- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-799-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01685-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1979-810/2016 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei M. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. R., prašė priteisti iš atsakovės 72,41 Eur negrąžintą kreditą, 423,76 Eur mokėjimo palūkanas, 7,15 Eur netesybas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė M. R. su UAB „Kubis“ (pradine kreditore) sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 3788, pagal kurią UAB „Kubis“ suteikė atsakovei 72,41 Eur vartojimo kreditą 30 dienų terminui, kuris turėjo būti grąžintas iki (duomenys neskelbtini). Atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) UAB „Kubis“ ir ieškovė BnP Finance, AB sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė UAB „Kubis“ perleido ieškovei BnP Finance, AB reikalavimo teisę į atsakovę.
Atsakovė M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas procesinius dokumentus jai įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės M. R. ieškovei BnP Finance, AB 72,41 Eur negrąžintą kreditą, 7,06 Eur palūkanas, 7,15 Eur delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Eur bylinėjimosi išlaidas
Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl palūkanų priteisimo iš atsakovės kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo dienos, nurodė, kad vartojimo kredito sutarties 5.11 punkte numatytos nuo negrąžinto kredito sumos palūkanos, kurios skaičiuojamos iki pilno kredito grąžinimo dienos. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatyta 118,70 proc. dydžio metinė palūkanų norma. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iš atsakovės už netinkamą sutarties vykdymą priskaičiavo ir reikalauja 7,15 Eur netesybų delspinigių forma, kurių skaičiavimas numatytas vartojimo kredito sutarties 7.3 punkte (0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) bei vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisė tik dėl sutarties netinkamo nevykdymo priskaičiuotus 7,15 Eur delspinigius, o reikalavimą dalyje dėl 416,70 Eur palūkanų priteisimo vertino kaip sutartines netesybas, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas įvertinęs ieškinio sumą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovės interesus byloje atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, aplinkybę, jog advokatų profesinė bendrija nuolat teikia teisines paslaugas ieškovei, teismui pateiktas šabloninis ieškinio pareiškimas bei į teisingumo ministro patvirtintus rekomendacinius maksimalius advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose dydžius, sprendė, kad už ieškinio parengimą prašomos priteisti 121 Eur išlaidos už advokato pagalbą yra neproporcingai didelės, ir šias išlaidas sumažintino iki 50 Eur.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 416,70 Eur mokėjimo palūkanas; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei 15 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Mokėjimo palūkanų paskirtis yra nustatyti vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį už naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Nutraukus sutartį, pareiga mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išlieka. Atsakovė, sudarydama kredito sutartį, susipažino su sutarties sąlygomis ir patvirtino, jog sutinka su sutarta palūkanų norma.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis yra taikoma nustatyti minimalių netesybų dydį. Apeliantė prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditorės pinigais, o ne kompensuoti kreditorės nuostolius už prievolės neįvykdymą. Mokėjimo palūkanų vertinimas kaip delspinigių, pažeidžia šių palūkanų paskirtį ir išeina už ieškinio ribų. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu mažinant sutartyje numatytas palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Todėl prašoma priteisti 423,76 Eur mokėjimo palūkanų suma neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sumažino nuo prašytų 121 Eur iki 50 Eur apeliantės prašytas priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė patirtas 121 Eur išlaidas už advokato pagalbą grindė teismui pateikta 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra, jos apmokėjimą patvirtinančiu kvitu ir 2016 m. sausio 4 d. atstovavimo sutartimi su advokatu. Šios išlaidos yra vos ne 15 kartų mažesnės už rekomendacijose numatytą maksimalų užmokestį už ieškinio parengimą advokatui.
Atsakovė M. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kubis“ ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei 30 dienų terminui buvo suteiktas 72,41 Eur kreditas. Sutartimi atsakovė iki (duomenys neskelbtini) įsipareigojo grąžinti nurodytą vartojimo kredito sumą ir sutartimi sutartas palūkanas – iš viso 79,47 Eur. Atsakovė prievolės laiku neįvykdė. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Kubis“ ir ieškovės BnP Finance, AB buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį ir kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 72,41 Eur negrąžintą kreditą, 423,76 Eur mokėjimo palūkanas, 7,15 Eur netesybas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 72,41 Eur negrąžintą kreditą, 7,15 Eur netesybas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalimis, kuriomis ieškovei iš atsakovės teismas nepriteisė 416,70 Eur kredito mokėjimo palūkanų ir 71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokėjimo palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje, kurioje nagrinėjamas nesudėtingas ginčas ir procesinių dokumentų parengimas nereikalauja papildomų darbo ir laiko sąnaudų.
Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį nuo 423,76 Eur iki 7,15 Eur. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo vartojimo kredito sutarties nuostatas ir ieškovės reikalavimą priteisti 416,70 Eur mokėjimo palūkanas kaip prašymą priteisti sutartines netesybas. Vartojimo kredito sutarties bendrosios sąlygos palūkanas apibrėžia kaip mokestį už naudojimąsi kreditu. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nurodyta, kad palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos nuo negrąžinto kredito sumos. Taigi, šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditorės pinigais, o ne kompensuoti kreditorės nuostolius už prievolės neįvykdymą. Todėl kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditorės pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktu šalys buvo susitarusios, kad atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo. Bylos duomenimis, UAB „Kubis“ (pradinė kreditorė) atsakovei M. R. suteikė 72,41 Eur kreditą, atsakovė šio kredito negrąžino ir liko skolinga 72,41 Eur, taigi, atsakovė šiais pinigais vis dar naudojasi, todėl turi sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, dėl kurių buvo susitarta (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartimi. Atsakovė, pasirašydama vartojimo kredito sutartį, sutiko su 118,70 proc. dydžio fiksuota metine palūkanų norma, skaičiuojamą iki visiško prievolės įvykdymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias šalių sutartų mokėjimo palūkanų paskirtį, nepagrįstai vertino mokėjimo palūkanas kaip netesybas ir neteisingai sumažino ieškovės prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydžiu, kuris taikytinas visų formų netesyboms, tačiau ne mokėjimo palūkanoms.
Už suteiktą vartojimo kreditą mokėjimo palūkanos gali būti mažinamos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Tačiau šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti šias palūkanas. Atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, nesumokėjo 72,41 Eur kredito. Be to, ieškovė prašo priteisti 423,76 Eur mokėjimo palūkanas už trumpesnį, nei įstatymas ir šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis leidžia, laikotarpį (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas), t. y. nuo kredito išdavimo dienos iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria sumažintos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 12 punkte išdėstytus argumentus, laiko, jog yra pagrindas tenkinti ir apeliantės apeliacinio skundo argumentą dėl nepagrįstai sumažintų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė teikdama ieškinį teismui sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir patyrė 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė nurodomas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad 121 Eur išlaidos už ieškinio parengimą yra neproporcingai didelės. Nepaisant to, kad ginčas nėra sudėtingas ir kilęs dėl nedidelės sumos, tačiau advokatas, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Ieškovės išlaidos už advokato pagalbą yra mažesnės nei rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas maksimalus dydis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 50 Eur ir sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės visas jos patirtas 136 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, tenkinant šiuos ieškovės reikalavimus visiškai ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 423,76 Eur mokėjimo palūkanas ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės naudai priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei BnP Finance, AB (įmonės kodas 302447985) iš atsakovės M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,41 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų ir 41 ct) negrąžintą kreditą, 423,76 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 76 ct) palūkanas, 7,15 Eur (septynių eurų ir 15 ct) netesybas, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.“
Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei BnP Finance, AB (įmonės kodas 302447985) iš atsakovės M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.