- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- e2-7614-1044/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Atsakovas
- R. H.
- Ieškovas
- V. H.
- Advokatai
- Linas Blažulionis, Ingrida Krolienė, Gitana Kavaliauskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, atstovei advokatei Gitanai Kavaliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. H. ieškinį atsakovei R. H. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo ir atsakovės R. H. priešieškinį ieškovui V. H. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, S. M. H., V. H., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinės bendrovės Danske bank A/S Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. V. H. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu R. H. (toliau ir atsakovė), kurį vėliau patikslino, ir prašo: 1) santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) padalinti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka: ieškovui priteisti transporto priemonę BMW Z4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp H. M. ir V. H. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad motociklo TRIUMPH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėju pagal šį sandorį buvo S. M. H.; 4) nustatyti, kad ieškovo prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2008-06-27 kreditavimo sutartį Nr. BPKON400804659 nemodifikuojamos ir lieka asmeninėmis ieškovo prievolėmis; 5) nustatyti, kad atsakovės prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį Nr. BPKON350803706 nemodifikuojamos ir lieka asmeninėmis atsakovės prievolėmis; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šalys bendrų vaikų neturi. Ieškovo teigimu, po santuokos sudarymo atsakovei ėmė labiau rūpėti jos asmeniniai interesai nei šeiminių santykių kūrimas, atsakovės valdingas būdas, dažnai besikeičiančios nuotaikos ir ryškėjančių charakterio ypatumų inicijuoti konfliktai lėmė nusivylimą šeimos santykiais. Ieškovas siekė šeimą išsaugoti, metė darbą pagal architekto specialybę ir išvyko dirbti į užsienį, siekdamas pagerinti šeimos finansinę padėtį, tačiau sutuoktinė ėmė demonstruoti nepagarbą ieškovo norams ir siekiams, paisydavo tik savo norų ir nuomonės, kėlė įvairias sąlygas, nepritarė ieškovo iniciatyvai siekti geresnių gyvenimo sąlygų, nepalaikė ieškovo sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą, inicijavo konfliktus, dėl to iširo šeimos santykiai. Tik iširus santuokai šalys pradėjo gyventi atskirai. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1,9600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centro“ duomenimis jo vidutinė rinkos kaina yra 3850 Eur, santuokos metu ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė BMW Z4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė pagal kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 5690 Eur, 2018-11-15 pasibaigus šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo terminui automobilio registracija sustabdyta; atsakovė sutiko kad automobilis liktų ieškovui, kuris jį valdo ir juo naudojasi, todėl transporto priemonė priteistina ieškovui, o atsakovei išmokėtina piniginė kompensacija už jai tenkančią ½ turto dalį. Minėtas žemės sklypas atsakovei prašant priteistinas jai, o ieškovui išmokėtina piniginė kompensacija už jam tenkančią ¾ turto dalį, nukrypstant nuo lygių dalių principo, kadangi žemės sklypą faktiškai apmokėjo ieškovo mama V. H.. Nurodė, kad 2016-08-22 pirkimo-pardavimo sutartimi M. H. už 9500 Eur pardavė 1970 m. gamybos motociklą TRIUMPH, tikrasis motociklo įgijėjas buvo ieškovo motinos sutuoktinis S. M. H., o kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir Lietuvoje nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl transporto priemonės registracija Lietuvoje jo vardu pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą buvo negalima ir dėl šios priežasties sutartis buvo sudaryta ieškovo vardu. Iki 2018-08-25, kol nebuvo pasibaigęs motociklo techninės apžiūros terminas ir sustabdyta jo registracija, motociklas buvo registruotas ieškovo vardu. Faktą, kad tikroji sandorio šalis (pirkėjas) buvo ne ieškovas, o S. M. H., patvirtina tai, kad derybas dėl motociklo įsigijimo elektroniniais laiškais vedė S. M. H., jis pats pavedimu sumokėjo sandorio kainą, nei ieškovas nei atsakovė teisės vairuoti motociklą neturėjo ir neturi, tik S. M. H. naudojasi motociklu, motociklas laikomas jo namuose, yra apdraustas S. M. H. ir jo sutuoktinės lėšomis. Dėl to 2016-08-22 pirkimo-pardavimo sandoris pripažintinas apsimestiniu dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatytina, kad motociklo pirkėjas yra S. M. H. Atsakovė kredito sutartį su AB „Swedbank“ Nr. BPKN40080465 sudarė iki santuokos sudarymo, hipoteka įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl šios prievolės yra asmeniniai atsakovės įsipareigojimai.
Šalies argumentai
A. R. H. pateikė priešieškinį ir prašo: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės 2013 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovei priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); ieškovui priteisti automobilį BMW Z4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklą TRIUMPH, valst. Nr. 643BN; 3) priteisti atsakovei iš ieškovo 7241,67 Eur kompensaciją už atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančias transporto priemones; 4) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „H.“; 6) nustatyti, kad ieškovo prievolės AB „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui, teisių perėmėjas AB „Swedbank“, pagal 2008-06-27 kreditavimo sutartį Nr. BPKON400804659 nemodifikuojamos ir lieka asmeninėmis ieškovo prievolėmis; 7) nustatyti, kad atsakovės prievolės pagal 2018-04-07 kredito sutartį Nr. BPKON350803706 su AB „SAMPO“ banku, teisių perėmėjas AB „Swedbank“ bankas, nemodifikuojamos ir lieka asmeninėmis atsakovės prievolėmis; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja visiškai nesirūpina – 2016 m. išėjo iš namų ir nieko nepaaiškinęs atsakovei apsigyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo 2016 m. gyvena savo malonumui, neatsižvelgdamas į atsakovės interesus ir poreikius, atsakovei neteikė finansinės, moralinės paramos, nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų. Dėl to santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Ieškovas neketina grįžti į šeimą ir keisti savo elgesio ir požiūrio į ją, ieškovas nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą, atsakovė bandė išsaugoti santuoką, tačiau ieškovas tai ignoravo, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Nurodo, kad dėl ieškovo veiksmai jai sukėlė dvasinį skausmą, sunkius išgyvenimus, nusivylimą, nepilnavertiškumo jausmą, kitas neigiamas emocijas, kurios iš esmės pablogino gyvenimo kokybę, atsakovė dvasiškai palūžo, dėl to prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Išlaikymo iš ieškovo neprašo, vaikų neturi. Nurodo, kad VĮ „Registrų centro“ duomenimis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 3850 Eur, automobilio vidutinė vertė yra 8833,33 Eur, motociklo – 9500 Eur. Viso dalintino turto vertė yra 22183,33 Eur, todėl prašo 7241,67 Eur kompensacijos, kurią sudaro ½ dalis automobilio ir ½ dalis motociklo vertės. Bendrų kreditorių neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad motociklo TRIUMPH pirkimo-pardavimo sutarties negalima laikyti apsimestiniu sandoriu, kadangi jis nėra sudarytas kitam sandoriui pridengti, t. y. nėra antrosios sutarties, kurią buvo norima pridengti. Transporto priemonės įregistravimas nėra sandoris, nuosavybės atsiradimo pagrindas, tai tik duomenų išviešinimas viešame registre. Dėl nurodytu aplinkybių motociklo pirkimo-pardavimo sutartis nėra apsimestinis sandoris ir motociklas patenka į dalintino turto balansą.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ bankas pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštarauja, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. BPKON400804669 po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovo prievole, o įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. BPKON350803706 po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovės prievole.
Trečiasis asmuo AB „Danske bank A/S“ Lietuvos filialas atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. H. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su jos interesais yra susijęs reikalavimais pripažinti 2016-08-22 tarp H. M. ir V. H. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį apsimestinu sandoriu dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad motociklo TRIUMPH, valst. Nr. 643BN, pirkėjas yra jos sutuoktinis S. M. H. Sutinka su ieškovo reikalavimu ir prašo jį tenkinti, nes visos ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su motociklo pirkimu-pardavimu, yra teisingos ir atitinka faktinę situaciją. Pažymėjo, kad sudarytas sandoris buvo fiktyvus dalyje dėl tikrojo motociklo pirkėjo, kadangi motociklas buvo registruotas ieškovo vardu tik dėl to, jog tikrasis pirkėjas S. M. H. yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir negalėjo motociklo Lietuvoje įregistruoti savo vardu. Trečiąjį asmenį ir jos sutuoktinį su ieškovu ir jo šeima siejo pasitikėjimo santykiai, todėl jie negalėjo numatyti tokio sandorio pasekmių, t. y. kad santuokos nutraukimo metu atsakovė reikalaus kompensacijos už motociklą kaip už bendrąją jungtinę nuosavybę. Sandorio metu ji buvo išvykusi, todėl negalėjo įregistruoti motociklo savo vardu. Atsakovei sandorio sudarymo aplinkybės žinomos, reikalaudama kompensacijos ji elgiasi nesąžiningai, manipuliuoja. Pažymėjo, kad už motociklą buvo sumokėta iš S. M. H. sąskaitos.
Trečiasis asmuo S. M. H. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp H. M. ir ieškovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad motociklo TRIUMPH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėju pagal šį sandorį buvo S. M. H. Nurodo, kad visos ieškovo išvardytos aplinkybės, susijusios su motociklo pirkimu-pardavimu, yra teisingos – motociklas buvo įgytas jo iniciatyva, jis pats elektroniniais laiškais derėjosi su pardavėjo agentu, visą sandorio kainą pardavėjui pervedė pats iš savo banko sąskaitos, nei ieškovas nei atsakovė teisės vairuoti motociklą neturi ir neturėjo, motociklu naudojosi ir naudojasi tik jis, motociklas laikomas jo ir jo sutuoktinės namų garaže. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovo vardu tik dėl to, jog tikrasis jo įgijėjas yra ne Lietuvos pilietis ir neturi galimybės įregistruoti transporto priemonės Lietuvoje savo vardu. Pažymėjo, kad jį ir ieškovo šeimą siejo pasitikėjimo santykiai, todėl jis negalėjo numatyti tokių sandorio įforminimo pasekmių. Trečiojo asmens teigimu, atsakovei žinomos motociklo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybės.
Tretieji asmenys S. M. H. ir V. H. pareiškė savarankiškus reikalavimus: pripažinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp H. M. ir V. H. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad motociklo TRIUMPH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas pagal šį sandorį buvo S. M. H.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp H. M. ir ieškovo buvo sudaryta motociklo pirkimo-pardavimo sutartis, derybos su pardavėjo agentu vyko elektroniniais laiškais, derybas vykdė S. M. H., iš laiškų matyti, kad motociklą siekė turėti ir naudoti pats S. M. H. Jis pats pavedimu iš savo sąskaitos sumokėjo visą motociklo kainą (9500 Eur). Kadangi su ieškovo šeima siejo pasitikėjimo santykiai, nemanė, kad sandorio įforminimas ieškovo vardu turės pasekmių, atsakovei tikrosios sandorio sudarymo aplinkybės žinomos, ji elgiasi nesąžiningai ir siekia pasipelnyti. Nurodė, kad ieškovas sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį neketino įgyti iš jos kylančių teisių ir pareigų, ar jomis naudotis ir jas vykdyti, jis tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau teises ir pareigas įgijo ir jomis naudojosi S. M. H.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė kėlė ieškovui reikalavimus, ieškovas turėdavo nusileisti ir elgtis pagal atsakovės norus, atsakovė nedėjo jokių pastangų puoselėjant santykius, manipuliavo sutuoktinės statusu. Šalys ketino gyventi (duomenys neskelbtini), nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 12000 Eur, šiuo metu sklypo vertė 3850 Eur; žemės sklypas pirktas už ieškovo motinos pinigus, kuriuos ji kas mėnesį po 1000 Eur pervesdavo ieškovui; sklypas pirktas atsakovės pageidavimu, šalys ketino sklype statytis gyvenamąjį namą, tačiau atsakovė pati atsisakė vykti gyventi su ieškovu. Nesutarimai kilo dėl atsakovės nelojalumo ir egoistiško elgesio. Ieškovas 2016 m. santykiams nutrūkus trumpam nuvyko į (duomenys neskelbtini), o vėliau į užsienį, nes nebebuvo prasmės gyventi kartu. Nurodė, kad automobilio vertė turi būti nustatoma pagal ieškovo pateiktą individualų vertinimą, o atsakovės pateikti dokumentai to nepaneigia. Ieškovas neprieštarautų, kad automobilis būtų priteistas atsakovei, jeigu jai šis automobilis atrodo toks vertingas. Nurodė, kad motociklo tikrasis įgijėjas yra S. M. H. (ieškovo motinos sutuoktinis), jis derėjosi dėl jo pirkimo, pirko iš savo lėšų, pervedė pinigus iš savo sąskaitos, pats naudojo motociklą, šalys motociklo niekada nenaudojo ir neturi tam teisių. Šalys prie motociklo pirkimo piniginėmis lėšomis visiškai neprisidėjo. S. M. H. motociklo pirkimo metu gyveno ir dirbo Singapūre, nėra Lietuvos pilietis, dėl to negalėjo transporto priemonės registruoti savo vardu, jo sutuoktinė taip pat gyveno su juo užsienyje. Nepersirašė motociklo savo vardu, nes pasitikėjo ieškovo šeima, negalvojo, kad dėl to kils problemų.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė priešieškinyje nurodytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, jie planavo gyventi (duomenys neskelbtini), ieškovo tėvai 2013 m. nupirko butą (duomenys neskelbtini), šalys nuo 2013 m. butą pradėjo įsirenginėti. Iki 2016 m. spalio 24 d. konfliktų, kalbų apie skyrybas tarp šalių nebuvo, tačiau tą dieną ieškovas nieko nepaaiškinęs išėjo iš namų. Atsakovė bandė su ieškovu kalbėtis, rašė jam elektroninius laiškus, kalbėjosi su jo mama, tačiau buvo ignoruojama. Po dviejų mėnesių 2017 m. sausį psichologui patarus nuvyko pas ieškovą į (duomenys neskelbtini), tačiau įrenginėjamame bute rado jį su kita moterimi, po to susitikę nebebuvo, nebendravo. Matėsi tik per sodo namo pardavimo kaimynui sandorį. Ieškovą pažinojo apie 14 metų, jie kartu gyveno Vilniuje atsakovės bute, santykiai buvo geri. Atsakovė niekada neatsisakė kartu vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas išvyko vienas. Žemės sklypą ketino parduoti ir įsikurti 2013 m. trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais pirktame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovės žiniomis, ieškovas gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta labai retai. Atsakovė lankėsi pas psichologą, tarėsi su ieškovu, tačiau jis atsisakė lankytis kartu. Santuokoje įgijo automobilį, žemės sklypą ir motociklą. Nurodė, kad už žemės sklypą 12500 Eur ieškovas sumokėjo iš savo sąskaitos, savais pinigais. Ieškovas dirbdavo užsienyje, dvi savaites būdavo užsienyje, dvi Lietuvoje, dirbo naftos platformoje, nuo 2013 m., o nuo 2016 m. pradžios iki 2016 m. spalio 24 d. nedirbo, uždirbdavo 1800 Eur per dvi savaites, atsakovė tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, šiuo metu dirba UAB „Teiga“ architekte, uždirba 1600 Eur atskaičius mokesčius, kitų pajamų neturi. Nesutinka, kad automobilis BMW būtų priteistas atsakovei, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini), juo naudojasi ieškovas. Motociklą pirko ieškovas, atsakovė kartu su juo važiavo į (duomenys neskelbtini) jo atsiimti, grįžo į (duomenys neskelbtini) ir ten ieškovo tėvų garaže jį paliko, S. M. H. ir V. H. tuo metu buvo Lietuvoje. Motociklas pirktas ieškovo noru, atsakovė jam nieko nedraudė. Motociklas išskirtinis, labai vertingas, tai yra labiau ne eksploatuojama transporto priemonė, o išliekamąją vertę turintis daiktas. Motociklas buvo nupirktas per kelias dienas. Nežino, už kieno lėšas pirktas motociklas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų S. M. H. ir V. H. atstovė prašė tenkinti ieškovo reikalavimą ir savarankiškus trečiųjų asmenų reikalavimus dėl motociklo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu sandoriu dalyje dėl šalies ir S. M. H. pripažinimo pirkėju. Nurodė, kad motociklo tikrasis pirkėjas yra S. M. H., jis sandorio sudaryti savo vardu negalėjo, kadangi yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir pats negalėjo parsigabenti į Lietuvą motociklo. S. M. H. pats vykdė derybas su motociklo pardavėjo agentu, pats pervedė pinigus už motociklą, pats motociklu naudojosi ir naudojasi.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. (atsakovės sesuo) paaiškino, kad S. M. H. pažįsta nuo 2014 m. kovo mėnesio, kadangi tada, po ieškovo ir atsakovės vestuvių, su motina vyko į kelionę aplankyti jų (duomenys neskelbtini), dvi savaites gyveno jų bute. Po to nesimatė, kadangi S. gyveno užsienyje, tačiau žinojo, kad jis grįžta atostogų į Lietuvą. Ji sodo name (duomenys neskelbtini) lankydavosi kartą per metus, vasarą, būdavo savaitę ar dvi, ilsėdavosi, padėdavo atlikti sodo darbus. Jos žiniomis atsakovė su ieškovu vyko į (duomenys neskelbtini) pirkti motociklo, kaip investicijos, motociklas laikomas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) taip pat pirktas investicijai. Santuokos metu ieškovas su atsakove gyveno atsakovės bute. Apie sutuoktinių ketinimą statytis namą (duomenys neskelbtini) ji nežino, tačiau žino, kad šalys įsirenginėjo butą (duomenys neskelbtini), kurį pirko S. M. H. Atsakovė su ieškovu kiekvieną savaitgalį vykdavo į (duomenys neskelbtini), patys atlikdavo apdailos darbus. Ieškovas atsakovę paliko ir išėjo iš namų netikėtai.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. (S. ir V. H. šeimos draugė) paaiškino, kad motociklas priklauso S. M. H., motociklas buvo jo svajonė, jis apie tai ilgai kalbėjo; S. M. H. yra nusipirkęs motociklo aprangą ir važinėja šiuo motociklu – buvo atvykęs į šventę. Nežino, kodėl motociklas registruotas ieškovo vardu. Matė, kad S. M. H. ir V. H. su atsakove gerai sutarė, S. M. H. finansavo atsakovės keliones. Jos žiniomis, S. M. H. Lietuvoje lankosi du kartus per metus, maždaug po dvi savaites.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo
I. V. H. ir atsakovė R. H. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys nepilnamečių vaikų neturi (el. b. l. 13). Ieškovas prašo nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, o atsakovė – dėl ieškovo kaltės.
Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016).
Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja teigdamas, kad santuoka iširo dėl atsakovės valdingo būdo ir konfliktiško charakterio ypatumų, atsakovės nepagarbaus elgesio ieškovo atžvilgiu, nepritarimo ieškovui siekti geresnių gyvenimo sąlygų, nepalaikymo sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą, dėl to, kad atsakovė nedėjo pastangų kurti šeimos santykius. Atsakovė reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės grindžia CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. tuo, kad po santuokos sudarymo jie gyveno Vilniuje, tačiau ieškovas vienasmeniniu sprendimu, nepaaiškinęs priežasčių 2016 metų spalio pabaigoje apsigyveno kitame mieste – (duomenys neskelbtini), ir nuo tada visiškai neatsižvelgė į sutuoktinės interesus ir poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys buvo pažįstamos ir bendravo ilgą laiką dar iki santuokos sudarymo (atsakovės teigimu, apie 14 metų). Dėl to, teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad tik po santuokos sudarymo jam paaiškėjo tam tikros atsakovės charakterio ar būdo savybės, kurios buvo pagrindinė ir vienintelė šalių santuokos iširimo priežastimi, vertintinos kritiškai. Kita vertus, nepaneigti ieškovo teiginiai, kad sutuoktiniai, nors ir ilgą laiką bendravę iki santuokos sudarymo, po santuokos sudarymo nesugebėjo surasti kompromisinio požiūrio į šeimą, vertybes, sutuoktinių pareigas vienas kitam, t. y. sukurti šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Byloje nustatyta, kad abi šalys asmeninės nuosavybės teise turi po butą Vilniuje, kad po santuokos sudarymo gyveno Vilniuje, kad šalys galimai planavo persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), kaip nurodė tiek ieškovo atstovė, tiek atsakovė. Tai yra byloje nepaneigti atsakovės paaiškinimai, kad po santuokos sudarymo 2013 m. sutuoktiniai prisidėjo prie remonto tretiesiems asmenys su savarankiškais reikalavimais priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip teigė atsakovė, jie su ieškovu ketino gyventi. Be to, sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini)Tame regione taip pat gyvena ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais (ieškovo motina su sutuoktiniu), o šalių, atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę su trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais šeima siejo draugiški, geranoriški, artimi ir šilti santykiai (pvz., atsakovės sesuo paaiškino, kad ji su motina po šalių santuokos vyko paviešėti pas trečiuosius asmenis su savarankiškais reikalavimais į Singapūrą, ten gyveno dvi savaites pastariesiems priklausančiame bute, kad vasaromis ir ji ilsėdavosi pas šiuos asmenis prie jūros). Taigi sutiktina tiek su ieškovo, tiek su atsakovės pozicija, kad jų šeimoje buvo iniciatyva keisti gyvenamąją vietą, keliantis gyventi į (duomenys neskelbtini). Dėl to nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad santuoka iširo išimtinai dėl to, kad atsakovė nesutiko persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), kaip nurodė ieškovas. Šalių rašytiniais, žodiniais paaiškinimais taip pat nustatyta, kad šalys negyvena kartu nuo 2016 m. spalio mėn. pabaigos, kai ieškovas išvyko į (duomenys neskelbtini), o po to – dirbti į užsienį ir nuo to laiko šalys negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio. Nors atsakovė teigė, kad jai nežinomos priežastys, dėl kurių ieškovas išvyko į (duomenys neskelbtini), kad tai jai buvo netikėta, tačiau tai, kad tarp šalių jau buvo tarpusavio nesutarimų patvirtina ir atsakovės pateiktas 2016-11-01 susirašinėjimas su ieškovu (e. b. T. 2, b. l. 104). Byloje nėra duomenų paneigiančių atsakovės teiginius, kad ieškovas po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, nesiėmė aktyvių veiksmų atkurti sutuoktinių ryšius, kita vertus, iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su ieškovu (2016-11-01 ir 2017-01-11) matyti, kad ieškovas operatyviai atsakydavo į atsakovės žinutes, o pokalbis būdavo baigiamas atsakovės (e. b. T. 2, b. l. 104, 105). Be to, ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šalys pradėjo gyventi skyrium tik po to, kai santuoka faktiškai iširo. Atsakovė pateikė į bylą registracijos pas VšĮ Centro poliklinikos psichologę patvirtinimą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad po susitikimo su psichologe buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) pas ieškovą vieną kartą 2017 m. pradžioje, tačiau po to nesiėmė jokių veiksmų santuokai išsaugoti (e. b. T. 2, b. l. 106). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės realaus noro išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių duomenų suponuojančių išvadą, kad po 2017 m. sausio 11 d. (susirašinėjimas šalių) iki reikalavimų teismui pareiškimo dienos 2019-01-29 viena iš šalių būtų ėmusi kokių nors veiksmų atkurti šeimos ryšius (pvz., kad ieškovas atsisakė priimti atsakovę gyventi (duomenys neskelbtini), jei tokia atsakovės valia buvo pareikšta). Pasisakydamas dėl atsakovės teiginių, kad ieškovas po to, kai išvyko į (duomenys neskelbtini) nebeprisidėjo prie ieškovės kaip sutuoktinės materialinio ir dvasinio pobūdžio poreikių tenkinimo, t. y. daugiau nei vienerius metus visiškai nesirūpino šeima, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą nepateikti duomenys, jog išimtinai atsakovė rūpinosi bendru turtu (žemės sklypu, automobiliu), jo išlaikymu ir priežiūra, o ieškovas nuo šios pareigos buvo nusišalinęs. Be to, atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji su ieškovu buvo susitikę tuo metu, kai buvo parduodamas sodo namas, kas, teismo vertinimu, patvirtina, kad sutuoktiniai ir kartu negyvendami priimdavo tam tikrus bendrus sprendimus, susijusius su šeima. Dėl to nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, ieškovas visiškai nesirūpino šeima. Teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovės teiginį, kad santuoka iširo ir dėl ieškovo neištikimybės, nes jokie šį faktą pagrindžiantys įrodymai, išskyrus atsakovės paaiškinimus, teismui nepateikti (CPK 185 str.).
Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Įvertinus tiek ieškovo atstovo, tiek atsakovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės (CPK 12, 178 str.). Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos sukurti santuokinius, šeimos ryšius iš buvusių poros santykių, ir išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Išklausius šalių (atstovų) paaiškinimų dėl jų bendro gyvenimo ypatumų, akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo ar dėl atsakovės kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas (nebenorėjimas) šių požiūrių suderinti tarpusavyje, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas (CK 3.27 str.).
Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 1000 Eur. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.). Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokinę pavardę – „H.“. Ieškovas su tuo sutiko, ginčas dėl to byloje nekilo. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės: „H.“, „H.“ (CK 3.31 str., 3.69 str.).
Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu
Byloje nustatyta, kad Vokietijoje 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp H. M. ir V. H. buvo sudaryta motociklo TRIUMPH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Kelių transporto priemonių registre nurodyta, kad ieškovas V. H. yra motociklo TRIUMPH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas, registracijos data 2016-08-23 (e. b. T. 1, b. l. 141).
Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti minėtą 2016 m. rugpjūčio 22 d. motociklo pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad motociklo pirkėju pagal šį sandorį buvo S. M. H. Tretieji asmenys sutuoktiniai (santuoka sudaryta 2009 m. gegužės 20 d. (e. b. T. 1, b. l. 51) S. M. H. ir V. H. pareiškė savarankišką reikalavimą analogišką esančiame ieškinyje – pripažinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp H. M. ir V. H. sudarytą minėto motociklo pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad motociklo pirkėju pagal šį sandorį buvo S. M. H. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad būtent S. M. H. ketino įsigyti motociklą savo nuosavybėn, derėjosi dėl jo su pardavėju, atsiskaitė už šį turtą, o pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta ieškovo vardu dėl to, kad S. M. H. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvoje nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl neturėjo teisinės galimybės savo vardu įregistruoti šios transporto priemonės Lietuvoje, o su ieškovo ir atsakovo šeima siejo artimi, tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. V. H. yra ieškovo V. H. motina.
Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; kt.).
Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Taigi esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Vertinant, ar ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris laikytinas apsimestiniu dėl sandorio subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaip antai, kas derėjosi dėl sutarties sudarymo (sąlygų), įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį, ir kt. Išsamus šių aplinkybių įvertinimas reikalauja nustatyti ne tik vidinę ginčijamo sandorio šalių valią, buvusią sandorio sudarymo metu, bet ir analizuoti ginčijamo sandorio vykdymo eigą bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Motociklo TRIUMPH pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovo (pirkėjo) ir H. M. (pardavėjas), motociklo kaina – 9 500 Eur (e. b. T.1, b. l. 37-38, 39). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d. vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. M. H. ir motociklo pardavėjo (atstovo) H. F., M. F. G. dėl minėto motociklo įsigijimo, apmokėjimo ir pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą sąlygų. Tiek iš šio susirašinėjimo, tiek iš šalių (atstovų), liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad S. M. H. nuolat Lietuvoje negyvena, susirašinėjimo elektroniniais laiškais laikotarpiu šis asmuo taip pat buvo ne Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiame susirašinėjime taip pat buvo nurodoma, kad motociklas perkamas trečiojo asmens S. M. H. (pvz., 2016-08-08 laiške: „galvojau apie motociklą visą savaitgalį ir norėčiau turėti jį, ar galima sumokėti užstatą, kad jis būtų rezervuotas man“, „atsiųskite, prašau, banko sąskaitos duomenis <...> kadangi aš turiu suorganizuoti motociklo priėmimą“; 2016-08-09 laiške: „norėčiau turėti motociklą savo nuosavybėje, užregistruotą ir apdraustą iki mano grįžimo į (duomenys neskelbtini) antrąją rugsėjo savaitę“; 2016-08-10 laiške „aš kalbėjausi su posūniu ir, atrodo, kad mes galėsime <...> atvažiuoti pas jus ir pasiimti motociklą. Mano posūnis nori išvykti 21 d., sekmadienio naktį, kad būtų pas jus 22 d. pirmadienio ryte <...>“ (e. b. T. 1, 42-50). Byloje pateiktas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. M. H. sąskaitos išrašas patvirtina procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad visą kainą už motociklą pardavėjui 2016 m. rugpjūčio 10 d. pavedimu sumokėjo trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais iš savo banko sąskaitos (e. b. T. 1, b. l. 41, T. 2, b. l. 140). Už šios transporto priemonės draudimą sumokėjo trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. H. (e. b. T. 1, b. l. 52-53). Byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas ir atsakovė mokėjo už minėtą turtą. Pažymėtina, tai, kad pinigų suma, kuri turėjo būti sumokėta už šį turtą yra didelė, atsakovė neįrodinėjo, kad ji ar ieškovas tuo metu turėjo tokio dydžio lėšas ir pervedė (įnešė) jas į trečiojo asmens S. M. H. sąskaitą, kad pastarasis jas pervestų motociklo pardavėjui. Be to, ieškovas ir atsakovė prieš maždaug pusę metų buvo įsigiję žemės sklypą už 12 200 Eur. Byloje rašytiniais įrodymais ir atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė teisės vairuoti motociklą neturi, o trečiasis asmuo S. M. H. turi teisę vairuoti motociklą (e. b. T. 1, b. l. 54-55, 162-163). Atsakovės, atstovų, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad motociklas nuo jo nupirkimo ir parvežimo į Lietuvą laikomas tretiesiems asmenims priklausančiame garaže, kad juo faktiškai naudojasi tik S. M. H., kad ieškovas ir atsakovė tuo metu, kai motociklas buvo atvežtas į Lietuvą, kartu dar gyveno Vilniuje. Byloje neįrodyti atsakovės teiginiai, kad motociklas buvo įsigytas išimtinai investiciniu tikslu, nes kitą dieną po pirkimo sutarties sudarymo jis buvo registruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (e. b. T. 1, b. l. 32). Tuo tarpu tokios registracijos tikslas yra transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme. Atsakovė neteikė į bylą duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad po šios transporto priemonės įsigijimo ja nebuvo siekiama naudotis, bet siekiama realizuoti. Teismas sutinka su atsakove, kad transporto priemonės įregistravimas viešame registre nepatvirtina nuosavybės teisės į transporto priemonę, nes, minėta, tai yra būtina sąlyga transporto priemonei patekti į viešąjį eismą. Nuosavybės teises į transporto priemonę patvirtina pirkimo–pardavimo, dovanojimo, mainų sutartys, mokėjimo sąskaita, sąskaita faktūra, paveldėjimo teisės liudijimas, teismo sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau ir Taisyklės), 46.1 punktas). Kita vertus, nėra paneigta tai, kad šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo S. M. H., kuris yra Didžiosios Britanijos pilietis, sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, daug laiko praleidžiantis ne Lietuvos Respublikoje, tačiau motociklu norėdamas naudotis ir jį valdyti Lietuvoje, pagal galiojusį teisinį reglamentavimą nebūtų galėjęs neterminuotai registruoti transporto priemonės viešame registre, kad galėtų ja naudotis Lietuvoje (Taisyklių 7, 64.1.4 p.).
Nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, laikėsi nuoseklios pozicijos tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovė duodama paaiškinimus teismo posėdyje, kad iki santuokos iširimo ieškovo ir atsakovės šeimą su trečiųjų asmenų (ieškovo motinos) šeima siejo artimi, glaudūs ir tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, kad tokie santykiai buvo ir 2016-08-22, t. y. sudarant ginčijamą sandorį. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ji su ieškovu vyko į Vokietiją parvežti motociklo, kad po parvežimo jis buvo pastatytas tretiesiems asmenims priklausančiame garaže, kad nei ji, nei ieškovas šia transporto priemone nevažinėjo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad motociklą ji su ieškovu įsigijo kaip investiciją į ateitį, atsakovė negalėjo paaiškinti kaip buvo priimtas sprendimas šeimoje investuoti būtent tokiu būdu, į tokį daiktą, negalėjo atsakyti, kas sumokėjo už motociklą ir pan. Atsakovė neneigė, kad nedalyvavo ieškant ginčo turto, jį apžiūrint ir derantis dėl sandorio.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis civilinio proceso teisės normomis, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijama registruotino kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas per statytinį – sutuoktinės V. H. sūnų V. H., siekiant pridengti tikrąjį pirkėją S. M. H. (CK 1.87 straipsnis). Dėl to tenkinamas ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankišką reikalavimą, reikalavimas ir pripažįstama negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl sutarties šalies (pirkėjo) bei nustatoma, kad pirkėjas pagal šį sandorį yra S.M. H. (CK 1. 87 str. 1, 2 d., 6.193 str., CPK 185 str.). Šiame kontekste teismas akcentuoja, kad šiame teismo sprendime nėra sprendžiama dėl minėtos transporto priemonės nuosavybės pobūdžio (asmeninė, bendroji jungtinė), kadangi tokie savarankiški reikalavimai nebuvo reiškiami ir tai nebuvo byloje įrodinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad motociklas buvo įgytas tretiesiems asmenims esant santuokoje. Turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (CK 3.38 str. 1 d. 1 p.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019, 21 punktas).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo vykdymo ir kompensacijos priteisimo
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti klausimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d., 3.100 str. 4 p.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.127 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nesant galimybės turtą padalinti natūra, turtą teismas priteisia vienam sutuoktiniui natūra, kartu pastarąjį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Tuo atveju, kai turtas priteisiamas natūra vienam iš sutuoktinių, o kitam priteisiama kompensacija turi būti konstatuotos dvi grupės faktinių aplinkybių: pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima; antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1,96 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2016-06-22 buvo 3840 Eur, 2018-01-01 – 3740 Eur, 2019-01-01 – 3850 Eur (e. b. T. 1, b. l. 23-24, 30, 84). Byloje tarp šalių nekilo ginčas, kad šio žemės sklypo rinkos vertė yra 3850 Eur. Sutuoktiniai santuokoje taip pat yra įgiję 2003 m. gamybos transporto priemonę BMW Z4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl transporto priemonės TRIUMPH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisakyta aukščiau šiame teismo sprendime, o transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra įregistruota kelių transporto priemonių registre ieškovo vardu, yra įgyta iki santuokos sudarymo (CK 3.89 str. 1 d.), todėl nedalytina nutraukiant santuoką (e. b. T. 1, b. l. 32). Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad transporto priemonė BMW Z4 įgyta 2016-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 2500 Eur (e. b. T. 1, b. l. 37). Atsakovė, remdamasi internetinio portalo duomenimis, tvirtino, kad tokios transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 8833,33 Eur (e. b. T. 1, b. l. 76, 144-146). UAB „Autosigma“ 2019-03-01 kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. A19022701 nustatyta, kad šios transporto priemonės rinkos vertė yra 5690 Eur. Pažymėtina, kad išvadoje nurodytas vertinimo tikslas – nuosavybės teisių perleidimas, nustatant individualią rinkos vertę (e. b. T. 2, b. l. 8-25).
CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Minėtoje normoje nereglamentuojama, kaip ir kokiomis konkrečiai priemonėmis turi būti nustatoma rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad turto vertė gali būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, o taip pat dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006‑04‑10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Kaip nustatyta aukščiau, tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio BMW Z4 rinkos vertės.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintas individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1200 redakcija). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, darytina išvada, kad individualus konkrečios transporto priemonės įvertinimas tikslu nustatyti jos rinkos vertę geriau nei internetiniuose pardavimo portaluose nurodoma tokios rūšies transporto priemonės vertė. Atsakovės pateikiama informacija iš skelbimų portalų yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupės kainas, tačiau skelbimuose nurodyta informacija nepaneigia individualaus vertinimo būdu nustatytos konkrečios transporto priemonės vertės ar pardavimo kainos. Dėl to laikytina, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės BMW Z4 vidutinė rinkos kaina yra 5690 Eur (CPK 185 str.).
Apibendrinant konstatuotina, kad nutraukiant santuoka dalintinas sutuoktiniams priklausantis 3850 Eur vertės 1,96 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 5690 Eur vertės transporto priemonė BMW Z4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendra tarp šalių dalintino turto vertė yra 9540 Eur. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o CK 3.127 straipsnyje numatyta, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį galima atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. CK 3.98 straipsnyje įtvirtintos teisinės sąlygos, kada sutuoktinis turi teisę į kompensaciją. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad žemės sklypas natūra būtų priteistas atsakovei, tačiau ieškovas prašo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad jam priklauso 75 proc., o sutuoktinei – 25 proc. minėto dalintino žemės sklypo, motyvuodamas tuo, kad ieškovo motina į ieškovo sąskaitą laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-11-22 pervedė 12 000 Eur, o žemės sklypas buvo įsigytas 2016-02-01 už 12 500 Eur. Pirma, priešingai nei nurodo ieškovas, žemės sklypo 2016-02-01 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad žemės sklypo kaina yra 12 200 Eur (e. b. T. 2, b. l. 29-37). Antra, žemės sklypas, minėta, buvo įsigytas 2016-02-01, iš pateikto trečiojo asmens V. H. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-02-01 (sandorio sudarymo), V. H. pervedė ieškovui 4000 Eur. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3 dalyje nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo pardavėjams visą kainą prieš sutarties sudarymą, o 4.1 punkte patvirtino, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už daiktą ir pretenzijų vienas kitam dėl kainos ir atsiskaitymo neturi. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad minėtam sklypui įsigyti buvo naudojamos lėšos, gautos iš motinos (V. H.) jau po faktinio sandorio sudarymo iki 2016-11-22, kaip nurodo ieškovas. Trečia, atsakovė posėdžio metu paaiškino ir šie paaiškinimai byloje nėra paneigti, kad šalys santuokos metu rūpinosi tretiesiems asmenims, pareiškusiems byloje savarankiškus reikalavimus, priklausančio nekilnojamojo turto įrengimu (remontu). Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokiu tikslu buvo panaudotos ieškovui motinos pervestos lėšos. Dėl to sutiktina su atsakove, kad ieškovas neįrodė, jog motinos pervestos lėšos buvo skirtos asmeniškai ieškovui (pvz., dovanotos), t. y. buvo asmeninės sutuoktinio lėšos ir kad jos buvo panaudotos minėtam žemės sklypui bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti (CPK 185 str.). Įstatyme numatytų kitų kriterijų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas nenustatė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepaneigė CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, todėl žemės sklypas tarp sutuoktinių dalijamas lygiomis dalimis, o ieškovo reikalavimas nustatyti, kad jam priklauso 75 proc., o sutuoktinei – 25 proc. minėto dalintino žemės sklypo atmetamas kaip nepagrįstas. Tarp šalių nekilus ginčui nei dėl šio žemės sklypo padalijimo po santuokos nutraukimo (priteisimo atsakovei) nei dėl jo vertės, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistinas natūra atsakovei, o ieškovui iš atsakovės – 1 925 Eur kompensacija už atsakovei tenkantį turtą natūra (CK 3.127 str. 3 d.).
Tarp šalių iš esmės nekilo ginčas dėl to, kad transporto priemonė BMW Z4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra būtų priteista ieškovui. Teismo posėdyje kilus ginčui dėl vertės, ieškovo atstovė paaiškino, kad tuo atveju, jei atsakovė pageidauja, kad automobilis natūra būtų priteistas jai, ieškovas tam neprieštarauja. Atsakovė teismo posėdžio metu nesutiko, kad automobilis natūra atitektų jai nei už jos nurodytą, nei už ieškovo nurodytą šio turto vertę, ir palaikė savo reikalavimą ši turtą priteisti natūra ieškovui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto ir esant ginčui teismas parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-517/2011). Teismas, įvertinęs šalių poziciją dėl šio turto padalijimo natūra, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl to, kam turi būti priteistas šis turtas, iš esmės nekilo (šalys nesutarė dėl rinkos vertės), priteisia ieškovui 5690 Eur vertės automobilį BMW Z4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra, o atsakovei iš ieškovo – 2845 Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį turtą natūra (CK 3.127 str. 3 d.).
Atlikus šalims priteistų kompensacijų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 920 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį natūra (CK 3.127 str. 3 d.).
Šalys nurodė, kad bendrų įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, tačiau turi asmeninių prievolių kreditoriams, prisiimtų asmeniniam nekilnojamajam turtui (butams) įsigyti, dar iki santuokos sudarymo: ieškovas – pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. BPKON400804669, sudarytą tarp V. I. (dabar H.) ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo (teisių perėmėjas AB „Swedbank“) (e. b. T. 1, b. l. 56-57, 58), atsakovė – pagal 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutartį Nr. BPKON350803706, sudarytą su AB SAMPO banku (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas, teisių perėmėjas AB „Swedbank“) (e. b. T. 1, b. l. 85-86, 58). Šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad po santuokos nutraukimo prievolės nemodifikuojamos ir kiekvienas iš jų lieka asmeniškai atsakingi kreditoriams pagal nurodytas sutartis. Kreditoriai, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, prieštaravimų dėl šalių reikalavimų (dėl turto ir prievolių pasidalijimo po santuokos nutraukimo) nepareiškė. AB „Swedbank“ nurodė, kad 2015-12-09 Verslo dalies perleidimo sutarties ir 2016-06-04 priėmimo-perdavimo akto pagrindu nuo 2016 m. birželio 4 d. Danske Bank A/S perleido AB „Swedbank“ visas kreditoriaus teises ir pareigas pagal pirmiau nurodytas su ieškovu ir atsakove sudarytas sutartis su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (e. b. T. 1. b. l. 150). Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai AB „Swedbank“ pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. BPKON400804669 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) lieka asmeniniais V. H. įsipareigojimais, o pagal 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutartį Nr. BPKON350803706 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) lieka asmeniniais R. H. įsipareigojimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tokios pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir esant pareikštam priešieškiniui byloje. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.).
Ieškovas už reikalavimus sumokėjo 220,20 Eur žyminio mokesčio (e. b. T. 1, b. l. 60), iš kurių 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, 75 Eur už reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir 70,20 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam turtą už 5690 Eur, todėl už šiuos reikalavimus turėjo būti sumokėtas 128 Eur žyminis mokestis valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad už turtinio pobūdžio reikalavimus buvo sumokėtas ne visas žyminis mokestis, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 57,80 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė už priešieškinio reikalavimus sumokėjo žyminio mokesčio 348 Eur (e. b. T. 1, b. l. 80). Tretieji asmenys už savarankišką reikalavimą sumokėjo 214 Eur žyminio mokesčio (e. b. T. 2, b. l. 43).
Šalių reikalavimai nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės tenkinti iš dalies – santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to sumokėtas žyminis mokestis tarp šalių neskirstytinas. Ieškovo ir atsakovo reikalavimai dėl turto padalijimo tenkinti iš dalies, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas. Atsižvelgiant į ieškiniu ir priešieškiniu tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 128 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovei 107 Eur žyminio mokesčio.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti sandorį apsimestiniu ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais sumokėto žyminio mokesčio paskirstymo, pažymi, kad toks reikalavimas galėjo būti pareikštas atskiroje civilinėje byloje, kurioje atsakovė būtų dalyvavusi trečiuoju asmeniu, o patenkinus tokį reikalavimą, žyminis mokestis iš jos nebūtų priteistas. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai, nesant dėl to priimto teismo sprendimo, laikėsi įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, todėl įtrauktinas į dalytino turto balansą. Pažymėtina, kad nesant pareikšto ieškovo, trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo ir nenurodžius šio turto procesiniuose dokumentuose, tai būtų laikoma trūkumu ir teismas būtų nustatęs terminą šiam trūkumui pašalinti. Teismas daro išvadą, kad reikalavimai pripažinti sandorį apsimestiniu dalyje dėl sandorio šalies (pirkėjo), t. y. ieškovo, nustatant, kad tikrasis pirkėjas yra trečiasis asmuo S. M. H. yra išimtinai susiję su ieškovu ir trečiaisiais asmenimis, pareiškusiais savarankiškus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškovo už šį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis ir trečiųjų asmenų sumokėtas žyminis mokestis už savarankišką reikalavimą byloje iš atsakovės nepriteistinas. Kadangi ieškovas ir tretieji asmenys pareiškė iš esmės analogišką reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, iš esmės jie siekė tokio paties materialaus rezultato byloje ir jų reikalavimai tenkinti visiškai, atitinkamai tikslinga jų sumokėto žyminio mokesčio jiems tarpusavyje nepaskirstyti, paliekant kiekvieną jų prie savo patirtų išlaidų. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių iš atsakovės nepriteistinos trečiųjų asmenų patirtos advokato atstovavimo ir vertimo išlaidos byloje.
Ieškovas turėjo 650 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 290 Eur už ieškinio parengimą, ir 360 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Taip pat ieškovas prašo priteisti 265 Eur kitų su byla susijusių išlaidų, kurias sudaro: 115 Eur vertimo paslaugos ir 150 Eur už automobilio vertinimą. (e. b. T. 3, b. l. 11-23). Iš pateiktų mokėjimo duomenų nustatyta, kad už advokato teisines paslaugas realiai yra sumokėta 550 Eur, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas yra sumokėjęs 100 Eur už advokatės nurodytą atstovavimą 2019-10-28 teismo posėdyje pagal 2019 m. spalio 28 d. sąskaitą. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Esant prašomos priteisti ir sumokėtos sumų neatitikčiai, sprendžiama dėl ieškovo realiai sumokėtų 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo atstovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-319/2011 aplinkybės dėl atstovavimo išlaidų nėra tapačios šios bylos situacijai. Be to, įvertintina ir tai, kad 2019-10-28 posėdis buvo paskirtas 2019-09-05, išraše iš teisinių paslaugų sutarties nėra nurodyta kaip ir kokiais terminais turi būti atsiskaitoma už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, atsižvelgiant į proceso eigą šalių atstovams turėjo būti suprantama, kad 2019-10-28 teismo posėdyje byla bus išnagrinėta iš esmės. Priešingu atveju, galėtų susidaryti situacija, kad ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.
Atsakovė turėjo 1089 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 363 Eur už priešieškinio, 363 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 363 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (e. b. T. 3, b. l. 2-10). Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Įvertinęs byloje patenkintų, patenkintų iš dalies, atmestų šalių reikalavimus dalis (atitinkamai ieškovo tenkinta apie 71,88 proc., atsakovės – apie 28,12 proc.), tai, kad dėl dalies reikalavimų tarp šalių nekilo ginčas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas priteisia iš atsakovės ieškovui 395,34 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 128 Eur žyminio mokesčio ir 107,82 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, o iš ieškovo atsakovei 306,23 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 107 Eur žyminio mokesčio. Atlikus ieškovo atsakovei ir atsakovės ieškovui mokėtinų lėšų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 217,93 Eur (395,34+128+ 107,82-306,23-107) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais turėjo 550 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš kurių 200 Eur už pareiškimo parengimą ir 350 Eur už atstovavimą 2019-05-24, 2019-06-27, 2019-09-05 teismo posėdžiuose (e. b. T. 2, b. l. 44, 78-79, 80-83, 165-168, 187-188). Šių asmenų reikalavimus tenkinus visiškai, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, advokato atstovavimo išlaidų dalis, t. y. 275 Eur, šiems asmenims priteistina iš ieškovo. Kita dalis nepriteisiama, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis civilinės teisės principais. Pažymėtina tai, kad advokato išlaidos, kiek tai yra susiję su šiuo reikalavimu ir šalių santuokos nutraukimu jau yra priteistos iš atsakovės ieškovui.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 7,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios tarp šalių nepaskirstytinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263, 270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp V. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. H. (iki santuokos – Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui V. H. palikti pavardę „H.“, atsakovei R. H. – „H.“.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui V. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę BMW Z4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei R. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo V. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) 920 Eur (devyni šimtai dvidešimt eurų) kompensaciją už po santuokos nutraukimo ieškovui V. H. natūra tenkantį didesnės vertės turtą natūra.
Nutraukus šalių santuoką, įsipareigojimai akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. BPKON400804669 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) lieka asmeniniais V. H. įsipareigojimais.
Nutraukus šalių santuoką, įsipareigojimai akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutartį Nr. BPKON350803706 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) lieka asmeniniais R. H. įsipareigojimais.
Tenkinti ieškinio ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. H. ir S. M. H. reikalavimus.
Pripažinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. motociklo TRIUMPH, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp H. M. (pardavėjo) ir V. H. (pirkėjo) apsimestiniu sandoriu dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjo).
Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 22 d. motociklo TRIUMPH, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl sandorio šalies – pirkėjo ir nustatyti, kad turto pirkėjas (įgijėjas) yra S. M. H.
Pripažinti, kad motociklas TRIUMPH, (duomenys neskelbtini) yra trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M. H. (duomenys neskelbtini)nuosavybė.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 57,80 Eur žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės R. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) 217,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Priteisti tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais V. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M. H. (Didžiosios Britanijos pilietis, gimęs 1954 m. gruodžio 16 d.) iš ieškovo V. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) 275 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Regitra“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.