- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- II-648-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00852-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 19.20Savavaldžiavimas (ANK 518 str.)
- 19.28Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas (ANK 526 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-648-818/2022
2022 m. rugsėjo 9 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Aurelijos Petrulionienės 2022 m. gegužės 6 d. d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagrįstumo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja Aurelija Petrulionienė 2022 m. gegužės 6 d. d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nenustačius I. Č. Veiksmuose LR ANK 481 straipsnio 1 dalies, 518 straipsnio, 526 straipsnio 3 dalyje, administracinių nusižengimų požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta dėl to, kad 2022 m. kovo 2 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariate buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persiųstas G. Š. 2022-02-11 prašymas reg. 10-AP-1051 pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl I. Č. veiksmų. G. Š. kartu su prašymu pateikė 2022-01-18 darytą vaizdo įrašą, kuomet jis atvyko į savo vaikų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), paimti savo vaikų, kaip tai nurodyta 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime. G. Š. teigia, kad I. Č. daugiabučio namo laiptinėje įžeidžiamai kibo prie jo reikalaudama išeiti iš daugiabučio laiptinės. Institucijos pareigūnė įvertinusi tyrimo medžiagoje esamus duomenis, įskaitant ir G. Š. pateiktą vaizdo įrašą, priėjo išvados, jog I. Č. pasikartojantys prašymai, išeiti iš laiptinės, gali nuteikti nemaloniai, tačiau dėl tokios veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo vertinti, kad vien tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
G. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos Aurelijos Petrulionienės 2022 m. gegužės 6 d. d. priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes pasak pareiškėjo tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai, nepagristai vertinant, jog daugiabučio namo laiptinė nėra vieša vietą, be to, I. Č. savo veiksmais sukėlė grėsmę užsikrėsti COVID-19.
Žemesnės instancijos teismas
2002-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti G. Š. rašytiniai paaiškinimai, kuriose pareiškėjas nurodė:
- I. Č. neturėjo teisės G. Š. bendravimo su sūnumi metu išvyti pastarąjį iki pat laiptinės išorinių durų;
- nepaisant pateiktos filmuotos medžiagos Instituciją nevertino I. Č. veiksmų, jog vengiant fizinio susidūrimo tarpusavyje buvo siekiama išstumti ji iš laiptinės, tuo trukdant G. Š. pabendrauti su vaiku;
- policijos įstaiga skundžiamame nutarime ginčija teismo sprendime įtvirtintą tėvo teisę ir nurodo, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo derybų, konsultacijų ir civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiais tyrėjas M. L. atsiliepime į G. Š. skundą nurodė, kad procesinis sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną priimtas pagrįstai. Institucijos manymu I. Č. prašymai išeiti G. Š. iš daugiabučio namo laiptinės negali būti vertinami, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Institucijos nuomone asmenys konfliktuoja dėl vaikų perdavimo laiptinėje ar kitoje konkrečioje vietoje, todėl viena kito atžvilgiu yra šališki ir suinteresuoti bei šie nesutarimai yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat, pareigūnė įvertinusi įrodymų visumą priėmė sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną neįžvelgiant I. Č. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje sudėties. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytas tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešinga teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bei sąmoningai leido jiems kilti. Institucija taip pat neįžvelgė I. Č. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, kai asmeniui nebuvo padaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad Institucijos priimtas procesinis sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, priimtas pagrįstai.
Dėl ANK 518 straipsnyje numatytos administracinės atsakomybės už savavaldžiavimą
18 ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
17 Pareiškėjas G. Š. tiek savo skunde, tiek teismui pateikdamas savo rašytinius paaiškinimus nurodė, kad 2022 m. sausio 18 d. jam atvykus paimti savo sūnaus H. iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), I. Č. išėjo iš savo buto ir, vietoje to, kad tiesiog išleistų H. į laiptinę bendravimui su tėvu (G. Š.), jį ėmė įžeidžiamai kibti prie pareiškėjo, vyti jį iš namo laiptinės. Policijos pareigūnams I. Č. veiksmų vertinimui buvo pateiktas vaizdo įrašas, darytas tuo metu, kai pasak pareiškėją, I. Č. ėmė jį stumti iš laiptinės. G. Š. išėjimas iš laiptinės nebuvo savanoriškas, jis tiesiog vengė susidūrimo su I. Č.. Pastarosios faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje esančių įrodymų pagrindu, jų buvimą pripažįsta ir pareiškėjas, todėl teismas plačiau dėl nusižengimo padarymo aplinkybių šioje nutartyje nepasisako. Tačiau G. Š. nesutinka su I. Č. veiksmų teisiniu vertinimu kaip administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 518 straipsnyje, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo išvadai, kad I. Č. būtų veikusi neteisėtai, savavaliavusi ir ignoravusi įstatymuose nustatytą tvarką nagrinėjamo įvykio metu. Tas faktas, kad I. Č. nepažeidė viešosios tvarkos, kad ant G. Š. nešaukė, jį neužgauliojo, tik klausdama „ kodėl tu ateini į mano laiptinės?“, siekdama neišprovokuoti konfliktinės situacijos mandagiai ir užtikrintai kartojo savo prašymą „prašau eiti iš mano laiptinės“, perspėjo „kad kviesiu į pagalbą kaimynus“, tokie jos veiksmai savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį. Jos veiksmuose nėra aktyvių veiksmų, kaip tyčinio veikimo išraiškos, esamoje situacijoje jį galėjo nesuvokti, kad G. Š. atžvilgiu atliko kažkokius veiksmus – ji tik perspėjo pareiškėją, jog neitų į namo laiptinę, kaip tai rekomendavo daryti valstybinę iniciatyvą „Persekiojimui stop“ atstovai. LR CK numato, jog tėvas ir motina turi vienodas teisės ir pareigas jų vaikų atžvilgiu, tačiau teismo sprendimas pareiškėjui neduoda teisės bendrauti su vaikais I. Č. asmeninėje erdvėje, todėl įgyvendinamas savo teisės G. Š. privalo nepažeisti ir kitų asmenų teisių ir interesų, gerbti jų prašymus, derinti su vaikų motina jų pasiėmimo vietą ir laiką. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp G. Š. ir I. Č. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos įstatymų reglamentuojančios taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia, yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.
Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į asmens atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą, trukmę bei veikos padarymo vietos specifiką. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nėra privaloma nustatyti, ar dėl neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Administracinis nusižengimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo turi suvokti pavojingą savo veiksmų pobūdį ir jais siekti pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, sprendžia, kad Institucija padarė teisingą išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena I. Č. atžvilgiu dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo nutraukta (nepradėta) pagrįstai, nenustačius jos veikoje ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjo teigimu, ginčijamas konfliktas su I. Č. dėl bendravimo su vaiku kilo ir vyko viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, ar I. Č. atliko ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę, ir jeigu atliko, tai ar šiais veiksmais I. Č. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Kaip matyti iš tyrimo medžiagos I. Č. savo paaiškinime policijos pareigūnui nurodė, kad 2022 m. sausio 18 d. ji ant G. Š. nešaukė, jo neužgailiojo, nei veiksmais, nei žodžiais, tik klausdama „kodėl tu ateini į mano laiptinės?“, siekdama neišprovokuoti konfliktinės situacijos mandagiai ir užtikrintai kartojo savo prašymą „prašau eiti iš mano laiptinės“, perspėjo „kad kviesiu į pagalbą kaimynus“. Iš tyrimo medžiagoje esamo vaizdo įrašo matyti, kad I. Č. į pareiškėjo pastabą dėl kaukės daugiabučio namo laiptinėje nedėvėjimo niekaip nereagavo, necenzūrinių žodžių nevartojo; laiptinėje filmavo G. Š. telefonu, konflikto metu pareiškėjui negrasino, byloje nustatyta, kad įvykio vietoje, be pareiškėjo ir I. Č., kitų asmenų nebuvo, vieša rimtis nebuvo sutrikdyta, pašalinių asmenų dėl esamos situacijos jokios reakcijos nebuvo. V. įraše matyti, kaip daugiabučio namo laiptinėje laiptais į apačia leidžiasi I. Č. bei G. Š., girdėsi G. Š. pastabą „nesistumdyk“, tačiau pačiame vaizdo įrašė duomenų, jog tarp minėtų asmenų būtų vykęs koks nors fizinis kontaktas nėra.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo atžvilgiu I. Č. daugiabučio namo laiptinėje, nesant kitiems pašaliniams asmenims, neišsakė jokių įžeidžiančio turinio žodžius, dėl esamos situacijos pašalinių asmenų laiptinėje nebuvo, vieša rimtis nebuvo sutrikdyta. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmens atliekami neteisėti veiksmai pirmiausia turi būti nukreipti viešajai tvarkai ir rimčiai pažeisti. Viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti pagrindinis, o ne šalutinis neteisėtus veiksmus atliekančio asmens veikos motyvas. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad I. Č. veiksmai/žodžiai (raginimas pareiškėjui pasišalinti iš namo laiptinės) nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos ir rimties pažeidimą – jos veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į pareiškėją, kaip atsakomoji reakcija į išsakytą pastabą dėl bendravimo su vaiku keliamą klausimą bei į kaukės nedėvėjimą.
Dėl ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą
G. Š. skunde nurodoma, kad turi būti įvertintas I. Č. veiksmai dėl gyventojams nustatyto įpareigojimo dėvėti kaukes teisėtumas.
Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės norminių aktų pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, kyla nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo pavojus, pvz., išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, t. y. administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti pakanka tik nustatyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, pažeidė pirmiau nurodytus teisės norminius aktus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis, nustatant, be kita ko, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones.
2022 m. gegužės 1 d. šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija.
Teismo vertinimu, kiek minėtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinio lygio ekstremalios situacijos, tiek ir tyrimo medžiagoje nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2022 m. sausio 18 d., negaliojo, todėl juos nebuvo poreikio (privaloma) vykdyti, o juos pažeidusiems asmenims galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Aurelijos Petrulionienės 2022 m. gegužės 6 d. d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo G. Š. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
Nutarė:
Pareiškėjo G. Š. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Aurelijos Petrulionienės 2022 m. gegužės 6 d. d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo, netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą