- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-805/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- V. G., A. G., E. R.
- Ieškovas
- "Mitnija" "MG Baltic Investment"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų A. G. ir V. G. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3880-578/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „MG Baltic Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinius atsakovams A. G., V. G. ir E. R. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ padavė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovų A. G. ir V. G. 42 025 295 Lt žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Mitnija“ padavė Kauno apygardos teismui prevencinį ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. 21 149 351 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovo E. R. - 2 240 000 Lt žalos atlyginimo, pripažinti negaliojančia 2009-09-25 A. G. ir V. G. turto pasidalijimo sutartį ir nukreipti ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimą į atsakovo A. G. turto pasidalijimo sutartimi atsakovei V. G. perleistą turtą, uždrausti atsakovui A. G. naudotis UAB „Mitnija“ akcininko neturtinėmis teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, kituose teisės aktuose, bendrovės įstatuose, iki galutinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-000-16-10.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi, ieškovo UAB „Mitnija“ prašymu, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 21 149 351 Lt, esančius atsakovo A. G. ir atsakovės V. G. vardu atskirai (ar kartu) atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose bet kuriuose Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Mitnija“, o šiose sąskaitose nesant pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti – areštavo trūkstamos sumos kitą nurodytų atsakovų nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Be to, areštavo 2 240 000 Lt, esančius atsakovo E. R. ir (ar) kartu su jo sutuoktine B. R. valdomose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose bet kuriose Lietuvos kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokios mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Mitnija“, o nesant pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti – nurodė areštuoti trūkstamos sumos kitą atsakovo E. R. nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeitė minėtą Kauno apygardos teismo nutartį, nustatydamas, kad areštas taikomas atsakovų nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir (ar) piniginėms lėšoms, neviršijant ieškinio sumos.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams A. G. ir V. G. nuosavybės teise priklausantį 42 025 295 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi paliko nepakeistą šią nutartį.
Ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ padavė Vilniaus apygardos teismui patikslintą ieškinį, kuriuo padidino savo ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovų A. G. ir V. G. 54 025 295 Lt žalos atlyginimo. Patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovams A. G. ir V. G. nuosavybės teise priklausantį 12 000 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis; uždraudė atsakovui A. G. naudotis UAB „Mitnija“ akcijų suteikiamomis akcininko neturtinėmis teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, kituose teisės aktuose, bendrovės įstatuose.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu uždrausti atsakovams A. G. ir V. G. valdyti ir naudoti jų kilnojamąjį turtą (3 automobilius ir motociklą), paskirti šio turto saugotoju ieškovą, nustatant saugojimo vietą – automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l . 10-11).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi (t. 1, b. l. 8-9) patenkino ieškovo prašymą ir uždraudė atsakovams A. G. ir V. G. valdyti ir naudoti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties pagrindu areštuotą kilnojamąjį turtą – automobilį Mercedes Benz S450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklą Bombardier Can-Am, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą per 7 dienas atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 12 823 702 Lt. Nurodė, kad dėl arešto patiria milžiniškus nuostolius, neturi iš ko pragyventi; negalėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sandorio dėl nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdoje, Minijos g. 92B, dėl ko patyrė 1 900 000 Lt nuostolį, nes šie pinigai atiteko turto pardavėjai V. S.. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo įvykdyti paskolos sutarčių, todėl patyrė 1 950 000 Lt nuostolių mėnesinių palūkanų; taip pat negali vykdyti statybos projekto, gauti leidimo ir pradėti vykdyti statybos darbų, dėl ko galimi 8 973 702 Lt nuostoliai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovų prašymą prašė atmesti atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (t. 1, b. l. 42-48). Nurodė, kad atsakovų pateikta preliminarioji sutartis jos sudarymo metu nebuvo įregistruota viešame registre – įrašas apie šią sutartį galioja nuo 2010-02-19, todėl akivaizdu, kad sutartis įregistruota jau po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Be to, V. S. sutuoktinį V. S. ir atsakovą A. G. sieja ilgamečiai verslo santykiai; aplinkybė, jog preliminari sutartis pasirašyta su artimais asmenimis, padidina šalių nesąžiningumo tikimybę. Be to, atsakovai, ketindami įrodyti patirtus nuostolius trimis paskolos sutartimis, nepateikė duomenų, kad vykdo tokią ūkinę – komercinę veiklą teisės aktų nustatyta tvarka. Tikėtina, kad atsakovas A. G. ir neketino pervesti paskolos sumos, kadangi negalima ir nenumatyta jokia atsakomybė už tokio įsipareigojimo nevykdymą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ketinimą plėtoti objekto statybą, išskyrus vienašališkai pasirašytą 2009-12-15 verslo planą; projektavimo darbai atlikti 2008 m. ir beveik dvejus metus atsakovas nesiėmė veiksmų. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo finansinė padėtis yra prasta ir jis nepajėgs atlyginti galimų nuostolių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo (t. 1, b. l. 5-7). Nurodė, kad atsakovai savo galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėja 2009-09-21 preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2010-02-19, jau priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; be to, V. S., su kuria sudaryta 2009-09-21 preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, yra sutuoktinė V. S., kurį su atsakovais sieja verslo santykiai. Šios aplinkybės kelia abejonių atsakovų sąžiningumu, siekiant išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad atsakovai galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėja trimis paskolų sutartimis, kuriomis atsakovai įsipareigojo suteikti paskolas R. G., A. J. ir UAB „Statybų kryptis“. Teismo teigimu, iš pateiktų paskolos sutarčių nematyti, o atsakovai nenurodė, kodėl iki Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo neįvykdė daugiau nei prieš mėnesį pasirašytų paskolos sutarčių ir nepervedė paskolų gavėjams pinigų; be to, paskolos sutartyse nenumatyta atsakomybė atsakovams dėl sutarčių neįvykdymo, o viena iš sutarčių yra sudaryta su UAB „Statybų kryptis“, t. y. įmone, verslo santykiais susijusia su atsakovais.
Be to, teismo nuomone, nors atsakovų teigimu, pagal 2009-12-15 sudarytą verslo planą atsakovo pelnas dėl daugiabučio namo statybos turėjo būti 8 973 702 Lt, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realų ketinimą pradėti objekto statybą.
Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog dėl ieškovo finansinės padėties atsakovų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Konstatavo, jog atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimų realių, o ne hipotetinių nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi pakeitė mirusį atsakovą A. G. jo teisių perėmėja V. G., o nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi apeliantas A. G. pakeistas jo procesinių teisių ir pareigų perėmėja V. G..
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (t. 1, b. l. 123-127). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kol nėra teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės ir padaryta galutinė teisinė išvada dėl ieškinio pagrįstumo, galimybė pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo garantijas, suponuoja būtinybę įvertinti šių nuostolių atsiradimo tikimybę, kuri siejama su objektyvaus pobūdžio prielaidomis apie galimų nuostolių atsiradimo realumą. Tai reiškia, kad tiek teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek teikiant prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas vadovaujasi ne realiomis, bet hipotetinėmis prielaidomis.
2. Atsakovai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali dalyvauti civilinėje apyvartoje jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, o tai savaime yra pakankama tikimybė nuostoliams kilti ateityje. Juolab kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotas visas atsakovų nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir santaupos, esančios bankuose. Viso realiai aprašyto ir areštuoto turto mastas yra apie 27 mln. Lt (rinkos vertė – apie 50 mln. Lt).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį (t. 1, b. l.143-148). Nurodo, kad preliminarioji sutartis, kuria grindžiamas prašymas užtikrinti galimus nuostolius, turi būti įregistruota viešame registre; priešingu atveju šios sutarties fakto negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pasirašyta atsakovų nurodomo turinio preliminarioji sutartis, o įtarimų kelia tai, jog minėtoje sutartyje numatytas avansas sudaro 80 procentų viso parduodamo turto kainos; juolab kad atsakovas nepateikė duomenų, jog jis ketina sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Teigia, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių šalių siekį perduoti pinigus ir sumokėti paskolų sutartyse nustatyto dydžio palūkanas. Be to, atsakovas, grįsdamas galimus nuostolius dėl daugiabučio namo statybos, teismui pateikė tik vienašališkai pasirašytą verslo planą, kas šiuo atveju nelaikytina tinkamu įrodymu. Pažymi, kad ieškovas priklauso finansiškai stipriai verslo grupei (koncernui) UAB „MG Baltic Investment“, kuris turi net 128 597 000 Lt ilgalaikio turto bei 62 958 000 Lt nuosavo kapitalo, todėl, akivaizdu, kad nėra grėsmės, jog apeliantų nuostoliai gali būti neatlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
CPK 147 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija.
Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, taip pat atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).
Apeliantai būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą prašyme grindė tuo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jie, negalėdami disponuoti savo nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei naudotis sukauptomis piniginėmis lėšomis ir turtinėmis teisėmis, jau patyrė ir ateityje dar gali patirti labai didelius nuostolius, o konkrečiai – 12 823 702 Lt dydžio nuostolius, kurie, apeliantų teigimu, jiems kilo arba realiai kils ateityje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių: atsakovas A. G., nesudaręs pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, prarado 1 900 000 Lt avansą, neįvykdė savo trimis paskolų sutartimis prisiimtų įsipareigojimų suteikti paskolas, dėl ko neteko 1 950 000 Lt palūkanų, be to, negalėjo vykdyti gyvenamojo komplekso statybos, kurį pastatęs, atsakovas turėjo gauti 8 973 702 Lt pelno.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų prašymą dėl jų nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nurodydamas, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimą realių (o ne hipotetinių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei įrodymų, kad dėl ieškovo finansinės padėties gali būti apsunkintas atsakovų nuostolių atlyginimas.
Bylos duomenimis, 2009 m. rugsėjo 21 d. preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovai grindžia 1 900 000 Lt dydžio nuostolius, pasirašyta tarp atsakovo A. G. ir V. S. (kurios sutuoktinį V. S. su atsakovais siejo verslo santykiai), VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota po 2010 m. sausio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Pagal įstatymą ir teismų praktiką, sutarties šalys, neįregistravusios viešajame registre preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis, tarp jų negali grįsti ir galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CK 1.75 str. 2 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-328/2010, 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1257/2009).
Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nepagrįsto atsakovų prašymo užtikrinti galimus nuostolius, atsiradusius, jų teigimu, neįvykdžius sudarytų paskolos sutarčių. Paskolos sutartis yra realinė; ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Atsakovas minėtas paskolos sutartis su trečiaisiais asmenimis sudarė 2009 m. gruodžio 7, 8 ir 15 dienomis, tačiau, bylos duomenimis, iki Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir nepervedė paskolų gavėjams pinigų. Taigi nėra pagrindo teigti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patyrė 1 950 000 Lt nuostolių (negavo palūkanų).
Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, pateikdamas 2009 m. gruodžio 15 d. verslo planą, neįrodė, jog prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikimo metu realiai ketina pradėti objekto statybą. Apeliantė nei apygardos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, įrodančių nurodomas aplinkybes dėl ketinimo nedelsiant pradėti objekto statybos darbus (CPK 178 str., 314 str., 338 str.).
Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl ieškovo finansinės padėties galimų nuostolių atlyginimas atsakovams galėtų būti apsunkintas. Priešingai, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas pateikė savo gerą finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, iš kurių galima spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra grėsmės galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsakovams neįrodžius nuostolių dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybės ir ieškovo finansinio nepajėgumo atlyginti atsakovo nurodomų galimų nuostolių, neturi pagrindo apeliantės argumentai dėl jų užtikrinimo (CPK 178 str., 314 str., 185 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį, kuria atmestas atsakovų A. G. ir V. G. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.