Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia – BK) 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę ir kitas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam M. V. paskirta laisvės atėmimas 9 metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. J., dėl to apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. V. (toliau – ir M. V.) pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, nepateikdamas muitinės kontrolei, slėpdamas, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis, ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 20 d., susitarė su užsienyje gyvenančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir kontrabandos būdu neteisėto gabenimo į Lietuvos Respubliką, dėl ko, vykdant šį sumanymą, M. V. nenustatytomis aplinkybėmis Ispanijoje įgijo didelį kiekį – 928,02 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 11,5 iki 12,3 procento, kurios siekiant paslėpti buvo supiltos į keturis 0,75 litrų talpos vyno butelius, o šie supakuoti į dvi popierines dėžes su kitais analogiškais vyno buteliais bei kaip siuntinys perduoti siuntų vežėjams 2021 m. lapkričio 21 d., dienos metu, degalinėje „R.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Ispanijoje, ir tokiu būdu, išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio punktą, esantį Kalvarijos sav., 2021 m. lapkričio 22 d., apie 03.50 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno didelį kiekį – 928,02 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 11,5 iki 12,3 procento. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. lapkričio 22 d., apie 05.25 val., prekybos centro „M.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė iš siuntų vežėjų siuntinį su dideliu kiekiu – 928,02 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 11,5 iki 12,3 procento, ir automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno į Marijampolę, kol tą pačią dieną, tai yra 2021 m. lapkričio 22 d., apie 06.00 val., degalinėje „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilis buvo sustabdytas patikrinimui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, kurie šį didelį kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė.

2. Be to, M. V. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai augino kanapes, o būtent: iki 2021 m. lapkričio 22 d., 06.59 val., savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje vietoje, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, 8 straipsnį, nustatantį, jog be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ą sąrašą įtrauktas medžiagas (įskaitant ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, iš kanapių augalų sėklų augino didelį kiekį – 21 vnt. kanapių augalų (kurių masė išdžiovinus – 35,752 g, kuriuose Δ9- tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 2,1 iki 3,3 procento).

3. Taip pat M. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 22 d. neteisėtai įgijęs ir turėdamas tikslą platinti savo gyvenamose vietose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 403,434 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 16,383045 g psichotropinių medžiagų – amfetamino, bei jas platino, t. y. 2021 m. lapkričio 23 d., apie 16.40 val., prie daugiabučio namo, esančio, (duomenys neskelbtini), vieną paketėlį su ne mažiau kaip 2,496 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,124 g psichotropinių medžiagų – amfetamino, pardavė T. G., o likusį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetamino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atliktų kratų metu, tai yra: 2021 m. lapkričio 22 d., laikotarpyje nuo 09.00 val. iki 09.58 val., atliktos kratos metu, adresu: (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 1,561 miltelių, kurių sudėtyje yra 0,027 g psichotropinių medžiagų – amfetamino; 2021 m. gruodžio 15 d., laikotarpyje nuo 09.25 val. iki 10.05 val., atliktos kratos metu, adresu: (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 401,873 g miltelių, kurių sudėtyje yra 16,356045 g psichotropinių medžiagų – amfetamino.

4. Taip pat M. V. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 15 d., neteisėtai įgijęs ir neturėdamas tikslo platinti, savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai savo reikmėms laikė ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinių medžiagų – Δ9-tetrahidrokanabinolio, kol 2021 m. gruodžio 15 d., laikotarpyje nuo 09.25 val. iki 10.05 val., atliktos kratos metu adresu: (duomenys neskelbtini), šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant galutinę subendrintą bausmę ir dėl dalies nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Dėl M. V. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, taip pat šių narkotinių medžiagų kontrabandos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, o kvalifikuodamas šias nusikalstamas veikas baudžiamuosius įstatymus taikė tinkamai. Išnagrinėtų ir jau aptartų įrodymų visuma paneigia paties nuteistojo M. V. parodymus ir patvirtina nuosprendyje išdėstytas jo dalyvavimo nusikalstamose veikose aplinkybes. Įrodyta, kad M. V., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą platinti, per tyrimo metu nenustatyta asmenį Ispanijoje neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių, veikdamas bendrininkų grupe, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno šias narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. padarė jų kontrabandą, o po to, paėmęs tą patį didelį kiekį narkotinių medžiagų iš siuntų vežėjo, toliau neteisėtai gabeno šias medžiagas automobiliu „Opel Astra“ iki Marijampolės miesto, kol automobilį sustabdė ir narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šia M. V. nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį.

Dėl M. V. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. Pažymėtina, kad šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Pagal galiojančią teismų praktiką aplinkybės, įrodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti kaltinamojo atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir pan.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014; Nr. 2K-52-699/2015; Nr. 2K-105-699/2016, Nr. 2K-155-693/2016). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

Šioje byloje M. V. tikslą platinti neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas – 403,434 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 16,383045 g psichotropinių medžiagų amfetamino, patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu kratos M. V. gyvenamose patalpose buvo daromos kelis kartus (2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d.) (t. 2, b. l. 4–20; 4 t., b. l. 5–14). Atliekamų kratų metu psichotropinės medžiagos buvo randamos skirtingose vietose – plastikiniuose indeliuose, užspaudžiamuose maišeliuose, taip pat įvairiose vietose rasti amfetamino pėdsakai (ant arbatinio šaukštelio paviršiaus, ant skalbimo miltelių pakuotės, švirkšto, svarstyklių, markerio ir kt.), narkotinės medžiagos buvo rastos skirtingose M. V. gyvenamosiose vietose (t. 2, b. l. 31–35; t. 4, b. l. 46–53). Nors nuteistasis bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis pats vartojo narkotines medžiagas, pirkdavo didesnį kiekį, nes taip būdavo pigiau, per dieną suvartodavo 10–15 g, tačiau vien tik šios aplinkybės nepaneigia M. V. tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tuo labiau, kad tokius jo paaiškinimus paneigia ir baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad M. V. šią psichotropinę medžiagą išplatino T. G.. Kiti įrodymai nuteistojo parodymus paneigia. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. gruodžio 28 d. specialisto išvados matyti, kad ant M. V. gyvenamosios vietos kratos metu paimtų elektroninių svarstyklių ir markerio buvo rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino, pėdsakai (t. 2, b. l. 31–35). Taip pat iš Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. vasario 21 d. specialisto išvados matyti, kad elektroninės svarstyklės, ant kurių buvo rasti amfetamino pėdsakai, buvo paimtos ir 2021 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos metu (t. 4, b. l. 46–53). Be to, kratos metu M. V. gyvenamojoje vietoje buvo rastas ir vakuumavimo įrenginys, ant kurio vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – amfetamino (4 t., b. l. 57–59). Nors M. V. teigė, kad šis vakuumavimo įrenginys buvo skirtas maisto gamybai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atlikti specialieji tyrimai dėl narkotinių medžiagų nustatymo ant paimtų objektų paviršių tokius jo paaiškinimus paneigė. Pažymėtina, kad kratos metu paimtos elektroninės svarstyklės įprastai naudojamos siekiant tiksliai išmatuoti realizuojamų psichotropinių medžiagų kiekį, tuo tarpu vakuumavimo aparatu siekiama paruošti atskiras dozes. Taigi, šalia psichotropinių medžiagų, priemonių, kurios skirtos paruošti, pasverti ir supakuoti, radimas, kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, patvirtina išvadą apie šių psichotropinių medžiagų laikymo tikslą tas medžiagas platinti.

Kaltinimo dalį dėl tikslo psichotropines medžiagas platinti pagrindžia ir kita M. V. pareikšto kaltinimo dalis, jog dalį šių psichotropinių medžiagų jis išplatino, t. y. 2021 m. lapkričio 23 d., apie 16.40 val., prie daugiabučio namo, esančio, (duomenys neskelbtini), vieną paketėlį su ne mažiau kaip 2,496 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,124 g psichotropinių medžiagų – amfetamino, pardavė T. G.. Pažymėtina, kad nuteistojo parodymai dėl susitikimo su T. G. kaltinime nurodytu metu nebuvo nuoseklūs. Iš teisminio nagrinėjimo metu perskaitytų M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad M. V. nurodė, jog asmeniškai T. G. nepažįsta, yra apie tokį asmenį girdėjęs, tačiau paskutinį kartą su juo bendravo prieš dvejus metus. 2021 m. lapkričio 23 d. su T. G. nebuvo susitikęs, telefonu ar internetu nebendravo. Taip pat M. V. pripažino, kad jo socialinės programėlės “Fecebook” vartotojo vardas yra “ (duomenys neskelbtini)” (t. 4, b. l. 80–82). Visgi, apklaustas pirmosios instancijos teisme, M. V. savo parodymus pakeitė ir paaiškino, kad su T. G. kaltinime nurodytą dieną susitiko, nes reikėjo paimti ir nusiųsti pinigų T. G. sūnėnui. Atkreiptinas dėmesys, kad savo pirminius parodymus M. V. pakeitė susipažinęs su bylos medžiaga, derindamas juos prie ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų aplinkybių, kurios neginčijamai patvirtina, kad M. V. ir T. G. 2021 m. lapkričio 23 d. buvo susitikę. Apžiūrint iš T. G. paimto mobiliojo ryšio telefoną, nustatyta, kad bendravimas tarp T. G. ir nuteistojo, priešingai nei teigia M. V., buvo gana intensyvus. Iš programėle „Messenger“ susirašinėjimo su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“ (M. V. pripažino, kad šis vartotojas priklauso jam) matyti, kad 2021 m. lapkričio 20 d. T. G. nuteistojo teiraujasi „yra ar ner“. M. V. informuoja, kad „ne“ ir vėliau su T. G. susisiekia 2021 m. lapkričio 23 d. T. G. vėl teiraujasi, ar „išeitų?“, į ką M. V. nurodo, kad „neužilgo prilėks“, teiraujasi kiek pinigų turi, susitaria dėl atvykimo prie namų. 2021 m. lapkričio 24 d. M. V. dar kartą inicijuoją kontaktą su T. G. „ka ty?“ (t. 2, b. l. 169–201). Nors liudytojas T. G. iš esmės patvirtino nuteistojo M. V. parodymus, neigė, jog narkotines medžiagas gavo iš nuteistojo, tačiau aptarti susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad T. G. teiravosi, tarėsi dėl kiekio, asmenys bendravo neįvardindami pačių prekių, tokius liudytojo parodymus paneigia. Pažymėtina, kad dėl liudytojo T. G. veiksmų disponuojant narkotinėmis medžiagomis buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, todėl neatmestina galimybė, kad T. G. parodymus davė stengdamasis ne tik padėti M. V., bet ir pats vengdamas gresiančios atsakomybės. Todėl liudytojo T. G. parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys, o šioje byloje esantys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje aptarti faktiniai duomenys tokį liudytojo aiškinimą paneigia. Jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu T. G. nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Marijampolėje iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nusipirko baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo tiksliai nenustatytas kiekis, tačiau ne daugiau kaip 20 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Pagal bylos duomenis tas asmuo, dėl kurio tyrimas atskirtas, yra būtent nuteistasis šioje byloje M. V..

Iš 2022 m. sausio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad kratos nuteistojo M. V. gyvenamojoje vietoje metu buvo paimta ir apžiūrėta užrašų knygelė, kurioje padaryti įrašai apie svorį (12,73 g, 9,75 g), pinigines sumas (640 e, 500 e), taip pat užrašai, datuoti kaltinimui aktualiu laikotarpiu (11:14 d., 11:19 d.). M. V. paaiškinimai apie tai, kas užrašyta minėtoje užrašų knygelėje ir kokia šių duomenų reikšmė, nėra įtikinantys. Pats M. V. negalėjo paaiškinti, kas užrašyta minėtoje knygelėje, teigė, kad ji gulėjo pusę metų, galimai užrašyti banko kodai. Iš apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad skaičių sekos nėra būdingos bankų kodams, priešingai, jose atliekami matematiniai veiksmai (sudėtis, atimtis). Be to, knygelėje rasti atskiri lapukai (3 vnt.) su M. V. telefono numeriu ir vardo trumpiniais „X.“, „Y“, „Z“, kurie skirti platinti nuteistojo kontaktus (t. 4, b. l. 28–33, aktuali nuotrauka Nr. 8). Teisėjų kolegijos nuomone, surinktų įrodymų visuma paneigia M. V. aiškinimus apie tai, kad pas jį kratų metu rastas psichotropines medžiagas jis naudojo tik savo reikmėms. Įrodymų visuma patvirtina, kad psichotropines medžiagas (amfetaminą) M. V. neteisėtai laikė turėdamas tikslą jas platinti, o dalį tų medžiagų jis ir pardavė T. G.. Dėl to M. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir šią jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Vis dėlto dėl šios nuosprendžio dalies nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvias veikas - narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą ir kiekviena jų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Ir kaltinamajame akte, ir skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje aprašant nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, nurodoma, kad M. V., ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 22 d. neteisėtai įgijęs ir turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamose vietose psichotropines medžiagas laikė bei jas platino. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškios išvados apie vieną iš alternatyvių veikų – nuteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą – neišdėstytos, o tos veikos paminėjimas nuosprendyje nustatomoje dalyje reiškia, kad tą veiką teismas irgi pripažino įrodyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam M. V. inkriminuotas psichotropinės medžiagos – amfetamino – neteisėtas įgijimas nėra pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nors nuteistasis nurodė, kad psichotropines medžiagas jis įgijo Kaune, nurodė datą ir vietą, kada tai įvyko, tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos ir jos nebuvo patvirtintos. Tų aplinkybių nenustatė ir teismas. Byloje nenustatyta, kada, kur, iš kokio asmens M. V. įgijo šią psichotropinę medžiagą. Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka konstatavus neteisėtą psichotropinės medžiagos laikymą, šios medžiagos neteisėtas įgijimas nėra preziumuojamas. Todėl aplinkybė, kad M. V. ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 22 d. neteisėtai įgijo 403,434 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 16,383045 g psichotropinių medžiagų – amfetamino, šalina iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies. Nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl M. V. paskirtų bausmių

15. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl M. V. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių, prašant jas sušvelninti. Tuo tarpu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

16. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

17. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė rūšimi arba dydžiu aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, už atskiras nusikalstamas veikas skirdamas bausmes nuteistajam M. V. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė jam teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad M. V. padarė tris sunkius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat vieną apysunkį BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą bei vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Veikos, už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteistas M. V., išskirtinai susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Teismas, skirdamas M. V. bausmes, įvertino duomenis apie jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. V. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, neįtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą. Nors iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad dėstydamas nustatytas M. V. atsakomybę lengvinančias (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančias (nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje, padaryta bendrininkų grupe) aplinkybes, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad šios aplinkybės reikšmingos kito nuteistojo – G. J. bausmės individualizavimui, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, klaidingai nurodant kaltinamojo vardą ir pavardę. Nuosprendžio 28 lape teismas iš tikrųjų išdėstė bausmių skyrimo M. V. motyvus.

18.1. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad M. V. nusikaltimus padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už jį nebuvo išnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. M. V. anksčiau teistas keturis kartus. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas pagal BK 289 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir M. V. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę. M. V. buvo paleistas 2017 m. rugpjūčio 9 d. atlikus bausmę. Kaip matyti, M. V. anksčiau teistas už apysunkius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, todėl, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, 4 dalimi, teistumo terminas M. V. po bausmės atlikimo pasibaigė po bausmės atlikimo praėjus 1 metams 6 mėnesiams (2019 m. vasario 9 d.). 2020 m. gegužės 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu M. V. buvo pripažintas kaltu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, kurį padarė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. kovo 28 d., t. y. jau išnykus ankstesniam teistumui, todėl senaties išnykimo eiga nebuvo nutrūkusi dėl naujai padaryto baudžiamojo nusižengimo. Atitinkamai pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kadangi 2020 m. gegužės 12 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu M. V. buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad naujas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir jis laikomas teisiamu pirmą kartą.

18.2. Nors BK 55 straipsnio straipsnis numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tačiau komentuojamame straipsnyje kalbama apie bausmės skyrimą asmeniui, nuteistam už vieną nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Įstatymų leidėjas tokį nusikaltimą apibrėžia vienaskaitos forma, taip pabrėždamas negalimumą taikyti šią bausmės skyrimo taisyklę tais atvejais, kai yra nustatyta realioji kelių nusikaltimų sutaptis. Kitais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo, kad bausmės klausimai sprendžiami tada, kai asmuo nuteisiamas už vieną ar kelis nusikaltimus (pvz., BK 75, 92 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2011, 2K-326-303/2019). Nagrinėjamoje byloje M. V. pripažintas kaltu padaręs iš viso penkias nusikalstamas veikas kelių nusikaltimų sutaptimi. Vadinasi, sprendžiant dėl nuteistajam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių, BK 55 straipsnio nuostatos netaikytinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-88/2008, 2K-326-303/2019 ir kt.). BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai yra priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, kuriuos padarius BK 55 straipsnio nuostatos nėra taikomos.

Net ir nustačius, kad naujas nusikalstamas veikas M. V. padarė būdamas anksčiau neteistas, dar labiau švelninti už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirta bausmes pagrindo nėra. BK 199 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 2 dalies sankcijos numato tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, tuo tarpu BK 265 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 1 dalies sankcijos numato alternatyvias bausmių rūšis. Skundžiamu nuosprendžiu teismas paskyrė M. V. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, nors ir griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažesnės už sankcijos vidurkį. Atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį M. V. paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį – artimos minimaliai. Su tokiomis paskirtomis M. V. bausmėmis teisėjų kolegija sutinka. Įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, tai, kad M. V. padarė ne vieną, o keletą nusikalstamų veikų, nors pagal BK 97 straipsnio nuostatas nėra pagrindo jį laikyti turinčiu neišnykusius teistumus, tačiau tai, kad praeityje nuteistasis jau keletą kartų buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o tai jį apibūdina neigiamai ir kaip linkusį nusikalsti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už visas atskiras nusikalstamas veikas M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, švelninti tas bausmės sankcijų ribose pagrindo nėra. Tuo tarpu skirti nuteistajam bausmes, kurios švelnesnės negu numatyta baudžiamajame įstatyme, neprašoma netgi paduotame apeliaciniame skunde. Taikyti BK 62 straipsnį nėra šiame straipsnyje numatytų būtinų sąlygų. Tuo tarpu skirti švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kolegijos nuomone irgi nėra pagrindo. M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ne tik ne per griežtos, bet jos ir neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl bausmių subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo

19. Gynėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnį) paskirdamas M. V. galutinę subendrintą bausmę.

20. Iš nuosprendžio matosi, kad, paskyręs M. V. bausmes atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką, po to tas bausmes teismas subendrino dviem etapais. Pirmiausia, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrino bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį, ir paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 metams. Teismas pagrįstai nustatė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nurodytų bausmių subendrinimas apėmimo būdu irgi teisėtas ir pagrįstas. Tačiau po to šią jau subendrintą bausmę teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, tik dalinio sudėjimo būdu subendrino su visomis kitomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko ir tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal BK 11 straipsnį abi nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje, už kurias teismas jau subendrino bausmes apėmimo būdu, priskiriamos sunkiems nusikaltimams. Kitos nusikalstamos veikos, už kurias paskirtos bausmės M. V., priskiriamos skirtingoms kategorijoms. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra sunkus nusikaltimas, BK 265 straipsnio 1 dalyje – apysunkis, o BK 259 straipsnio 1 dalyje – nesunkus. Pagal galiojančią teismų praktiką nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, kai jos arba priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį, t. y. nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai, arba priskiriamos skirtingoms kategorijoms, nustatytoms BK 11 straipsnio 1 – 6 dalyse. Nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, kai jos priskiriamos ne toms pačioms ir ne gretimoms kategorijoms, o kai yra per vieną ar kelias kategorijas. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams ir per kelias kategorijas skiriasi nuo sunkių nusikaltimų, už kuriuos nuteistas M. V.. Todėl pagal BK 259 straipsnio 1 dalį M. V. paskirta bausmė negali būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė ir jau subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė turėjo būti subendrintos tik apėmimo būdu, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas ir galutinė subendrinta bausmė M. V. skiriama iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pažeidė dar ir BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nuosprendyje nenurodė jokių prie griežtesnės bausmės pridedamų švelnesnių bausmių dalių parinkimo motyvų. Šis skundžiamo nuosprendžio trūkumas pašalinamas jį aptariant šiame dokumente ir paskiriant M. V. naują galutinę subendrintą bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, jau subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kolegija subendrina apėmimo būdu, tuo tarpu su kitomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį, subendrina dalinio sudėjimo būdu. Nustatant prie subendrintos 8 metų laisvės atėmimo bausmės pridedamų bausmių dalis, vadovaujamasi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostata, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, tačiau taip pat vadovaujamasi BK 320 straipsnio 4 dalies nuostata apie tai, kad, nesant prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta. Įvertinant tai, kad nuosprendis šioje dalyje keičiamas tik dėl neteisingai subendrintos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos pačios švelniausios bausmės, teisėjų kolegija skiria M. V. 3 mėnesiais mažesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, negu ji paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

21. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma iš M. V. yra 35 Eur. Šios išlaidos susidarė už gynėjo K. Dobilo suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarnybos pažymą apeliacinės instancijos teismas gavo tik 2023 m. balandžio 24 d., t. y. jau po teismo posėdžio, kuriame baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, todėl proceso dalyviai neturėjo galimybės su ja susipažinti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, kad M. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistojo M. V. išlaidos, susidariusios už gynėjo K. Dobilo suteiktą antrinę teisę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių nustatymo ir dėl galutinės subendrintos bausmės nuteistajam M. V. paskyrimo pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimą M. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį apėmimo būdu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo 8 metams bausmę apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinti su tuo pačiu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 265 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam M. V. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 35 eurų antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų išieškojimo iš nuteistojo M. V. valstybei netenkinti.