ispaniškas maistas“ ir „T.“ kalendorių) E. atstovams. Pasibaigus susitikimui, V. G. nuėjo į sandėlį paimti paruoštų dovanų. Maišelius su dovanomis V. G. atnešė į šalia jo (V. P.) kabineto esantį sandėliuką. V. G. atnešus dovanas, jis su K. B. ir V. G. dovanas paėmę visi įteikė E. atstovams. (t. 4, b. l. 98-101).
53. V. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dar prieš susitikimą, buvo paruošęs tris dovanėles E. atstovams (minėtas dėžutes su maisto produktais ir „T.“ firminius kalendorius), kurias buvo sudėjęs į dovanų maišelius. Apie tai, kad jis yra suruošęs simbolines dovanas E. atstovams, žinojo ir V. P. ir K. B.. Baigiantis susitikimui, jis nuėjo į šalia esantį kambarį, kuriame buvo dovanėlės. Kadangi buvo paruošęs tris dovanėles, o atvyko keturi E. atstovai, jis tame kambarėly radęs paprastą maišelį ekspromtu surinko ir ketvirtą dovaną E. atstovui į maišelį įdėjęs vyno butelį, saldainių dėžutę ir kalendorių. Džiaugdamasis, kad susitikimas su E. atstovais praėjo taip sėkmingai, kad E. atstovai atvyko į susitikimą ir su jais taip konstruktyviai bendravo, jis savo iniciatyva nusprendė į tris iš anksto paruoštus maišelius E. atstovams sudėti atvirutes su pinigais ir juos padovanoti E. atstovams švenčių proga. Tada, nežinant nei K. B., nei V. P., jis į tris dovanų maišelius sudėjo atvirutes su pinigais ir, pasibaigus susitikimui ir iš susitikimų kambario išėjus E. atstovams, į kambarėlį, kuriame buvo dovanos, užėjus K. B. ir V. P., šie paėmė dovanų maišelius (nežinodami, kad trijuose iš maišelių jis buvo įdėjęs pinigus) ir visi šiuos maišelius padovanojo E. atstovams (t. 4, b. l. 157-161). Teisme V. G. parodė, kad pinigus į maišelius jis įdėjo iš vakaro, tačiau atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. G. patikslino, kad pinigus įdėti į iš vakaro sukomplektuotas dovanas, sugalvojo ekspromtu iš dėkingumo už konstruktyvų E. atstovų bendravimą. Jo teigimu, tai buvo staigus judesys iš ryto, o ne iš vakaro. Sugalvojo tai iš ryto, eidamas paimti tuos maišelius.
54. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d. bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2013, 2K-49/2014). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).
55. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad visi trys teisiamieji, dalyvavę 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime su E. darbuotojais, buvo suinteresuoti teisėtu minėtų valstybės tarnautojams prilygintų asmenų veikimu, vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, susijusius su įmonei UAB „T.I.“ svarbaus ir naudingo sprendimo vykdyti AB „E.“ investicinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priėmimu. Visi trys teisiamieji teigė, jog jų įmonėje priimta dovanoti verslo partneriams dovanėles, todėl ir šiuo atveju jie nematė nieko blogo tame, jog įteikia E. darbuotojams dovanėles. Visi trys teisiamieji nurodė vienodas aplinkybes dėl to, kad tik V. G. žinojo tikslų dovanų maišelių turinį, o V. P. ir K. B. tik paėmė iš G. jau paruoštus dovanų maišelius ir įteikė juos E. atstovams, nesiaiškindami maišelių turinio. Jie žinojo, kad maišeliuose gali būti alkoholiniai gėrimai, maisto produktai ir pan., tačiau šių maišelių turinio nebuvo aptarę ir nesistengė sužinoti ką G. įdėjo į dovanų maišelius. V. P., K. B. ir V. G. kartu pasišalino iš direktoriaus kabineto, kuriame vyko susitikimas, paimti iš šalia esančios patalpos dovanų maišelių, į kuriuos, kaip nurodo V. G., paskatintas sklandžios susitikimo eigos, įdėjo tris atvirukus su pinigais. Visi trys grįžę pas svečius, laukiančius vestibiulyje, tuos maišelius su juose buvusiu papirkimo dalyku įteikė E. atstovams, tokiu būdu visi trys teisiamieji neabejotinai suprato, kad duoda kyšį, kurį sudaro maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai, kurių bendra vertė 169,59 Eur (pažymėtina tai, kad vien to pakanka, kvalifikuoti jų veiką pagal BK 227 straipsnio 1 dalį). Dovanų maišelio turinio apimties teisiamieji nebuvo aptarę ir nesidomėjo maišelio turiniu, t.y. , t.y. dovanų turinio atžvilgiu jie veikė esant neapibrėžtai tyčiai, jiems nerūpėjo dovanų maišelio turinys; apie pinigus nieko nežinojo, todėl atsakomybė kyla pagal faktines pasekmes ( byla 2K-44/2012). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. P. įteikdamas dovanų maišelius užsiminė, kad dovanų nereikia vežti į darbą. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad teisiamieji žinojo, jog dovanoja dovanėles, kurių turinys viršija reprezentacinių dovanų turinį ir apimtį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtino pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad K. B., V. G. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, o būtent: 2018 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val., UAB „T.I.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims: AB „E.“ (duomenys neskelbtini) projektų valdymo skyriaus vadovei R. G., E. (duomenys neskelbtini) komandos projektų vadovui J. A., E. (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai pareigas vadovei S. L. ir E. (duomenys neskelbtini) vadybininkei E. V. davė bendrai 1 695,59 Eur vertės kyšį: V. P. padavė R. G. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, K. B. padavė J. A. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais; V. G. padavė E. V. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, o S. L. padavė maišelį, kuriame buvo 12,70 Eur vertės vyno butelis ir 4,99 Eur vertės saldainių dėžutė, už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kad rengiant E. investicinį projektą būtų priimtas sprendimas požeminį elektros kabelį tiesti aplink bendrovei priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir, atitinkamai, vykdant šį projektą, požeminis elektros kabelis būtų tiesiamas aplink bendrovės sklypą. Šiais savo veiksmais V. P., K. B. ir V. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.
56. BK 227 straipsnyje nustatyta atsakomybė už papirkimą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis) arba siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus (2 dalis). Įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnį visais atvejais būtinai nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už tokios veikos padarymą ir jos pagrindų įtvirtinimas BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ kartu reiškia, kad įstatymų leidėjas siekia inter alia užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą, valstybės institucijas ir pareigūnus bei kitų konstitucinių principų reikalavimų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje, vykdant įgaliojimus, bei apsaugoti juos nuo neteisėto, nepagrįsto turtinio poveikio, pažeidžiančio jų veiklos minėtų principų reikalavimus. Todėl pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo) vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-181/2008).
57. Taigi, visi trys teisiamieji padarė inkriminuojamą veiką, kai du iš jų – V. P. ir K. B. veikė esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai dėl materialinio atlygio dydžio, už pageidaujamą E. darbuotojų veikimą. Dėl minėtų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. P. ir K. B. buvo išteisinti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, o iš V. G. pareikšto kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikinama, šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.
Dėl bausmių skyrimo V. P. ir K. B.
58. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
59. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
60. Apsispręsdama dėl V. P. skirtinos bausmės, teisėjų kolegija įvertina tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, siekiant V. P. vadovaujamai įmonei palankaus sprendimo priėmimo. Žala nepadaryta. Nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. P. neteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi (T. 4, b. l. 112)), administracine tvarka baustas (T. 4, b. l. 113, 114), vedęs. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio nuostatomis, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, kurios dydis, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, tarp kurių ir tai, kad nusikaltimu nepadaryta žala, asmenybę iš esmės teigiamai apibūdinantys duomenys, senyvas amžius, mano, kad jam skirtina mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bauda. Spręsdamas K. B. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Veika padaryta, veikiant tiesiogine tyčia, siekiant įmonėms, kurių direktorius, atsakingas už plėtrą, jis yra, palankaus sprendimo priėmimo. Žala nepadaryta. Nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir tai laikytina K. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. B. asmenybę apibūdina tai, kad jis neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, vedęs, turi mažamečių vaikų, dirbantis dviejų įmonių plėtros direktoriumi. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio nuostatomis, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, kurios dydis, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, tarp kurių ir tai, kad nepadaryta žala, asmenybę iš esmės teigiamai apibūdinantys duomenys, mano, kad jam skirtina mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bauda.
Dėl skundų argumentų, susijusių su V. G. paskirta bausme, bei BK 40 straipsnio taikymo
61. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. G. pirmosios instancijos teismo paskirta 300 MGL dydžio bauda, pakeisti ir paskirti jam 500 MGL dydžio baudą. Nuteistasis taip pat nesutiko su šia nuosprendžio dalimi, prašydamas ją panaikinti: jam pagal BK 227 straipsnio 1 dalį iškeltą bylą nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojų A. P. arba A. G. atsakomybėn. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad V. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliantas prašė pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL (5 000 EUR) baudą.
62. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje pateikti laiduotojų A. P. ir A. G. prašymai perduoti V. G. vieno iš jų atsakomybei pagal laidavimą (T. 5, b. l. 137-138, 139-140, T. 6, b l. 86-87). Su A. P. prašymu pateikta šį asmenį apibūdinanti medžiaga: UAB „T.“ ir UAB „T.I.“ charakteristika (T. 5, b. l. 141), diplomas (T. 5, b. l. 145), padėka (T. 5, b. l. 146). Su A. G. prašymu yra pateikta jo asmenybę apibūdinanti medžiaga: (duomenys neskelbtini) parapijos charakteristika, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristika (T. 6 b. l. 88, 89), administracinių nusižengimų registro išrašas, pažyma dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį (T. 6, b. l. 128,129).
63. Pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme teismo posėdyje apklaustas laiduotojas A. P. paaiškino, kad yra UAB ,,T.“ ir UAB ,,T.I.“ komercijos direktorius ir akcininkas, turintis 15 procentų akcijų. Jis, kaip V. G., kuris įmonėje dirba daugiau nei 20 m., vadovas, nepateisina tokio pavaldinio poelgio. Mano, kad pastarasis ir pats savo elgesio gerai nesuprato. Jų įmonėse toks elgesys netoleruojamas, nes daro žalą ne tik pačiam nuteistajam, bet ir įmonių reputacijai, tačiau V. G. už savo veiksmus nebuvo nubaustas ar atleistas iš darbo. Pas juos nuo senų laikų buvo tradicija apsikeisti dovanėlėmis, alkoholiu, tiek su partneriais, tiek su klientais, tačiau dabar taip nėra. Iš V. G. sužinojęs, kad buvo teikiami pinigai, tai įvertino neigiamai. Kai vyko pirmosios instancijos teismo procesas, jis buvo įsitikinęs, kad neturi administracinių nuobaudų, nes tik sumokėjo baudą už sutuoktinę, kaip transporto priemonės valdytojas. Jis sutiktų sumokėti už V. G. užstatą, tačiau tikrai ne tokio dydžio, kokia jam skirta bauda. Prašo skirti laidavimą be užstato, tačiau galėtų sumokėti dviejų tūkstančių eurų dydžio užstatą. V. G. darbo rezultatai buvo geri, todėl jam 2018 m. negrėsė atleidimas ar tarnybinės nuobaudos (t. 6, b. l. 106-107). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas laiduotojas A. G. parodė, kad yra nuteistojo V. G. jaunesnis brolis. Jiedu artimai bendrauja; kalbasi telefonu, dažnai susitinka(duomenys neskelbtini). Laiduotojas – pensininkas. Iki išėjimo į pensiją 25 m. dirbo valstybės tarnyboje. Nėra teistas; administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Abu su broliu yra vienas kitam autoritetai. Apie brolio veiksmus jis sužinojo nuo jų praėjus pusmečiui. V. G. labai jaudinosi dėl įvykio. Jų šeimoje yra įprasta dovanoti pinigus, o ne dovanas, kiekvienas gali skirti nuo 300 iki 500 eurų. Jis pats iš brolio tokios dovanos (500 Eur) šv. Kalėdoms nėra gavęs, gaudavo simbolines dovanėles. Jis sutiktų sumokėti 1 000 Eur užstatą (T. 6, b. l. 108-109).
64. Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-81-895/2020). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-81-895/2020).
65. Asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės, su sąlyga, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
66. Nustatayta, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (4 t., b. l. 177), tačiau savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad ne veikdamas bendrininkų grupe, o vienas papirko E. darbuotojus, UAB „T.I.“ vadovams apie jo šį jo sumanymą nieko nežinant. Tai, kad negalima konstatuoti jo visiško savo kaltės pripažinimo patvirtina ir ta aplinkybė, jog V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-14 nuosprendžio nustatomąją dalį, nurodant, kad V. G. kyšį E. darbuotojams, prilygintiems valstybės tarnautojams, davė už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – gerų santykių palaikymą ir palankumą ateityje, nors pats teisme pripažino, kad norėjo užtikrinti sėkmingą projekto vykdymą. V. G. gailisi dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje padarytos veikos, yra garbaus amžiaus, dirba, darbe apibūdinamas teigiamai (5 t., b. l. 142, 144), tačiau, nepaisant to, laidavimo institutas jam negali būti taikomas, nes nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Įvertinus tai, kas aptarta, BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, susijusi su laiduotoju, nenagrinėtina, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo atveju netaikytinas.
67. Kaip minėta, V. G. apeliaciniu skundu prašo jam paskirtą 300 MGL baudą sumažinti iki 100 MGL, o prokurorė prašo ją padidinti, skiriant 500 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija vertina, kad abu skundai atmestini, nes pirmosios instancijos teismo parinkta ir V. G. paskirta bausmė, atitinka jo nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei V. G. asmenybės požymius. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. G. BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to nenustatė V. G. atsakomybę lengvinančios BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės, nes jis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau, įvertinęs ir tai, kad byloje pateikti duomenys jo asmenybę apibūdina išskirtinai teigiamai (neteistas (4 t., b. l. 177), administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 178), dirbantis ir darbe charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 142, 144), mano, kad V. G. bausmės skyrimui ir jos dydžio nustatymui svarbių aplinkybių visuma, tarp jų ir tai, kad asmuo yra senyvo amžiaus, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, nes būtent tokia bausmė padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtį, ji nėra aiškiai per griežta, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, tinkamai individualizuota ir adekvati padarytam nusikaltimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo procE. kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. ir K. B. buvo išteisinti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.