- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- e2-1700-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16793-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, R. S. Č., notarei Zitai Kasperovičienei
- Advokatai
- Neringa Milašienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, Deimantei Sireikytei, Marijai Tamošauskaitei, Erikai Mosteikaitei, Deimantei Sireikytei, Ievai Valatkevičiūtei,
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Auriui Amuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei D. Č. dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, R. S. Č., notarė Zita Kasperovičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., e. b. l. 51–56) prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ab initio 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8SUI-13; pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ab initio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 8VĮ- 1607-(14.8.2) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo D. Č.“; taikyti restituciją natūra – žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn, o D. Č. iš valstybės – 33604,04 Eur.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pagal bendrą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų numatymo tikslus. Iš lengvatinės valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu tvarkos galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė - įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą. Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato bendros taisyklės išimtį, jog įsiterpusiu laikomas ir toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tokį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pakeistoje redakcijoje (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) nurodoma, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Vadovaujantis byloje esančiu žemės sklypo planu, matyti, jog siauriausia žemės sklypo vieta viršija 10 metrų plotį, taigi siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta. Iš bylos medžiagos taip pat negalima daryti išvados, kad siekiamą įsigyti žemės sklypą sudaro šlaitai ir grioviai. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo teisės Nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje įtvirtintų kriterijų, žemės sklypas sutartimi negalėjo būti parduotas, o įsakymas, bei jo pagrindu sudaryta sutartis pripažintini negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (1 t., e. b. l. 68–71), kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepime nurodė, atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pridedamas atsakovės namų valdos žemės sklypo ribų planas (1995 m.) patvirtina, jog nuo žemės sklypo privatizavimo prie atsakovės 1979 kv. m sklypo buvo suformuotas privažiavimas (ilgis – 42.59, plotis – 3.31 m ) iš (duomenys neskelbtini) tik į jos sklypą. Pateikiamas mašinų stovėjimo aikštelių įrengimo planas su jame esančiomis atitinkamų valstybės tarnautojų rezoliucijomis įrodo, jog 2002 m. vasarą atsakovei buvo leista dalyje valstybinės žemės, kuri 2015 m. buvo prijungta bei nupirkta, o dabar ginčijama, jos pačios lėšomis įrengti mašinų stovėjimo aikšteles, plane pažymėtas numeriais 1 ir 2. 2003 m. vasarą atsakovė savo lėšomis įrengė aikštelę Nr. 1, sudedant trinkeles ir bordiūrus. Tų pačių metų rudenį išasfaltavo įvažiavimą (apie 1,6 aro), buvusį tarp mašinų stovėjimo aikštelės ir jai nuosavybės teise priklausančio 0,1979 ha kitos paskirties žemės sklypo. Atsakovei nurodyti darbai ir medžiagos kainavo – 12000 Lt (3476 Eur). Nuo 2003 m. atsakovė tapo beveik visos ginčo žemės naudotoja. 2013 m. gruodžio mėn. atsakovė raštu kreipėsi į Kauno m. savivaldybę prašydama padidinti esamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ne daugiau 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kuria naudojosi nuo 2003 metų. 2013 m. gruodžio 30 d. Kauno m. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas raštu Nr. 70-2-3583 kreipėsi į NŽT Kauno skyrių, prašydamas duoti sutikimą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. 2013 m. sausio 31 d. NŽT Kauno m. skyrius raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-440 davė sutikimą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 0,0595 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas. 2014 m. vasario 12 d. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. A-410 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ buvo leista rengti ginčo žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Atsakovė 2014 m. sausio mėn. sudarė sutartį su individualia G. B. įmone, kuriai pavedė paruošti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padidinimo ne daugiau 6 arais laisvoje valstybinėje žemės suderintus projektinius sprendinius / planavimo procedūros bei planavimo dokumentus. Atsakovė įmonei už atliktus darbus sumokėjo 1300 Lt (377 Eur). Pagal atsakovės prašymą buvo parengtas ginčo žemės sklypo projektas, pagal kurį atsakovės lėšomis išasfaltuotas įvažiavimas neturėjo būti prijungiamas prie atsakovės žemės sklypo (pirminis variantas), t. y. išasfaltuotas įvažiavimas būtų likęs valstybine žeme. Su tokiu sprendiniu nesutiko Kauno m. savivaldybės teisininkai, nurodę, jog jį reikia taisyti – prijungti visą žemės plotą, t. y. 597 kv. m., priešingu atveju, nebus parduodamas naudojamas žemės plotas, kuriame įrengta aikštelė Nr. 1. Tuo iš atsakovės buvo atimta pasirinkimo teisė. 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3031 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurį: 1) suformuojamas apie 597 kv. m valstybinės žemės sklypas, plane pažymėtas B (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); 2) apie 597 kv. m valstybinės žemės sklypas, plane pažymėtas B, sujungiamas su 1978 kv. m žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir suformuojamas apie 2575 kv. m žemės sklypas, plane pažymėtas 1 (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). 2015 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės Žemės tarnybos Kauno m. skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-1607-(14.8.2) „Dėl Įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo D. Č.“, kuriuo nustatė 0,0597 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaina – 31800 Eur, žemės sklypas parduodamas už – 31800 Eur, už suformuoto žemės sklypo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą NT registre pirkėjas (atsakovė) sumokėjo 114,41 Eur. Šiuo įsakymu taip pat buvo nuspręsta parduoti atsakovei žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą. 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovei buvo parduota ginčo žemė pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8SUI-13.
2015 m. gruodžio 23 d. ieškovei priimant skundžiamą administracinį aktą bei 2015 m. gruodžio 30 d. sudarant sandorį, teisės normos nebuvo pažeistos, t. y. suformuotas ir parduotas 0,0597 ha žemės sklypas atitiko reikalavimus. Iš ginčo žemės plano matyti, jog jis pagal žemės valdos projektą suplanuotas gyvenamojoje teritorijoje, įsiterpęs tarp atsakovės privataus žemės sklypo ir miesto gyvenamojoje vietovėje esančio valstybinio miško, nors yra didesnis, nei 0,04 ha, bet jį sudaro siaura juosta (todėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu galėjo būti/buvo parduotas didesnis) bei šiame plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Kad šiame plote negalima buvo suformuoti atskirą žemės sklypą, patvirtina 2011 m. kovo 17 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-190 patvirtintų „Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio nuostatų“ 17.2.p., pagal kurį nauji sklypai negali būti mažesni nei 6 arai. Be to, ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kad pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą žemės sklype būtų numatyta (galima) suformuoti naują žemės sklypą. Atmestinas kaip neteisėtas ieškovės teiginys, jog atsakovė neturėjo teisės Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, nes nurodyto nutarimo 2.15 p. pakeistoje redakcijoje nurodoma, jog žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų, o ginčo žemės siauriausia vieta viršija 10 metrų plotį, todėl nelaikytina siaura juosta. Ginčijamo akto priėmimo metu, t. y. 2015 m. gruodžio mėnesį, Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nebuvo detalizuotas „siauros juostos“ plotis. Toks detalizavimas atsirado tik nuo 2016 m. birželio 1 d., t. y. po ginčijamo akto priėmimo. Civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Darytina išvada, jog naikinti skundžiamą aktą ir sandorį, remiantis teisės norma, kuri negaliojo, yra neteisėta. Duomenų apie atsakovės nesąžiningą poveikį atsakingoms institucijoms nėra. Visuomenės interesai ir viešoji tvarka ginčijamu aktu ir sandoriu pažeisti nebuvo. Taip pat nebuvo pažeisti ir valstybės interesai, nes už nupirktą valstybinės žemės sklypą atsakovė sumokėjo sutartyje nurodytą sumą – 20248,04 Eur, o sandorį pripažinus negaliojančiu atsakovė įgytų teisę reikalauti iš valstybės jos patirtų nuostolių, susijusių su dokumentacijos paruošimu įgyjant žemės sklypą, žemės sklypo sutvarkymu, sklypo ploto sumažėjimu (1 kv. m) konvertuojant sklypo posūkio taškų koordinates bei nuostolių, atsiradusių valstybei ilgą laiką naudojantis atsakovės pinigais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad tenkinti ieškinį nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., e. b. l. 38–42), kuriuo prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 70-2-3583 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių dėl sutikimo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-440 informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, jog neprieštarauja, kad būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – apie 0,0595 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas. Prijungiamas žemės plotas gali būti formuojamas, tik jei šio ploto negalima suformuoti atskiru sklypu ir jei ši teritorija nereikalinga visuomenės poreikiams. Rašte taip pat nurodyta norimo prijungti sklypo ribą formuoti išlaikant gretimų įregistruotų žemės sklypų ribą, bet ne toliau kaip iki kelio (gatvės) normatyvinės raudonosios linijos, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įvertinus tai, kad prašomoje prijungti teritorijoje nėra galimybės suformuoti naujo, žemės sklypo (dalį teritorijos užima įvažiavimas, likusią teritorijos dalį sudaro siaura juosta tarp įvažiavimo ir valstybinio miško bei taip gatvės ir įregistruoto atsakovės žemės sklypo) ir atsižvelgiant į valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. vasario 12 d. priėmė įsakymą Nr. A-410, kuriuo leido pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. 2014 m. spalio 14 d. žemės sklypo planas suderintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje, jokių plano rengimo procedūrų pažeidimų, tame tarpe ir dėl įsiterpusios valstybinės žemės dydžio ar konfigūracijos, nebuvo nustatyta. Dėl šios priežasties Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-3031 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Teritorijų planavimo dokumentas buvo parengtas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, yra teisėtas ir galiojantis. Ta pati institucija ir yra atsakinga už priimtus sprendimus, kurie nagrinėjamu atveju sukėlė pasekmes atsakovei. Kaip matyti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suformuotas prijungiama valstybinės žemės teritorija visiškai atitinka nurodytas sąlygas. Ieškovė nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi šiuo metu galiojančia Nutarimo 2.15 p. redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2016 m. birželio 1 d. ir kurioje nurodyta, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Tiek žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo ir tvirtinimo metu, tiek ginčijamų įsakymo priėmimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusioje Nutarimo 2.15 p. redakcijoje tokios nuostatos nebuvo, t. y. įsiterpusio valstybinės žemės sklypo siauros juostos plotis teisės aktuose nebuvo reglamentuotas. Remtis Nutarimo nuostatomis, kurios, kaip minėta, negaliojo įsakymo priėmimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4 punkte bei Aprašo 4.4 punkto nuostatose numatyta galimybė padidinti iki 6 arų Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus. Šiose teisės aktų nuostatose papildomų reikalavimų įsiterpusio valstybinės žemės ploto konfigūracijai ir išsidėstymui (kad jį sudarytų siaura juosta, šlaitai ar griovos) nebuvo nustatyta.
Trečiasis asmuo R. S. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., e. b. l. 33), kuriuo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, patikslintą ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo notarė Zita Kasperovičienė pateikė paaiškinimus raštu (2 t., e. b. l. 94–95), kuriuose nurodė, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu nebuvo apibrėžiama, koks žemės plotas laikytinas „siaura juosta“ – tą nuspręsti buvo palikta Nacionalinei žemės tarnybai. Vien tai, kad
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje nustatyta, kad Kauno m. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. spalio 30 d. aiškinamuoju raštu Nr. 70-4-645 informavo Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rengiamą planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuojamas apie 597 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas (plane pažymėtas B), kuris vėliau bus sujungtas su privačiu 1978 kv. m. ploto žemės sklypu (plane pažymėtas A, (duomenys neskelbtini)) ir suformuotas 2575 kv. m. ploto žemės sklypas (plane pažymėtas 1), kad neigiamų pasekmių nenumatyta ir parengtam sprendimui įgyvendinti kitų teisės aktų keisti nereikia.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. A-410 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-3031 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padidinimas, prijungiant iki 0,0597 ha ploto įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Planas suderintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriuje.
UAB „Geomatininkų grupė“ matininkai 2014 m. gruodžio 3 d. parengė ir Kauno miesto skyriuje suderino 0,0597 ha ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-50 „Dėl žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1607-(l 4.8.2.) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo D. Č. ir 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8SUI-13 buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei D. Č..
Vykdant Ministro Pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-69 įvertinti 2014-2015 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų teritorijose sudarytų valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos sutarčių teisėtumą ir šių žemės sklypų naudojimą pagal sutartis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-24 sudaryta darbo grupė patikrino, ar valstybinė žemė galėjo būti išnuomota bei valstybinės žemės plotai parduoti (išnuomoti) ne aukciono tvarka, ar nebuvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.
Darbo grupė, patikrinusi Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto teritorinio skyriaus pateiktas 2014-2015 m. bylas bei atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl atvejų, kuriais valstybinė žemė galimai buvo išnuomota ar parduota ne aukciono tvarka nesilaikant imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, nustatė, kad suformuotas įsiterpęs 0,0597 ha ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusi redakcija) 2.15 papunktyje, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą. Darbo grupė pateikė pasiūlymą imtis veiksmų dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto, esančio prie (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo.
Tarnybos duomenimis, D. Č. už žemės sklypą sumokėjo 33604,04 Eur.
Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba reiškia patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti įsakymą ir jo pagrindu sudarytą 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8SUI-13, kuria buvo parduotas atsakovei suformuotas įsiterpęs 0,0597 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės pardavimo sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės pardavimo, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).
Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės pardavimo taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje (2014 m. lapkričio 20 d. redakcija), yra pardavimas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2014 m. lapkričio 20 d. redakcija) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte taip pat nustatyta šios taisyklės išimtis, kai valstybinė žemė parduodama ne aukciono būdu: valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte (2014 m. kovo 28 d. redakcija) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015). Be to, papildoma sąlyga, kada žemės sklypas, besiribojantis su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kuris yra kelias (gatvė), gali būti laikomas įsiterpusiu, yra ta, kad įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta.
Byloje keliamas ginčas, ar atsakovei ginčijama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas valstybinės žemės sklypas atitiko nurodytuose teisės aktų reikalavimuose nustatytas sąlygas, kurioms esant ginčo žemės sklypas galėjo būti perleistas atsakovės nuosavybėn. Ar atsakovei buvo parduota ne aukciono tvarka nesilaikant imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, tai yra, suformuotas įsiterpęs 0,0597 ha ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusi redakcija) 2.15 papunktyje, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą. Ar valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato bendros taisyklės išimtį, jog įsiterpusiu laikomas ir toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tokį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pakeistoje redakcijoje (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) nurodoma, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami (išnuomojami) be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis (išsinuomos) tik nurodyti subjektai. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama (išnuomojama) aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas. Iš pateikto byloje žemės sklypo plano matyti, jog siauriausia žemės sklypo vieta viršija 10 metrų plotį. Atsakovės siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta, ginčijama prijungto sklypo dalis nėra įsiterpusi tarp gretimų sklypų savininkų. Atsakovės sklypas išsidėstęs prie kelio, todėl negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad yra tik vienintelė galimybė patekti į sklypą per šiuo metu naudojamą pravažiavimą. Taip pat negalima daryti išvados, kad siekiamą įsigyti ginčo žemės sklypą sudaro šlaitai ar grioviai. Žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytų sąlygų. Toks žemės sklypas negalėjo būti parduotas, o įsakymas, bei jo pagrindu sudaryta pirkimo–pardavimo pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Atsakovė neturėjo teisės Nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.
Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, žinojimo, kad ji elgiasi neteisėtai ar piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl lūkesčiai, kuriuos ji įgijo, yra teisėti, pagrįsti ir turi būti ginami. Pripažinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnis, 6.222 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Patikslintą ieškinį patenkinus atsakovės bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 10,88 Eur, patikslintą ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ab initio 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8SUI-13.
Pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ab initio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 8VĮ- 1607-(14.8.2) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo D. Č.“.
Taikyti restituciją natūra – žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn, o D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės – 33604,04 Eur (trisdešimt tris tūkstančius šešis šimtus keturis eurus 4 ct).
Priteisti valstybei iš atsakovės D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,88 Eur (dešimt eurų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.