- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-145-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „B.“, uždaroji akcinė bendrovė „B.“, A, akcinė bendrovė „S“, uždaroji akcinė bendrovė „B.K.“, uždaroji akcinė bendrovė „Š.“
- Pareiškėjas
- P. Č., M. Č.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „B.“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. Č. ir M. Č. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „B.“, A, akcinė bendrovė „S“, uždaroji akcinė bendrovė „B.K.“, uždaroji akcinė bendrovė „Š.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Plungės apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi P. Č. ir M. Č. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „P.“. 2015 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. ir M. Č. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.2015 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. ir M. Č. mokumo atkūrimo planas. 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. ir M. Č. patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. ir M. Č. patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriame, be kita ko, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė sutrumpinta nuo 5 metų iki 3 metų bei numatyta, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugų apmokėjimui bankrutuojantys asmenys įsipareigoja skirti 1000 Eur sumą; šią sumą P. ir M. Č. skyrus iki paskutinės mokėjimo dienos, laikoma, kad planas įvykdytas tinkamai; P. ir M. Č. anksčiau (iki 2018 m. lapkričio 26 d.) skyrus numatytą sumą, laikoma, kad planas įvykdytas tinkamai, o likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi po minėtos sumos paskirstymo ir išmokėjimo kreditoriams dienos. 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. ir M. Č. patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2017 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. ir M. Č. patikslintas mokumo atkūrimo planas. 2017 m. birželio 13 teisme gautas bankroto administratorės UAB „P.“ įgalioto asmens I. L. prašymas dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo, tačiau teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtu. 2017 m. rugpjūčio 18 d. teisme gautas bankroto administratorės UAB „P.“ įgalioto asmens I. L. naujas prašymas dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo, buvo prašoma teismo priimti nutartį baigti P. Č. ir M. Č. bankroto bylą ir nurašyti visus likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodyta, jog 2017 m. balandžio 5 d. buvo atliktas paskutinis mokumo atkūrimo plane nustatytas mokėjimas, bankrutuojančių asmenų kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patenkinti 1008,48 Eur suma, P. ir M. Č. mokumo atkūrimo planas yra įgyvendintas tinkamai, todėl yra pagrindas užbaigti bankroto procesą. Taip pat teismui buvo pateiktas 2017 m. gegužės 30 d. bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. ir M. Č. plano įgyvendinimo aktas bei 2017 m. rugpjūčio 18 d. plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „P.“ pareiškimą tenkino, nutarė nurašyti visus likusius nepatenkintus P. Č. ir M. Č. kreditorių finansinius reikalavimus ir baigti bankroto bylą. Teismo motyvai: 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi teismas patvirtino pareiškėjų P. Č. ir M. Č. patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriame nustatyta, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugų apmokėjimui bankrutuojantys asmenys įsipareigoja skirti 1000 Eur sumą, šią sumą P. ir M. Č. skyrus iki paskutinės mokėjimo dienos, laikoma, kad planas įvykdytas tinkamai. P. ir M. Č. anksčiau (iki 2018 m. lapkričio 26 d.) skyrus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike numatytą sumą, laikoma, kad planas įvykdytas tinkamai. Su tokia formuluote (plano 12 dalimi) kreditoriai sutiko ir jos neginčijo, ši nuostata yra įtraukta ir į patikslintą mokumo atkūrimo planą, patvirtintą 2017 m. vasario 17 d. nutartimi. Bankrutuojantys asmenys P. Č. ir M. Č. 2016 spalio 4 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. mokėjimais kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti sumokėjo 1008,48 Eur, kurie paskirstyti kreditoriams. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 2 dalį, teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Duomenų, kurie būtų pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, nenustatyta.P. ir M. Č. turėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytinių. Jau bankroto bylos iškėlimo metu P. Č. buvo sulaukęs pensinio amžiaus, M. Č. yra priešpensinio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), todėl jų galimybės persikvalifikuoti ar mokytis ir įgyti paklausią profesiją bei gauti didesnes pajamas yra ribotos, nežiūrint to, pareiškėja M. Č., siekdama pagal savo galimybes rasti geriau apmokamus ar papildomus darbus, lankė Darbo biržos organizuojamus kursus palaikomosios slaugos slaugytojos kvalifikacijai įgyti. Duomenų, jog pareiškėjai būtų vengę vykdyti prievoles kreditoriams, slėpę turtą ar pajamas, veikę prieš kreditorių interesų užtikrinimą, byloje nėra nustatyta. Teismas taip pat pažymėjo, jog FABĮ nėra numatytas reikalavimas, kad plano įgyvendinimo aktui turi pritarti kreditorių susirinkimas. Akto nepasirašius kreditorių susirinkimo pirmininkui ir nenurodžius priežasčių, yra surašytas akto nepasirašymo protokolas. Įvertinęs tai, jog 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano įsipareigojimas skirti 1000 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugų apmokėjimui yra įvykdytas, taip pat atsižvelgęs į bankrutuojančių P. Č. ir M. Č. amžių ir ribotas galimybes ženkliau prisidėti prie kreditorių interesų tenkinimo, jų lūkesčius į orią senatvę, vadovaudamasis FABĮ 30 straipsnio 2 dalimi bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareiškimą tenkino, baigė bankroto bylą, o likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus nurašė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoto asmuo UAB „B“ atstovė prašo Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti bankroto administratorės 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymo dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:
11.1 Plano įgyvendinimo akte nėra įrodymų, kaip planas įgyvendintas visa apimtimi.
11.2 Teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, bylos faktinių aplinkybių bei FABĮ reikalavimų, kreditorės pastabų, kad pateikta paskutinė plano vykdymo eigos ataskaita neišsami, nesumokėtos įmokos kreditoriams, o bankroto procesas nėra skolų nurašymas.
11.3 Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo, ar pasiekti FABĮ tikslai ir įgyvendintos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, atsiskaitymo su kreditoriais tvarka.
11.4 Teismas neanalizavo ir nereikalavo duomenų iš bankroto administratoriaus apie atliktas bankroto procedūras.
11.5 Fiziniai asmenys bankroto proceso metu savo teises ir pareigas įgyvendino formaliai, nedėjo maksimalių pastangų užsitikrinti didesnių pajamų gavimą. Kreditoriams nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys dėtas pastangas ieškant geriau apmokamo darbo ar kitaip siekiant gauti didesnes pajamas.
11.6 Teismas, baigdamas bankroto bylą, netyrė, ar bankrutuojantys asmenys sąžiningai atkūrė savo mokumą ir ėmėsi visų priemonių, numatytų plane, savo mokumui atkurti.
11.7 Teismas neanalizavo, kaip buvo vykdomi plane numatyti mokėjimai, kiek iš viso buvo gauta įmokų, sukaupta perviršių, kaip buvo skirstomos gautos lėšos ir pan. Kreditoriui iki šiol nėra aišku, ar bankroto administratorė atliko visus mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus kreditoriams, ar tinkamai tvarkė visas gautas fizinių asmenų lėšas ir jų naudojimo apskaitą bei ar tinkamai disponavo depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis.
11.8 Kreditoriams paskutinė plano vykdymo eigos ataskaita buvo pateikta 2017 m. birželio 7 d., o į teismą dėl bankroto bylos pabaigos administratorė kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 18 d. Teismas neanalizavo aplinkybių, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys vykdė planą tuos 2 mėn.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorės UAB „P“ įgaliotas asmuo I. L. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskirasis skundas visiškai nepagrįstas, pateikiami tik formalūs argumentai, dėl to naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymėjo, jog bankroto administratorė nuolatos teikė teismui ir kreditoriams plano vykdymo eigos ataskaitas, kreditorei UAB „B“ papildomai buvo teikiami atsakymai bei dokumentai apie tai, kaip bankrutuojantys asmenys įgyvendina planą. Bankroto administratorės nuomone, teismo nutartis motyvuota ir pagrįsta, o atskiruoju skundu kreditorius siekia užvilkinti bankroto procedūrą ar net užkirsti kelią sąžiningiems fiziniams asmenims tinkamai įvykdžius planą užbaigti bylą ir būti atleistiems nuo likusių skolų dengimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2015 m. lapkričio 26 d. – 2016 m. gruodžio 30 d. sąskaitos išrašo kopiją, 2016 m. gegužės 12 d. susitarimo kopiją, 2016 m. birželio 7 d. atsakymo kopiją, 2016 m. lapkričio 7 d. išlaidų sumos paskaičiavimo kopiją, 2016 m. gruodžio 29 d. prašymo kopiją, 2016 m. gruodžio 30 d. atsakymo kopiją, 2016 m. gegužės 18 d. plano vykdymo eigos ataskaitos kopiją. CPK 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog visi kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – dokumentai yra sukurti / parengti iki skundžiamos nutarties priėmimo, dėl to apeliantė juos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui. Be to, byloje dauguma apeliantės teikiamų įrodymų yra pateikta, bankroto administratorė apylinkės teismui teikė išsamius duomenis apie bankroto bylos proceso eigą, atliekamus veiksmus, surašytus dokumentus, dėl to netikslinga juos dar kartą pridėti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina prie bylos pridėti apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas bankroto administratorės prašymas dėl bankroto proceso pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. ir M. Č. patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriame, be kita ko, buvo numatyta, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugų apmokėjimui bankrutuojantys asmenys įsipareigoja skirti 1000 Eur sumą; šią sumą P. ir M. Č. skyrus iki paskutinės mokėjimo dienos, laikoma, kad planas įvykdytas tinkamai; P. ir M. Č. anksčiau (iki 2018 m. lapkričio 26 d.) skyrus numatytą sumą, laikoma, kad planas įvykdytas tinkamai, o likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi po minėtos sumos paskirstymo ir išmokėjimo kreditoriams dienos. 2017 m. vasario 17 d. nutartimi dar kartą patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. ir M. Č. patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriame anksčiau aptartos nuostatos išliko. Kreditoriai teismo 2016 m. gegužės 31 d. ir 2017 m. vasario 17 d. nutarčių, kuriomis patvirtinti patikslinti mokumo atkūrimo planai, kuriuose įtvirtintos nuostatos dėl bankrutuojančių asmenų įsipareigojimo skirti 1000 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugų apmokėjimui, po ko laikoma, kad planas įvykdytas tinkamai, o likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, apeliacine tvarka neskundė. Bankrutuojantys fiziniai asmenys P. Č. ir M. Č. 2016 spalio 4 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. mokėjimais kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti sumokėjo 1008,48 Eur, kurie buvo paskirstyti kreditoriams (4 t., b. l. 109-111). Remdamasi tuo bei vadovaudamasi FABĮ 30 straipsnio 1 dalimi, bankroto administratorė 2017 m. gegužės 30 d. surašė plano įgyvendinimo aktą ir išsiuntė kreditoriams bei kreditorių susirinkimo pirmininkės – akcinės bendrovės (toliau – AB) „S“ atstovui (4 t., b. l. 132). Pastarajam plano įgyvendinimo akto nepasirašius, bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo. Tačiau teismui nustačius, jog nėra surašytas akto nepasirašymo protokolas, teismas pareiškimą paliko nenagrinėtu. Ištaisydama trūkumus, bankroto administratorė, vadovaudamasi FABĮ 30 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 18 d. surašė akto nepasirašymo protokolą (4 t., b. l. 85) ir pakartotinai kreipėsi į teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo. Dėl to apeliantė nepagrįstai teigia, jog bankroto administratorė po paskutinio kreditorių susirinkimo 2017 m. birželio 7 d. į teismą dėl bankroto bylos pabaigos kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 18 d., t. y. praėjus 2 mėn. Taip pat pažymėtina, jog nors apeliantė UAB „B“ paskutiniame kreditorių susirinkime 2017 m. birželio 7 d. nepritarė plano įgyvendinimo aktui, tačiau FABĮ nėra numatytas reikalavimas, kad plano įgyvendinimo aktui turi pritarti ir kreditoriai ar kreditorių susirinkimas. Kaip minėta, plano įgyvendinimo aktą turi pasirašyti bankrutuojantis fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Tačiau šiuo atveju plano įgyvendinimo akto nepasirašius kreditorių susirinkimo pirmininkui ir nenurodžius priežasčių, 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas akto nepasirašymo protokolas, kaip ir numatyta FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės prašymą dėl bankroto bylos pabaigos tenkino, motyvuodamas tuo, kad teismo patvirtintame patikslintame mokumo atkūrimo plane įtvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų įsipareigojimas skirti 1000 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugų apmokėjimui yra visiškai įvykdytas, laikoma, kad planas įvykdytas tinkamai, nenustatyta, jog pareiškėjai būtų vengę vykdyti prievoles kreditoriams, slėpę turtą ar pajamas, veikę prieš kreditorių interesų užtikrinimą. Be to, teismas įvertino abiejų pareiškėjų amžių ir galimybes ženkliau prisidėti prie kreditorių interesų tenkinimo, pareiškėjos M. Č. pastangas mokantis ir įgyjant naują kvalifikaciją, jų lūkesčius į orią senatvę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams. Iš to, kas aptarta, matyti, jog bankroto administratorė, vadovaudamasi FABĮ 30 straipsnio 1 dalimi, atliko visus būtinus veiksmus, kad būtų priimtas sprendimas baigti fizinių asmenų bankroto bylą. 2017 m. balandžio 5 d. atlikus paskutinį mokėjimą kreditoriams, bankroto administratorė 2017 m. gegužės 30 d. surašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, išsiuntė jį kreditorių susirinkimo pirmininkės AB „S“ atstovui, pastarajam nepasirašius plano įgyvendinimo akto, 2017 m. rugpjūčio 18 d. surašė akto nepasirašymo protokolą ir jį kartu su plano įgyvendinimo aktu pateikė teismui. Priešingai negu teigia apeliantė, apylinkės teismas, gavęs bankroto administratorės prašymą dėl bankroto bylos pabaigos, išanalizavo bankroto administratorės pateiktus išsamius duomenis apie atliktas bankroto procedūras ir motyvuotai pasisakė dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo, dėl bankrutuojančių fizinių asmenų pastangų įgyvendinant mokumo atkūrimo planą ir jų atliktus veiksmus, nustatė, jog su kreditoriais atsiskaityta taip, kaip buvo nustatyta mokumo atkūrimo plane, kurį buvo patvirtinęs teismas nutartimi ir kurio kreditoriai neskundė, su nustatytomis sąlygomis sutiko. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį, teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Duomenų, kurie būtų pagrindas nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą, apylinkės teismas nenustatė. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Kadangi bankrutuojantys fiziniai asmenys P. Č. ir M. Č. įvykdė mokumo atkūrimo plane nustatytą sąlygą, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugų apmokėjimui bankrutuojantys asmenys skyrė 1000 Eur sumą, atlikus paskutinį plane nustatytą mokėjimą ir paskirsčius bei išmokėjus minėtą sumą kreditoriams, teisėtai ir pagrįstai buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto proceso pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė sąlygų, kurios būtų pagrindas atsisakyti baigti fizinių asmenų bankroto bylą. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su bankroto administratorės veikla (piniginių lėšų tvarkymu, naudojimu, paskirstymu ir pan.). Tačiau pažymėtina, jog bankroto proceso metu kreditoriams yra suteikta eilė instrumentų, kuriais naudodamiesi jie gali kontroliuoti bankroto administratorių. Apeliantė viso proceso metu galėjo naudotis FABĮ 24 straipsnyje numatyta teise kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratorės veiklos ar jos pakeitimo, kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo, siūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą ir pan. Šiomis teisėmis apeliantė nesinaudojo, administratorės veiksmų neskundė. Šioje stadijoje teismas pagrįstai netyrė bankroto administratorės veiksmų, o vertino ir sprendė, ar yra sąlygos baigti bankroto bylą. Nustačius, kad tinkamai įgyvendintos FABĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį baigti bankrutuojančių fizinių asmenų P. Č. bei M. Č. bankroto bylą ir nurašyti visus likusius nepatenkintus P. Č. ir M. Č. kreditorių finansinius reikalavimus.Dėl kitų apeliantės argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.