Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-182-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-28
Bylos Nr.: e2A-182-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16793-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Atsakovas: D. Č.
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. S. Č., notarei Z

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-182-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16793-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.6.11.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei D. Č., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. S. Č., notarei Z. K. dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8SUI-13, ieškovės Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1607-(14.8.2) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, pardavimo D. Č.“, taikyti restituciją natūra – žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kaune, grąžinti valstybės nuosavybėn, o atsakovei iš valstybės – 33 604,04 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovės Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1607-(l 4.8.2.) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, pardavimo D. Č.“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8SUI-13 (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis) atsakovei buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant Ministro Pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-69 įvertinti 2014–2015 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų teritorijose sudarytų valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos sutarčių teisėtumą ir šių žemės sklypų naudojimą pagal sutartis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-24 sudaryta darbo grupė patikrino, ar valstybinė žemė galėjo būti išnuomota, valstybinės žemės plotai parduoti (išnuomoti) ne aukciono tvarka, ar nebuvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos. Darbo grupė, patikrinusi ieškovės Kauno miesto teritorinio skyriaus pateiktas 2014–2015 metų bylas, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl atvejų, kuriais valstybinė žemė galbūt buvo išnuomota ar parduota ne aukciono tvarka nesilaikant imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, nustatė, kad suformuotas įsiterpęs 0,0597 ha ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusi redakcija) (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą. Darbo grupė pateikė pasiūlymą imtis veiksmų dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio prie (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo. Pagal bendrą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015). Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato bendros taisyklės išimtį, jog įsiterpusiu laikomas ir toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tokį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pakeistoje redakcijoje (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) nurodoma, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Iš byloje esančio žemės sklypo plano matyti, jog siauriausia žemės sklypo vieta viršija 10 metrų plotį, taigi siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta. Taip pat negalima daryti išvados, kad siekiamą įsigyti žemės sklypą sudaro šlaitai ir grioviai. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo teisės Nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo netenkinti ieškinio. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovei priimant skundžiamą administracinį aktą ir 2015 m. gruodžio 30 d. sudarant sandorį, suformuotas ir parduotas 0,0597 ha žemės sklypas atitiko Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytus reikalavimus. Iš ginčo žemės plano matyti, jog jis pagal žemės valdos projektą suplanuotas gyvenamojoje teritorijoje, įsiterpęs tarp atsakovės privataus žemės sklypo ir miesto gyvenamojoje vietovėje esančio valstybinio miško, nors yra didesnis nei 0,04 ha, bet jį sudaro siaura juosta (todėl ieškovės vadovo sprendimu galėjo būti/buvo parduotas didesnis), šiame plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Pastarąją aplinkybę patvirtina Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-190 patvirtintų „Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio nuostatų“ 17.2 punktas, pagal kurį nauji sklypai negali būti mažesni nei 6 arai. Ginčijamo akto priėmimo metu Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nebuvo detalizuotas „siauros juostos“ plotis. Toks detalizavimas atsirado tik nuo 2016 m. birželio 1 d., t. y. po ginčijamo akto priėmimo. Ginčijamu aktu ir sandoriu nebuvo pažeisti visuomenės interesai ir viešoji tvarka, taip pat nebuvo pažeisti ir valstybės interesai, nes už nupirktą valstybinės žemės sklypą atsakovė sumokėjo sutartyje nurodytą sumą, o sandorį pripažinus negaliojančiu atsakovė įgytų teisę reikalauti iš valstybės jos patirtų nuostolių atlyginimo.

4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 70-2-3583 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į ieškovės Kauno miesto skyrių dėl sutikimo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Ieškovės Kauno miesto skyrius 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-440 informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, jog neprieštarauja, kad būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – apie 0,0595 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas. Įvertinus tai, kad prašomoje prijungti teritorijoje nėra galimybės suformuoti naujo žemės sklypo (dalį teritorijos užima įvažiavimas, likusią teritorijos dalį sudaro siaura juosta tarp įvažiavimo ir valstybinio miško bei tarp gatvės ir įregistruoto atsakovės žemės sklypo) ir atsižvelgiant į valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. vasario 12 d. priėmė įsakymą Nr. A-410, kuriuo leido pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. 2014 m. spalio 14 d. žemės sklypo planas suderintas ieškovės Kauno miesto skyriuje, nebuvo nustatyta plano rengimo procedūrų pažeidimų. Dėl šios priežasties Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-3031 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurį suformuotas 597 kv. m valstybinės žemės sklypas, kuris sujungiamas su 1 978 kv. m žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir suformuojamas apie 2 575 kv. m žemės sklypas. Ieškovė nepagrįstai remiasi šiuo metu galiojančia Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2016 m. birželio 1 d. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo ir tvirtinimo metu, ginčijamų Įsakymo priėmimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusioje Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje įsiterpusio valstybinės žemės sklypo siauros juostos plotis nebuvo reglamentuotas.

5. Trečiasis asmuo R. S. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu patenkino ieškinį: pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8SUI-13, ieškovės Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1607-(14.8.2) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, pardavimo D. Č.“, taikė restituciją natūra – žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kaune, grąžino valstybės nuosavybėn, o atsakovei iš valstybės – 33 604,04 Eur, priteisė valstybei iš atsakovės 10,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nurodė, kad iš pateikto žemės sklypo plano matyti, jog siauriausia žemės sklypo vieta viršija 10 metrų plotį. Atsakovės siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta, ginčijama prijungto sklypo dalis nėra įsiterpusi tarp gretimų sklypų savininkų. Atsakovės sklypas išsidėstęs prie kelio, todėl negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad yra tik vienintelė galimybė patekti į sklypą per šiuo metu naudojamą pravažiavimą. Taip pat negalima daryti išvados, kad siekiamą įsigyti ginčo žemės sklypą sudaro šlaitai ar grioviai. Žemės sklypas neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų sąlygų. Toks žemės sklypas negalėjo būti parduotas, o įsakymas ir jo pagrindu sudaryta pirkimo–pardavimo pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu. Atsakovė neturėjo teisės Nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, žinojimo, kad ji elgiasi neteisėtai ar piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl lūkesčiai, kuriuos ji įgijo, yra teisėti, pagrįsti ir turi būti ginami. Pripažinęs valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas taikė restituciją (CK 6.145, 6.222 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014), neteisėtai konstatuota, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje faktinės aplinkybės nėra panašios su esančiomis šioje byloje. Teismas, konstatuodamas, jog analogiški reikalavimai ir teisiniai padariniai taikytini ne tik sandoriams, bet ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės pardavimo, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, neteisėtai ir nepagrįstai pripažino negaliojančiu Įsakymą kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms. Nė viena ieškovės nurodyta (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas) administracinio akto priėmimo ir sandorio sudarymo metu galiojusi teisės norma negali būti laikoma imperatyvia ir duodančia pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas – blanketinė norma, nukreipianti į kitą/kitus poįstatyminius teisės aktus, Nutarimo Nr. 692 nurodytame punkte buvo/yra numatytas leidžiamos išimties įgyvendinimo mechanizmas. CK 1.80 straipsnis nustato, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Jeigu įstatymo norma iš prigimties nėra imperatyvi, sandoris galioja, nors jai ir prieštarauja. Nesant aiškių nurodymų, kad įstatymo norma yra imperatyvi, reikėtų vadovautis jos aiškinimo principais, nurodytais CK 1.9 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismas to nedarė.

1.2. Neteisėtai nustatyta, jog ginčo žemės sklypas neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų sąlygų, t. y. ginčo žemės sklypas neatitinka „įsiterpusio“ žemės sklypo sąvokos, nelaikytinas „siaura juosta“, todėl atsakovė neturėjo teisės Nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Teismas, neteisėtai ir nepagrįstai konstatuodamas, jog atsakovės siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta, nes ginčijama prijungto sklypo dalis nėra įsiterpusi tarp gretimų sklypų savininkų, sprendime nenustatė galimybės/jos nebuvimo suformuoti savarankišką ginčo sklypą. Teismas nevertino pateiktų į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, nes pagal byloje pateiktų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-190 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio nuostatų 17.2 punktą nauji sklypai negali būti mažesni nei 6 arai. Ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kad pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų patvirtintą teritorijos detalųjį planą žemės sklype būtų numatyta (galima) suformuoti naują žemės sklypą. Ginčo sklype nėra galimybės suformuoti naujo žemės sklypo, nes dalį teritorijos užima įvažiavimas (3,21 m x 42,69 m), likusią dalį – siaura juosta tarp įvažiavimo ir valstybinio miško, gatvės ir įregistruoto atsakovės žemės sklypo. Teismas nevertino žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinančio, jog pietinėje ginčo sklypo dalyje yra atsakovės vardu įteisinto statinio-pavėsinės dalis. Tuo atveju, jei būtų formuojamas atskiras sklypas, turėtų būti sprendžiamas įvažiavimo į atsakovės sklypą klausimas, t. y. jo eksploatavimas būtų įmanomas tik apsunkinant gyventojus servitutiniu keliu (3,21 m x 42,69 m), nes iš žemės sklypo plano matyti, kad nuvažiuoti prie gyvenamojo namo (5A2p), ūkinių pastatų (2I1m, 3I1p, 4I1p) nėra galimybės, išskyrus atsakovės lėšomis įrengtą įvažiavimą. Dėl to neteisingas konstatavimas, jog atsakovės sklypas išsidėstęs prie kelio ir dėl to teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad yra vienintelė galimybė patekti į sklypą per šiuo metu naudojamą pravažiavimą.

1.3. Pažeidžiant CK 1.7 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikytas ir aiškintas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Nutarimu Nr. 692, 2.15 punktas. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir ginčijamų dokumentų, iš kurių matyti, jog atsakovei teritorijų planavimo dokumentai buvo rengiami nuo 2014 metų pradžios iki metų pabaigos, ginčijami ieškovės administracinis aktas priimtas 2015 m. gruodžio 23 d., valstybinė žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2015 m. gruodžio 30 d. Dėl šios priežasties teismas turėjo vadovautis Nutarimu Nr. 692 patvirtintų taisyklių 2.15 punkto redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Tuo metu įsiterpusio valstybinės žemės sklypo siauros juostos plotis teisės aktuose nebuvo reglamentuotas. Teismas nevertino ieškovės pateikto žemės sklypo plano, iš kurio matyti, kad ginčo žemės sklypas įsiterpęs tarp atsakovės privataus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) gatvės–valstybinės žemės ir miesto gyvenamojoje vietovėje esančio valstybinio miško ir yra didesnis nei 0,04 ha (0,597 ha). Tokiu atveju leidimas ne aukciono būdu parduoti žemę yra siejamas su sąlyga, kad įsiterpęs plotas sudaro siaurą juostą. Tuo metu Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta galimybė plotą didinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, aiškiai neapibrėžiant kriterijų, reiškia, jog įstatymo leidėjas šio teisinio santykio sureguliavimui pasirinko dispozityvų metodą.

1.4. Šioje byloje ieškovė nenurodė, o teismas nesiaiškino, kuo pasireiškė viešojo intereso pažeidimas. Teismas, byloje gindamas viešą interesą, nebuvo aktyvus, nevertino ir nepasisakė, kokį poveikį valstybės turtiniam interesui galėjo turėti ieškovės nurodytas pažeidimas. Teismas netaikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies, numatančios, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Valstybei, kaip nekilnojamojo daikto savininkei, atstovaujanti ieškovė neįrodinėjo, kad sklypo pardavimas įvyko dėl valstybės tarnautojų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra įrodinėjamas atsakovės nesąžiningumas. Šis ginčas yra civilinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo suabsoliutinti tik teisės aktų pažeidimo padarymo faktą, atsakomybę ir to pasekmes perkeliant sąžiningiems turto įgijėjams. Teismas konstatavo, kad nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, žinojimo, kad ji elgiasi neteisėtai ar piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl atsakovės lūkesčiai, kuriuos ji įgijo yra teisėti, pagrįsti ir turi būti ginami, tačiau, sau prieštaraudamas, pripažino negaliojančiais ieškovės admininstacinį aktą, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją.

1.5. Nevertinta, kad nepateikta duomenų, jog valstybė būtų nukentėjusi ekonomiškai, sudarytas sandoris būtų jai ekonomiškai nenaudingas. Ieškovė nenurodė argumentų, kad susidariusi faktinė situacija dėl ginčo žemės sklypo perleidimo iš valstybės privačion nuosavybėn neatitiktų darnaus teritorijų planavimo reikalavimų. Ieškovės kaip viešasis interesas įvardintas valstybės siekis bet kokia kaina ištaisyti galbūt padarytas valstybės institucijų klaidas, neatsižvelgiant į dėl šio intereso gynimo galbūt pažeidžiamus kitus viešuosius interesus, be kita ko, ir atsakovės interesus, teisėtus lūkesčius, neįvertinant proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų, neatitinka teisinės valstybės, teisingumo suvokimo. Teismas nevertino, jog sandorį pripažinus negaliojančiu, atsakovė įgytų teisę reikalauti iš valstybės jos patirtų nuostolių, susijusių su dokumentacijos paruošimu įgyjant ginčo žemės sklypą, žemės sklypo sutvarkymu, sklypo ploto sumažėjimu (1 kv. m), konvertuojant sklypo posūkio taškų koordinates, nuostolių, atsiradusių valstybei ilgą laiką naudojantis atsakovės pinigais, neturtinės žalos atlyginimo (preliminariai iš viso ne mažiau nei 10 000 Eur), o tai valstybei būtų finansiškai nenaudinga.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisėtai ir pagrįstai, įvertinęs valstybinės žemės perleidimo reglamentavimą, faktinę situaciją ir surinktus įrodymus, nusprendė tenkinti patikslintą ieškinį. Taip pat teismas tinkamai aiškino Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą.

10. Trečiasis asmuo R. S. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo R. S. Č. palaiko apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais administracinis aktas dėl valstybinės žemės pardavimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Apeliantei D. Č. nuosavybės teise priklausė 1 978 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini). D. Č. 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydama leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tikslu padidinti esamą sklypą iki 6 arų.

15. Laisvoje valstybinėje žemėje buvo suformuotas 597 kv. m žemės sklypas, kurį 2014 m. lapkričio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1607-(14.8.2) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, pardavimo D. Č.“ buvo nuspręsta parduoti apeliantei, nustatyta parduodamo sklypo kaina (31 800 Eur). Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis su D. Č. buvo sudaryta 2015 m. gruodžio 30 d.

16. Ieškovė, motyvuodama tuo, kad suformuotas 0,0597 ha žemės sklypas neatitinka laisvos, įsiterpusios valstybinės žemės statuso, kreipėsi į teismą, ginčydama nutarties 15 punkte minėtą įsakymą ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Su sprendimu nesutinka atsakovė.

Dėl laisvos valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu

17. Apeliantės teigimu, neteisėtai konstatuota, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidus imperatyvių teisės normų nuostatas; netinkamai taikytas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės nutarimu Nr. 692, 2.15 punktas; neišsiaiškinta, kuo pažeistas viešasis interesas; nevertinta, jog nepateikta duomenų, kad sandoris valstybei būtų ekonomiškai nenaudingas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante.

18. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

19. Valstybinės žemės perleidimo tvarka detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų. Nagrinėjamam ginčui yra aktualios Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi 2015 m. gruodžio 10 d. – 2016 m. gegužės 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d., nuostatos.

20. Ginčo įsakymo priėmimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Minėto straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas vienas iš atvejų, kuomet žemės sklypai parduodami ne aukciono tvarka, o būtent, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte buvo numatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017). Tokiu būdu, darytina išvada, kad asmeniui lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės sklypą reikalingi šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei parduotas 0,0597 ha žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, todėl matė pagrindą panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo– pardavimo sutartį, sudarytą su atsakove.

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo sklypas viršijo Nutarimo 2.15 punkte nustatytą įsiterpusio žemės sklypo, esančio teritorijoje, kurioje pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, nustatytą maksimalų plotą – 0,04 ha. Atsakovė iš esmės įrodinėjo, jog teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis būdavo vertinamas individualiai. Analogiški argumentai išdėstyti ir apeliaciniame skunde.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ nėra nurodyta, kad žemės sklypas formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Įsakyme pažymėta, kad formuojamas apie 597 kv. m valstybinės žemės sklypas, kurio paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir sklypas sujungiamas su 1 978 kv. m žemės sklypu (duomenys neskelbtini), suformuojant apie 2 575 kv. m žemės sklypą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ginčo sklypą sudarė siaura juosta, šlaitai ar griovos, dėl ko būtų buvę jį, kaip įsiterpusį žemės sklypą, parduoti didesnio nei 0,04 ha ploto. Taigi, vien tuo remiantis pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ginčo sklypą laikyti ir vadinti įsiterpusiu. Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba bei Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-2015 metais padarė klaidą, vertindami ginčo sklypo ypatumus, ir laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtino, nesuteikia teisės apeliantei nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir įsigyti ginčo sklypą be aukciono. Pažymėtina, kad galiojančioje Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje (galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) reglamentuota, koks įsiterpęs žemės sklypas laikytinas siaura juosta. Toks patikslintas reguliavimas parodo įstatymo leidėjo valią tinkamai sureguliuoti įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į atsakovės 2017 m. lapkričio 20 d. pateiktą eksplikaciją (mašinų stovėjimo aikštelės įrengimui), kurioje savivaldybės atstovas neprieštarauja aikštelės įrengimui be teisės privatizuoti.

27. Tokiu būdu ginčijamas įsakymas ir sutartis laikytini prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kiek tai susiję su sandorio ekonominiu naudingumu, viešojo intereso pažeidimu nėra reikšmingi sprendžiamam ginčui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, turto pardavimas lengvatinėmis sąlygomis negali būti vertinamas kaip naudingesnis nei jo pardavimas aukciono būdu.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

29. Remdamasi išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė