Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Lina Greičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. Ž., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Po P. P. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po palikėjo mirties prižiūrėjo ir valdė paliktą palikimą: sutvarkė butą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje jos leidimu liko gyventi jos mirusios pusseserės sūnus V. S., mokėjo komunalinius mokesčius, mokesčius už suvartotą elektros energiją.

4. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P. mirties Pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, Pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises ir pareigas, kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

7. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. P.. Mirė ištuokoje (ištuokos data – (duomenys neskelbtini)), vaikų neturėjo.

11. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2024-11-11 rašte Nr. S-119 nurodyta, kad jame yra vedama paveldėjimo byla mirus P. P.. Gautas buvusios sutuoktinės E. P. prašymas dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo, kuriai, nesant teisinio pagrindo, prašomi dokumentai negali būti išduodami. Įpėdiniai, kurie turėtų teisę pagal įstatymą paveldėti mirusiojo palikimą, per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė. Testamentų registro duomenimis, palikėjo sudarytų testamentų nėra įregistruota.

12. Bylos duomenimis, taip pat patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024-10-10 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. yra P. P. pusseserė (2024-10-10 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-7210-335/2024, įsiteisėjo 2024-11-11). Taigi Pareiškėja yra šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėja nurodė, kad ji ir suinteresuotas asmuo V. Ž. yra seserys, vienintelės likusios gyvos P. P. pusseserės. Duomenų, kad būtų gyvų pirmesnės eilės palikėjo įpėdinių, byloje nėra.

13. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, P. P. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypas, skirtingai, nei pareiškime nurodo Pareiškėja, nėra registruotas palikėjo vardu), žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į bylą pateikė mokėjimų kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad po palikėjo mirties buvo mokėti mokesčiai už elektrą bei komunaliniai mokesčiai už butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei mokesčiai už elektrą, suvartotą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad po P. P. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, byloje nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaravo ir Pareiškėjos sesuo suinteresuotas asmuo V. Ž..

14. Nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėja po pusbrolio P. P. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).

15. Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

16. Dėl procesinių dokumentų siuntimo valstybė patyrė 10,36 Eur pašto išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš Pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo pusbrolio P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,36 Eur (dešimt eurų 36 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.