- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-1208-459/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08038-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- UAB „Stordeka“
- Atsakovas
- UAB „Norstatus“
- Trečiasis asmuo
- AB „Klaipėdos vanduo“, notarė J
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-1208-459/2016
NUTARTIS
2016 m. spalio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Stordeka“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo ir 2016 m. gegužės 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Stordeka“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Norstatus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir dalies nuostolių priteisimo ir atsakovės UAB „Norstatus“ priešieškinį ieškovei UAB „Stordeka“ dėl kompensacijos bei netesybų priteisimo, tretieji asmenys AB „Klaipėdos vanduo“, notarė J. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-07-16 ieškovės ir atsakovės sudarytą servituto sutartį, patvirtintą Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarės J. P., ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 20 777,93 Eur ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 037,65 Eur nuostolių ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-07-16 ieškovė ir atsakovė sudarė servituto sutartį, patvirtintą Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarės J. P., pagal kurią atsakovė suteikė teisę prisijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, ieškovė įsipareigojo už servituto nustatymą ir teisę prisijungti sumokėti 82 126 Lt (23 785,33 Eur) kompensaciją. Ieškovė atsakovei sumokėjo iš viso 20 777,93 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-714-479/2014 nustatė, kad prie AB „Klaipėdos vanduo“ valdomų ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų galima prisijungti be savininko sutikimo, todėl ieškovė galėjo nesudaryti 2014-07-16 servituto sutarties ir nemokėti kompensacijos. Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui į vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus buvo reikalingas tinklų savininko, t. y. atsakovės sutikimas. Atsakovė sutikimo nedavė, todėl ieškovė buvo priversta pasirašyti 2014-07-16 servituto sutartį. Ieškovė teigė, kad atsakovė nutylėjo, jog dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų vyko ginčas su AB „Klaipėdos vanduo“ ir kad toje byloje 2013-12-31 jau buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Ieškovės nuomone, atsakovė tyčia nutylėjo apie teisę prisijungti prie tinklų be jos sutikimo, tačiau teismui nenustačius atsakovės tyčios, 2014-07-16 servituto sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu. Sutartis pripažintina negaliojančia ne tik dėl apgaulės, pasireiškusios svarbių aplinkybių nutylėjimu, bet ir dėl ekonominio spaudimo. Pagal minėtą servituto sutartį ieškovė įsipareigojo sumokėti 82 126 Lt (23 785,33 Eur) kompensaciją, tačiau šiuo metu yra sumokėjusi 20 777,93 Eur. Ieškovė prašo priteisti 1 037,65 Eur nuostolių. Nurodo, kad mokėjimus pagal servituto sutartį vykdė iš lėšų, kurios buvo gautos panaudojus/negrąžinus kreditą. Todėl ieškovė mokėjo palūkanas, kurių nebūtų mokėjusi, jei nebūtų vykdžiusi mokėjimų pagal servituto sutartį.Atsakovė pateikė priešieškinį, jame prašė priteisti iš ieškovės 3 007,40 Eur nesumokėtos kompensacijos, 5 212,80 Eur netesybų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo iki sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-07-16 servituto sutartis numatė pareigą ieškovei sumokėti atsakovei kompensaciją už servituto nustatymą ir teisę prijungti tinklus, kurios sutartas dydis buvo 82 126 Lt. Ieškovė pažeidė savo sutartinę prievolę sumokėti dalį kompensacijos – 3007,40 Eur. Ieškovė uždelsė sumokėti 3 007,40 Eur 253 dienas, todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos 5 212,80 Eur dydžio netesybos už 180 dienų laikotarpį po 28,96 Eur (100 Lt). 2014-07-16 servituto sutartis buvo sudaryta ieškovės, o ne atsakovės iniciatyva, ją sudaryti pageidavo pati ieškovė ir kadangi jai buvo priimtinos atsakovės pasiūlytos kompensacijos už servitutą sąlygos, šalys ją ir sudarė. Ieškovės teiginys, jog atsakovė nedavė sutikimo dėl prisijungimo, yra melagingas. Joks norminis aktas nedraudžia atsakovei, esant ieškovės pageidavimui, sudaryti servituto sutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-04 sprendimu ieškinį atmetė, tenkino dalį priešieškinio: priteisė atsakovei UAB „Norstatus“ iš ieškovės UAB „Stordeka“ 3007,40 Eur kompensacijos skolos, 658,80 Eur netesybų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3666,20 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo 2015-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1931,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2016-05-02 papildomu sprendimu teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 419,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, jog pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovė nedavė ieškovei sutikimo prisijungti prie jos tinklų pagal AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 Prisijungimo sąlygas. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė vertė ieškovę sudaryti ginčo servituto sutartį ar darė jai ekonominį spaudimą – priešingai, servituto sutartis buvo pasiūlyta ir rengta ieškovės iniciatyva, byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad ji buvo ekonomiškai naudingesnė nei kitas prisijungimo variantas. Ieškovė pati patvirtino, kad sudaryti servituto sutartį tuo metu jai buvo naudinga, jos interesus ikisutartiniuose santykiuose atstovavo advokatas, kuris rengė ir derino servituto sutarties sąlygas ir turėjo galimybę išsiaiškinti visas sandorio sudarymui reikšmingas aplinkybes.Teismas pažymėjo, jog būtina įvertinti ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčijama servituto sutartis yra patvirtinta notarės. Notarė nurodė, kad servituto sutartis buvo naudinga abiem šalims: ieškovė, gavusi prisijungimą prie atsakovės vandentiekio tinklų, išvengė kito alternatyvaus brangesnio, galbūt ilgesnio, prisijungimo proceso ir pradėjo vykdyti daugiabučio namo statybos darbus, o atsakovė gavo kompensaciją už servituto suteikimą. Teismas padarė išvadą, kad sudaryta servituto sutartis atitiko tikrąją ieškovės valią, o ieškovės nurodomos aplinkybės, kad buvo apgauta, suklaidinta ar pati suklydo, yra deklaratyvios ir nepagrįstos byloje esančiais duomenimis (CPK 178 st.).Vertindamas atsakovės priešieškinio pagrįstumą, teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų sumokėjusi likusią kompensacijos už servitutą dalį - 3 000,40 Eur, todėl ieškovė laikoma pažeidusia prievolę. Teismas konstatavo, kad atsakovės prašomos priteisti netesybos – po 28,96 Eur už kiekvieną praleistą įvykdyti dalį piniginės prievolės dieną yra nepagrįstai ir neprotingai didelės net juridiniams asmenims, tuo labiau, kad atsakovė nenurodė, kokius nuostolius ji patyrė dėl to, jog ieškovė vėlavo atsiskaityti. Teismas sumažino atsakovei iš ieškovės priteistinų netesybų dydį iki 658,80 Eur sumos už 180 dienų laikotarpį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinys ir tenkinta dalis priešieškinio, ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.Ieškovė nurodo, jog pagal LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, taip pat pagal teismų praktiką ieškovė UAB „Stordeka“ vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui į vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus neturėjo gauti dalies tinklų savininko UAB „Norstatus“ sutikimo. Tačiau 2011-03-10 AB „Klaipėdos vanduo“ išdavė UAB „Euro kapitalo fondas“ prisijungimo sąlygas Nr. 2011/S.6/3-93 vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui Klaipėdos mieste į vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, pagal kurias buvo reikalingas tinklų savininko sutikimas.Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad servituto sutarties turinys sandorio sudarymo metu atitiko šalių valią. Teismas netinkamai įvertino kaip formavosi ieškovės UAB „Stordeka“ valia sudaryti servituto sutartį. Gavus AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 prisijungimo sąlygas Nr. 2011/S.6/3-93, kuriose buvo numatytas privalomas tinklų savininko sutikimas, buvo gautas AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-08-26 raštas Nr. 2011/S.01-2414 kuriame buvo nurodyta, kad, negavus tinklų savininko sutikimo, AB „Klaipėdos vanduo“ sutiktų su UAB „Euro kapitalo fondas“ siūlyme (schemoje) numatytais naujais tinklų prijungimo taškais prie AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančių tinklų. Pagal tai ir buvo rengiama techninio projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis. Tačiau paaiškėjus, kad toks pasijungimas yra labai brangus, UAB „Stordeka“ neliko kito protingo pasirinkimo, kaip tik sumokėti UAB „Norstatus“ prašomą sumą už leidimą prisijungti. Tai, kad UAB „Stordeka“ sudarė 2014-07-16 servituto sutartį, nulėmė trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ neteisingų reikalavimų pateikimas ir atsakovės UAB „Norstatus“ nutylėjimas apie nagrinėjamą bylą teisme ir joje priimtus sprendimus.Ginčijamame 2016-04-04 sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog atsakovė nedavė ieškovei sutikimo prisijungti prie jos tinklų pagal AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 prisijungimo sąlygas ar kad atsakovė vertė ieškovę sudaryti ginčo servituto sutartį. Ši teismo išvada yra neteisinga, nes tokio reikalavimo buvimą patvirtino liudytojas D. Č..Ieškovės nuomone, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad notarė J. P. pati paruošė servituto sutarties galutinį projektą, ir nėra pagrindo abejoti jos duotais paaiškinimais, kad ji nežinojo apie jokį teisminį ginčą, nes jie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys bylos įrodymams. Abejotini yra V. T. parodymai dėl informavimo apie teisminį ginčą. Akivaizdu, kad jei UAB „Stordeka“ būtų informuota, kad UAB „Norstatus“ su AB „Klaipėdos vanduo“ bylinėjasi teisme, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-596-512/2013 yra konstatavęs, kad prijungimui UAB „Norstatus“ leidimas nėra reikalingas, UAB „Stordeka“ nebūtų sudariusi servituto sutarties, nes valios mokėti pinigus už tai, ką gali gauti neatlygintinai, neturėjo.Ginčijamame 2016-04-04 sprendime pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovė, prieš atlikdama bet kokį veiksmą turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su specialistu, kad UAB „Stordeka“ yra juridinis asmuo, užsiimantis statybų verslu, ir kai kurie sprendimai yra neatsiejami su ekonomine rizika ar išlaidomis. Ieškovės nuomone, šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti. Net ir AB „Klaipėdos vanduo“, 2011-03-10 išduodama prisijungimo sąlygas, nežinojo LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 6 d. taikymo būsimo išaiškinimo, tad suprantama, kad ir ieškovė negalėjo žinoti, kad UAB „Norstatus“ sutikimas yra nebūtinas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovės argumentai pripažinti servituto sutartį negaliojančia iš esmės pasireiškia tuo, jog ieškovei buvo neaiškios tam tikros Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatos. Nauja normos redakcija įsigaliojo jau po servituto sutarties sudarymo, tai reikštų, jog dėl ieškovės suklydimo netiesiogiai kaltas įstatymų leidėjas. Tai, kad ieškovė pageidavo sudaryti sutartį, įrodo ir liudytojo D. Č., ir trečiojo asmens notarės, tvirtinusios servituto sandorį, parodymai bei pačios ieškovės nurodomos sutarties rengimo aplinkybės.Ieškovės nurodomos prijungimo sąlygos negalėjo jos apgauti, nes, kai jos buvo išduotos, ieškovė dar nebuvo įsigijusi žemės sklypo. Be to, UAB „Euro kapitalo fondas“ 2011-03-10 prisijungimo sąlygų nesilaikė, o paprašė naujų ir jas gavo. Būtent naujai gautų prisijungimo sąlygų pagrindu buvo parengtas statybos techninis projektas. Taigi ieškovės valia niekaip negalėjo formuotis ieškovei nepateikto reikalavimo pagrindu. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė nedavė sutikimo, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.Tai, kad teismas civilinėje ginče tarp atsakovės ir trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ konstatavo tam tikros įstatymo normos faktą, dar nereiškia, kad ši norma nebuvo ir neturėjo būti žinoma ieškovei. Kita vertus, ieškovės cituojamas teismo sprendimas servituto sutarties sudarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs.Atsakovės teigimu, ieškovė klysta manydama, jog ji privalėjo sudaryti servituto sutartį. Ieškovė galėjo nesudaryti sutarties ir statyti tinklus pagal 2011 metų rugsėjo mėnesį parengtą techninį projektą arba pakeisti jį kitomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2010-06-22 nuosavybės teise iš UAB „Vanduja“ įgijo inžinerinius tinklus – vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, esančius Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 prisijungimo sąlygose vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui Klaipėdos mieste (objektas – 3 daugiabučiai namai, adresu (duomenys neskelbtini), statytoja UAB „Euro kapitalo fondas“) nurodyta, kad vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, į kuriuos galimas sklypo tinklų prijungimas, nėra AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybė. Prisijungimui į šiuos tinklus reikalingas tinklų savininko sutikimas. 2011-08-26 AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktame rašte nurodė, kad, negavus tinklų savininko sutikimo prisijungimui, AB „Klaipėdos vanduo“ sutiktų su ieškovės siūlymu pagal pateiktą schemą su naujais prijungimo taškais prie AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančių tinklų su sąlyga, kad sprendiniai neprieštaraus teisės aktų reikalavimams. 2012-03-13 tarp ieškovės (buvęs pavadinimas UAB „Euro kapitalo fondas“) ir UAB „Savas kiemas“ buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė, o UAB „Savas kiemas“ pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-01-28 tarp ieškovės ir UAB „Savas kiemas“ buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Savas kiemas“ pardavė, o ieškovė pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-01-28 ieškovė ir KU „Memelio taupomoji kasa“ sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią KU „Memelio taupomoji kasa“ suteikė 3 000 000 Lt kredito liniją žemės sklypui pirkti ir apyvartinėms lėšoms (statybiniam projektui vykdyti (duomenys neskelbtini)). 2014-07-16 ieškovė ir atsakovė sudarė servituto sutartį, patvirtintą Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarės J. P., pagal kurią atsakovė suteikė teisę prisijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, ieškovė įsipareigojo už servituto nustatymą ir teisę prisijungti sumokėti 82 126 Lt (23 785,33 Eur) kompensaciją. 2014-09-16 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-714-479/2014 priėmė nutartį, kurioje nustatė, kad prie AB „Klaipėdos vanduo“ valdomų ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų galima prisijungti be savininko sutikimo, kadangi LR geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens vartotojai turi teisę prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros, o nauji tinklai prijungiami savivaldybės nustatyta tvarka sumokėjus vienkartinę įmoką. 2014-09-11 ieškovė pagal sutartį sumokėjo atsakovei 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2014-10-23 - 7 970,66 Lt (2308,46 Eur), 2015-01-15 - 10 000 Eur, 2015-03-18 - 6 442,13 Eur. 2015-02-25 atsakovė sudarė inžinerinių tinklų pirkimo - pardavimo sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“, kuria pardavė tinklus už 40 546,80 Eur.Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-07-16 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą servituto sutartį. Ieškovė teigia, kad servituto sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ir todėl turi būti pripažinta negaliojančia.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007).Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).Iš esmės savo ieškinį bei apeliacinį skundą ieškovė grindė tokiais argumentais: 1) AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 Prisijungimo sąlygose vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui 3 daugiabučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad statytojui reikalingas vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų savininko sutikimas, kurį reikia pateikti projekto sudėtyje. Ieškovė teigia, kad atsakovė sutikimo nedavė, todėl ji buvo priversta sudaryti servituto sutartį ir mokėti kompensaciją, kad galėtų užbaigti statybos darbus; 2) atsakovė 2014-07-16 servituto sutarties sudarymo metu tyčia nutylėjo svarbias aplinkybes, kad tuo metu dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų vyko ginčas su AB „Klaipėdos vanduo“ ir byloje jau 2013-12-31 buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pagal kurį tinklų savininko sutikimas tokiu atveju nereikalingas.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su šiais ieškovės argumentais susijusią bylos medžiagą, įvertino liudytojų, notarės parodymus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu jų vertinimu. Jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė būtų nedavusi sutikimo prisijungti prie jos tinklų pagal prisijungimo sąlygas, byloje nėra. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi ieškovė, yra D. Č. parodymai, tačiau pažymėtina, jog servituto sutarties sudarymo metu jis buvo ieškovės direktorius. Jokie kiti liudytojai parodymais jo teiginių nepatvirtino, todėl šiame kontekste D. Č. parodymai vertintini kritiškai. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga ta aplinkybė, jog ieškovė pati pasirūpino savo teisių atstovavimu, t. y. sudarant servituto sutartį jai atstovavo advokatas, kuris rengė servituto sutarties sąlygas, taigi turėjo pakonsultuoti ieškovę visais sutarties teisiniais aspektais. Vadinasi, ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti savo veiksmų teisinę reikšmę ir veiksmų pasekmes. Ieškovė pati patvirtino, jog jai buvo naudinga sudaryti ginčo sutartį.Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta sutartį patvirtinusi notarė nurodė, jog servituto sutartis buvo naudinga abiem jos šalims: jos teigimu, ieškovė išvengė kito alternatyvaus, brangesnio prisijungimo būdo ir pradėjo vykdyti statybos darbus, o atsakovė gavo kompensaciją už servituto suteikimą.Ieškovė teigia, jog teismas klydo, vertindamas ieškovės valios sudaryti sutartį formavimosi aplinkybes: gavus AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-03-10 prisijungimo sąlygas Nr. 2011/S.6/3-93, kuriose buvo numatytas privalomas tinklų savininko sutikimas, buvo gautas AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-08-26 raštas Nr. 2011/S.01-2414 kuriame nurodyta, kad negavus tinklų savininko sutikimo prisijungimui, AB „Klaipėdos vanduo“ sutiktų su UAB „Euro kapitalo fondas“ siūlyme (schemoje) numatytais naujais tinklų prijungimo taškais prie AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančių tinklų. Pagal tai ir buvo rengiama techninio projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis, tačiau paaiškėjus, kad toks prisijungimas yra labai brangus, UAB „Stordeka“ neliko kito pasirinkimo, kaip sumokėti atsakovės prašomą sumą už leidimą prisijungti. Kolegija pažymi, jog šios ieškovės nurodomos aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę nesudaryti servituto sutarties, o jungtis prie AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančių tinklų. Kadangi šis prisijungimo būdas buvo finansiškai nuostolingesnis, ieškovė laisva valia priėmė sprendimą sudaryti servituto sutartį. Įrodymų, jog atsakovė būtų kaip nors įtakojusi jos apsisprendimą sudaryti servituto sutartį, byloje nėra.Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovė tyčia nutylėjo, kad dėl nuotekų ir vandentiekio tinklų teisme vyko ginčas. Pasisakydamas dėl šios aplinkybės, liudytojas V. T. parodė, jog jis informavo ieškovę, kad teisme vyksta ginčas; jis teigia, jog jo nurodymu iš sutarties buvo išbraukta sąlyga dėl ginčų teismuose nebuvimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl servituto sutarties rengimo nurodo ir ieškovės atstovas 2016-03-07 rašytiniuose paaiškinimuose, patikslindamas, kad buvo koreguojamos tik atsiskaitymo sąlygos ir servituto apimtis, o sąlyga dėl ginčų teismuose nebuvimo keista nebuvo – tik notarė, rengdama sutartį, parengė ją kitokia redakcija ir 2014-07-11 projekto 3.3 punkto sąlygos formuluotės 2014-07-16 sutartyje nebeliko.Įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-16 nutarties, kurioje išspręstas ieškovės minimas ginčas dėl nuotekų ir vandentiekio tinklų (civilinė byla Nr. 2A-714-479/2014) turinį, matyti, jog teismas išaiškino, kad LR geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog geriamojo vandens vartotojai turi teisę prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros, o nauji tinklai prijungiami savivaldybės nustatyta tvarka sumokėjus vienkartinę įmoką; tai patvirtina, kad naujų vartotojų ar tinklų savininkų prijungimas vykdomas pagal norminiuose aktuose nustatytą tvarką, dėl to ieškovės (atsakovės šioje byloje) sutikimas dėl naujų vartotojų ar abonentų prijungimo negali būti reikalaujamas. Pažymėtina, jog ši įstatymo nuostata tokia redakcija, kokią cituoja apygardos teismas, galiojo nuo pat įstatymo įsigaliojimo 2007-07-01, taigi ir servituto sutarties sudarymo 2014-07-16 metu; vėliau buvo pakeista. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl šalies neapdairumo, neatidumo ir nerūpestingumo. Šiuo atveju ieškovė sudarydama ginčo sandorį naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, taigi turėjo galimybę gauti teisinę konsultaciją visais teisinio reglamentavimo aspektais. Kita vertus, vertinant, ar dėl suklydimo buvo sudarytas būtent servituto sandoris, darytina išvada, jog ieškovė puikiai suvokė sudaranti servituto sandorį, visas sandorio sąlygas, prisiimtus įsipareigojimus ir jų pasekmes, suvokė, jog sudaro sandorį siekdama išvengti sudėtingesnio ir brangesnio prisijungimo būdo. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė vertė ieškovė sudaryti sutartį. Nėra ir jokių įrodymų, jog atsakovė aiškiai suvokė, kad jos sutikimas prisijungti prie tinklų nėra reikalingas ar kad ji, tai suvokdama, sąmoningai šią informaciją nuslėpė.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus ieškovės motyvus dėl servituto sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrindinis argumentas iš esmės yra susijęs su tuo, kad ieškovė mano be pagrindo sumokėjusi kompensaciją už servituto nustatymą. Ieškovė laisva valia priėmė sprendimą sudaryti sandorį, suvokė, jog servituto nustatymas jai kainuos, tačiau mažiau nei kitas alternatyvus prisijungimo prie tinklų būdas, pasirašydama sutartį, prisiėmė ekonominę riziką, šiuose jos veiksmuose nėra jokių suklydimo požymių. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų ir nenustatyta pagrindų pripažinti negaliojančia 2014-07-16 servituto sutartį, todėl ieškovės reikalavimas pagrįstai atmestas.Kadangi visi ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su servituto sutarties pripažinimu negaliojančia ir ieškovė atskirai nekvestionuoja tenkinus priešieškinį priteistų sumų, atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl servituto sutarties negaliojimo, kitos teismo sprendimo dalys nevertintinos teisėtumo aspektu, nes ieškovė dėl jų atskirų argumentų nenurodo.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei papildomą sprendimą, todėl jie paliktini nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliaciniame procese patyrė 1036,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovės, atmetus apeliacinį skundą, priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Atsakovei UAB „Norstatus“ iš ieškovės UAB „Stordeka“ priteisti 1036,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.