- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-1075-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01547-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- UAB „Kauno apdaila“
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kauno apdaila“ atstovo advokato Gintaro Černiausko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5457-775/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno apdaila“ dėl mokėjimo pavedimo pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – antstolis S. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015-07-03 priėmė teismo sprendimą byloje Nr. 2-5457-775/2015 (t. I, b. l. 128–131), kuriuo ieškinį patenkino, bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu antstolio padarytą mokėjimo pavedimą atsakovei nutraukė, priteisė ieškovei iš atsakovės 24 209,61 Eur ir 695,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš atsakovės priteisė 726 Eur žyminį mokestį ir 6,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2294-436/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (t. II, b. l. 18–24).
Šalies argumentai
UAB „Kauno apdaila“ atstovas advokatas Gintaras Černiauskas 2016-02-26 pateikė pareiškimą dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-5457-775/2015 patvirtinimo. Nurodė, jog šalys, siekdamos taikiai ir abiem šalims priimtinomis sąlygomis, mažiausiomis ekonominėmis ir laiko sąnaudomis, susitarti dėl 2015-07-03 Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5457-775/2015 ir 2015-12-21 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2294-436/2015 įvykdymo, 2016-02-22 sudarė taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Kauno apdaila“ atstovo advokato Gintaro Černiausko pateiktą pareiškimą dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-5457-775/2015 patvirtinimo. Teismas nurodė, kad CK 6.983 straipsnyje nustatyta, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Kilęs teisminis ginčas, t. y. kai dėl ginčo yra iškelta civilinė byla, taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje nesibaigusio proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina. Kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, o byla yra išnagrinėta. Šiuo atveju byla yra jau išnagrinėta, sprendimas joje įsiteisėjęs, kitaip tariant byla ją nagrinėjusiame teisme yra baigta. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, išspręsti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo kausimus, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į apylinkės teismą CPK 579-582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-687-178/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Jeigu vykdymo procesas yra pradėtas, t. y. šalis į teismą kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, taikos sutarties tvirtinimo klausimas spręstinas apylinkės teisme pagal vykdymo procesą reglamentuojančias procesines normas (CPK 593, 595 str.). Teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-5457-775/2015 2015 m. gruodžio 30 d. buvo išduotas vykdomasis raštas valstybei, todėl prašymą atsisakė priimti, nes jis negali būti nagrinėjamas jau baigtoje byloje civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Kauno apdaila“ atstovas advokatas Gintaras Černiauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2016-02-22 ieškovės BUAB „Restauracija“ ir atsakovės UAB „Kauno apdaila“ sudarytą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad teismo išvados pažeidžia bendruosius teisės principus ir neužtikrina civilinio proceso tikslų. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Vadovaujantis įstatyme pateikta taikos sutarties samprata šalys gali tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas neįsigilino į taikos sutarties instituto esmę ir atsisakė priimti prašymą tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje bei 2015-12-30 valstybei išduotas vykdomasis raštas. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Teismo skundžiamoje nutartyje cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-687-178/2015 savo esme skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos, nes vykdymo procesas jau buvo pradėtas. Šioje byloje ieškovė UAB „Restauracija“ nors ir gavo vykdomąjį raštą, bet į antstolį nesikreipė ir priverstinio vykdymo veiksmai nėra pradėti. Šioje byloje taip pat išduotas vykdomasis raštas valstybei, tačiau valstybė šioje byloje nėra įtraukta šalimi. Taigi, teismas klaidingai nustatė vykdymo proceso pradžią Vykdymo procesas prasideda, kai yra juridinių faktų visuma – vykdomojo rašto išdavimas, jo pateikimas ir priėmimas vykdyti. Šioje byloje vykdymo procesas dar nėra prasidėjęs, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Restauracija“ palaiko atsakovės atskirąjį skundą ir prašo jį patenkinti. Nurodė, kad teismas ieškovei išdavė vykdomąjį raštą, tačiau jis nėra pateiktas antstoliui vykdyti. Po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo šalys sudarė taikos sutartį, todėl ieškovas nesiėmė priverstinių išieškojimo veiksmų. Taigi, vykdymo procesas nėra pradėtas, dėl to taikos sutartis vykdymo procese negali būti patvirtinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui.
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje pateikiama taikos sutarties samprata. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Kilęs teisminis ginčas – kai dėl ginčo yra iškelta civilinė byla, taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje nesibaigusio proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina.
Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2015-07-03 sprendimu byloje Nr. 2-5457-775/2015 (1 t., b. l. 128–131) ieškovei BUAB „Restauracija“ iš atsakovės UAB „Kauno apdaila“ priteisė 24 209,61 Eur ir 695,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylą dalyje dėl reikalavimo – pripažinti neteisėtu antstolio atliktą mokėjimo pavedimą atsakovui – nutraukė. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės priteisė 726 Eur žyminį mokestį ir 6,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Kauno apygardos teismas 2015-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2294-436/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 18–24). Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kasacinis skundas dėl prieš tai minėtų teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo paduotas nebuvo.
Taigi, nustatyta, kad šioje byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas, tačiau jis yra išspręstas galutiniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir šios bylos nagrinėjimas teisme yra baigtas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu gali būti ir, kaip šalys nurodo, šio ginčo atveju buvo išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnis). Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, esant galiojančiam teismo sprendimui, kuris yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jis turi būti vykdomas (pacta sunt servanda). Nevykdant jo geruoju, suinteresuoto asmens prašymu, nepažeidžiant nustatyto senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606, 607 straipsniai), teismo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015-12-30 išdavė vykdomąjį raštą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybės naudai. Taip pat šalys nurodo, kad ieškovei BUAB „Restauracija“ yra išduotas vykdomasis raštas šioje byloje, tačiau jis nepateiktas antstoliui vykdyti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vykdymo procesas šioje byloje vis tik yra pradėtas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, išspręsti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo kausimus, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į apylinkės teismą CPK 579-582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Tokios nuomonės yra ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-687-178/2015 nurodė, kad tokiu atveju taikos sutarties tvirtinimo klausimas spręstinas apylinkės teisme pagal vykdymo procesą reglamentuojančias procesines normas (CPK 593, 595 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti atsakovės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nepažeidė procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.