Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savininkų bendrijai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl teisės į informaciją gynimo, pareigos pateikti informaciją nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens, kuris nėra daugiabučių namų savininkų bendrijos narys, teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą, aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.1. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teisėjas, tik ieškinio priėmimo stadijoje, net neišnagrinėjęs bylos iš esmės, parodė savo labai aiškią, tiesioginę ir išankstinę nuomonę Ieškovo pareikštų reikalavimų atžvilgiu, atskleisdamas savo šališkumą ir išankstinį nusistatymą bylos ginčo atžvilgiu. Šios aplinkybės kėlė pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, todėl, Ieškovo įsitikinimu, tokios sudėties teismas negalėjo jo inicijuotos bylos išnagrinėti objektyviai ir nešališkai.

9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė atmesti apelianto prašymą prijungti prie bylos ieškovo pateiktus įrodymus, be jokių argumentų ar motyvų atsisakė prie bylos medžiagos prijungti pateiktus papildomus reikšmingus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Apeliantas prašo prie bylos pridėti ieškovo 2020-10-28 prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-11-25 atsakymą; Pareiškėjo 2020-12-04 prašymą (pateiktas 2020-12-07) Vilniaus apygardos prokuratūrai; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020-12-07 raštą; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2020-12-22 pranešimą apie pradėta ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingos apskaitos tvarkymas).

14. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pagal bendrąsias proceso taisykles pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 str. 2 d.). Visus turimus įrodymus šalys turi pateikti arba nurodyti įrodymus, kurių pačios negali pateikti, bei prašyti juos išreikalauti pasirengimo bylą nagrinėti metu (CPK 199 str. 1 d., 226 str.). Esant poreikiui, jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Taigi, procesinės normos reglamentuoja, jog iš esmės visi įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

15. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.

16. Nagrinėjamu atveju apelianto prašomi prijungti prie bylos prie 2020 m. gruodžio 30 d. prašymo, esantys dokumentai yra informacinio pobūdžio, neturintys reikšmės šioje byloje priimam procesiniam sprendimui. Todėl kolegija netenkina apelianto prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo.

Dėl patalpų (pastatų) savininko teisės į informaciją apie bendrijos veiklą

17. Apelianto (ieškovo), kaip buto savininko name (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir kaip bendraturčio teisės, reglamentuotos CK 4.82-4.86 str., Daugiabučių gyvenamųjų namų bei kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, bendrijos įstatuose. Daugiabučių gyvenamųjų namų bei kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 4 d., 1 p. numatyta, kad turi teisę gauti informaciją susijusią su bendrijos veikla ir valdymu. Bendrijos įstatų 19 punktas reglamentuoja savininkų, ne bendrijos narių, teises.

18. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas; susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis (8 punktas). Bendrijos nariai papildomai turi teisę teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais (21 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

19. Pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla (DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalis).

20. Atsižvelgiant į tai, kad DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalimi, 21 straipsnio 4 dalies 4 punktu ieškovui yra suteikta teisė, o bendrijos pirmininkui nustatyta pareiga pateikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pateikė ieškovui visus esamus susipažinti Bendrijos finansinius dokumentus. Tai patvirtina ieškinio priedas Nr. 5.

21. Ieškovas prašė pateikti Bendrijos narių sąrašą su jame esančiais duomenimis. Bylos medžiaga patvirtina (ieškinio priedai Nr. 5-6), kad atsakovas ieškovui nekartą yra teikęs Bendrijos narių sąrašą. Šias aplinkybes patvirtina ir paties ieškovo teismui pateikti duomenys. Ieškovas teismui pateikė iš atsakovo gautų Bendrijos susirinkimo protokolus su dalyvių sąrašais.

22. Bendrijos įstatų 30.2 p. nustatyta, kad visuotinis Bendrijos narių susirinkimas renka ir atšaukia Bendrijos pirmininką ir valdybą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. balandžio 19 d. įvyko steigiamasis Bendrijos susirinkimas. Jame buvo išrinkti Bendrijos valdymo organai, kurie buvo registruoti ir Juridinių asmenų registre. Bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai buvo išrinkti atsižvelgiant į Bendrijos įstatuose nustatytus kriterijus ir turi reikiamą išsilavinimą, tačiau šie duomenis patvirtinantys dokumentai ieškovui pagrįstai neteiktini. Apeliantas nėra Bendrijos narys ir jo teisė gauti informaciją bendrijos valdymo klausimais apsiriboja teise gauti informaciją apie tai, kada ir kas pradėjo eiti Bendrijos pirmininko ar valdybos nario pareigas. Duomenys (dokumentai) patvirtinantys Bendrijos pirmininko ir valdybos narių išsilavinimą viršija atsakovo teisę į informaciją Bendrijos valdymo klausimais. Bendrijos patvirtinimas, kad minėtas pareigas Bendrijoje einantys asmenys turi išsilavinimą, kuris būtinas šioms pareigoms eiti, yra pakankamas ieškovo teisėms realizuoti.

23. Apeliantas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti neįslaptinus duomenis apie tai, kokias konkrečias bankines sąskaitas Bendrija turi; kuriose konkrečiose bankinėse sąskaitose yra laikomos Bendrijos narių ir kitų butų (patalpų) savininkų sumokėtos įmokos, skirtos Bendrijos administravimo, bendro naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitoms išlaidoms apmokėti, o kuriose yra laikomos sukauptos kaupiamosios lėšos. Taip pat prašė pateikti banko sąskaitų išrašus, kokios patvirtinančius, kokios konkrečios pinigų sumos buvo Bendrijos komunalinių įmokų ir kaupiamųjų lėšų kaupimo bankinėse sąskaitose atitinkamu laikotarpiu.

24. Bendrijos įstatų 7 p. nustatyta, kad Bendrija turi mažiausiai dvi sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose ar kitose kredito įstaigose. Mažiausiai viena iš jų yra „kaupiamųjų lėšų sąskaita“, kurioje kaupiamos ir patikėjimo teise valdomos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, įskaitant lėšas, skirtas Pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui. Atsakovas patvirtino, jog bendrija turi dvi sąskaitas viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų. Viena sąskaita yra kaupiamoji – šioje sąskaitoje kaupiamos ir patikėjimo teise valdomos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, įskaitant lėšas, skirtas Pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui. Antroji sąskaita yra atsiskaitomoji – šioje sąskaitoje kaupiamos butų ir kitų patalpų savininkų sumokėtos įmokos, skirtos Bendrijos administravimo ir kitoms einamosioms išlaidoms apmokėti.

25. Pirmosios instancijos teismui ieškovas (ieškinio priedai Nr. 5-6) pateikė gautus iš atsakovo dokumentus, su sutartimis su banku dėl banko sąskaitų aptarnavimo. Iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad bendrija revizoriaus neturi, buhalterinę apskaitą tvarko samdoma buhalterė, kuri metų pabaigoje sudaro balansą, Registrų centrui teikia finansinės būklės ir veiklos ataskaitą. Iš pateiktų metinių ataskaitų ir jose nurodytų piniginių sumų matyti, kad metiniame balanse apskaitoma suma iki 800 eurų. Teismui ir ieškovui yra pateiktos sutartys dėl darbų atlikimo, apmokėjimo, yra bendrijos narių visuotinio narių susirinkimo protokolai su nutarimais dėl darbų sąmatų, darbų atlikimo, jų apmokėjimo. Atsakovas ieškovui pateikė 2017 m. – 2019 m. veiklos rezultatų ataskaitas, kaupiamų lėšų pažymą, Finansinės būklės ataskaitą, 2017 m. – 2018 m. balansą, aiškinamuosius raštus, sutartis su AB Swedbank. Kolegijos manymu šių dokumentų pakanka informacijai apie bendrijos veiklą gauti.

26. Apelianto reikalavimas dėl buhalterinių dokumentų pateikimo ir jų analizės panaudojant lėšas yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, jog bendrijoje metų pabaigoje sudaromi balansai, atliekamas auditas, metinės piniginių lėšų panaudojimo ataskaitos tvirtinamos bendrijos narių visuotinio narių susirinkimuose. Atsakovas patvirtino, kad lėšų įplaukos iš patalpų savininkų nepastovios, dalis įplaukų vėluoja, bendrija neturi pakankamai lėšų sumokėti paslaugų teikėjams, rangovams, nusikelia skolos mokėjimą kitam laikotarpiui, todėl buhalteriniai dokumentai, buhalterinės suvestinės nepateikimas apeliantui jo teisių nepažeidžia, nes mokėjimai vyksta, kai yra pakankamai lėšų sąskaitoje, kai nėra prioritetinių, būtinų išlaidų. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimus dėl buhalterinių dokumentų, jų analizės, suvestinės pateikimo, nes Bendrijos įstatų 30.7, ir 30.8., 30.9. punktuose numatyta, jog visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose tvirtinamos sąmatos, išlaidos, teikiama ataskaita.

27. Kolegija konstatuoja, jog šalių pateikti įrodymai, patvirtina, kad atsakovas apeliantui (ieškovui) suteikė išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla (DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalis), todėl ieškinys buvo atmestas pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.