Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-20126-713/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui teisėjui R. B. dėl procesinių dokumentų neįteikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti V. F. atskirąjį skundą, registracijos numeris CB3-683, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės V. F. atskirąjį skundą, rėmėsi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies pakeitimu ir nurodė, kad atskirąjį skundą pateikė asmuo, neturintis teisės tokį procesinį veiksmą atlikti (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).Apeliantė atskirajame skunde nunoro, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo pateikimo tvarką ir tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.Nustatant privalomą advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme prioritetas suteiktas kokybiškam apeliaciniam procesui, kai šalys yra atstovaujamos profesionalių atstovų – advokatų. Tačiau būtina pažymėti, jog CPK XVI skyriaus II skirsnyje nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios privalomai būti atstovaujamam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo) pateikiant atskirąjį skundą. Nors CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, tačiau pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų. Laikomasi nuomonės, kad profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas, nes nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai. Manoma, kad privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme (sprendžiant tarpinius procesinius klausimus) būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo advokato, o kitais to nereikėtų, nėra pateisinamas (pvz. žr. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-688-544/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-684-755/2017).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Be to, teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad atskirojo skundo turinį reglamentuoja CPK 306 straipsnis (CPK 338 str.). Jame be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nustatyti konkretūs reikalavimai. Teismas primena, kad byloje dalyvaujantys asmenys privalėtų susilaikyti nuo procesiniuose dokumentuose dėstomų emocijų ir nedalykiškų, nekorektiškų išsireiškimų.Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis naikintina ir ieškovės V. F. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. F. atskirojo skundo (Reg. Nr.CB3-683) dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.