Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-16 · Civilinė byla Nr. e2S-2436-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
e2S-2436-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07501-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
L. Ž., A. Ž.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektros darbai“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2436-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07501-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Ž. ir A. Ž. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektros darbai“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėja, išnagrinėjusi atskiruosius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai L. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu „Atskirasis skundas“ (teisme gauti 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. liepos 20 d.), kuriuo prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties paduoti, taip pat ištaisyti klaidą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties įžanginėje dalyje, panaikinti skundžiamos nutarties 9 punktą.Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė ieškovams L. Ž. ir A. Ž. 10 dienų terminą ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. patikslinti savo prašymą (atskirojo skundo dalyką).Ieškovai L. Ž. ir A. Ž. 2017 m. liepos 31 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo. Minėtas skundas teisėjos 2017 m. rugpjūčio 2 d. rezoliucija buvo priimtas.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi panaikino 2017 m. rugpjūčio 2 d. rezoliuciją, kuria priimtas atskirasis skundas, ir nustatė apeliantams A. Ž. ir L. Ž. 14 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti atskirąjį skundą, surašytą ir pasirašytą advokato bei jį paduodančių asmenų. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija tenkino ieškovų prašymą ir pratęsė Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų pašalinimui iki 2017 m. rugsėjo 5 d. imtinai.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė nepratęsti ieškovams Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatyto ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. teisėjo rezoliucija pratęsto termino atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties laikė nepaduotu.Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo nutarta nepratęsti ieškovams Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatyto ir vėliau 2017 m. rugpjūčio 22 d. teisėjo rezoliucija pratęsto termino atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties trūkumams pašalinti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir jos pagrįstumo klausimas iš naujo negali būti sprendžiamas. Per Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatytą ir vėliau pratęstą terminą ieškovai nepašalino atskirojo skundo trūkumo, kuris yra nustatytas įsiteisėjusia ir vykdyti privaloma Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, t. y. nepateikė atskirojo skundo, kurį kartu su apeliantais būtų pasirašęs ir advokatas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas ieškovų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties laikė nepaduotu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiraisiais skundais ir 2017 m. spalio 12 d. bei 2017 m. spalio 16 d. prašymais ieškovai L. Ž. ir A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti apeliantų 2017 m. liepos 31 d. atskirąjį skundą, atidėti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-2436-230/2017 nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas kasatorės L. Ž. kasacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties ir 2017 m. liepos 5 d. papildomos nutarties panaikinimo bei prašymas dėl teisėjo E. L. nušalinimo, pasiūlyti atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ išpirkti ieškovams priklausančią namų valdą (duomenys neskelbtini) ir padengti kitų atsakovų išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:Apeliantė L. Ž., rūpindamasi 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties vykdymu, kreipėsi į VGTPT Kauno skyrių, teikdama prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje. Apeliantai prašė VGTPT Kauno skyriaus paskirti atstovą, skundžiant atskiruoju skundu Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017, t. y. 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį.Apeliantė atšaukė ankstesnius prašymus dėl advokato E. Š. keitimo, kadangi teismas priėmė 2017 m. rugsėjo 6 d. neskundžiamą nutartį ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantai L. Ž. ir A. Ž. 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. spalio 16 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2017 m. rugsėjo 18 d. VGTPT Kauno skyriaus sprendimus, 2017 m. rugsėjo 19 d. advokato padėjėjos E. V. el. laišką, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d., 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, 2017 m. spalio 12 d. L. Ž. kasacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 21 d. A. Ž. kasacinį skundą, 2017 m. spalio 3 d. gydytojos G. B. informaciją apie pacientės L. Ž. sveikatos būklę, 2017 m. spalio 12 d. kasatorės L. Ž. prašymą dėl nušalinimo, 2017 m. spalio 6 d. lydraštį, apeliantės L. Ž. 2017 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą, 2017 m. spalio 12 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, 2017 m. spalio 14 d. A. Ž. prisidėjimą prie A. Ž. atskirojo skundo, pasirašytus advokatės R. J..Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujai pateikti įrodymai susiję su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumu bei jų faktiniu ir teisiniu vertinimu, dauguma įrodymų gauti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, sprendžia, jog apeliantų pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami bei vertinami nagrinėjant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų L. Ž. ir A. Ž. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovai L. Ž. ir A. Ž. iki nustatyto ir vėliau pratęsto termino pabaigos (t. y. iki 2017 m. rugsėjo 5 d.) nepašalino atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties trūkumų, atskirąjį skundą laikė nepaduotu.Apeliantai (ieškovai) L. Ž. ir A. Ž., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atskirąjį skundą priimti.

Dėl atskirojo skundo laikymo nepaduotu, nepašalinus trūkumų

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovai L. Ž. ir A. Ž. pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą „Atskirasis skundas“, kuriuo prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties paduoti, taip pat ištaisyti klaidą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties įžanginėje dalyje, panaikinti skundžiamos nutarties 9 punktą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė ieškovams L. Ž. ir A. Ž. 10 dienų terminą ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. patikslinti savo prašymą (atskirojo skundo dalyką). Ieškovai L. Ž. ir A. Ž. 2017 m. liepos 31 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo. Minėtas skundas teisėjos 2017 m. rugpjūčio 2 d. rezoliucija buvo priimtas, tačiau Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi panaikino 2017 m. rugpjūčio 2 d. rezoliuciją, kuria priimtas atskirasis skundas, ir nustatė apeliantams A. Ž. ir L. Ž. 14 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti atskirąjį skundą, surašytą ir pasirašytą advokato bei jį paduodančių asmenų. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija pratęsė terminą atskirojo skundo trūkumų pašalinimui iki 2017 m. rugsėjo 5 d. imtinai, o 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė termino nebepratęsti ir ieškovų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties laikė nepaduotu.Pažymėtina, kad, nors apeliantai L. Ž. ir A. Ž. neskundė Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, todėl tai nekliudo apeliantams atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nr. AC-36-1 dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje).Nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstinas klausimas ne tik dėl atskirojo skundo atitikimo CPK numatytiems reikalavimams, bet ir dėl atskirojo skundo priėmimo nagrinėti, t. y. susijęs su CPK 301 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į apeliaciją įgyvendinimu. Teisingumo vykdymo procese ši asmens teisė turi ypatingą reikšmę, tarnauja viešajam tinkamo įstatymo taikymo tikslui. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją iš esmės nulemia galimybę priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka, o jos neįgyvendinus, nėra būtinosios sąlygos kasacijai. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama taisyklė, kad tinkamas procesinių įstatymų taikymas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006, 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2006; kt.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinėje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į nurodytus principus, pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atskirajam skundui ir procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (procesinių dokumentų) trūkumų šalinimo institutą, todėl nepagrįstai atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo apeliantų teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą realizuojama paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio (atskirojo) skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji procesiniams dokumentams CPK keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu apeliantų L. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą, nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, rėmėsi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimu. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teisme įstatyme nurodytus procesinius veiksmus iš byloje dalyvaujančio asmens yra reikalaujama atlikti privalomai atstovaujamam advokato. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Minėtos CPK normos tikslas – užtikrinti, jog apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai būtų parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmenims teismo posėdžiuose atstovautų profesionalūs atstovai, t. y. nustatant privalomą advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme prioritetas suteiktas kokybiškam apeliaciniam procesui, kai šalys yra atstovaujamos profesionalių atstovų – advokatų. Tačiau reikalavimas būti privalomai atstovaujamam advokato, kaip ir bet kuris kitas teisės kreiptis į teismą suvaržymas, privalo būti pagrįstas ir proporcingas. Nustatant privalomą advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme, turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą procesą principai, ypač atskirųjų skundų nagrinėjimo procese. Taip pat būtina pažymėti, jog CPK XVI skyriaus II skirsnyje nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios privalomai būti atstovaujam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo) pateikiant atskirąjį skundą. Nors CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, tačiau pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų. Tai paaiškinama keliais argumentais. Visų pirma, profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas, nes nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai. Antra, privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas dar ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą, t. y. atskirasis skundas iš viso nėra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su teise į teisingą teismą (teisminės gynybos prieinamumu, efektyvumu) (pvz., žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2028-264/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-688-544/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-684-755/2017).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantai L. Ž. ir A. Ž. kartu su 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymu dėl termino Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti pratęsimo pateikė VGTPT Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimus, kuriais apeliantams buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas atstovas advokatas E. Š.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo ir apeliantų atskirąjį skundą laikydamas nepaduotu, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Be to, pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatęs apeliantų L. Ž. ir A. Ž. 2017 m. liepos 31 d. atskirojo skundo trūkumus (t. y. kad atskirasis skundas kartu su apeliantais būtų pasirašytas ir advokato), priimdamas apeliantų L. Ž. ir A. Ž. 2017 m. rugsėjo 12 d. atskiruosius skundus, minėto trūkumo nenustatė, nors atskirieji skundai taip pat buvo pasirašyti tik pačių apeliantų. Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų rašytinių įrodymų – 2017 m. rugsėjo 18 d. VGTPT Kauno skyriaus sprendimų – matyti, kad apeliantams buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirta atstovė advokatė R. J., kuri 2017 m. spalio 16 d. pateikė teismui pasirašytą 2017 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai sprendė, kad atskirojo skundo trūkumai sudaro pagrindą procesinį dokumentą laikyti neatitinkančiu CPK reikalavimų ir jį laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų, ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo apeliantų teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Dėl apeliantų prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

Apeliantė L. Ž. 2017 m. spalio 13 d. ir apeliantas A. Ž. 2017 m. spalio 16 d. pateikė teismui prašymus atidėti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-2436-230/2017 nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas kasatorės L. Ž. kasacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties ir 2017 m. liepos 5 d. papildomos nutarties panaikinimo bei prašymas dėl teisėjo E. L. nušalinimo.Pagal CPK 162² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai praneša atvykusiems asmenims (CPK 162² straipsnio 1 dalis).Visų pirma, pažymėtina, jog šiuo atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, be to, teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, turėtų paskirti kito teismo posėdžio laiką, todėl apeliantų L. Ž. ir A. Ž. formuluojamas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki kasacinio skundo ir prašymo dėl nušalinimo išnagrinėjimo iš esmės yra ydingas. Antra, šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo (dėl apeliantų atskirojo skundo trūkumų nustatymo) ir šis vertinimas nėra susijęs su kasaciniame teisme nagrinėjimu ginču (kasacinis skundas pateiktas dėl ginčo iš esmės). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog kasatorės L. Ž. kasacinio skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė trūkumų šalinimo institutą bei atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis naikintina ir apeliantų L. Ž. ir A. Ž. 2017 m. liepos 31 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir apeliantų L. Ž. ir A. Ž. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė