- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-14
- Bylos Nr.
- e2-1768-294/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26860-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis (pirm.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
dalyvaujant ieškovo atstovui Stasiui Skersiui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašo priteisti jam 277,20 Eur išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas iš Lietuvos valstybės. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pil. A. A. buvo sustabdytas policijos pareigūnų; jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2020 m. birželio 27 d. buvo pradėtas (ir atliktas) ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25342-20 dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio. Minima transporto priemonė 2020 m. birželio 27 d. iš įvykio vietos buvo priverstinai nuvežta ir saugoma UAB „Tomadas“ mokamoje automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Birbinčių g. 84, Kiškėnų k., Klaipėdos r. sav. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-762-890/2020, nusprendė konfiskuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d. Nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuosavybės teisės į automobilį perėjo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas VMI informavo apie konfiskuotą transporto priemonę. VMI 2020 m. spalio 26 d. rašte Nr. RNA-29340 pažymėjo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-762-890/2020 gavo ir paprašė pateikti papildomus dokumentus. Ieškovas VMI papildomus dokumentus pateikė 2020 m. spalio 27 d. VMI sprendimą neapskaityti konfiskuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) priėmė tik 2020 m. lapkričio 10 d. (sprendimo Nr. (28.8-08-4)-330-19941). 2020 m. gruodžio 16 d. ieškovas minimą automobilį perdavė atliekas tvarkančiai bendrovei. 2021 m. sausio 15 d. Klaipėdos apskr. VPK gauta UAB „Tomadas“ sąskaita faktūra TOM1 Nr. 0003282 (396,30 Eur vertės) apmokėti už suteiktas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) saugojimo paslaugas už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. (įsiteisėjo teismo baudžiamasis įsakymas) iki 2020 m. gruodžio 16 d. (ieškovas minimą automobilį perdavė atliekas tvarkančiai bendrovei). Ieškovas minimą sąskaitą faktūrą apmokėjo 2021 m. birželio 1 d., pagal 2019 m. sausio 8 d. sudarytą Klaipėdos apskr. VPK ir UAB „Tomadas“ priverstinio transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. 30-ST2-4-(5.39) nustatytą įkainį (saugojimo (vienos paros kaina, įskaitant PVM, yra 3,30 Eur (Sutarties 3.4.3. punktas)). Klaipėdos apskr. VPK pagal 2021 m. sausio 15 d. sąskaitą faktūrą, TOM1 Nr. 0003282 (396,30 Eur vertės), sumokėta suma iš dalies susidarė per laikotarpį, kai VMI, pažeisdama Taisyklių nustatytus terminus, delsė priimti sprendimą dėl konfiskuoto turto, t. y. dėl VMI neveikimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. (po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) iki 2020 m. lapkričio 10 d. (priimtas VMI sprendimas Nr. (28.8-08-4)-330-19941 neapskaityti turto) ieškovui yra padaryta 277,20 Eur (84 d. x 3,30 Eur/para) žala. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą Klaipėdos apskr. VPK 2021 m. liepos 7 d. raštu Nr. 30-S-7622 pasiūlė VMI per protingą terminą (30 kalendorinių dienų) atlyginti Klaipėdos apskr. VPK patirtą 277,20 Eur dydžio žalą, šią sumą pervedant į Klaipėdos apskr. VPK sąskaitą Nr. LT42 7044 0600 0819 3708, esančią SEB banke.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (2020-05-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 457 redakcija) 1 punkte pateiktą sąvokų išaiškinimą, konfiskuotas turtas – tai priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo pažeidimą padariusio asmens nuosavybė arba kuris turi būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra pažeidimą padariusio asmens nuosavybė. Teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimas aiškintinas kaip bet kokie veiksmai, susiję su konfiskuoto turto pardavimu, perdavimu neatlygintinai ar realizavimu kita įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pripažinimu atliekomis, jų sutvarkymas Lietuvos Respublikos
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Atsakovo teigimu, VMI nekyla pareiga atlyginti patirtų išlaidų, kadangi iš ieškovo laiku negavo pranešimo apie perduodamą automobilį.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2186 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 30 d.) priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės), kurių 3.2 p. nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Tų pačių taisyklių 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą. Panašiai šiuos santykius reglamentuoja ir aktuali nurodytų Taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu; šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 20 punktas).
Tiek teisės aktuose, tiek kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas) valstybei atstovauja VMI; perduoto turto saugojimo išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, o valstybei perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmoka VMI; valstybė, kaip konfiskuoto turto savininkė, prisiima pareigą sumokėti visas išlaidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksniais tvarkant bei realizuojant konfiskuotą turtą (Taisyklių 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 16–18, 21–22, 24, 26 punktai; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 20 punktas).
Aptartos nuostatos suponuoja, kad VMI, per kurią valstybė įgyvendina civilinę pareigą apmokėti valstybei perduoto turto saugojimo išlaidas, yra atsakinga už šių išlaidų apmokėjimą iš VMI skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Taigi VMI turi pozityvią pareigą tinkamai, nepažeisdama kitų subjektų teisių, vykdyti nurodytą įpareigojimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 4.67 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnyje (dabar – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnyje). Savo ruožtu valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas) valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai). Teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimas aiškintinas kaip bet kokie veiksmai, susiję su konfiskuoto turto pardavimu, perdavimu neatlygintinai ar realizavimu kita įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pripažinimu atliekomis, jų sutvarkymas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybei perduoto turto saugojimo išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, o taisyklių 5 punktas detalizuoja, kad jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmoka Mokesčių inspekcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis Nr. e3K-3-140-219/2016).
Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste galima spręsti, jog atsakovė, kaip konfiskuoto turto savininkė, prisiima pareigą sumokėti visas išlaidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksniais tvarkant bei realizuojant konfiskuotą turtą, išskyrus taisyklių 22 punkte nurodytus atvejus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad konfiskuotos transporto priemonės būtų neišsaugotos ar sugadintos ir dėl savo bendros techninės būklės pripažintos nerealizuotinomis, jų negalint naudoti pagal paskirtį (atliekomis) dėl už jas atsakingos valstybės institucijos netinkamo veikimo (neveikimo), VMI turi prievolę atlyginti konfiskuoto turto saugojimo išlaidas iki sprendimo priėmimo turto neapskaityti iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne ieškovo pranešimas apie konfiskuotą priemonę ir pranešimo data yra svarbi, skaičiuojant pareigos atsiradimo atlyginti saugojimo išlaidas pradžiai.
Kadangi VMI buvo informuota apie priimtą teismo sprendimą konfiskuoti transporto priemonę tinkamai, todėl būtent jai pareiga teko domėtis šio turto buvimo vieta ir saugojimo išlaidas daryti kuo mažesnes.
Teismo nuomone, atsakovo atsikirtimai dėl savalaikio nepranešimo yra laikytini tik formalumu, kuris realiai neturėjo jokios įtakos atsakovo žinojimui apie konfiskuotą transporto priemonę.
Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 16/2000). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. 27/01-5/02-01/03).
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, laikytina, kad net ir pasikeitus Taisyklių naujai redakcijai esminiai principai dėl VMI pareigos išliko nepakitę.
Todėl teismas daro išvadą, kad nuo teismo sprendimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo momento VMI turėjo pareigą ieškovui saugojimo išlaidas pervesti.
Atskirai pažymėtina, kad atsakovas neginčijo saugojimo išlaidų dydžio, todėl teismas atskirai dėl jo sprendime nepasisako.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Nors ieškovas ieškinyje prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikti įrodymai apie tokių išlaidų buvimą ir sumokėjimą. Be to, ieškovas, kaip valstybės institucija, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl net ir patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovo bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 80, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, juridinio asmens kodas: 191008577, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 277,20 Eur (du šimtai septyniasdešimt septyni eurai 20 centai) saugojimo išlaidų atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 277,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.