Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Registrų centras“, Palangos miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjui buvo išduota gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos (toliau – ir GNEB) „P.“ 2001 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. 48, išduota pristatyti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro tarnybai, kuri patvirtina, kad pareiškėjas buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybai įnešė 771 Lt, ir yra su bendrija visiškai atsiskaitęs. Pareiškėjas tuo metu šios pažymos nepateikė buto nuosavybės teisei įregistruoti, į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisės į butą įregistravimo kreipėsi su 2024 m. kovo 7 d. prašymu. Registro tvarkytojas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu prašymą atmetė, motyvuojant tuo, kad nenurodytas buto unikalus numeris, ir kad 2001 m. rugsėjo 16 d. pažymoje nurodytas buto plotas nesutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 9 d. dar kartą kreipėsi į registro tvarkytoją, ranka pats ištaisęs 2001 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 48 buto plotą pagal kadastro duomenų bylos duomenis. Tačiau registro tvarkytojas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu vėl atmetė pareiškėjo prašymą, šį kartą nurodydamas, kad pareiškėjo pateiktoje 2001 m. rugsėjo 16 d. pažymoje yra neaptartų taisymų. 2024 m. lapkričio 13 d. registro tvarkytojui buvo pateiktas naujas prašymas su papildomais dokumentais ir paaiškinimais, tačiau 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu prašymas nebuvo tenkintas. Šį sprendimą apskundus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija 2025 m. vasario 14 d. sprendimu 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako registruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į butą dėl pareiškėjo turimų dokumentų trūkumų, todėl turi būti nustatytas nuosavybės teisės į jį juridinis faktas. Pareiškėjas pažymėjo, kad būdamas statybos kooperatyvo nariu, yra visiškai išmokėjęs pajų už butą ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į butą. Tai patvirtinančioje GNEB „P.“ 2001 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 48 butui priklausančio rūsio plotas įrašytas preliminariai pieštuku, nes rūsių patalpos gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbini), nėra registruotos, kadangi gyventojai nėra dėl jų sudarę susitarimo. Pareiškėjas neturi kompetencijos atsakyti, kodėl skirtingų kadastrinių matavimų duomenimis buto plotas šiek tiek skiriasi: Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto plotas yra 89,20 kv. m, nustatytas 1993 m. balandžio 15 d. kadastrinių matavimų duomenimis, tuo tarpu 2001 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 48 buto plotas nurodytas 84,08 kv. m pagal 1992 m. kovo 3 d. gyvenamosios patalpos orderį. Tačiau nepaisant nurodytų netikslumų, akivaizdu, kad tai tas pats butas, ir jis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, su juo sudarytos paslaugų teikimo sutartys.

6. Teismo posėdžio (2025 m. birželio 27 d.) metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad būdamas statybos kooperatyvo nariu už buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybą įnešė, kiek pamena, apie 76 000 rublių. Šią sumą išmokėjo dalimis. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija „P.“ 2001 m. rugsėjo 16 d. išdavė pažymą Nr. 48, patvirtinančią, kad už butą yra visiškai atsiskaityta. Šios pažymos registro tvarkytojui nuosavybės teisės įregistravimui tuo metu nepateikė. Paaiškino, kad finansiniais reikalais rūpinosi sutuoktinė O. K., kuri šiuo metu yra mirusi, nuosavybės teisės į butą įregistravimo klausimas nebuvo sutvarkytas, buvo apsileidimas šiuo aspektu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija „P.“ pareiškėjui išdavė 2001 m. rugsėjo 16 d. pažymą Nr. 48, kuri patvirtina, kad pareiškėjas 4-ių kambarių su atskira virtuve buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 84,08 kv. m (butui priklausančio rūsio plotas 12 kv. m) statybai įnešė 771 Lt, ir yra su bendrija visiškai atsiskaitęs; pažyma išduota pristatyti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialui. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su 2024 m. kovo 7 d. prašymu (reg. Nr. 38834392), prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. SPR4-2785 (14.5 E) prašymą atmetė (sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 2 punktas, 6 punktas, 9 punktas), motyvuodamas tuo, kad 2001 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 48 nenurodytas buto unikalus numeris, ir tuo, kad 2024 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis nurodyto buto bendras plotas yra 88,72 kv. m, ir nėra duomenų apie rūsio patalpą. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su 2024 m. gegužės 9 d. prašymu (reg. Nr. 39553064), prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. SPR4-4710 (14.5 E) prašymą atmetė (sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 3 ir 6 punktai), motyvuodamas tuo, kad 2001 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 48 nenurodytas buto unikalus numeris ir pataisytas jo plotas, kuris nėra aptartas ir patvirtintas. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su 2024 m. lapkričio 13 d. prašymu (reg. Nr. 41859419), prašydamas pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimais Nr. SPR4-11086 (14.5 E) ir Nr. SPR5-24492 (14.4 E) prašymą atmetė (sprendimų priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 9 punktas), motyvuodamas tuo, kad pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į minėtą nekilnojamąjį daiktą, o kadastro duomenys gali būti keičiami tik kartu įregistruojant daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėjas pateikė skundą dėl VĮ „Registrų centras“ 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SPR4-11086 (14.5 E). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija 2025 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. CSPR-50 nusprendė: 1) pakeisti 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. SPR4-11086 (14.5 E), jį išdėstant taip: pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į butą netenkinti, kadangi pateikti duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punktas; 2) palikti galioti 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. SPR5-24492 (14.4 E).

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

9. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, yra pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad būtų nustatytas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje buvusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015). Taigi, įstatyme numatyta, kad turto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas gali būti teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka tik tada, kai turtas buvo įgytas praeityje ir pareiškėjas nurodo (ir įrodo) vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.

10. CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius, 2) paveldėjimu, 3) pasisavinant vaisius ir pajamas, 4) pagaminant naują daiktą, 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą, 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, 8) pasisavinant radinį, lobį, 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), 11) įgyjamąja senatimi, 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

11. Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnis nustato, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už gyvenamąją patalpą, tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Tokia pačia nuostata papildyta iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusio Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į 1990 m. spalio 16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnio prasmę, kooperatyvo valdymo organai, išduodami pažymą apie visišką pajaus išmokėjimą, turėjo joje nurodyti pajaus išmokėjimo faktą ir buto savininką po visiško pajaus išmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2009).

12. Bylos duomenimis matyti, kad Palangos miesto valdybos 1991 m. rugpjūčio 14 d. potvarkio Nr. 106 „Dėl gyvenamojo ploto“ 4 punktu nuspręsta įsteigti 36 butų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą prie „Auksinių kopų“ tarpkolūkinių pensionatų komplekso ir patvirtinti sąrašą asmenų, kurie priimami į kooperatyvą (statybinis Nr. 7) pagal 1 priedėlį, kuriame pareiškėjas buvo įrašytas 25 numeriu, nurodoma, kad pareiškėjui suteikiamas 4-ių kambarių butas. 1991 m. rugpjūčio 14 d. potvarkio Nr. 106 pagrindu pareiškėjui išduotas 1992 m. kovo 3 d. Gyvenamosios patalpos orderis Nr. 001657 apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), 84,08 kv. m bendro ploto, iš 4-ių kambarių. Iš į bylą pateiktų kasos pajamų orderių, kvitų prie kasos pajamų orderių matyti, kad pareiškėjas naujai sukurtam gyvenamojo namo statybos kooperatyvui „P.“ sumokėjo pirminį įnašą (5 000 rublių), mokėjo įnašus už butą, palūkanas ir delspinigius. Vėliau gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai buvo reorganizuoti į bendrijas. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija „P.“ 2001 m. rugsėjo 16 d. išdavė pažymą Nr. 48 nuosavybės teisei į butą įforminti, kuri patvirtina, kad pareiškėjas buto, adresu (duomenys neskelbini), statybai įnešė 771 Lt, ir yra su bendrija visiškai atsiskaitęs. Kadangi minėto Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnis kooperatyvo nario nuosavybės teisę siejo su visišku pajaus išmokėjimu, spręstina, kad GNEB „P.“ 2001 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. 48, kurioje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnio nuostatą yra įrašytas faktas, kad už butą visiškai atsiskaityta ir, kad pareiškėjas yra jo savininkas, patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas statybos kooperatyvo nariu, yra visiškai išmokėjęs pajų už butą, ir įgijo nuosavybės teisę į butą.

13. Vis dėlto, nors GNEB „P.“ 2001 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. 48 patvirtina pajaus išmokėjimo faktą, tačiau Nekilnojamojo turto registre jos pagrindu pareiškėjo nuosavybės teisė į butą neįregistruota dėl dokumento trūkumų: pažymoje nenurodytas buto unikalus numeris, joje yra padarytų neaptartų taisymų dėl buto ploto (pareiškėjas nurodo pats ranka ištaisęs šioje pažymoje nurodytą buto plotą, kad jis atitiktų plotą, nurodytą kadastro duomenų byloje), be to, šioje pažymoje nurodytas buto plotas (84,08 kv. m) neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodyto buto ploto (89,20 kv. m), nurodytas rūsys, nors Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis butas yra be rūsio. Pareiškėjas šių neatitikimų pašalinti neteismine tvarka ir gauti patikslinto dokumento (GNEB „P.“ patikslintos pažymos) negali, nes bendrija nebeegzistuoja, todėl nebėra subjekto, galinčio išduoti patikslintą pažymą, patvirtinančią pareiškėjo nuosavybės teisę į butą. Pažymėtina, kad nors GNEB „P.“ 2001 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 48 nėra nurodytas buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris, o pažymoje nurodytas buto plotas neatitinka buto ploto, nurodyto Nekilnojamojo turto registre, kuriame butas taip pat įregistruotas be rūsio, tačiau šios aplinkybės, visumos byloje esančių duomenų kontekste, nepaneigia, jog pareiškėjas teisėtai – išmokėjęs pajų už butą, įgijo butą ir jį valdo nuosavybės teise.

14. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad butas buvo sukurtas statybos būdu, buto statybos procesas buvo teisėtas, t. y. butas buvo sukurtas ir pastatytas teisėtai, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastato, kuriame yra butas, statybos pabaigos data – 1990 metai, butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1993 m. balandžio 15 d., nuosavybės teisės į butą neįregistruotos.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju konstatuotinos visos sąlygos buto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymui: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą (butą) įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (buvo statybos kooperatyvo nariu (įtrauktas į vardinį narių sąrašą) ir visiškai išmokėjo pajų už butą); 2) nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas – GNEB „P.“ 2001 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. 48 yra su neaptartais taisymais (dėl buto ploto), pažymoje be adreso kitų butą identifikuojančių duomenų (unikalaus numerio) nėra ar tokie duomenys (buto plotas, rūsys) yra neatitinkantys kitų duomenų, todėl ji negali būti pagrindu viešajame registre įregistruoti nuosavybės teisę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka – GNEB „P.“ nebeegzistuoja; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

16. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2001 m. rugsėjo 16 d. valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. rugsėjo 16 d. nuosavybės teise valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.