- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-696-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18726-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 783,08 Eur skolą, 28,52 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Atsakovas butą valdė nuomininko teisėmis iki 2015 m. birželio 4 d., kuomet buvo iškeldintas. Vadovaujantis 2006 m. vasario 13 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 24239160, atsakovas už patiektą šilumą turėjo atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Atsakovas tik iš dalies apmokėjo pateikiamas mokėjimo sąskaitas, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. už tiekiamą šilumą butui susidarė 394,98 Eur skola, už tiekiamą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti susidarė 388,1 Eur skola. Atsakovui laiku neatsiskaičius, už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. priskaičiuoti 28,52 Eur delspinigiai.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį patenkinti. Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas buvo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkas ir naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 811,47 Eur skola už suteiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 238,34 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., 8,63 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (246,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti apyvartos žiniaraščiai nesudaro galimybės apskaičiuoti skolos, kuri susidarė iki 2015 m. birželio 4 d., kadangi apskaičiuotos sumos nuo kiekvieno mėnesio pirmos dienos iki paskutinės mėnesio dienos. Dėl to skolos susidarymo laikotarpis skaičiuotinas nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Teismas iš ieškovės pateiktų apyvartos žiniaraščių šildymui nustatęs, kad skolos susidarymo laikotarpio pradžioje (2013 m. lapkričio 1 d.) už butui tiektą šilumą jau buvo susidariusi 5 482,22 Lt (1 587,76 Eur) skola, prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpio pabaigoje (2015 m. birželio 1 d.) skolos likutis buvo 1 819,76 Eur, padarė išvadą, kad minėtu laikotarpiu susidarė 232 Eur (1 819,76-1 587,76) skola už butui tiektą šilumą. Teismas iš ieškovės pateiktų apyvartos energijos vandens pašildymui žiniaraščių nustatęs, kad skolos susidarymo laikotarpio pradžioje (2013 m. lapkričio 1 d.) už butui tiektą energiją vandens pašildymui jau buvo susidariusi 4 219,12 Lt (1 221,94 Eur) skola, prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpio pabaigoje (2015 m. birželio 1 d.) skolos likutis buvo 1 215,6 Eur, padarė išvadą, kad minėtu laikotarpiu susidarė 6,34 Eur skola už butui tiektą energiją vandens pašildymui. Atsižvelgęs į nurodytus skaičiavimus, teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. už butui tiektą šilumą ir energiją vandens pašildymui susidariusi skola yra 238,34 Eur (6,34+232). Teismas sumažino prašomus priteisti delspinigius iki 8,63 Eur, atsižvelgdamas į priteistiną 238,34 Eur sumą. Bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad byla buvo išnagrinėta nekviečiant šalių į teismo posėdį, todėl ieškovė, nedalyvaudama bylos nagrinėjime, neturėjo galimybės pateikti teismui paaiškinimų dėl skolos susidarymo aplinkybių ir gautų iš antstolės lėšų užskaitymo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas papildomos informacijos iš ieškovės, objektyviai klaidingai vertino, jog nuo 2013 metų birželio mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio antstolio atliktais mokėjimais pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį įrašą turėtų būti dengiami einamieji priskaitymai. Ieškovė paaiškina, kad 2010 m. spalio 26 d. atsakovas išdavė vekselį 2 900,5 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo nurodytą skolos už šilumą sumą apmokėti iki 2011 m. kovo 31 d. Po vekselio išdavimo susidarė nauja skola. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi patvirtino šalių 2013 m. lapkričio 15 d. sudarytą taikos sutartį dėl laikotarpiu iki 2013 m. lapkričio 1 d. susidariusios 7 235,53 Lt skolos. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal taikos sutartį, 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Atsakovui nevykdant apmokėjimų pagal vekselį, Vilniaus r. 2-ojo notaro biure 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. 6309), pagal kurį antstolė S. V. pradėjo išieškojimą. Antstolės išieškotas sumas patvirtina mokėjimų sąrašas, kuriame nurodyta, kada ir kokiomis sumomis gauti pinigai iš antstolės. Įmokos iš antstolės pagal vykdomąjį įrašą gautos laikotarpiu nuo 2013 metų birželio mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, buvo dengiama išieškoma suma pagal išduotą vekselį, o ne dengiami einamieji priskaitymai. Antstolio išieškotos ir pervestos įmokos nurodytos su ieškiniu pateiktuose buto apyvartos žiniaraščiuose.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovas tiekė šilumą ir karštą vandenį. Atsakovas šilumą vartojo, tačiau už ją mokėjo dalinai. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 811,47 Eur skolos, susidariusios nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. priteisimo (394,98 Eur už šilumos tiekimą, 388,10 Eur šilumos energiją karštam vandeniui ruošti ir 28,52 Eur delspinigių).
11. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė 238,34 Eur skolą ir 8,63 Eur delspinigių. Su sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad iš atsakovo skolą išieško antstoliai, antstolio išieškotos sumos atsispindi teismui pateiktuose žiniaraščiuose. Kadangi buvo priimtas sprendimas už akių, ieškovė nedalyvavo nagrinėjant bylą, neturėjo galimybės paaiškinti skolos susidarymo aplinkybių ir gautų lėšų užskaitymo tvarkos, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.
12. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą už akių, atliekamas formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, t. y. įsitikinama, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
13. Pirmosios instancijos teismui ieškovė įsiskolinimui pagrįsti pateikė apyvartos žiniaraščius. Kaip matyti iš priimto sprendimo, teismui kilo abejonių dėl įsiskolinimo pagal pateiktus žiniaraščius skaičiavimo. Jeigu ieškinio pagrindas ir (arba) ieškinio dalykas teismui yra neaiškūs, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 135, 138 straipsniai), arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tokiu pat būdu privalo būti pašalinti ieškovo pateiktų įrodymų prieštaravimai, nes teismas privalo teisingai išnagrinėti šalių ginčą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinį skundą, skundžiamą sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliko pateiktų įrodymų tyrimą bei neteisingai sprendė dėl ieškovės prašomos priteisti skolos dydžio. Įrodymų tyrimas, kurį atliko pirmosios instancijos teismas, atliekamas, nagrinėjant bylą iš esmės, leidžiant šalims teikti paaiškinimus, atsikirtimus.
15. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi, prieš priimdamas sprendimą už akių, teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.
16. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje buvo pasyvus, tačiau pirmosios instancijos teismas, esant procesinėms prielaidoms taikydamas sprendimo už akių institutą, nepašalino kilusių abejonių, tuo netinkamai vadovavo procesui ir neatliko įstatymo nustatytų pareigų. Pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumo, nebuvo tinkamai nustatytos esminės bylos aplinkybės ir taip užtikrintas teisingas šalių ginčo išnagrinėjimas (CPK 158–160, 179, 228, 230 straipsniai). Teismas privalėjo imtis visų galimų priemonių, kad byla būtų išspręsta teisingai, o ne sprendimu už akių ieškinio reikalavimų dalį atmesti, nesuteikus galimybės ieškovei pateikti papildomus įrodymus.
18. Pirmosios instancijos teismui nusprendus priimti sprendimą už akių, liko visapusiškai neįvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nesurinkti įrodymai bei tinkamai neatliktas jų tyrimas, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK 177, 183 straipsniai). Šias aplinkybes buvo galima nustatyti tik bylą išnagrinėjus teismo posėdyje iš esmės, ištyrus visus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas aptartais argumentais skundžiamą sprendimo už akių dalį naikina dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamai aiškintos ir taikytos CPK 285 straipsnio 2 dalies, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1010/2013), Klaipėdos apygardos teismas (2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-51-524/2013; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1904-777/2015).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.