- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- AN2-188-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00001-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. J.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkarda
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarimo J. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarimu J. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 4 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis 38 straipsniu, nubaustas 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams. J. J. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 28 d. apie 11.13 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), apie 1500 metrų nuo (duomenys neskelbtini) , chuliganiškai vairavo keturratę transporto priemonę – ratinį traktorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, pareigūnams bandant stabdyti įjungtais patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu, nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nedėvėjo motociklininko šalmo, jo vairuojamam keturračiui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra bei transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 204 ir 226 punktų reikalavimus.
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutarimu konstatavo, kad J. J. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė dėl visų inkriminuotų administracinių nusižengimų yra įrodyta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. J. prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti, nesant šių administracinių nusižengimų požymių, ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą.
3.1. Skunde teigiama, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnyje keliamų reikalavimų dėl aiškiai suformuoto kaltinimo, kadangi nebuvo nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jo vairavimo pavojingumas, o teismas skundžiamajame nutarime taip pat tik nurodė, kad jis chuliganiškai vairavo keturratę transporto priemonę - ratinį traktorių, sukeldamas pavojų eismo saugumui, tačiau nesukonkretino, kuo pasireiškė chuliganiškas vairavimas ir kokiais įrodymais tai patvirtinama. Apeliantas skunde teigia, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį - veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).
3.2. Skunde apeliantas nesutinka su kaltinimu pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, teigia nematęs, kad jį kas nors stabdytų. Nurodo, kad pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, reikalavimas sustabdyti turi būti aiškiai išreikštas ir atitinkantis šio straipsnio 6 dalyje nustatytam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kur nurodyta, kad kai uniformuotas pareigūnas nori sustabdyti transporto priemonę, jis įjungia specialiomis spalvomis nudažyto VSAT ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų VSAT pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Šioje byloje pareigūnai nurodė, kad apeliantą stabdė įjungus šviesos signalus ir garsinį signalą, tačiau apie stabdymą transporto priemonės šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu nei tarnybiniuose pranešimuose, nei teisme jokių parodymų nedavė. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio aiškiai matosi, jog jie du kartus įjungė šviesos signalus ir garsinį signalą, pirmą - kai pamatė į kelią įvažiavusį keturratį motociklą, ir antrą kartą - kai vijosi vairuotoją, besivejant transporto priemonę buvo įjungti garsiniai ir šviesos signalai, išsaugant atstumą 30-40 metrų. Apelianto nuomone, iš tokio tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad klaidingai nurodomas yra ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, ir todėl teismas nutarime taip pat konkrečiai šio reikalavimo neaprašė.
3.3. Skunde J. J. nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino jo ir byloje apklaustų liudytojų parodymus. Jo teisme duoti parodymai teismo nutarime išdėstyti netiksliai ir nepilnai, jie be pagrindo buvo vertinami kaip gynybinė pozicija, o pasieniečių pareigūnų paaiškinimus laikė nuosekliais ir atitinkančiais bylos medžiagą, nors objektyvūs faktiniai duomenys patvirtina priešingai. Taip pat pažymi, kad liudytojais apklaustų apelianto pusbrolio ir darbininko paaiškinimai faktiškai nėra susiję nei su chuliganiško vairavimo fakto patvirtinimu ar paneigimu nei su vairuotojo nesustojimu, kai jis yra stabdomas, jie tik nurodė, kad jis vairavo traktorių be šalmo, todėl teismas nepagrįstai tokius paaiškinimus vertino kaip siekį palengvinti apelianto padėtį.
3.4. Apelianto nuomone, teismo posėdžio metu pareigūnai davė iš dalies skirtingus parodymus, nors važiavo viename automobilyje ir aiškino tas pačias aplinkybes. Liudytojas K. S. parodė, kad apie 11.13 val. pastebėjo į kelią išvažiavusi geltoną su juodomis apdailomis keturratį motociklą, kuris pavojingais manevrais manevravo kelyje. Vairuotojas buvo be šalmo, vilkėjo komufliažinę striukę, kepure ir dėvėjo gobtuvą. Įjungus šviesos signalus ir garsinį signalą, vairuotojas juos pastebėjo ir padidinus greitį pradėjo važiuoti lauko keliuku link (duomenys neskelbtini) km. Teisme jis parodė, kad keturračio motociklo vairuotojas išvažiavo į pagrindinį kelią, greitai apsisuko ir piešė ,,saulę“. Po to asmuo žvyrkelyje apsisuko ir nuvažiavo lauko keliu, jie atpažino vairuotoją, nes atstumas buvo 15 metrų. Tarnybiniame pranešime K. S. nurodė, kad vijosi apelianto vairuojamą transporto priemonę, atstumas buvo 30-40 metrų, teisme jis parodė, kad greitis, kai jie jį vijosi, buvo 60-70 km/h, asfaltu jis važiavo apie 400 metrų. Apeliantas teigia, kad tokie K. S. parodymai neatitinka tikrovės, nes jei automobilis TOYOTA Land Cruiser važiuotų 60-70 km/h greičiu, tai apelianto vairuojamą traktorių jis pavytų už kelių minučių. Be to, apeliantas teigia, kad asfaltuotu keliu jis nevažiavo 400 metrų, nes toje vietoje, kur išvažiavo į kelią (duomenys neskelbtini), atstumas yra mažesnis. Skundo argumentams patvirtinti jis pateikė maps.lt vietovės, nurodytos administracinio nusižengimo protokole, žemėlapius bei nurodė savo važiavimo maršrutą.
3.5. Apelianto nuomone, liudytojo D. E. parodymai taip pat nelaikytini nuosekliais ir patikimais, nes yra prieštaringi ir nesutampa su kito pareigūno nurodytomis aplinkybėmis. Teisme jis nurodė, kad patruliavo su K. S. pasienio ruože, važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), stebėjo pagrindinį kelią ir pamatė iš priešais esančio lauko keliuko į pagrindinę gatvę atvažiuojantį geltoną keturratį su juodomis juostomis ir J. J. su kamufliažinę striuke, auliniais batais, be šalmo ir kad apeliantas chuliganiškais veiksmais ant kelio sankryžoje tarp į lauko ir į miško keliukų padarė pavojingą manevrą – išpiešė saulę. Jie nusprendė jį persekioti, įjungę garso ir šviesos signalus. Tarnybiniame pranešime D. E. šias aplinkybes aprašė kitaip. Jis parodė, kad jie kelią (duomenys neskelbtini) stebėjo įvažiavę į miško keliuką apie 20 m, pastebėjo nuo lauko į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) įvažiavusi geltoną su juodomis apdailomis kerturratį, kuris pavojingais manevrais manevravo kelyje, vairuotojas nedėvėjo šalmo, dėvėjo komufliažinę striukę. Minėtą keturratį jie anksčiau pastebėjo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kur gyvena J. J., kurį jis gerai pažįsta, nes kelis kartus anksčiau stabdė patikrinimui. Apeliantas pažymi, kad liudytojo D. E. paaiškinimais negalima tikėti, nes pagal nustatytas objektyvias aplinkybes, pareigūnas iš to atstumo, kaip nurodė savo parodymuose, 15-20 metrų, jo vairuojamo traktoriaus numerio matyti negalėjo, nes gale jis po rėmu ir net 2 metrų atstumu iš galo neįskaitomas. Tarnybiniame pranešime šis liudytojas nenurodė, kame pasireiškė jo chuliganiškas vairavimas. Jis tik nurodė, kad pavojingais manevrais manevravo kelyje. Iš tarnybinio pranešimo turinio analogiškai, kaip ir pas K. S. matosi, kad šviesos ir garsiniai signalai, pasak jį, buvo įjungti du kartus. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad jis apeliantą atpažino jau po to, kai nuo jų bėgdamas atsisukinėjo, o teisme parodė, kad atpažino jį žymiai anksčiau, kuomet apeliantas išvažiavo iš priešais esančio lauko keliuko į pagrindinį kelią. Apelianto įsitikinimu, esant tokiai VSAT pareigūnų parodymų painiavai ir neatitikimams, teismo išvados, kad VSAT pareigūnų parodymai teisme ir jų tarnybiniuose pranešimuose yra analogiški ir teisingi, faktiškai neatitinka tikrovės.
3.6. Skunde apeliantas nurodo, kad chuliganiškų paskatų ir tyčios vairuoti pavojingai jo veiksmuose nebuvimą patvirtina objektyvūs duomenys, t. y. prie skundo pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, iš kurios matyti, kad 2019 m. gruodžio 28 d. 11 val. įvykio vietoje oro temperatūra buvo -0,4 laipsniai šalčio, iš vakaro ir per naktį buvo dar šalčiau, kas pilnai atitinka jo parodymus, kad upelis buvo apledėjęs ir kelias buvo vietomis slidokas, dėl ko įvažiavus į asfaltuotą kelią, traktoriaus galą truputį sumėtė. J. J. nuomone, pareigūnų parodymai negali būti laikomi patikimais ir dėl kitų priežasčių. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo nei girtas, nei tiek ciniškas, be to, turi pakankamai gyvenimiškos patirties ir sveiko mąstymo, kad matydamas stovintį VSAT automobilį su pareigūnais, kurie jį pažįsta ir žino, kur gyvena, ir pilnai suprasdamas savo veiksmų pasekmes, demonstratyviai ir pavojingai manevruotų, pieštų prieš pareigūnus ,,saulutes“ ir po to matant, kad jį stabdo, nestotų, bėgtų ir važiuotų į namus. Apelianto vertinimu, nelogiški pareigūnų parodymai, kad vairuodamas keturratį ir bėgant nuo jų, jis dar kelis kartus atsigręžė, kadangi patys parodė, kad jį pažinojo, ir pats apeliantas juos pažinojo, tai logiška, kad jis kaip tik būtų slėpęsis ir nerodęs veido, kad jo neįsidėmėtų ir neatpažintų.
3.7. Skunde teigiama, kad pareigūnų parodymų nepatvirtino jokie objektyvūs duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaizdo registratoriaus duomenų į bylą pateikta nebuvo, nes jis nurodytame automobilyje sugedęs, sugedusi laikmena pakeista nauja, vaizdo įrašas neišsisaugojo. Nors buvo imtasi visų galimų priemonių, tačiau byloje nėra pateiktas joks informatyvus vaizdo ar kitoks įrašas, kuriame objektyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai būtų užfiksuota eismo ir persekiojimo situacija, buvusi padaryto nusižengimo metu. Kadangi pasieniečių parodymai prieštaringi, netikslūs, nepatikimi ir jais negalima objektyviai pagristi teismo skundžiamo nutarimo, o jokių kitų objektyvių duomenų, kad apeliantas tyčia atliko ANK 420 straipsnio 2 dalies, 426 straipsnio 4 dalies ir 432 straipsnio 1 dalies dispozicijose numatytus veiksmus, siekdamas savo elgesiu atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, kad pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nėra, nebuvo objektyvaus pagrindo pripažinti jį dėl šių veiksmų kaltu ir nubausti.
3.8. Apeliantas neprisipažino kaltu dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo, kadangi jo vairuota transporto priemonė registruota kaip ratinis traktorius. Jo manymu, vairuojant traktorių, motociklininko šalmas nereikalingas. Nurodo, kad įregistravo transporto priemonę savo vardu, praėjo techninę apžiūrą, buvo išrašytas naujas techninės apžiūros talonas, kurio kopiją pateikė kartu su skundu. Šalčininkų rajono administracija nurodė, kad ši transporto priemonė vadinasi ,,ratinis traktorius“ ( Can-AM Outlander 650 XMR valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Apie tai, kad tai yra „galingas keturratis“, jokių įrašų nei duomenų nėra. Skunde jis taip pat pažymi, kad pagal Žemės ir miškų ūkio ratinių traktorių tipo patvirtinimo techninio reglamento nuostatas (Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Bendrijų Tarybos 1974 m. kovo 4 d. direktyva Nr. 74/150/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų žemės ir miškų ūkio ratinių traktorių tipų patvirtinimui, suderinimo bei ją taisančia Europos Bendrijų Komisijos 2001 m. vasario 8 d. direktyva Nr. 2001/3/EB) ir patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 507, apelianto vairuojamas traktorius pagal reglamento 5.3.p. priskirtinas ir laikytinas T3 - ratiniu traktoriumi. Tai traktoriai, kurių didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 40 km/h ir parengto eksploatuoti traktoriaus masė neviršija 600 kg. Vairuoti tokį traktorių galima turint vairuotojo pažymėjimo B, C₁, C kategorijas arba traktorininko pažymėjimo TR 1 kategoriją. Jokių specialių reikalavimų vairuoti nurodytą transporto priemonę su motociklininko šalmu ir su akių apsaugos nuo sužeidimo priemonėmis nėra. Jo nuomone, esant tokiai teisės aktų reglamentacijai, apeliantas neteisingai buvo nubaustas ir už ANK 432 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės atstovas (Institucija) prašo J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. J. J. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. J. prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti, nesant šių administracinių nusižengimų požymių, ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog J. J. padarė ginčijamus administracinius nusižengimus, o jo kaltės neigimas apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pažymima, kad visus byloje surinktus įrodymus bei gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinęs byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinį, atsižvelgęs į įstatymo jam keliamus reikalavimus bei teismų praktiką, aukštesnysis teismas laiko, kad administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK 609 straipsnyje keliamus reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti ANK 609 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
10. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, tokių trūkumų, kokie minimi skunde, 2019 m. gruodžio 28 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nenustatė. Administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodytas tiek administracinių nusižengimų padarymo laikas, tiek jų padarymo vieta, taip pat nurodytas asmuo, kaltinamas administracinių nusižengimų padarymu, aprašyta ir visų jo padarytų pažeidimų esmė, nurodytas ir teisės aktas, kurio reikalavimus aukščiau aprašytais veiksmais asmuo pažeidė – Kelių eismo taisyklių 9, 16, 204 ir 226 punktai, ir administracinę atsakomybę už tai numatantis teisės aktas – ANK 415 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis, 420 straipsnio 2 dalis, 426 straipsnio 4 dalis ir 432 straipsnio 1 dalis. Nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nagrinėjant bylą apylinkės teisme J. J. neteigė, kad jam nesuprantama administracinių nusižengimų, kurių padarymu jis kaltinamas, esmė, ar kad administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas jam yra neaiškus. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, kaip ir nagrinėjant bylą teisme, dėl administracinių nusižengimų esmės teikė paaiškinimus, iš kurių turinio akivaizdu, kad inkriminuotų administracinių nusižengimų esmė jam buvo aiški – J. J. pripažino, kad jo vairuojamam keturračiui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra bei transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau nesutiko, kad vairavo keturratę transporto priemonę chuliganiškai, kad nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nedėvėjo motociklininko šalmo, dėl šių kaltinimų pateikė paaiškinimus, išdėstydamas savo versiją. Esant šioms aplinkybėms, argumentai dėl administracinio nusižengimo protokolo neatitikimo ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kaltinimo nekonkretumo, neaiškumo, galimybės tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo suvaržymo atmetami kaip nepagrįsti.
11. Šiame kontekste pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolu asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Ar administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, ar asmuo kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, ar jo kaltei pagrįsti byloje surinktų įrodymų pakanka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Chuliganiško vairavimo požymius formuoja teismų praktika, kurioje yra aptinkama gana daug įvairių pavyzdžių, įvairių elgesio variantų, kurie kvalifikuojami, kaip chuliganiškas vairavimas. Vienas iš jų – kai asmuo važiuodamas suko „saulutes“, t. y., buksuodamas ratais slydo šonu ant asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims, gadindamas kelio dangą (Lietuvos Vyriausias Administracinis Teismas byla Nr. N-261-7932/2010 2010 m. gruodžio 2 d.). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis teismų praktika, kurioje aptariami chuliganiško vairavimo požymiai, pagrįstai sprendė, kad administracinio pažeidimo protokole konkrečiai neįvardinus veiksmų, kuriais pasireiškė chuliganiškas vairavimas, nelaikytinas kaip esminis pažeidimas, nes pagal protokole nurodytą šio straipsnio dispoziciją ir kaltinimo esmę akivaizdu, jog J. J. buvo pareikštas kaltinimas dėl chuliganiško vairavimo, todėl teismas, nenurodydamas naujų esminių administracinio nusižengimo sudėties požymių ir nekeisdamas protokole suformuluoto kaltinimo turinio, patikslino kaltinimą dėl chuliganiško vairavimo. Taigi, nenustačius esminių protokolo trūkumų, sutrukdžiusių teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, naikinti skundžiamą nutarimą, remiantis aptartais skundo argumentais, nėra pagrindo.
12. Nepagrįstas J. J. skundo argumentas, kad jis pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį nubaustas nepagrįstai, nes jį stabdę pareigūnai nesilaikė transporto priemonių stabdymui keliamų reikalavimų, jis pareigūnų nebuvo stabdomas panaudojant šviečiančią reguliuotojo lazdelę arba šviesą atspindintį skritulį. Taigi, iš skundo matyti, kad apeliantas skundo teiginius grindžia cituodamas visą ANK 426 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią transporto priemonės stabdymo reikalavimus, tačiau iš šios normos turinio matyti, jog įstatyme išdėstyti alternatyvūs transporto priemonių stabdymo reikalavimai, kas reiškia, jog pareigūnai privalo laikytis ne visų, o pasirinkti vieną teisės normoje nurodytą, tinkamiausią ir optimaliausią pagal susiklosčiusią situaciją, transporto priemonės stabdymo būdą. Akivaizdu, kad pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, paprastai gali būti įgyvendinamas pareigūnui stovint prie važiuojamosios kelio dalies ir netoliese stovint specialiomis spalvomis pažymėtam tarnybiniam automobiliui, kai siekiama sustabdyti pro patruliuojantį pareigūną pravažiuojančią transporto priemonę. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pasienio pareigūnai J. J. vairuojamą transporto priemonę vijosi, nes jis, pamatęs pareigūnų automobilį, padidino greitį ir važiavo tolyn nuo jų, todėl šiuo atveju, VSAT pareigūnai, kaip ir reikalauja minėta ANK norma, siekdami pasivyti galimai Kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusį vairuotoją ir jį sulaikyti, įjungė garso ir šviesos signalus ir važiavo paskui J. J.
13. Aukštesnysis teismas nemato objektyvaus pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamai vertintų paties pažeidėjo bei liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimų. Skunde apeliantas deklaratyviai nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino jo parodymus, nes jie skundžiamame nutarime išdėstyti netiksliai ir nepilnai, tačiau nenurodo, kas konkrečiai buvo nurodyta netiksliai. Skundžiamame nutarime teismas visiškai pagrįstai neanalizavo visų J. J. išdėstytų aplinkybių, o vertino tik tas, kurios susiję su jam inkriminuotais teisės pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad J. J. įvykio aplinkybes nurodė nenuosekliai, nes paaiškinime teigė, jog apsisuko lauko kely, šiek tiek užvažiuodamas ant pagrindinio kelio, o teisme parodė, kad grįždamas namo tuo pačiu lauko keliu, išvažiavo į asfaltą, kuris buvo apledėjęs, ir todėl davus truputį gazo, ant ledo keturratį užnešė. Nesutiktina ir su skundo teiginiu, kad teismas nepagrįstai liudytojų V. L. ir P. K. paaiškinimus vertino kaip siekį palengvinti apelianto padėtį. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas išsamiai ir argumentuotai išdėstė, dėl ko šių liudytojų parodymus vertina kaip siekimą palengvinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Šie liudytojai kartu su J. J. buvo kieme, tačiau abu kai kurias įvykio aplinkybes nurodė skirtingai – V. L. teigė, kad atvažiavus J., vartus uždarė pats J., tuo tarpu liudytojas P. K. teigė, kad vartus uždarė jis. Liudytojas P. K. teigė, kad šunys buvo voljere, o V. L. – kad šunys buvo palaidi. Be to, liudytojas P. K. painiojosi ir savo parodymuose – pradžioje parodė, kad jis visą laiką buvo kartu su J. ir girdėjo, ką jis kalbėjo su pareigūnais, tačiau paklaustas, kas buvo kalbama, parodė, kad jo vis tik pastoviai ten nebuvo. Tačiau šie liudytojai vienodai nurodė, kad jie nesuprato, kodėl prie J. J. sodybos atvažiavo pasienio pareigūnai, ir kad pareigūnas stvėrė jį už rankos, norėjo ištempti į kiemą, kad jie šaukė, jog už viską jam surašys, nors tokių aplinkybių nenurodė net ir pats J. J.. Taigi, tokie liudytojų V. L. ir P. K. parodymai pagrįstai teismo buvo vertinami kaip siekimas sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę.
14. J. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad negalima buvo laikyti teisingais pasienio pareigūnų parodymų, nes jie teisme davė iš dalies skirtingus parodymus, šie parodymai skiriasi nuo tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų aplinkybių, taip pat neatitinka objektyvių bylos duomenų. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šiuos skundo argumentus, pastebi, kad apeliantas, kritikuodamas pareigūnų K. S. ir D. E. parodymus, smulkiai, pažodžiui dėsto jų nurodytas aplinkybes ir teigia, kad jos yra prieštaringos. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad tokie skundo teiginiai nelaikytini svariais argumentais, nes natūralu, kad kiekvienas žmogus tą pačią aplinkybę ar įvykius negali apibūdinti identiškai, kaip ir kitas asmuo, todėl tai, kad įvykio aplinkybės abiejų pareigūnų buvo išdėstytos ne identiškai analogiška seka ir apibūdintos ne tais pačiais žodžiais, neduoda pagrindo jų parodymus laikyti nenuosekliais ir prieštaringais. Teismo posėdžio metu abu pasienio pareigūnai patvirtino, kad jie aiškiai matė iš (duomenys neskelbtini) kaimo per lauką važiuojantį juodai geltoną keturratį, kuris išvažiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), kur vyksta transporto priemonių judėjimas, ir sankryžoje J. J. galine varoma dalimi staigiai apsisuko, išpiešdamas saulę. Tai, kad jų tarnybiniuose pranešimuose staigus keturračio apsisukimas, išpiešiant saulę, nebuvo nurodytas tapačiai, o šie veiksmai tik apibūdinti kaip pavojingas manevras, taip pat neduoda pagrindo parodymus vertinti kaip prieštaringus. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ir tarnybiniuose pranešimuose abu pasienio pareigūnai patvirtino tas pačias esmines aplinkybes, kad po tokio pavojingo vairavimo, jie nusprendė vytis J. J. ir, įjungę švyturėlius ir garsinį signalą, jį persekiojo iki pat namų, kad jiems besivejant J. J., šis bent kelis kartus buvo atsisukęs ir matė pareigūnų tarnybinį visureigį bei šviesos signalus, tačiau dar labiau didino greitį. Skunde J. J. kaip prieštaringus kritikuoja pareigūnų parodymus ir dėl jo atpažinimo momento, tačiau tam taip pat nėra pagrindo. Jau tarnybiniuose pranešimuose D. E. ir K. S. nurodė, kad keturratį vairuojantis asmuo jiems buvo gerai žinomas, nes ne kartą su šia transporto priemone matė jį važiuojant pasienio ruože, todėl tai, kad pareigūnas D. E. parodė, jog iš lauko keliuko išsukus geltonam keturračiui, jis suprato, kad važiuoja J. J., o K. S. tik pažymėjo, kad pastebėjo važiuojant geltoną keturratį, bet neakcentavo, jog juo važiuoja J. J., neduoda pagrindo teigti, kad jis apelianto nežinojo iš anksčiau.
15. Taip pat ir kitos pareigūnų nurodytos aplinkybės: kad jie J. J. kurį laiką vijosi važiuodami 60-70 km/h greičiu, kad jis asfaltu važiavo apie 400 m, kurias apeliantas nurodo kaip neatitinkančias objektyvių aplinkybių, nelaikytinos prieštaringomis ir neatitinkančiomis faktų. Pareigūnai nurodė, kad tokiu greičiu jie važiavo tik kurį laiką, kol prisivijo J. J., o ne nuolatos vijosi jį važiuodami tokiu greičiu, iš jų parodymų visumos matyti, kad prisiviję keturratį, jie laikėsi saugaus 30-40 metrų atstumo ir važiavo paskui jį. Pareigūno K. S. nurodyta aplinkybė, kad asfaltuotu keliu apeliantas galėjo važiuoti apie 400 metrų, taip pat neduoda pagrindo visus liudytojo parodymus vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad pareigūnas nurodė tik apytikslį atstumą, koks, jo nuomone, galėjo būti nuvažiuotas asfaltuotu keliu, be to, ši aplinkybė nėra ir ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kvalifikuojantis požymis. Skunde nurodyta aplinkybė, kad įvykio dieną buvo minusinė oro temperatūra, besąlygiškai nepatvirtina apelianto versijos, jog dėl to įvykio vietoje buvo apledėjęs ir vietomis slidokas kelias, dėl ko jį sumėtė ant asfaltuotos kelio dangos, ir tuo pačiu nepaneigia kitų bylos duomenų visumos, įrodančios jo veiksmų tyčią ir chuliganišką vairavimą. Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai dėl pasienio pareigūnų K. S. ir D. E. parodymų nepatikimumo, kad nelogiška būtų manyti, jog jis, matydamas pareigūnų automobilį, tyčia vairuotų chuliganiškai ir paskui nuo jų bėgtų, yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, kurią jis grindžia pamąstymais ir subjektyviu vertinimu.
16. Apelianto vertinimu, kadangi nebuvo pateiktas joks informatyvus vaizdo ar kitoks įrašas, kuriame objektyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai būtų užfiksuota eismo ir persekiojimo situacija, buvusi padaryto nusižengimo metu, o pasienio pareigūnų parodymai prieštaringi ir netikslūs, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis tyčia atliko ANK 420 straipsnio 2 dalies, 426 straipsnio 4 dalies ir 432 straipsnio 1 dalies dispozicijose numatytus veiksmus. Aukštesnysis teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Kaip aptarta aukščiau, pareigūnų K. S. ir D. E. teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs, atitiko vieni kitus bei jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, todėl netikėti jais pirmosios instancijos teismui, kaip ir aukštesniajam teismui, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad šie pareigūnai būtų su J. J. pažįstami, turintys kokių nors asmeniškumų ir turėjo pagrindą pakenkti apeliantui, nurodyti jam nepalankias, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaip ir nėra jokių duomenų, kad šie pasienio pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Pareigūnas D. E. parodė, kad tarnybinėje mašinoje buvo vaizdo registratorius, kuris įsijungia automatiškai, užvedus automobilį. Kadangi vaizdo registratoriuje nėra ekranėlio, todėl pareigūnai negali matyti, ar registratorius veikia, ar ne. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnų automobilyje buvo įrengta vaizdo kamera, tačiau dėl techninių gedimų nebuvo galimybės iš vaizdo registratoriaus išimti ir perkelti vaizdo įrašo.
17. Dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje inkriminuoto nusižengimo J. J. skunde kaltę neigia, kaip ir pirmosios instancijos teisme, motyvuodamas tuo, kad jo keturratis registruotas kaip ratinis traktorius, todėl vairuojant traktorių, šalmas nereikalingas. Apeliacinį skundą jis grindžia Žemės ir miškų ūkio ratinių traktorių tipo patvirtinimo techninio reglamento nuostatomis, pagal kurių 5.3.p., jo vairuojamas traktorius priskirtinas T3 - ratiniam traktoriui, nurodo kad vairuoti tokį traktorių galima turint vairuotojo pažymėjimo B, C₁, C kategorijas arba traktorininko pažymėjimo TR 1 kategoriją, ir jokių specialių reikalavimų vairuoti nurodytą transporto priemonę su motociklininko šalmu ir su akių apsaugos nuo sužeidimo priemonėmis, nėra. Su tokiu argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, nagrinėjamai bylai aktualios sąvokos reglamentuojamos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – Įstatymas), kurio 2 straipsnio 36 dalyje motorinė transporto priemonė apibrėžiama kaip variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Nors apeliantas tvirtina, kad jo keturratis registruotas kaip ratinis traktorius, todėl ir reikalavimai turi būti taikomi kaip ratiniam traktoriui, tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog J. J. vairavo motorinę transporto priemonę - keturratį. Pagal Įstatymą išskiriamos trys keturračių rūšys: galingasis keturratis (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis), keturratis ( Įstatymo 2 straipsnio 29 dalis) ir lengvasis keturratis ( Įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Pagal šį įstatymą, keturratės motorinės transporto priemonės klasifikuojamos pagal jų masę, didžiausią projektinį greitį, variklio darbinį tūrį, didžiausiąją naudingąją galią ir didžiausiąją nominaliąją galią. Iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad J. J. vairuojamas keturratis registruotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje kaip ratinis traktorius, jo galia yra 46 kW, svoris 494 kg, todėl jis priskiriamas prie galingųjų keturračių (b. l. 18). Su apeliaciniu skundu J. J. pateikė naujo šios transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, iš kurios matyti, kad kaip ir byloje esančioje kopijoje, kurią vertino pirmosios instancijos teismas, nurodyti tie patys duomenys, kad tas pats keturratis registruotas J. J. vardu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje kaip ratinis traktorius, jo galia yra 46 kW, svoris 494 kg. Taigi, nepaisant to, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, keturračiai registruojami kaip ratiniai traktoriai, Kelių eismo taisyklėse yra numatyti reikalavimai, vairuojant keturračius, o būtent šių taisyklių 204 punktas numato, jog, važiuodami visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones), išskyrus atvejus, kai bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, teisės aktais pagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad J. J. vairuojamas keturratis registruotas kaip ratinis traktorius, nepaneigia pačios transporto priemonės – galingo keturračio rūšies ir neeliminuoja vairuotojo pareigos jį vairuojant naudoti šalmą. Teismas šiuo atveju pagrįstai vadovavosi nurodytomis taisyklėmis ir atsižvelgęs į tai, kad J. J. vairuota motorinė transporto priemonė yra be kėbulo ar kitų stogo saugos lankų, teisingai sprendė, kad jis, vairuodamas šią transporto priemonę, privalėjo naudoti šalmą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei J. J., kuris savaip pateikia subjektyvų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.