- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- 1-408-1127/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41000-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- R. C.
- Nukentėjusysis
- D. N., J. N., G. N.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius, Zenonas Žymančius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. C., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:
jis 2024 m. spalio 18 d., apie 17.05 val., Vilniuje, už kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ esančioje teritorijoje, kurioje galioja Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės įvažiuodamas į kelią ir sukdamas į kairę pusę, link (duomenys neskelbtini) gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 175 punkto reikalavimus, nurodančius, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, taip pat 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, gyvenamojoje zonoje vairuojamu automobiliu įvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į pravažiavimą ir sukdamas į kairę, link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, jo kelyje atsiradus kliūčiai – jam iš kairės pusės per pravažiavimo važiuojamąją dalį ėjusiam pėsčiajam V. B., laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to pravažiavime, važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, V. B. partrenkė ir ant jo užvažiavo. Šio eismo įvykio metu pėsčiasis V. B. patyrė sužalojimus, dėl kurių (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. C. kaltę pripažino visiškai, atsiprašo nukentėjusiųjų dėl to, kas atsitiko. Parodė, kad tą dieną, 2024 m. spalio 18 d., prieš 5 val. atvažiavo prie parduotuvė, pasiėmė siuntas, apsipirko ir įsėdo į automobilį. Jis buvo priparkuotas priešais parduotuvę galu, nuo parkavimo vietos pravažiavęs galbūt 3 metrus pasuko į dešinę pusę, priekyje buvo nuovaža į gyvenamąjį namą, ten ji yra su nedideliu nuolydžiu, vaikai važinėjo su paspirtukais, labai kreipė dėmesį į juos. Važiuojant labai žiūrėjo į tą pusę, pasisukus mašinai šonu, staiga į akis saulė pašvietė, gavo stiprų spindulį į akis ir be abejo stabdė iš karto. Kokia ta žmogiška reakcija, sunku pasakyti, tai galėjo būti sekundės dalis, ar sekundė, dabar to neprisimena. Kai sustojo ir apsidairė, įsižiūrėjo, nes tas apakimas truko pora sekundžių, nieko nematė ir pradėjo važiuoti, ratas ant kažko užvažiavo ir atidarė duris. Buvo tiesiog baisu, išlipus buvo didelis susijaudinimas. Iš karto puolė skambinti greitosios pagalbos tarnybai, bet pirštai drebėjo, ne iš karto surinko, šalia esantis žmogus skambino, po to jis (R. C.) skambino, prašė, kad greičiau atvažiuotų, akys buvo į tą žmogų, nelabai žiūrėjo aplink. Žmogus dar kvėpavo, bet nebuvo sąmoningas, ratas buvo užvažiavęs ant kairės kojos, šalia esantis žmogus sakė pavažiuoti nuo tos kojos, nespausti jos, nežino, ar teisingai padarė iš to šoko. Šalia stovėjo kioskas, kur prekiavo moteris, vėliau klausė jos, ar ką nors matė, sakė, kad žiūrėjo į telefoną, negirdėjo rėkimo garso, tačiau matė bylos medžiagoje, kad kažkas girdėjo. Galbūt moteris buvo susikoncentravusi į telefoną. Ji sakė, kad girdėjo kaulo lūžį, jam labai keista, kuriuo metu jis galėjo lūžti, nes automobilis judėjo labai lėtai. Yra atsispausdinęs „(duomenys neskelbtini)“ žmonių įrašus, kad automobilis judėjo labai lėtai. Dėl lėtumo sunku pasakyti, bet tai žmogaus ėjimo greitis. Nuo išvažiavimo iki parkavimo vietos link posūkio į pagrindinį kelią buvo vos 5-7 m. Vertinant aplinkybę, kad šalia žaidžia veikai, net ir būnant labai neatsargiu nebūtų įmanoma važiuoti greitai, o posūkis yra maždaug 120 laipsnių. Pirmiausia pagalvojo, kad galbūt paspirtukas po ratais, tas vaizdas išmušė iš kojų. Buvo labai sunku eiti kažko ieškoti, klausinėti, padarė nuotrauką, kur matosi, kad saulė šviečia tiesiai, apšviesta ta dalis, kuris vairuotojo skydelis. Tik tiek gali pasakyti, negali savęs teisingi, nematė, kaip įvyko. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad dėl jo neatsargių veiksmų kilo tokios sunkios pasekmės.
Bandė po įvykio bendrauti su artimaisiais, net pačią pirmą dieną, jį išleidus iš policijos iš karto nuvažiavo į Greitosios pagalbos ligoninę. Jam nieko nepakomentavo, tyrėja kitą dieną davė anūkės numerį. Jo būklė buvo labai sudėtinga, paprašė žmonos, kad pirmąjį kartą paskambintų. Kitą dieną ji nekėlė. Pats bandė skambinti, parašė tris žinutes, kad labai gailisi dėl to, kas atsitiko, yra pasirengęs padėti ir padaryti, ką galima, bet kitą dieną buvo informuotas, kad jo kontaktai nepageidaujami. Supranta nukentėjusiuosius, turbūt pats taip būtų elgęsis, netekus žmogaus. Per atstovą buvo priimtas jo atsiprašymas. Dalį žalos atlygino jis pats, o kitą dalį, mažesnę – draudimas. Pradžioje buvo labai sunku, eidavo pasivaikščioti vakare ir buvo pačių blogiausių minčių. Deja, visko būna, nelaimingi atsitikimai vis tiek atsitinka, turi būti pasirengęs prisiimti kaltę, turi teisingai atlygini nukentėjusiesiems, turi būti teisus prieš save, prieš Dievą, būti pavyzdžiu savo vaikams, stengėsi neparodyti silpnumo. Po šio įvykio nevairuoja, pradėjo vaikščioti (duomenys neskelbtini), jo žmonai teko krūvis dėl (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini), reikėjo šia situacija pasirūpinti. Taip pat reikėjo pasirūpinti (duomenys neskelbtini). Darbe iš karto pasisako kolegoms, kas atsitiko, stipriai pablogėjo rezultatai (duomenys neskelbtini), ne visada gali susikaupti. Gyvenime tas niekada neišnyks, jam buvo labai svarbu susitaikyti, atsilyginti. Kartu su žmona dirba (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Supranta, kad turi prisiimti kaltę ir atsakomybę, tačiau teistumas jam yra reikšmingas dalykas, prarastų (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Nukentėjusioji D. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 18 d. eismo įvykio metu buvo partrenktas ir sužalotas (duomenys neskelbtini) amžiaus jos tėvas V. B., kuris ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas iki eismo įvykio buvo geros sveikatos, jam nereikėjo jokios pagalbos, gyveno savarankiškai, buvo nepriklausomas nuo kitų, mokėjo (duomenys neskelbtini) ir turėjo didelių planų. Ji ir jos sūnus J. N. bei dukra G. N.-M. nuolat su juo bendravo, jų santykiai buvo labai šilti, nes jos tėvas buvo (duomenys neskelbtini) ir artimiausias šeimos narys, jie jį labai gerbė. Įvykio liudininkai jai nežinomi. Tėvą laidojo savo lėšomis. Dėl tėvo V. B. mirties jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo draustas tėvą partrenkęs automobilis Toyota Land Cruiser, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Jeigu draudimo bendrovė visos žalos neatlygins, ieškinį pareikš teisme (2 t., b. l. 3-7).
Liudytojas E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 18 d., apie 17.05 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ėjo pro duris į parduotuvę IKI, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu už nugaros, lauke, išgirdo žmogaus riksmą. Negali nusakyti tiksliau, kokios lyties ar amžiaus žmogaus tai buvo riksmas. Atsisuko ir pamatė pravažiavime tarp parduotuvės aikštelės ir (duomenys neskelbtini) namo kiemo stovintį automobilį Toyota Land Cruiser, priekiu nukreiptą link (duomenys neskelbtini) gatvės, o po automobiliu iš kairio šono gulėjo (duomenys neskelbtini) amžiaus vyriškis, kažkur ties šoniniu veidrodėliu. Žmogus gulėjo kojomis po automobiliu, o viršutine kūno dalimi išorėje gulėjo ant nugaros. Nematė, ar tuo metu automobilis buvo užvažiavęs ant jo. Žmogus ant galvos turėjo, ar tai kepurę, ar gobtuvą, todėl nematė, ar jis turėjo kokių sužalojimų galvoje, tačiau matė, kad jo akys stipriai sutinusios. Žmogus kvėpavo, tačiau nekalbėjo. Jis skambino į BPC, o tuo metu išlipo vairuotojas, kuris buvo susijaudinęs. Sakė „O, Dieve“, taip pat sakė, kad jį apakino šviesa, žmogus netikėtai išniro, kad jis jo nepamatė. Tuo metu matė, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės kaip tik švietė saulė, tai suprato, kad jei automobilis važiavo iš (duomenys neskelbtini) kiemo, tai tikrai žemai esanti saulė galėjo apsunkinti vairuotojui matomumą. Kol jis kvietė pagalbą, aplink susirinko daug žmonių. Po to pamatė kitapus pravažiavimo ant šaligatvio, ties automobiliu, stovinčius du vaikus, kurie aktyviai aptarinėjo kažką ir rodė pirštais. Todėl jis jų paklausė, ar jie matė įvykį, vienas iš šių vaikų patvirtino, kad įvykį matė, smulkiau jo neklausinėjo, tik paskui atvykusiems policijos pareigūnams parodė jį ir policininkas užsirašė vaiko duomenis. Kitų liudininkų jis nežino. Kol kvietė greitąją pagalbą ir klausė jos nurodymų, buvo sutelkęs dėmesį tik į nukentėjusį žmogų. Po kurio laiko jo kvėpavimas pradėjo lėtėti, todėl labai pergyveno. Prisimena, kad vairuotojas tai vaikščiojo aplinkui, tai sėsdavosi į mašiną, atrodo, kažkuriuo momentu jis šiek tiek pavažiavo, tačiau neprisimena, į kurią pusę - į priekį, ar atgal, tai jeigu ir pajudino automobilį, tai ne daugiau nei 10-20 cm. Nežino, dėl kokios priežasties vairuotojas traukė automobilį ir tiksliai to neprisimena, bet atrodo, kad patraukė. (2 t., b. l. 39-41).
Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 18 d., apie 17.12 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu T. K., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis partrenkė vyrą. Atvykus į įvykio vietą, aiškinantis galimus liudininkus, paaiškėjo, kad įvykį galėjo matyti (duomenys neskelbtini) vaikas V. B. Su vaiku abu stovėjo ant šaligatvio, ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės į pravažiavimą tarp namų. Pasitikslino, iš kur ėjo nukentėjęs vyras, į ką vaikas paaiškino, kad ėjo iš parduotuvės ir matė nukentėjusį vyrą einantį per pravažiavimą, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Tada dar pasitikslino, ar vaikas matė partrenkimo momentą, į ką vaikas atsakė, kad vyriškis pirmiausiai buvo partrenktas, nukrito, o paskui ant jo buvo užvažiuota. Daugiau vaiko neklausinėjo, užsirašė jo duomenis (2 t., b. l. 43, 44).
Liudytoja G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini)) savo pamainą pradėjo (duomenys neskelbtini) ir pamaina trunka iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pradėjus pamainą, keičiantis pamainoms, gydytojas S. Č. ją informavo, kad apie (duomenys neskelbtini), po nesėkmingo gaivinimo, buvo konstatuota paciento V. B., gim. (duomenys neskelbtini) mirtis. Apie (duomenys neskelbtini), V. B. būklė buvo stabili, tačiau pacientas buvo (duomenys neskelbtini), kvėpavo ir širdies darbas buvo normalus. Apie (duomenys neskelbtini), V. B. būklė pradėjo blogėti, pacientas nekvėpavo, sustojo širdis. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo atlikti gaivinimo veiksmai, tačiau paciento atgaivinti nepavyko, buvo konstatuota mirtis. V. B. į jų gydymo įstaigą greitosios pagalbos automobiliu atvežtas 2024 m. spalio 18 d., 17 val. 44 min.. V. B. atvežtas po eismo įvykio, įvykusio adresu (duomenys neskelbtini). Iš greitosios pagalbos medikų išrašo mato, kad V. B. buvo partrenktas automobilio ir dėl galvos bei kojos traumų atvežtas į (duomenys neskelbtini). Pacientas atvežtas be sąmonės. Apie (duomenys neskelbtini) pacientas buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Reanimacijos skyriuje buvo diagnozuota trauminė subdūrinė, subarachnoidinė hemoragija, kaukolės pamato lūžis, židininė smegenų kontūzija, blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, koma, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, trauminis smegenų pabrinkimas, ūminė pohemoraginė anemija, hipovoleminis šokas, ūminis inkstų nepakankamumas ir pneumonija, kurie buvo švieži ir įvykę dėl patirtos galvos traumos bei kojos lūžio. (duomenys neskelbtini) pacientas iš reanimacijos skyriaus buvo perkeltas į neurochirurgijos skyrių, kadangi paciento būklė sunki, tačiau stabili. Iš (duomenys neskelbtini) pacientas (duomenys neskelbtini) nebuvo. Mirties priežastis kardiopulmoninis nepakankamumas. Apie V. B. mirtį informuota jo dukra D. Visi asmeniniai daiktai bei drabužiai buvo atiduoti giminaičiams (2 t., b. l. 47-49).
Iš 2024 m. spalio 18 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) atkarpoje tarp pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (prekybos centras „IKI“) ir pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas). Nustatyta automobilio Toyota Land Cruiser, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis: kairys posūkis iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šalia prekybos centro „IKI“, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g. Leistinas greitis toje atkarpoje yra 20 km/val. Ant pastato (duomenys neskelbtini) įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri galimai nukreipta į įėjimą į prekybos centrą „IKI“. Nustatyta, kad kelio danga sausa, eismas reguliuojamas kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis (kelio ženklai galiojimo zonoje 203 „Duoti kelią“, 552 „Gyvenamoji zona“, 528 „Stovėjimo vieta“. Fiksuota, kad automobilis Toyota Land Cruiser stovi dalinai išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šalia prekybos centro „IKI“, (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Automobilio priekine dalis nukreipta link (duomenys neskelbtini) pastato. Nuo automobilio priekinio dešiniojo rato iki (duomenys neskelbtini) dešiniojo kelio borto (automobilio važiavimo kryptimi) yra 4,4 m, nuo galinio 5,0 m. Nuo automobilio galinio dešiniojo rato iki menamos linijos, pratęstos nuo išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės dešiniojo kelio borto, yra 6,2 m. Automobiliui iš kairės pusės yra įrengtas šaligatvis, kurio plotis yra nuo 2,0 iki 2,7 m. Įvykio vieta fiksuota nuotraukose (1 t., b. l. 36-42).
Iš 2024 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė – lengvasis automobilis Toytota Land Cruiser, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, kad ant automobilio priekinio kairės pusės sparno ir variklio dangčio yra matomi švieži pėdsakai, galimai po kontakto su pėsčiuoju. Dalinai ant variklio dangčio ir kairės pusės sparno yra dalinai matomi pirštų, rankų pėdsakai (antspaudai). Ant priekinio kairės pusės ratlankio yra matomas švariai nubrauktas apie 2 cm purvas. Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 44-57).
Iš alkotesterio tikrinimo šaknelės bei 2024 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio metu R. C. buvo blaivus, 2024 m. spalio 18 d. 17:22 val. fiksuota 0,00 prom. (1 t., b. l. 35, 62-63).
Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini) ligoninės palata ir vyriškos lyties lavonas (1 t., b. l. 78-86).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. M 1526-2024 (1) nurodyta, kad V. B. kūne nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs kairės ausies, paausinės ir speninės sričių, šlaunų, dešinio pakinklio, dešinio kelio ir dešinės blauzdos poodinėmis kraujosruvomis, kairės smilkininės – momens – pakaušio srities, kairės šlaunies, dešinės kojos minkštųjų audinių kraujosruvomis, kaukolės skliauto (kairio smilkinkaulio, kairio momenkaulio ir pakauškaulio kairės pusės) ir pamato (vidurinės kaukolės duobės) lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais abipus, kairės momeninės ir pakaušinės skilčių sumušino židiniais, dešinės blauzdos kaulų lūžiais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2024 m. spalio 18 d.) ir būdu, t. y. autoįvykio metu, nukentėjus kaip pėsčiajam. Sužalojimai visumoje, kaukolės pamato lūžių, galvos smegenų sumušimo židinių, kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu suspaudusio smegenis bei sužalojimų sukeltų komplikacijų, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1., 6.6.2., 6.6.4., 6.6.15. punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
V. B. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kairės ausies, paausinės ir speninės skilčių, šlaunų, dešinio pakinklio, dešinio kelio ir dešinės blauzdos poodinėmis kraujosruvomis, kairės smilkininės-momens-pakaušio srities, kairės šlaunies, dešinės kojos minkštųjų audinių kraujosruvomis, kaukolės skliauto (kairio smilkinkaulio, kairio momenkaulio ir pakauškaulio kairės pusės) ir pamato (vidurinės kaukolės duobės) lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais abipus, kairės momeninės ir pakaušinės skilčių sumušimo židiniais, dešinės blauzdos kaulų lūžiais. Tai komplikavosi koma, smegenų pabrinkimu, pohemoragine anemija, hipovoleminiu šoku, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu dauginiu organų disfunkcijos sindromu. V. B. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
V. B. sirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šios ligos ir būklės nesukėlė mirties, bet galėjo sunkinti bendrąją organizmo būklę.
V. B. mirė nuo kūno sužalojimo visumos. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis tiriamajam buvo į priekinį išorinį dešinės blauzdos paviršių, pastarajam esant vertikalioje padėtyje (1 t., b. l. 90-99).
2024 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad buvo perklausyti BPC garso įrašai. Matyti, kad dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini). skambinta šešis kartus, iš to paties numerio (kuris baigiasi skaitmenimis (duomenys neskelbtini)) skambinta tris kartus, pranešant, kad važiavo nuo parduotuvės ir žmogus papuolė po ratais, nurodoma, kad žmogus kvėpuoja, tačiau yra be sąmonės (2 t., b. l. 52-54).
2024 m. gruodžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėti du policijos pareigūnų kūno kamera daryti įrašai. Fiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, ten jau esant medikams, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams. Pareigūnas kalbasi su asmeniu, kuris nurodė, kad įvykį matė vaikas. Vėliau vaikas pasakoja, kad ėjo iš parduotuvės ir pamatė, kaip jį patrenkė, žmogus nukrito ir užvažiavo ant jo. Taip pat fiksuotas pareigūnės pokalbis su R. C., kuris nurodo, kad jis išsuko ir tuo metu blykstelėjo saulė į akis, pajautė, kad ratas pasikėlęs, šiek tiek patraukė automobilį (2 t., b. l. 55-60).
2025 m. birželio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-362(25) nurodyta, kad tikėtina tokia eismo įvykio eiga: automobilis Toyota Land Cruiser, valstybinu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. C., judėdamas kairiojo posūkio kreive, važiavo iš šalia kelio esančios teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, tuo metu pėsčiasis V. B. judėjo per įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, ar per (duomenys neskelbtini), automobiliui iš kairės. Automobilis priekinio bamperio kairiuoju kampu kliudė pėsčiojo dešinę koją, pėsčiasis griuvo ir automobilis priekiniu kairiuoju ratu pervažiavo jo kojas, po to automobilis buvo sustabdytas vairuotojo. Pėsčiasis buvo partrenktas įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, ar (duomenys neskelbtini). važiuojamojoje dalyje, arčiau jos kairiojo krašto prie automobilio sustojimo vietos. Tikslios pėsčiojo partrenkimo vietos nustatyti nėra galimybės. Šio eismo įvykio pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu buvo automobilio Toyota Land Cruiser, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. C. veiksmai, - išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės į gatvę, nedavė kelio pėsčiajam V. B. (2 t., b. l. 67-69).
2025 m. balandžio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-363(25) nurodyta, jog tikėtina, kad priminio kontakto metu automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio kairiuoju kampu kontaktavo su nukentėjusiojo dešinės kojos išoriniu paviršiumi, kiek iš priekio nuo blauzdos viršutinio krašto iki šlaunies viršaus. Dėl kontakto su bamperio apatiniu kraštu skeveldriškai lūžo blauzdikaulis viršutiniame trečdalyje ir išniro šeivikaulis. Nukentėjusiojo, kuris rėmėsi į pagrindą dešine koja, kūnas nuo smūgio buvo sukamas prieš laikrodžio rodyklę, tuo metu blauzdos kaulai apatiniame trečdalyje lūžo spirališkai be tiesioginio poveikio į šią sritį. Nukentėjusiajam griuvus, jis galvos kaire puse atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą, tuo metu buvo padaryti galvos sužalojimai - kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais, kairės momeninės ir pakaušinės skilčių sumušimai. Gulinčiam nukentėjusiajam automobilis priekiniu kairiuoju ratu pervažiavo kojas įstrižai kryptimi iš kairės į dešinę ir nuo kūno apačios link viršaus, padarant šlaunų minkštųjų audinių kraujosruvas. Partrenkimo metu V. B. buvo vertikalioje padėtyje, su atremta dešine koja, į automobilio priekį pasisukęs dešiniu šonu. Nustatyti stovėjo, bėgo ar ėjo pėsčiasis V. B. partrenkimo momentu nėra galimybės. (2 t., b. l. 70-73)
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
BK 281 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą, taip pat ir jo neatsargią kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312-697/2016, 2K-359-697/2017, 2K-146-895/2018).
Kelių eismo taisyklių 175 punktas numato, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Vadovaujantis KET 128 punkto reikalavimais, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Kaltinamasis R. C. viso proceso metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė visas esmines bylos aplinkybes. Parodė, kad 2024 m. spalio 18 d., prieš 17 val. atvažiavo prie parduotuvės IKI, paėmė siuntas, apsipirko ir įsėdo į automobilį. Iš parkavimo vietos pavažiavus gal tris metrus, pasuko į dešinę, priekyje buvo nuovaža į gyvenamąjį namą, vaikai važinėjo su paspirtukais ir labiau ten žiūrėjo, kai staiga pašvietė saulė ir gavo stiprų spindulį į akis, iš karto stabdė, nieko nematė ir pradėjo važiuoti, ratas už kažko užkliuvo. Tik atidaręs duris pamatė partrenką žmogų, nematė, kaip tai įvyko. R. C. pripažino pažeidęs pacituotus KET reikalavimus, dėl ko žuvo gyvenamojoje zonoje pro važiuojamąją dalį ėjęs pėsčiasis. Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina liudytojo E. G. parodymai, kad 2024 m. spalio 18 d. apie 17 val. buvo (duomenys neskelbtini), kai už nugaros išgirdo riksmą, atsisukęs pamatė pravažiavime tarp parduotuvės aikštelės ir (duomenys neskelbtini) namo kiemo stovintį automobilį Toyotą, o po juo iš kairio šono gulėjo (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras, matė, kad jo akys stipriai sutinusios, išlipęs vairuotojas sakė, kad jį apakino šviesa. Policijos pareigūnų kūno kamera fiksuota, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis situaciją, vienas iš šalia buvusių susirinkusių asmenų - nepilnametis, nurodė matęs, kaip automobilis partrenkė vyrą, šis nukrito ir automobilis užvažiavo ant jo, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo P. P. parodymai. Tiek iš kaltinamojo, liudytojo parodymų, taip pat Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonę R. C. vairavo kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo zonoje, kur, vadovaujantis minėtu KET 175 punktu, pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemonę.
Aplinkybę, kad R. C. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis, patvirtina ir 2025 m. birželio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-362(25), kurioje nurodyta, kad šio eismo įvykio pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu buvo automobilio Toyota Land Cruiser, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. C. veiksmai - išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės į gatvę, nedavė kelio pėsčiajam V. B. (2 t., b. l. 67-69). Byloje taip pat nustatyta kad V. B. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kairės ausies, paausinės ir speninės skilčių, šlaunų, dešinio pakinklio, dešinio kelio ir dešinės blauzdos poodinėmis kraujosruvomis, kairės smilkininės-momens-pakaušio srities, kairės šlaunies, dešinės kojos minkštųjų audinių kraujosruvomis, kaukolės skliauto (kairio smilkinkaulio, kairio momenkaulio ir pakauškaulio kairės pusės) ir pamato (vidurinės kaukolės duobės) lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais abipus, kairės momeninės ir pakaušinės skilčių sumušimo židiniais, dešinės blauzdos kaulų lūžiais, kas komplikavosi koma, smegenų pabrinkimu, pohemoragine anemija, hipovoleminiu šoku, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu dauginiu organų disfunkcijos sindromu. V. B. mirė nuo kūno sužalojimo visumos. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis tiriamajam buvo į priekinį išorinį dešinės blauzdos paviršių, pastarajam esant vertikalioje padėtyje (1 t., b. l. 90-99).
Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad R. C. gyvenamojoje zonoje vairuojamu automobiliu įvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į pravažiavimą ir sukdamas į kairę, link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, jo kelyje atsiradus kliūčiai – jam iš kairės pusės per pravažiavimo važiuojamąją dalį ėjusiam pėsčiajam V. B., laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to pravažiavime, važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, V. B. partrenkė ir ant jo užvažiavo. Kaltinamojo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais. Jis veikė neatsargia kaltės forma, nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisme buvo gautas nukentėjusiųjų D. N., G. N. – M. ir J. N. pranešimas, kuriame nurodoma, kad tarp šalių yra pasiekti rašytiniai susitarimai dėl žalos atlyginimo, patvirtina, kad žala yra visiškai atlyginta. Nukentėjusieji susitaikė su kaltinamuoju ir nebeturi jam pretenzijų dėl šio įvykio. Atsižvelgiant į tai, jie palaiko susitaikymo faktą ir neprieštarauja, kad teismas spręstų dėl BK 38 straipsnio taikymo, įvertinęs visas įstatymo nustatytas sąlygas ir aplinkybes.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 38 straipsnio redakcija. Aktuali BK 38 straipsnio 1 dalis sunkina asmens teisinę padėtį, nes imperatyviai reikalauja ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo, o pagal iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusią BK 38 straipsnio dalį ši sąlyga galėjo būti vertinama įvairiai. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisakys dėl veikos padarymo metu galiojusioje aptariamo straipsnio redakcijoje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų.
BK 38 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl ko kaltinamasis negalėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – asmuo nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tais pačiais pagrindais. Nustatyta, kad R. C. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis visiškai pripažino kaltę dėl šios veikos padarymo, teismui nekelia abejonių tai, kad kaltinamojo gailestis dėl padarytos veikos ir ja sukeltų negrįžtamų pasekmių yra nuoširdus.
Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje pareikšti nebuvo, nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į draudimo bendrovę. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvykus draudiminiam įvykiui pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda visų pirma draudimo bendrovei, o iš kaltininko gali būti priteisiamas žalos dydis, viršijantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nepaisant aukščiau išdėstytų nuostatų, kaltinamasis savanoriškai sutiko ir įsipareigojo atlyginti dalį nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos, t. y. 47 000 Eur, ir ši suma viršija net Draudiko išmokėtas sumas nukentėjusiesiems. Kaltinamojo teigimu, žalą atlygino, nors tokia pareiga jam teisės aktų nustatyta tvarka nekyla, kadangi jam tai atrodo teisinga, siekia, kad nukentėjusiesiems būtų teisingai atlyginta. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad kaltinamasis visiškai prisiima atsakomybę, nuoširdžiai ir giliai išgyvendamas dėl kilusių pasekmių imasi visų įmanomų priemonių kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus neigiamus išgyvenimus. Taigi, šiuo atveju kaltės pripažinimas, nuoširdus gailestis bei žalos atlyginimas pripažintinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaip minėta, teisme gautas nukentėjusiųjų D. N., G. N. – M. ir J. N. pranešimas, kad jie susitaikė su kaltinamuoju ir nebeturi jam pretenzijų dėl šio įvykio, palaiko susitaikymo faktą ir neprieštarauja, kad teismas spręstų dėl BK 38 straipsnio taikymo. Iš jau aptartų kaltinamojo parodymų, jo pozicijos matyti, kad asmuo siekia ne tik žalos atlyginimo, tačiau ir susitaikymo procese, šią poziciją palaikė ir kaltinamojo gynėjas, teikdamas tokį prašymą baigiamųjų kalbų metu. R. C. ne kartą akcentavo norintis atsiprašyti nukentėjusiųjų dėl jų patirtų išgyvenimų, netekus artimo žmogaus, atsiprašymas, nepavykus užmegzti tiesioginio kontakto, buvo priimtas per nukentėjusiųjų atstovą. Šiuo atveju, be to, kad teismui buvo pateiktas pranešimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas patvirtino, kad pastarieji pretenzijų neturi ir su kaltinamuoju susitaikė. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų pozicija yra aiškiai išreikšta, R. C. susitaikė su D. N., G. N. – M. ir J. N., taigi, yra išpildyta ir BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga.
Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-589/2011).
R. C. anksčiau nei karto nebuvo teistas (2 t., b. l. 113). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2021-2023 m. laikotarpiu buvo penkis kartus baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą ir transporto priemonės stovėjimo tvarkos nesilaikymą (2 t., b. l. 114-117), tačiau pažeidimai savo pobūdžiu nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos yra sumokėtos, nuobaudos negaliojančios, kas leidžia vertinti, jog R. C. yra atsakingas ir drausmingas eismo dalyvis. Šiuo atveju, kaip minėta, teismas nustatė dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis dirbantis (2 t., b. l. 118), yra teigiamai charakterizuojamas tiek savo artimos aplinkos žmonių, šeimos, tiek buvusių bei esamų kolegų kaip turintis aukštas moralines vertybes, atsakingas, palaikantis, patikimas, sąžiningas, besilaikantis duoto žodžio, nurodoma, kad asmuo teikia pagalbą draugams, artimiesiems, taip pat nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms (3 t., b. l. 52-68). Šiame kontekste įvertintinas ir kaltinamojo elgesys iš karto po įvykio – R. C. jokiu proceso metu atsakomybės nevengė, iš karto po pirminių procesinių veiksmų atlikimo vyko į ligoninę, rūpinosi įvykio metu sužaloto vyro būkle, bandė susisiekti su artimaisiais, siūlydamas pagalbą. Be to, kaip jau buvo aptarta, savanoriškai atlygino nukentėjusiesiems neturtinę žalą (dalį jos pagal pasiektą susitarimą). Visos šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad jis laikosi įstatymų, visuomenėje nustatytų elgesio normų, o ši veika yra atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl neatsargumo. Yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taigi, nustatyta ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtina sąlyga.
Esant nustatytoms visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, R. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse). Viena tokių priemonių – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad aptariamos priemonės skiriamos tik tuomet, kai tai yra būtina, jų taikymas negali būti formalus ir perteklinis.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, atsižvelgtina į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaip buvo pažymėta aptariant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, žala nukentėjusiesiems yra visiškai atlyginta, kaltinamasis savanoriškai atlygino 47 000 Eur neturtinės žalos. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, skirti dar ir piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga, o tokia finansinė našta kaltinamajam jau būtų perteklinė. Atsižvelgiant į tai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atleidžiant R. C. nuo baudžiamosios atsakomybės, neskirtina.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010).
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis R. C. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, taigi naudodamasis specialiąja teise, eismo įvykio metu pėsčiasis V. B. patyrė sužalojimus, dėl kurių mirė. Vertinant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumą, įvertintina tai, kad veika yra neatsargi, transporto priemonę asmuo vairavo blaivus. Be to, kaltinamasis anksčiau neteistas, nors buvo baustas administracine tvarka, padaryti pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos ir šiuo metu nuobaudos jau negalioja, yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas. Įvertinus visas išdėstytas tiek kaltinamąjį charakterizuojančias, tiek veikos padarymo aplinkybes, spręstina, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nebūtų adekvati ir proporcinga priemonė, todėl neskirtina.
V. Kiti klausimai
Teisme gauti duomenys apie nukentėjusiesiems teiktas teisines paslaugas, t. y. pasirengimą bylos nagrinėjimui (komunikacija su teismu, procesinių dokumentų teismui parengimas ir pateikimas, atstovavimas teismo posėdyje, konsultavimas). Bendra teiktų teisinių paslaugų suma – 400 Eur (3 t., b. l. 41-42), kurią nukentėjusiųjų atstovas prašo priteisti lygiomis dalimis nukentėjusiesiems iš kaltinamojo.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiesiems teiktų teisinių paslaugų apimtį (dokumentų rengimas, konsultavimas, atstovavimas procese), proceso trukmę (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir byla išnagrinėta vieno posėdžio metu), į bylos apimtį ir pobūdį, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, vertina, kad nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo, yra proporcinga, todėl priteistina iš R. C. Iš kartu su paslaugų detalizacija pateikto mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad G. N. – M. 2025 m. vasario 25 d. atliko 400 Eur mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas tenkinamas ir nukentėjusiesiems iš esmės lygiomis dalimis (po 133,33 Eur, 133,33 Eur ir 133,34 Eur) priteistina suma atstovo paslaugomos apmokėti.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, teismas nenustatė pagrindo skirti ją ir šioje proceso stadijoje.
Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. C., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
R. C. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Priteisti iš R. C. nukentėjusiesiems 400 (keturis šimtus) Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti: D. N. 133,34 Eur, J. N. 133,33 Eur, G. N. – M. 133,33 Eur.
Kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.