Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB DNB banko ieškinį atsakovams P. G., J. G., V. M., J. M. dėl priverstinės hipotekos taikymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atsakovų P. G., J. G., V. M., J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008-07-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VJ-6484 dalį dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas P. G. perleido nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. M.; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009-03-03 dovanojimo sutartį Nr. VJ-815, kuria atsakovė V. M. perleido nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui J. M. bei taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovą J. M. grąžinti butą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui P. G., o atsakovą P. G. įpareigoti grąžinti atsakovei V. M. už butą sumokėtą pinigų sumą; nustatyti kreditorės AB DNB banko naudai priverstinę hipoteką nekilnojamajam turtui, butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bei butui, unikalus Nr. 4400-1559-9561:2851, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2012-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; priimti naujus įrodymus. Nurodė, kad esant pradėtai, tačiau nebaigtai išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai, negalima iš anksto spręsti, kad kreditoriaus reikalavimas bus nepatenkintas iš įkeisto turto realizavimo. Pažymi, kad pirmiausia būtina užbaigti pradėtą įkeisto turto procedūrą, kad išaiškėtų, kuri skolos dalis liktų nepadengta ir kurią kitą skolininko turto dalį kreditorius galėtų reikalauti priteisti proporcingai likusiam nepadengtam kreditoriaus reikalavimui. Kadangi kreditorius savo reikalavimo teisę pradėjo įgyvendinti skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš hipoteka įkeisto turto procedūra, tai jis savo teises pareikšdamas actio Pauliana ieškinį galėtų ginti tik tuo atveju, jei pardavus hipoteka įkeistą turtą gautos sumos nepakaktų skolai padengti, ir tik ta apimtimi, kiek reikalavimo dalies liktų nepadengta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šioje byloje turėjo būti sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, ne taikoma priverstinė hipoteka. Teismas visiškai nepasisakė, kokiu pagrindu ieškovas nustatė priverstinę hipoteką nekilnojamajam turtui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nes šis turtas nėra ginčijamų sandorių objektas, todėl teismas akivaizdžiai peržengė actio Pauliana taikymo ribas. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nebuvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nepagrįsti. Teigia, kad apie ginčijamą sandorį ieškovas turėjo galimybę sužinoti nuo sandorių įregistravimo momento, todėl ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo sandorių paviešinimo momento. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią ir šio termino pasibaigimo pasekmes. Kadangi praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovo reikalavimas turėjo būti atmestas. Priduria, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamais sandoriais – pirkimo-pardavimo sutartimi ir dovanojimo sutartimi,- buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nes sandorių sudarymas nepablogino atsakovų turtinės padėties, jie turi pakankamai turto, kurio visiškai pakanka patenkinti kreditoriaus finansinius reikalavimus. Priduria, kad ginčo sutarčių šalys buvo sąžiningos, šios prezumpcijos nepaneigė ieškovas. Ginčijami sandoriai neturėjo įtakos atsakovų mokumui, todėl actio Pauliana institutas negalėjo būti netaikomas. Skolininkai turėjo sudaryti ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, nes dviejų butų pastatas buvo iš dalies statomas už atsakovės V. M. lėšas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Prašo priimti naujus įrodymus, nes atsakovams pirmosios instancijos teisme neatstovavo profesionalus teisininkas, pateikti duomenys reikšmingi siekiant teisingai išspręsti bylą.

Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėti prie bylos turto nustatymo pažymą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti priimto sprendimo.

Byloje nustatyta, kad 2011-07-13 ieškovė pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą iš atsakovų įkeisto turto (t.1, b.l.51-53), atsakovų skola ieškovei yra 679 789, 47 Lt. Ieškovei buvo įkeistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sklypo dalį ieškovė 2008-07-15 sutiko leisti skolininkui parduoti neatsisakant hipotekos(t.1, b.l. 54-55). 2008-08-26 sutartinės hipotekos lakštu (t.1, b.l.98) atsakovai įkeitė šią sklypo dalį ir jame pastatytą 67 procentų baigtumo butą Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2008-08-26 sudaromas sutartinės hipotekos pakeitimas ir papildomai nauja savininkė V. M. šį žemės sklypą įkeitė (t.1, b.l.45). 2008-07-23 sutartimi V. M. nusipirko iš atsakovų P. G. ir J. G. šią žemės sklypo dalį ir 67 procentų baigtumo butą Nr.2 (t.2, b.l.3-7). 2009-03-03 dovanojimo sutartimi šį butą atsakovė V. M. padovanojo J. M. (t.2, b.l.8). Šios sutarties 1.1p. nurodyta, kad dovanojamas butas yra įkeistame bankui žemės sklype. Atsakovai nepaneigė ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė V. M. yra atsakovės J. G. mama, o J. M. yra brolis. Nekilnojamojo turto registravimo pažymoje, kuri galiojo ginčo pardavimo metu buvo padarytas įrašas, kad šiame žemės sklype yra suformuoti nebaigti statyti dviejų butų pastatai (t.2, b.l.33-34). Ginčas šioje byloje vyksta dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį CK 6.66 str. pagrindu dėl buto Nr. 2 pardavimo ir dovanojimo bei antrinės hipotekos nustatymo kitam įkeistame žemės sklype esančiam butui Nr.1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčo butui Nr.2. Byloje nustatyta, kad butas Nr. 1 2008-08-28 sutartinės hipotekos lakštu yra įkeistas bankui (t1, b.l. 35, 98) ir bankas šį butą nurodė 2011-07-13 pareiškime dėl priverstinės skolos išieškojimo (t.1, b.l.53). Be to, bylos įrodymai įrodo, kad atsakovei V. M. 2007-02-12 ieškovės banke buvo suteikta paskola gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) statyti (t.2, b.l.141), o pagal 2008-04-17 susitarimo 13.8 p. atsakovė V. M. įsipareigojo iki 2008-06-30 pateikti bankui dokumentus, patvirtinančius, kad statomo gyvenamojo namo savininkė yra V. M.. Ginčo butas kaip 67 procentų statybos baigtumo nekilnojamojo turto vienetas buvo suformuotas tik 2008-05-30 (t.2, b.l. 35, 58-59) ir jis sukurtas statybos būdu, taip pat byloje įrodyta, kad šio buto statytojas ir savininkas iki ginčo sutarties sudarymo buvo atsakovas P. G., t.y. duodant ieškovei sutikimą parduoti įkeisto sklypo dalį (t.1, b.l.54). Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra 2008-07-23 sandorio dalies dėl buto Nr. 2 nuginčijimas CK 6.66 str. pagrindu, todėl byloje turi būti nustatytos visos faktinės aplinkybės bei tiriami bylos įrodymai šio sandorio sudarymo metu. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011), todėl šios bylos įrodinėjimo dalyku yra visos paminėtos tokio ieškinio taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes priėmė sprendimą už akių ir neatskleidė bylos esmės, t.y., priimdamas sprendimą už akių atliko formalų įrodymų vertinimą ir nesiaiškino esminės aplinkybės - ginčo sandorio sudarymo metu atsakovų G. mokumo, t. y. sandorio sudarymo metu atsakovų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, be to, būtina šioje byloje nustatyti, nuo kada atsakovai nemokėjo įmokų ieškovei, iš kokių lėšų buvo statomas ginčo butas, kokiam tikslui buvo suteikta atsakovams Gusčiams paskola ir kokio gyvenamojo namo statybai buvo suteikta tame pačiame banke paskola atsakovei V. M.. Byloje yra įrodymų, kad atsakovei V. M. 2007-02-12 ieškovės banke buvo suteikta paskola gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) kaime statyti (t.2, b.l.141), o pagal 2008-04-17 susitarimo 13.8 p. atsakovė V. M. įsipareigojo iki 2008-06-30 pateikti bankui dokumentus, patvirtinančius, kad statomo gyvenamojo namo savininkė yra V. M., todėl būtina aiškintis kaip buvo vykdomas šis susitarimas. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę ieškinio senaties eigos pradžiai.

Be to,nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priverstinės hipotekos nustatymo pagrindo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012 nustatytas taisykles, nustatė priverstinę hipoteką ir butui Nr. 1, kuris 2008-08-28 sutartinės hipotekos lakštu yra įkeistas bankui (t.1, b.l. 35, 98).

CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 287 straipsnio 1 dalis); sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka (287 straipsnio 2 dalis); teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, procesinį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pagal įstatymą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai. Šioje byloje sprendimas už akių priimtas ieškovei, kuriai pirmosios instancijos teismas neišaiškino tokio sprendimo priėmimo galimybės bei pasekmių jai neatvykus į parengiamąjį posėdį. Byloje teismas, gavęs atsakovų atsiliepimus, nutartimi nenustatė pasiruošimo nagrinėti būdo, o tik rezoliucija (t.1, b.l.134) skyrė bylą nagrinėti parengiamąjame posėdyje, pažeisdamas CPK 225 str. 7d. reikalavimus. Ieškovės atstovė pateikė prašymą atidėti 2012-06-11 parengiamąjį posėdį (t.2, b.l.160) ir jai nebuvo išaiškintos jos neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmės. Be to, šioje byloje akivaizdu, kad abi šalys buvo pateikusios įrodymus, t.y. ieškovė pateikė įrodymus su ieškiniu, o atsakovai pateikė atsiliepimus ir įrodymus, todėl pagal CPK 285 str. 2d. šioje byloje pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, o privalėjo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nes sprendimo priėmimo metu jau galiojo CPK 285 str. 2 d. nauja redakcija.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, formaliai įvertinęs įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.