- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 2YT-13055-642/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- N. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. T. pareiškimą dėl praleisto įstatymu numatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama pripažinti, kad ji, N. T., įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti trijų mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. S., jos mama yra mirusi (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties ji į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes žinojo, kad J. S. jokio nekilnojamojo turto bei piniginių indėlių savo vardu neturi. 2018 m. liepos mėnesį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ji gavo pranešimą „Dėl paveldėjimo po J. S. mirties“, iš kurio sužinojo, kad po J. S. mirties yra likęs neišmokėtos piniginės kompensacijos likutis, kuris, jai nepriėmus palikimo, paveldėjimo teise gali pereiti valstybei. Ji iš karto kreipėsi į notarą dėl piniginės kompensacijos paveldėjimo, tačiau jai buvo paaiškinta, kad jokių veiksmų atlikti negali, nes nėra tinkamai priėmusi palikimo po savo tėvo J. S. mirties, kad paveldėjimo byla nėra užvesta ir kad ji yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodo, kad terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių. Visų pirma, jai buvo gerai žinoma, kad jokio nekilnojamojo turto tėvas neturi, nes ji kartu su tėvu iki pat jo mirties gyveno viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o kad tėvo vardu gali atsirasti piniginės kompensacijos ir kad dėl jų paveldėjimo reikia kreiptis į notarą, ji net nepagalvojo. Antra, ji visą laiką slaugė sergantį tėvą, buvau išsekusi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, pasimetusi, suprastėjo jos pačios sveikata, dėl ko jai pačiai teko kreiptis medikų pagalbos. Mano, kad jos nurodytos aplinkybės teismo gali būti pripažintos svarbiomis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovės prašymui neprieštarauja, jei teismas pareiškėjos nurodytas priežastis pripažins svarbiomis ir pagrįstomis. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių turi būti įvertintos ne tik jo praleidimo priežastys, bet ir kiek praleistas terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja N. T. yra J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) ir J. S., mirusios (duomenys neskelbtini) duktė. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės pranešimas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) įstatyminiai bei testamentiniai įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į Klaipėdos miesto 8-ąjį notaro biurą (pagal paskutinę žinomą J. S. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo J. S. palikimo priėmimo faktų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. S. palikimo priėmimo faktų, notarų biure paveldėjimo byla nepradėta. Byloje suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos neprieštarauja dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu po J. S. mirties galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl pareiškėja praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, ir pagrįstai manydama, kad tėvas neturi jokio paveldimo turto, galėjo sąžiningai suklysti ir todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad jos tėvas J. S. „gyveno kukliai“, sirgo ir iki pat savo mirties gyveno kartu su pareiškėja viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į pareiškėjos psichologinę būseną, į tai, kad ji slaugė sergantį tėvą, dėl ko, kaip nurodo pati pareiškėja, pablogėjo jos pačios sveikata ir ji turėjo kreiptis į medikus. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad pareiškėja pati savo namuose slaugydama nepasiturintį tėvą, turėjo pagrindo manyti, kad po jo mirties nėra jokio paveldimo turto ir dėl to nėra būtinybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, pareiškėja, gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą, jog ji yra įstatyminė J. S. įpėdinė ir po jo mirties yra likusi neišmokėta piniginė kompensacija, nedelsdama kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, o sužinojusi apie termino palikimui priimti praleidimą, nedelsiant kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie galimybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo. Teismas pripažįsta, kad terminas, kai pareiškėja nesiėmė kokių nors veiksmų palikimui priimti, yra pakankamai ilgas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji per visą tą laiką neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą, be to, per visą šį laiką niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl mirusiojo J. S. palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais ir 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai N. T. terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.