- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 2SA-264-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08407-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas viešame teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į antstolį V. M. dėl antstolio V. M. 2013-02-12 Patvarkymo dėl turto realizavimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935 ir 2013-02-12 rašto „Dėl įkeisto turto realizavimo iš varžytinių“, kuriuo reikalavo kad antstolis skelbtų pakartotines pirmąsias varžytines dėl skolininkui priklausančio buto su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nes pirmosios turto varžytinės skolininko manymu įvyko nepalankiu metu, o turto mažinimas iki 60 proc. turto vertės prieštarautų tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio V. M. 2013-02-12 Patvarkymo dėl turto realizavimo vykdomojoje byloje Nr. 024011/05935 vykdymą iki bus išnagrinėtas šis skundas.
Skundą išnagrinėjusi antstolį V. M. pavaduojanti antstolė D. P. atsisakė tenkinti skolininko A. S. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0240/11/05935 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas.
Teismas ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeidė ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Teismas nurodė, kad neįvykus pirmosioms varžytinėms, pareiškėjas neskundė 2012-12-21 patvarkymo dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo nevykusiomis ir pasiūlymo išieškotojams perimti iš varžytinių neparduotą turtą, minėtas patvarkymas nepanaikintas, todėl 2012-12-21 varžytinės laikomos teisėtomis. Kadangi išieškotojas, per antstolio nustatytą terminą neperėmė ir nepranešė apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą, antstolis toliau vykdymo procesą toliau vykdė laikydamasis griežtai CPK normose nustatytų reikalavimų – paskelbė antrąsias varžytines.
Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad pirmųjų turto varžytinių paskelbimo data buvo ypač nepalanki nekilnojamojo turto pardavimams, kaip nepagrįstus, nes antstolis V. M. nurodė, kad tą pačią dieną vyko dar dvi varžytinėse kuriose turtas sėkmingai parduotas.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis dėjo pakankamas pastangas bendradarbiaujant su antstoliu vykdymo proceso metu, siekiant parduoti jam priklausantį turtą jo pasiūlytam pirkėjui, už pareiškėjo pasiūlytą kainą, nors vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013-02-12 antstolio V. M. patvarkymą dėl turto realizavimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935 iki bus išnagrinėtas šis skundas.
Nurodo, kad vadovaudamasis LR CPK 643 str., A. S. 2013-01-04 raštu „Dėl vykdomo priverstinio turto realizavimo“ kreipėsi į antstolį su prašymu atsižvelgti į tai, kad pirmosios turto varžytinės vyko ypač nepalankiu metu, 2012-12-21 ( penktadienį ) 15 val. popiet, prieš ilgąjį savaitgalį, šv. Kalėdų šventę ir į tai, kad sekančiose varžytinėse kainą sumažinus iki 60 proc. nustatytosios turto kainos nukentės tiek skolininko, tiek kreditorių interesai, bei prašė antstolio kitose varžytinėse pradinės turto pardavimo kainos dar nemažinti ir skelbti kainą, sudarančia 80 proc. nustatytosios turto kainos, t.y. 990 400,00 Lt. LR CPK toks draudimas nustatytas. 2013-02-15 A. S. buvo įteikti antstolio V. M. 2012-02-12 Patvarkymas dėl turto realizavimo ir 2013-02-12 raštas „Dėl įkeisto turto realizavimo iš varžytinių“. Antstolis į A. S. pateiktą prašymą neatsižvelgė, 2013-02-12 raštu „Dėl įkeisto turto realizavimo iš varžytinių“ nurodė, kad, jo nuomone, nepalankus varžytinių laikas negalėjo įtakoti varžytinių sėkmės ir atsisakė tenkinti skolininko prašymą bei tuo paneigė skolininko teisę aktyviai dalyvauti vykdymo procese, rūpintis, kad turtas būtų parduotas kuo didesne kaina ( nuo to priklauso ir kreditorių reikalavimų patenkinimas ), teikti prašymus bei pagrįstai tikėtis, kad į juos bus atsižvelgta. Antstolis visiškai neatsižvelgdamas į skolininko A. S. prašymą, 2013-02-12 Patvarkymu dėl turto realizavimo paskelbė antrąsias turto varžytines, kurios vyks nuo 2013-03-08 10 val. iki 2013-03-25 15.00 val., nustatydamas, antrųjų varžytinių pradinę kainą 742 800,00 Lt. A. S. įsitikinimu, tokie antstolio veiksmai pažeidžia tiek skolininko, tiek kreditorių interesus. 2013-02-20 skundu A. S. kreipėsi į antstolį dėl 2013-02-12 Patvarkymo dėl turto realizavimo ir 2013-02-12 rašto „Dėl įkeisto turto realizavimo iš varžytinių panaikinimo. Gavęs skundą, antstolis V. M. 2013-03-04 patvarkymu atšaukė 2013-03-18 10.00 val. paskirtas antrąsias turto varžytines. Antstolis V. M. 2013-03-07 Patvarkymu atsisakė tenkinti A. S. skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla išsiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2013-04-22 nutartimi atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti. Skundžiama nutartimi teismas nurodė, kad antstolis V. M. LR CPK 643 str., 719 str., 721 str. reikalavimų ar kitų vykdomo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų bei skolininko teisių nepažeidė, todėl pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2013-02-12 patvarkymą nėra pagrindo.
Pareiškėjas A. S. su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-22 nutartimi nesutinka. Nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 721 str. 3d., pakartotinės varžytinės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytinės, kurios paskelbtos neįvykdytos. Vadovaujantis LR CPK 722 str. 1d., antrosios varžytinės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytinės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų LR CPK 681 str. nustatyta tvarka nustatytos kainos. Skolininko A. S. įsitikinimu, jei neįvykus 2012-12-21 d. 15 val. skelbtoms varžytinėms, antstolis kitose turto varžytinėse kainą sumažins iki šešiasdešimt procentų nustatytos turto vertės, nepagrįstai nukentės tiek skolininko, tiek išieškotojų interesai ir nebus pakankamai užtikrintas efektyvus turto pardavimas, nes turtas į rinką bus pateikiamas už pernelyg žemą kainą.
Pažymi, kad skundžiamas 2013-02-12 Patvarkymas dėl turto realizavimo turi ir kitų trūkumų – patvarkyme nurodyta, kad turto pardavimas vykdomas dėl hipoteka u-tikrintos 16 086,04 EUR skolos išieškojimo, kai tuo tarpu hipoteka užtikrintos skolos dydis yra 316 086,04 EUR, t.y. 300 000,00 EUR didesnė.
Taip pat pažymi, kad LR CPK 602 str. 1d. 7p. nustato, jog turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas išieškotojui už ženkliai per žemą kainą pažeis tiek kreditorių, tiek skolininko, t.y. daugelio suinteresuotų asmenų, teisės, laikytina, jog tuo atveju, jei kitose varžytinėse kaina nebūtų mažinama, būtų užkirstas kelias atsirasti ginčams dėl turto pardavimo ateityje. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad nesiekia išvengti jam priklausančio nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo, tačiau siekia, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą bei būtų pakankamai ginami vykdomosios bylos šalių interesai.
Tuo atveju, jei šio skundo nagrinėjimo metu antstolis paskelbs antrąsias turto varžytines, gali susiklostyti situacija, kai antrosiose varžytinėse turtas bus parduotas už ženkliai per mažą ir rinkos sąlygų neatitinkančią kainą, kas neabejotinai pažeistų skolininko teises ir interesus bei būtų pagrindas panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, o tokiu atveju nukentėtų ir sąžiningo įgijėjo interesai, todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935 iki bus išnagrinėtas šis skundas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Pažymėtina, kad vykdymo procese yra vykdomi jau įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutarimai, nutartys, kiti teisėtu pagrindu išduoti vykdytini dokumentai (CPK 584 str., 588 str.), kurie yra pateikti vykdyti nustatyta tvarka (CPK 586 str. 1 d.). CPK 7 str. įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas - kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2008). Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu.
Teismo sprendimo vykdymas - baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas - teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek pareiškėjas žinojo apie tai, kad yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai, ir įgyvendindamas savo teises ir pareigas teikė pasiūlymus, prašymus į kuriuos antstolis V. M. atsižvelgė ir tenkino (pakartotinės ekspertizės skyrimas). Vienas iš apelianto pateikto skundo argumentų yra tai, kad varžytynių laikas buvo nustatytas nepalankus atsižvelgiant į atitinkamas kalendorines dienas, t.y. prieš pat šventines dienas. Toks argumentuojantis motyvas, kad tai galėjo įtakoti pirkėjus yra atmestinas, nes apeliantas būdamas aktyvus, galėjo iš karto antstoliui paskelbus varžytynes prašyti patikslinti jų laiką arba perkelti. Taip pat pareiškėjas remiantis CPK 706 str. 4 d. galėjo papildomai imtis priemonių išviešinti parduodamą objektą, tačiau šiuo atžvilgiu elgėsi pasyviai ir nesiėmė šių veiksmų, taip pat kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas - nesiekė surasti pirkėjo CPK 704 str. tvarka.
Akcentuotina, kad apeliantas netinkamai vertina pakartotinių varžytynių skelbimo procesą. Įstatymas imperatyviai nurodo kada skelbiamos pakartotinės varžytynės. Pakartotinės varžytynės skelbiamos kai yra sąlygos numatytos CPK 719 str. 2 d., 721 str. 2 d. Taip pat įstatymo leidėjas yra numatęs antrųjų varžytynių paskelbimą, kai yra atitinkamos sąlygos. Nagrinėjamu atveju varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis ir išieškotojas neperėmė turto. Antstolis V. M. kaip ir numato įstatymas, šiuo atveju CPK 721 str. 1 d., privalo skelbti antrąsias varžytynes, t.y. įstatymas nenumato jokių kitų išlygų, o kaip jau buvo minėta, antstolio diskrecija nėra absoliuti, ji ribojama įstatymo.
Vienas iš apelianto argumentų, kurio prašoma panaikinti skundžiamąją nutartį yra tai, kad turtas gali būti parduotas už pernelyg mažą kainą ir nurodo CPK 602 str. 1 d. 7 p., kur nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu, teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto motyvu. Antrosios varžytynės dar nevyko, ir neaišku kaip jos vyks, už kokią kainą pirks ar nepirks turtą pirkėjai. Pažymėtina, kad teismo sprendimas (nutartis) gali būti grindžiamas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo (CPK 263 str.) ir negali būti grindžiamas prielaidomis, kurių įvykdymas priklausytų nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo (CPK 267 str.).
Pagal šioje nutartyje pateiktus argumentus pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LR generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos m. sav. adm., bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.