- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1102-432/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25705-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- AB „NEO finance“
- Atsakovas
- R. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „NEO finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-10 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ ieškinį dėl skolos už negrąžintą kreditą, tarpininkavimo mokesčio ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovui R. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo negrąžintą kredito dalį- 1 840,29 Eur, palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-08-29- 98,42 Eur, 13,81 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 840,29 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tarpininkavimo mokestį- 509,94 Eur, sutartines palūkanas- 14,32 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2018-08-18 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K453427968, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: palūkanas- 375,20 Eur, tarpininkavimo mokestį iki 2020-08-18- 140,88 Eur. Teigia, kad vartojimo kredito sutartis yra nutraukta nuo 2019-08-27, todėl ieškovas turi teisę reikalauti visų sumų pagal vartojimo kredito sutartį.
3. A. R. T. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-10 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis a binitio vartojimo kredito sutarties Nr. K453427968 bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir skaičiavimu (1.28 ir 5.3 punktai). Priteisė ieškovui iš atsakovo negrąžintą kredito dalį- 1 840,29 Eur, palūkanas- 98,42 Eur apskaičiuotas iki 2019-08-29, 13,81 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2020-08-18, tarpininkavimo mokestį- 99,49 Eur, sutartines palūkanas- 14,32 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 052,52 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 258,93 Eur.
5. Sprendimą už akių priėmęs teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo prievolių atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti negrąžintą kredito dalį- 1 840,29 Eur ir palūkanas- 98,42 Eur, apskaičiuotas iki 2019-08-29 (sutarties 1.7 punktas, 1.15 punktas).
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 13,81 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 840,29 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra tenkintinas iš dalies, be to, atmestinas ieškovo prašymas priteisti šias palūkanas už fiksuotą 1 840,29 Eur sumą. Paaiškino, jog tokios palūkanos skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą. Teismas sprendė, jog prašymas priteisti iš atsakovo 13,81 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 840,29 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo tenkintinas iš dalies ir priteisiama iš atsakovo 13,81 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2020-08-18.
7. Įvertinęs vartojimo kredito sutarties nuostatas, teismas sprendė, kad kredito sutartyje nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas už priskaičiuotą vėlavimo palūkanų sumą, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Teismas bendrosios sutarties sąlygas (1.28 ir 5.3 punktus) pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis, įvertinęs, kad vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 1.28 ir 5.3 punktai šalių nebuvo individualiai aptarti, o sutarties sudarymo metu nebuvo aiškiai nustatyta mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir dydis, dėl ko konstatuotas sąžiningumo principo pažeidimas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo patenkintino iš dalies, priteisė tik sutarties specialiojoje dalyje nurodytą tarpininkavimo mokesčio sumą, atėmęs atsakovo faktiškai sumokėtas tarpininkavimo mokesčio įmokas, nurodytas ieškovo pateiktoje detalizacijoje, t. y. 5,87 Eur, 5,88 Eur, 5,88 Eur, 5,92 Eur, 5,92 Eur, 5,93 Eur, 5,93 Eur, 0,06 Eur, iš viso– 41,39 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą iš dalies ir priteisė tarpininkavimo mokestį- 99,49 Eur (140,88 Eur - 41,39 Eur). Likusią ieškovo reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė.
8. Sprendimą priėmęs teismas sprendė, jog pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau už negrąžintą mėnesinės įmokos kredito dalį, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. CK 6.261 straipsnyje numatyta galimybė priteisti palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Ieškovas aptariamu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą už laikotarpį nuo 2019-04-19 iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019-08-30, todėl teismas patenkino reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas- 14,32 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovas AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-10 sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo palūkanų ir priteisti apeliantui iš atsakovo 13,81 proc. negrąžintos vartojimo kredito sumos (1 840,29 Eur) dydžio mokėjimo palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-08-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-10 sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovo tarpininkavimo mokestį- 509,94 Eur; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-10 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme- 301,01 Eur; kitą sprendimo už akių dalį plikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimo išlaidas, sumokėtas apeliaciniame procese.
10. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, o CK 6.872 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendroji norma, numatanti, jog palūkanos yra mokamos kas mėnesį, kol paskolos suma bus grąžinta, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį, yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Paaiškina, jog pagal Vartojimo kredito sutartį, sutarties šalys buvo sutarusios, kad atsakovas sumokės apeliantui 375,20 Eur palūkanas kartu su kitais mokesčiais, sudarančiais bendrą vartojimo kredito kainą, mokant mėnesinėmis įmokomis iki 2020-08-18. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas pažeidė įsipareigojimą laiku ir tinkamai vykdyti prievolę. Apeliantas 2019-08-21 atsakovui išsiuntė išankstinį rašytinį pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir nustatė 5 kalendorinių dienų terminą skolai padengti bei nurodė, jog per nustatytą terminą atsakovui nepadengus skolos, vartojimo kredito sutartis bus nutraukta, tačiau atsakovas per pranešime dėl sutarties nutraukimo nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė. Apeliantui nutraukus sutartį, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl apeliantas turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiško jo grąžinimo dienos, kadangi nėra aišku, kada šis atsakovo naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu pasibaigs.
11. Apeliantas nurodo, kad pagal sutarties 1.7 punkto nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius) apskaičiuojama, preziumuojant, kad kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte numatyta, kad kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, todėl šalys susitaria, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant sumokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas didesnės rizikos asmenų grupei, todėl per tolimesnį Vartojimo kredito sutarties laikotarpį netaikoma nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-10 priimtame sprendime už akių buvo neteisingai nurodyta, kad nėra nustatyta tiksli ir aiški tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apskaičiavimo tvarka.
12. Apeliantas laikosi pozicijos, jog Lietuvos Banko valdybos nutarimo „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte aiškiai nurodyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti, skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Apeliantas pabrėžia, kad vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma bei buvo aiškiai nurodyta iš ko sudarytas tarpininkavimo mokestis. Šios sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia, atsakovas nebuvo klaidinamas, jam buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo skaičiavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys atsakovui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2018-08-18 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K453427968, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: palūkanas- 375,20 Eur, tarpininkavimo mokestį iki 2020-08-18- 140,88 Eur. Vartojimo kredito sutartis yra nutraukta nuo 2019-08-27, todėl ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovo negrąžintą kredito dalį- 1 840,29 Eur, palūkanas, apskaičiuotas iki 2019-08-29- 98,42 Eur, 13,81 proc. negrąžintos vartojimo kredito sumos (1 840,29 Eur) dydžio mokėjimo palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tarpininkavimo mokestį- 509,94 Eur, sutartines palūkanas- 14,32 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
16. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantui iš atsakovo negrąžintą kredito dalį- 1 840,29 Eur, palūkanas- 98,42 Eur apskaičiuotas iki 2019-08-29, 13,81 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2020-08-18, tarpininkavimo mokestį- 99,49 Eur, sutartines palūkanas- 14,32 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 052,52 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 258,93 Eur.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šalių sudarytą sutartį ir jos turinį, laikytina, jog šalys sudarė terminuotą sutartį ir susitarė dėl 13,81 proc. mokėjimo palūkanų už laikotarpį iki sutarties pasibaigimo, t. y. 2020-08-18, todėl ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 13,81 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 840,29 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos patenkino iš dalies- priteisė iš atsakovo 13,81 proc. negrąžintos vartojimo kredito sumos dydžio mokėjimo palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2020-08-18. Atmetė ieškovo prašymą priteisti šias palūkanas už fiksuotą 1 840,29 Eur sumą, kadangi tokios palūkanos skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, teigdamas, kad pagal bendrąją taisyklę vartojimo kredito sutartyje nustatytos mokėjimo palūkanos skaičiuojamos už naudojimąsi suteiktu vartojimo kreditu iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Teigia, jeigu vartojimo kredito davėjas nutraukia vartojimo kredito sutartį (kaip tai buvo padaryta 2019-08-21 išsiųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu) vartojimo kredito gavėjui pažeidus įsipareigojimą grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir mokėti sutartas mokėjimo palūkanas nustatytu terminu ir tai aiškiai nustatyta vartojimo kredito sutartyje, vartojimo kredito davėjas gali ir po vartojimo kredito sutarties nutraukimo skaičiuoti mokėjimo palūkanas, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo vartojimo kredito davėjui dienos.
18. Pagal CK 6.870 straipsnio nuostatas, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, kol paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį, paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.15. punkte nurodyta, jog palūkanos- metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vartojimo kredito sutarties specialiose sąlygose nurodyta, kad sutartis sudaryta 24 mėn. Spręstina, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte pateikiamas palūkanų apibrėžimas, tačiau sutarčiai esant terminuotai, ieškovas negali palūkanų skaičiuoti ilgesnį laiką, nepaisydamas specialiosiose sąlygose sutarto sutarties pabaigos termino. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui iš atsakovo turi būti priteistos 13,81 proc. mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumos dalį, tačiau ne už visą vartojimo kredito sumą 1 840,29 Eur. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkto nuostatas, kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma, tad nesąžininga atsakovo atžvilgiu reikalauti mokėti palūkanas už visą kredito sumą, jei jis faktiškai naudojasi vis mažėjančia likusia kredito sumos dalimi. Dėl šių motyvų ir teisinių argumentų paliekama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl 13,81 proc. mokėjimo palūkanų priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2020-08-18.
Dėl vartojimo sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio.
19. Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskirti du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinis (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas).
21. Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva) taikymo aspektu suformuotą praktiką skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius bei nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku, priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad, net jeigu sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., pvz., 2015-02-26 sprendimą byloje B. M., I. O. M. prieš SC V. R. SA, C-143/13; 2015-04-23 sprendimą byloje J.-C. V. H. prieš CNP Assurances SA, C-96/14).
22. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Kasacinio teismo pabrėžta, kad tuo atveju, jeigu sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos, nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).
23. Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Be to, reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 50 punktas). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad dėl to, kokias teisines pasekmes taikyti (ar CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtintą contra proferentem taisyklę, ar CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nesąžiningos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ab initio ir jos netaikymo), kai sutarties sąlyga yra neskaidri, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sutarties sąlygos pobūdį ir iškilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 38 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga teisinių pasekmių, pabrėžta, kad ESTT išaiškinta, jog iš Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012-06-14 sprendimas byloje B. E. de Crédito SA prieš J. C. C., C-618/10) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 36 punktas).
24. Nagrinėjant ieškovo– vartojimo kredito davėjo– apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo iš atsakovo– vartojimo kredito gavėjo– priteista ne visa ieškovo reikalauta tarpininkavimo mokesčio suma, vadovaujamasi pirmiau aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisės, taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, išaiškinimais.
25. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas ieškovo prašomą priteisti 509,94 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį sumažino iki 99,49 Eur, priėjęs išvadą, kad kredito sutartyje nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas už priskaičiuotą vėlavimo palūkanų sumą, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas, nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio.
26. Apelianto vertinimu, tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, apskaičiuojama pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, o skirtas padengti bendrovės išlaidoms, susijusioms su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas didesnės rizikos vartojimo kredito gavėjų. Apelianto įsitikinimu, vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, taip pat buvo aiškiai nurodyta, kas sudaro tarpininkavimo mokestį.
27. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte yra apibrėžta, kad tarpininkavimo mokestis– tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra skirtas bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, padengti. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas bendrovės išlaidoms, susijusioms su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole padengti, nulemtas didesnės rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte nustatyta tvarka.
28. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatyti 4,9 procentai) mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 1,2 procento per mėnesį vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė, kaip 30 Eur.
29. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitarė, kad yra taikoma sutarties 5.3.2. punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant sumokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, toks asmuo priskiriamas didesnės rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su didesnės rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visą tolimesnį vartojimo kredito sutarties laikotarpį sutarties 5.3.2. punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktu.
30. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punkto nuostatas, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visą tolesnį vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Specialiosiose sutarties sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 140,88 Eur
31. Įvertinus šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas, sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies pobūdį ir apskaičiavimo būdą, spręstina, kad, šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 punkte, laikytina netesybomis ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal kredito sutarties 5.4 punkto nuostatas, sutarties 5.3.2 punkte nustatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Skolininkui prievolės neįvykdant arba netinkamai vykdant, kreditorius tokiu mokesčiu siekia kompensuoti dėl to patiriamus savo minimalius nuostolius. Sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas netesybų dydis kitu pavadinimu klaidina vartotoją ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą.
32. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir už priskaičiuotas vėlavimo palūkanas, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).
33. Sutiktina su ginčijamo teismo sprendimo už akių argumentais, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 140,88 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Be to, šia apimtimi taip pat sutiktina su apeliantės argumentais, jog asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, paliktina galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020). Pirmosios instancijos teismas nesąžiningomis pripažino dvi sutarties bendrosios dalies nuostatas: 1.28 ir 5.3 punktus. Ši sprendimo vieta patikslinama, nurodant, kad nesąžiningomis sutarties sąlygomis laikytinos tik 5.3.2 punkto nuostatos, kuriose iš esmės įtvirtintas baudos, atsakovui laiku nevykdant prievolių, apskaičiavimo būdas. Šio sutarties punkto pripažinimas nesąžininga sutarties sąlyga, negaliojančia ab initio-pakankamas būdas atsakovo (vartotojo) interesams apginti. Tarpininkavimo mokestį, aiškiai apibrėžtą ir įtvirtintą sutarties bendrojoje ir specialiosiose sąlygose (140,88 Eur) pirmosios instancijos teismas (atėmęs atsakovo sumokėtas įmokas) pagrįstai priteisė.
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
35. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vartojimo sutarties sąlygas, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas yra atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-10 sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovo UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-10 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ ieškinį dėl skolos už negrąžintą kreditą, tarpininkavimo mokesčio ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovui R. T..
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-10 sprendimą už akių palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad nesąžiningomis pripažintos yra vartojimo kredito sutarties Nr. K453427968 bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apbrėžimu ir skaičiavimu (5.3.2 punktas).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.