Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. (toliau – ir skundą padavęs asmuo, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji tyrėja Aurelija Petrulionienė 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal G. Š. 2022 m. vasario 11 d. prašymą reg. Nr. 10-AP-1051 pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl I. Č. veiksmų. Nutarime tyrėja darė išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta, jog I. Č. savo elgesiu ir veiksmais būtų padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 3 dalyje.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo G. Š. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019, padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014). Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamais sprendimais ir skundo argumentais, vertina, kad apelianto teiginiai apie būtinumą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną I. Č. atžvilgiu dėl skunde dėstomų aplinkybių nėra pagrįsti.

7. Kaip matyti iš G. Š. 2022 m. vasario 11 d. prašymo atlikti tarnybinį patikrinimą, suteikti informaciją ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną, apeliantas prašė Policijos departamento Imuniteto valdybos atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, ar nebuvo piktnaudžiaujama tarnyba 2022 m. sausio 20 d. surašius įspėjimą jo neišklausius, prašė atsakyti į klausimus apie leistinus ir neleistinus veiksmus, taip pat pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Šiuo prašymu G. Š. prašė spręsti, ar I. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje, kuomet 2022 m. sausio 18 d., nustatytu tėvo ir vaiko bendravimo laiku, šaukdama užsipuolė apeliantą namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), užgauliai kibdama, tyčia siekdama išvesti iš pusiausvyros ir taip pažeminti, prikišdama veidą ir sekdama per du aukštus iš paskos iki pat lauko durų. Taip pat G. Š. kėlė klausimą, ar minėtais veiksmais I. Č. savavaldžiavo, už ką numatyta atsakomybė ANK 518 straipsnyje. Pasak apelianto, jeigu asmeniui nemalonus jo buvimas laiptinėje, toks asmuo turi kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne prievarta užgauliai elgiantis išstūminėti iš vaikų gyvenamosios laiptinės tėvo bendravimo su vaikais metu. G. Š. nurodė ir tai, kad I. Č., 2022 m. sausio 18 d. išėjusi iš buto, laiptinėje artinosi prie apelianto mažesniu negu vieno metro atstumu, prikišdama veidą, nebuvo užsidėjusi kaukės ir respiratoriaus ir tuo galimai pažeidė ANK 526 straipsnio normas. Su prašymu G. Š. pateikė vaizdo įrašą (b. l. 46-50). Taigi, apeliantas, 2022 m. sausio 20 d. nutarimu įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenei ar jos narių interesams elgesio – dėl to, kad laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 2 d., 17.35 val., iki 2022 m. sausio 18 d. lankėsi ir filmavo mobiliojo ryšio telefonu I. Č. bendro naudojimo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 53), savo ruožtu kreipėsi dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo buvusiai sutuoktinei dėl šios veiksmų, kuriuos pats filmavo 2022 m. sausio 18 d.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra laikmenos su dviem vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotos tos pačios aplinkybės (b. l. 43, 151). Vaizdo įrašo apžiūros 2022 m. balandžio 13 d. protokolo duomenimis, peržiūrėjus G. Š. laikmenoje pateiktą 2022 m. sausio 18 d. vaizdo įrašą, matyti daugiabučio namo laiptinė. Laiptų aikštelėje matyti stovinti moteris, laikanti mobiliojo ryšio telefoną. Už moters durų matomos praviros buto durys, ant durų matyti numeris „49“. Moteris apsauginės veido kaukės nedėvi. Asmuo, kuris filmuoja, sako: „prašau manęs nestumdyti“, moteris atsako: „prašau eiti iš laiptinės“ (b. l. 42). Susipažinus su vaizdo įrašu pažymėtina, kad filmuojantis vyras žodžius „prašau manęs nestumdyti“ pirmą kartą pasako tuo metu, kai jį nuo moters vizualiai skiria nemažas atstumas ir tarp asmenų nėra jokio fizinio kontakto, po to jis tai kartoja keletą kartų, tačiau vaizdo įraše jokio fizinio kontakto nematyti. Vaizdo įraše matoma moteris daug kartų kartoja tą pačią frazę: „prašau išeiti iš laiptinės“, eina laiptais žemyn paskui ją filmuojantį asmenį, savo ruožtu, pati filmuodama. Tuo būdu, įvykis, kuriame apeliantas įžvelgia trijų administracinių nusižengimų požymius, abiejų jame dalyvavusių asmenų buvo filmuojamas, užfiksuotas objektyviai. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs 2022 m. sausio 18 d. įvykio aplinkybes, nepritarti skundžiamiems Institucijos ir apylinkės teismo sprendimams neturi pagrindo.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 518 straipsnis savavaldžiavimą reglamentuoja kaip savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, apeliantas nagrinėjamą 2022 m. sausio 18 d. atvyko pasiimti vaikų, bendravimo tvarka su kuriais nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu, buvusios sutuoktinės I. Č. buvo paprašytas išeiti iš laiptinės. Apygardos teismo vertinimu, vaizdo įrašo duomenys paneigia, jog I. Č. įžeidžiamai kibo prie apelianto ar atliko kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį – apelianto akcentuojamas artinimasis į jį tuo pačiu prašant išeiti iš laiptinės neatitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Apeliaciniame skunde neteigiama, kad buvusi sutuoktinė neleido apeliantui pasimatyti su vaikais, ginčo esmė – kur apeliantas turėjo sūnų pasiimti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu nustatyta, jog G. Š. pagal nustatytą tvarką vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos (b. l. 142). Kaip matyti, buvę sutuoktiniai skirtingai traktuoja vietą, iš kurios apeliantas turi pasiimti vaikus – atvykus prie namo laiptinės ar prie buto durų (laiptinė yra rakinama). Šiomis aplinkybėmis sutiktina su Institucijos pozicija, dėstoma atsiliepime apylinkės teismui, jog kilę nesutarimai dėl vaikų perdavimo laiptinėje ar kitoje konkrečioje vietoje yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, o ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti. Savavališko tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymo nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusio esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams skundui pateikti duomenys nepatvirtina.

10. Vaizdo įrašo duomenimis, I. Č. 2022 m. sausio 18 d. gyvenamojo namo laiptinėje buvo be kaukės. Apeliantas teigia, kad ši veika užtraukia atsakomybę pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.

11. Pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį atsakomybę užtraukia Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Apelianto nurodomo Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. V-1864 Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos ir prekybos vykdymo būtinų sąlygų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 30 d.) vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys (paslaugų gavėjai, paslaugų teikimo vietos lankytojai, paslaugų teikėjai, asmenys, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) buvo įpareigoti uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Skundo nagrinėjimo duomenimis, be kaukės I. Č. buvo savo gyvenamojo namo laiptinėje, paslaugų neteikė ir ūkinės veiklos nevykdė, todėl teisinio gėrio – nustatytos valdymo tvarkos, savo veiksmais nepažeidė. Institucijos nutarimu pagrįstai nenustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai.

12. Apeliantas ginčija ne tik priimtų sprendimų teisingumą, tačiau ir argumentaciją, detaliai dėsto nesutikimą su apylinkės teismo motyvais. Apibendrinus anksčiau išdėstytą, apeliaciniame skunde dėstomi administracinių nusižengimų sudėties požymiai nepasitvirtino. Apygardos teismas vertina, kad apelianto nurodomi Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai, teiginiai apie Institucijos šališkumą yra deklaratyvūs, pagrįsti išvedžiojimais. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria Institucijos sprendimas paliktas nepakeistas, yra teisėta, priimtas sprendimas teisingas, jo keisti apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.