Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės UAB „Norstatus“ atstovams advokatui Sauliui Sudintui, Vytautui Tvardauskui, atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovams Ivetai Tamulienei, Aldonai Jonaitienei, Jūratei Spudulienei, Leonui Makūnui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Norstatus“ ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ dėl naudojimosi vandentiekio tinklais tvarkos nustatymo, skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi vandentiekio tinklais tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

a) AB „Klaipėdos vanduo" naudojamas turtas: inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6381, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6405, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6438, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6481, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6516, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6549, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6566, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6581, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6605, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6638, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6649, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6668, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6670, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6705, esantys Klaipėdos mieste;

b) Naudojamo turto naudojimo terminas: neterminuota, naudojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2010-07-02, naudojamas turtas laikomas perduotu AB "Klaipėdos vanduo" naudoti nuo 2012-07-01. Turto naudojimas gali būti nutraukiamas LR CK 6.480 straipsnio tvarka;

c) Užmokestis už naudojamo turto naudojimą: 4595.5 litų per mėnesį plius PVM. Tuo atveju, jei ateity atsirastų naudojamo turto savininko prievolė mokėti nekilnojamojo turto ar panašaus pobūdžio mokestį, susijusį su naudojamu turtu, užmokestis už naudojimąsi atitinkamai padidės tiek, kad tokie mokesčiai būtų visiškai kompensuoti tinklų savininkui. Užmokestis už naudojimąsi tinklais nuo 2012-06-01 mokamas tinklų savininkui kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, pateikus sąskaitą;

d) Naudotis naudojamu turtu galima tik pagal jo tiesioginę paskirtį, laikantis šio pobūdžio įrengimams taikomų naudojimo, patikros ir eksploatavimo taisyklių, tame tarpe AB „Klaipėdos vanduo" privalo užtikrinti, kad nebūtų viršijamas projektinis naudojamų tinklų pajėgumas;

e) Be naudojamo turto savininko rašytinio leidimo negalimi jokie naudojamo turto pertvarkymai, pagerinimai, rekonstrukcijos, statybos ar panašūs darbai;

f) Naudojamo turto savininkas vykdo naudojamo turto techninę priežiūrą ir išlaikymą, tačiau gedimai, avarijos, susijusios su naudojamo turto naudojimu, ir jų padariniai šalinami AB „Klaipėdos vanduo" sąskaita. Naudojamo turto savininkas neatsako už AB „Klaipėdos vanduo" negautas pajamas ar kitus nuostolius, patirtus dėl naudojamo turto techninio gedimo ar avarijos;

g) Jungiant vartotojus prie ieškovui priklausančių tinklų (atsakovui išduodant prijungimo technines sąlygas) ir atsakovui priklausančių tinklų, kurie prijungti prie ieškovo tinklų, ir tranzitu šalinamos nuotekos bei tiekiamas vanduo, gauti ieškovo sutikimą. Tinklų savininkui pareikalavus, pateikti duomenis apie vartotojus, kuriems tiekiamas vanduo ir šalinamos buitinės nuotekos, naudojant naudojamus tinklus, bei tiekiamo vandens ir šalinamų buitinių nuotekų apimtis.

h) Naujus vartotojus, kurie dar nepajungti, tačiau detaliuoju planu numatyti prijungti prie ieškovo tinklų, prijungimą numatyti, nenukrypstant nuo detaliojo plano sprendinių (detalusis planas Nr.2004 07 29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. l-286).

3) Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 133453.32 litų dydžio užmokestį už naudojimąsi tinklais laikotarpiu nuo 2010-07-02 iki 2012-07-01;

4) Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo iki sprendimo įvykdymo dienos;

5) Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas pagal atskirai pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Nurodė, kad 2010-06-22 pirkimo - pardavimo sutartimi iš UAB „Vanduja" ieškovas įsigijo nuosavybės teisę į vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus su šuliniais, esančius Klaipėdos mieste, Tauralaukyje. Ieškovas sužinojo, kad atsakovas, neturėdamas savininko leidimo, faktiškai naudoja ieškovui nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, t.y. per šiuos tinklus tiekia vandenį ir šalina buitines nuotekas Tauralaukio, Užupio ir Klaipėdos gatvių gyventojams. 2010-07-20 raštu ieškovas pasiūlė atsakovui nupirkti ar išsinuomoti šiuos vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, kaip tai numato LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnis. Šalys pradėjo derybas dėl ieškovui priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų naudojimo sąlygų, kurios tęsėsi iki 2012-06-05, tačiau dėl atsakovės kaltės šalims nesusitarus jos nutrūko ir buvo kreiptasi į teismą.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama: 1. Nustatyti UAB „Norstatus " priklausančių vandentiekio tinklų (unikalus Nr. 4400-0978-6566, unikalus Nr. 4400-0978-6405 ; unikalus Nr. 4400-0978-6438; unikalus Nr. 4400-0978-6481; unikalus Nr. 4400-0978-6516; unikalus Nr. 4400-0978-6549 unikalus Nr. 4400-0978- ), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. 4400-0978-6705; unikalus Nr. 4400-0978-6581; unikalus Nr. 4400-0978-6605; unikalus Nr. 4400-0978-6638; unikalus Nr. 4400-0978-6649; unikalus Nr. 4400-0978-6668; unikalus Nr. 4400-0978-6670; ) reikalingų viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką, tokiomis esminėmis sąlygomis:

1.1. nustatyti teisę AB „Klaipėdos vanduo" naudoti UAB „Norstatus" nuosavybės teise priklausiančius tinklus neterminuotam laikui ir iš vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vartotojams gauti pajamas naudojantis ginčo tinklais;

1.2. nustatyti 285,83 Lt mėnesiui arba 3429,96 Lt metams dydžio atlygį, kurį AB „Klaipėdos vanduo" privalės mokėti UAB „Norstatus" už naudojimąsi ginčo tinklais;

1.3. nustatyti AB „Klaipėdos vanduo" pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus;

l .4. nustatyti UAB „Norstatus" pareigą netrukdyti esamiems ir būsimiems vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti (tiesiogiai ir/ar netiesiogiai) savo inžinerinius tinklus prie UAB „Norstatus" priklausančių ginčo tinklų ir naudotis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis ;

1.5. nustatyti, kad šalys naudojimąsi tinklais galėtų nutraukti, tik kitai šaliai pažeidus teismo nustatytas tinklų naudojimo sąlygas, apie tai kitą šalį įspėjus raštu prieš tris mėnesius.

2. Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo" vykdo viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkcijas Klaipėdos mieste bei Klaipėdos rajone ir yra atsakingas už kokybiškos viešosios paslaugos teikimą minėtose teritorijose. Iki UAB „Norstatus" tampant teisėtu vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, esančių Klaipėdos mieste, Tauralaukyje savininku, atsakovė teisėtai, t.y. pagal 2007-11-26 sutartį Nr. SUT. 04-51,, Dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų priežiūros" sudarytą tarp atsakovės ir buvusio tinklų savininko UAB „Neto", naudojosi ginčo tinklais. 2010-06-22 ieškovei įsigijus ginčo tinklus ir 2010-07-20 raštu apie tai pranešus atsakovei, prasidėjo derybos dėl ginčo tinklų naudojimosi sąlygų. 2011 metais, BUAB „Neto" iškėlus civilinę bylą dėl sutarties, kuria vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo perduoti UAB „Norstatus" pripažinimo negaliojančia ir vykstant šiam teisminiam ginčui, klausimas dėl ginčo tinklų naudojimo sąlygų buvo laikinai atidėtas. 2012-04-02 teismui priėmus sprendimą, derybos buvo atnaujintos, bet šalims taip ir nepavyko susitarti dėl ginčo tinklų nuomos ar kitokios šio turto naudojimo formos, sąlygų ir tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ginčo tinklų statytojo UAB „Neto“ ir atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ laikotarpiu nuo 2007-11-26 iki 2008-04-28 neterminuotam laikotarpiui buvo sudarytos paslaugų sutartys dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų priežiūros (dėl ginčo tinklų) (T2., b.l. 7-31.). Pagal sutartis AB „Klaipėdos vanduo“ neatlygintinai vykdo ginčo tinklų priežiūra savo lėšomis, išskyrus kapitalinį remontą ir rekonstrukciją. Savo vardu sudaro vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis su abonentais, prisijungusiais prie ginčo tinklų, išrašo jiems sąskaitas už suteiktas paslaugas ir gauna pajamas. UAB „Neto“ leido AB „Klaipėdos vanduo“ be atskiro sutikimo išduoti technines sąlygas kitų vartotojų prisijungimui prie ginčo tinklų ir teikti jiems paslaugas, nepabloginant ginčo tinklų aprūpinimo paslaugomis. Taip pat AB „Klaipėdos vanduo“ gali vykdyti būtinus prisijungimus prie ginčo tinklų, vystant miesto bendro naudojimo tinklus. Sutartyse numatyta, kad nuosavybės dokumentuose keičiantis ginčo tinklų savininkui, jis turi informuoti naują savininką apie šių sutarčių sąlygas ir perduoti visas savo pareigas ir teises pagal šias sutartis. Sutartys ginčo tinklų savininko iniciatyva gali būti nutraukiamos tik pateikus AB „Klaipėdos vanduo“ įrodymus apie tai, kad yra sudarytos arba ketinamos sudaryti ginčo tinklų priežiūros sutartys su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę atlikti tinklų priežiūros paslaugas.

Nuo 2010-07-02 ginčo tinklai nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Norstatus“ (1 t., b.l. 23-30) po to laiko dėl šių ginčo tinklų išpirkimo arba nuomos sutarties sudarymo su atsakove AB „Klaipėdos vanduo“ vyko derybos, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo santykių teisinio reglamentavimo

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius - Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764). Geriamojo vandens įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 3 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi.

Iš aptariamo teisinio reglamentavimo išplaukia išvada, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas. Geriamojo vandens įstatyme įtvirtinto tikslo užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą siekiama valstybės įgaliotoms institucijoms vykdant šios veiklos valstybinį reguliavimą (nustatant reikalavimus vandens tiekimui, kontroliuojant paslaugų kainas ir kt.) bei savivaldybėms organizuojant viešąjį vandens tiekimą viešojo vandens tiekimo teritorijose (teritorijos, kuriose savivaldybės privalo organizuoti (užtikrinti) viešąjį vandens tiekimą (Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24 punktas)). Pagal šį įstatymą viešojo vandens tiekimo teritorijas sudaro gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai siekiant, kad ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis; į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos šios gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai, kuriuose: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų; 2) yra valstybei, savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyvenantys gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių neturi galimybės būti aprūpinami arba negali apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą (Geriamojo vandens įstatymo 13 straipsnis). Viešojo vandens tiekimo teritorijose vandenį tiekia viešieji vandens tiekėjai – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės, turinčio šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose) (Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 20 punktas).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo. Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą. Pagal Geriamojo vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių nustatymas – viena valstybinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo priemonių. Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra“ 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai ji reikalinga viešajam vandens tiekimui.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuota naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos tvarka, kai užsakovas yra ne viešasis vandens tiekėjas ar ne savivaldybė: tokia statyba galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai; šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis vandens tiekėjas, terminai ir tvarka, jei tai nenumatyta Vyriausybės patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Dėl esamų infrastruktūrų naudojimo tvarkos turi būti sprendžiama pagal Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl nuostolių priteisimo ir naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-135/2012).

Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo santykių teisinio reglamentavimo nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje

UAB ,,Klaipėdos vanduo“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ir įgijusi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą, teikti nuotekų tvarkymo paslaugą bei sudaryti tinklų eksploatacijos sutartis. Tai – vienintelis vandens tiekėjas savivaldybės teritorijoje, valdantis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir teikiantis viešąją vandens tiekimo paslaugą, jos kainas pagal viešųjų vandens tiekėjų kainų priežiūrą reglamentuojančias įstatymo normas nustato miesto savivaldybė bei prižiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovės statusas ir veikla atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą. Byloje taip pat yra duomenų, kad teritorija, į kurią per ginčo infrastuktūrą tiekiamas vanduo, pagal aprūpinamų vartotojų skaičių atitinka Geriamojo vandens įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintus kriterijus viešojo vandens tiekimo teritorijai, joje geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą užtikrina savivaldybė. Atsakovė pripažįsta, kad ji naudoja ieškovei priklausančius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius savivaldybės gyventojų interesų tenkinimui – vykdydama paslaugų tiekimo sutartis su vartotojais, taip pat pagal aukščiau minėtas sutartis, sudarytas su ginčo tinklų statytoju ir buvusiu savininkų UAB ,,Neto”.

Nagrinėjamu atveju ieškovui priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra buvo pradėta statyti iki Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo, todėl šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytos trišalės kasatoriaus, savivaldybės ir atsakovo sutarties sudaryta nebuvo; dėl ginčo infrastruktūros naudojimo tvarkos turi būti sprendžiama pagal Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, statant ginčo infrastruktūrą, vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo santykius reglamentavo Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, kurių 4.1 punkte nustatyta, jog abonento nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus), kuris prijungiamas prie gyvenvietės tinklo, turėjo būti perduodamas tiekėjui už akcijas arba pagal sutartį eksploatuoti. Kokio turinio sutartis turėtų būti sudaryta, taisyklėse nebuvo nustatyta.

Apibendrindamas pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad tiek galiojusių ginčo infrastruktūros statybos metu, tiek dabar galiojančių įstatymų nereglamentuotas infrastruktūros objektų naudojimo sutarčių turinys. Kaip aukščiau paminėta tarp ginčo tinklų statytojo UAB „Neto“ ir atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ laikotarpiu nuo 2007-11-26 iki 2008-04-28 neterminuotam laikotarpiui buvo sudarytos paslaugų sutartys dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų priežiūros (dėl ginčo tinklų), jose numatytos ir šių sutarčių nutraukimo sąlygos. Naudodamasi ieškovei priklausančiais ginčo tinklais atsakovė vykdo savo įstatymo jai numatytą pareigą ir įgyvendina Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo tikslą – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė savo tinklus prie ieškovei priklausančių ginčo tinklų prijungė teisėtai, o kilus ginčui dėl tinklų naudojimo neturi galimybės pasirinkti teikti ar neteikti šias paslaugas prijungtiems vartotojams, nes privalomas paslaugų teikimas jai numatytas įstatymo. Taip pat nuo to laiko kai ginčo tinklai perėjo ieškovės nuosavybėn tarp šalių vyko abipusės aktyvios derybos bandant susitarti dėl ginčo tinklų naudojimo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

Dėl nurodytų argumentų teismas pripažįsta nepagrįstu ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovė ginčo tinklus naudoja be teisėto pagrindo (ieškovės leidimo).

Kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė ginčo tinklus naudoja savavališkai, tai nėra ir pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ir taikyti jai civilinę atsakomybę, kaip to prašo ieškovė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 133453,32 litų dydžio užmokestį už naudojimąsi tinklais laikotarpiu nuo 2010-07-02 iki 2012-07-01 yra netenkintinas.

Nepagrįstas ieškovės reikalavimas nustatyti tai, kad naudotis naudojamu turtu (ginčo tinklais) galima tik pagal jo tiesioginę paskirtį, laikantis šio pobūdžio įrengimams taikomų naudojimo, patikros ir eksploatavimo taisyklių, tame tarpe AB „Klaipėdos vanduo" privalo užtikrinti, kad nebūtų viršijamas projektinis naudojamų tinklų pajėgumas. Taip pat nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas, kad naujus vartotojus, kurie dar nepajungti, tačiau detaliuoju planu numatyti prijungti prie ieškovo tinklų, prijungimą numatyti, nenukrypstant nuo detaliojo plano sprendinių (detalusis planas Nr.2004 07 29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. l-286). Šias ieškovės reikalavimų dalis atsakovė AB „Klaipėdos vanduo", kaip subjektas teikiantis viešąją vandens tiekimo paslaugą, savaime privalo vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę tai daryti ir teismo sprendimu.

Netenkintini ieškovės reikalavimai, kad be naudojamo turto savininko rašytinio leidimo negalimi jokie naudojamo turto pertvarkymai, pagerinimai, rekonstrukcijos, statybos ar panašūs darbai; kad naudojamo turto savininkas vykdo naudojamo turto techninę priežiūrą ir išlaikymą, tačiau gedimai, avarijos, susijusios su naudojamo turto naudojimu, ir jų padariniai šalinami AB „Klaipėdos vanduo" sąskaita, o naudojamo turto savininkas neatsako už AB „Klaipėdos vanduo" negautas pajamas ar kitus nuostolius, patirtus dėl naudojamo turto techninio gedimo ar avarijos; kad jungiant vartotojus prie ieškovui priklausančių tinklų (atsakovui išduodant prijungimo technines sąlygas) ir atsakovui priklausančių tinklų, kurie prijungti prie ieškovo tinklų, ir tranzitu šalinamos nuotekos bei tiekiamas vanduo, gauti ieškovo sutikimą, o tinklų savininkui pareikalavus, pateikti duomenis apie vartotojus, kuriems tiekiamas vanduo ir šalinamos buitinės nuotekos, naudojant naudojamus tinklus, bei tiekiamo vandens ir šalinamų buitinių nuotekų apimtis. Negalėdama be ieškovės rašytinio leidimo naudoti ginčo tinklus, kaip tai reikalinga tinkamos kokybės paslaugoms teikti, atsakovė neturėtų galimybės užtikrinti, kad bus įgyvendintos įstatymo numatytos jai pareigos užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė privalo ginčo tinklus naudoti taip, kaip tai ją įpareigoja teisės aktai ir šiuo atveju negalimas kitoks susitarimas, kaip ir tai, kad naudojamo turto savininkas, šiuo atveju UAB „Norstatus“, vykdo naudojamo turto techninę priežiūrą ir išlaikymą, nes tai privalo užtikrinti atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“. Dėl tokio teisinio reguliavimo atsakovė prisiima ir galimą riziką dėl naudojimosi ginčo tinklais. Įstatymu numatyta, kad esant galimybei prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų gali prisijungti visi norintys vartotojai, kuriems tai leidžia techninės galimybės, todėl naujų vartotojų prijungimui ieškovės leidimas nėra reikalingas, o iš to seka ir tai, kad atsakovė neturi ieškovei teikti duomenų apie vartotojus.

Atsižvelgiant į esamą teisini reguliavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei į tai dėl ko buvo atmesta nurodyta ieškovės pareikštų reikalavimų dalis, netenkintina atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimų dalis, kuria prašoma nustatyti AB „Klaipėdos vanduo" pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus; nustatyti UAB „Norstatus" pareigą netrukdyti esamiems ir būsimiems vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti (tiesiogiai ir/ar netiesiogiai) savo inžinerinius tinklus prie UAB „Norstatus" priklausančių ginčo tinklų ir naudotis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis, nes ginčo tinklų eksploatacijos ir priežiūros pareiga yra atsakovei numatyta pagal teisės aktų reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad teisė naudotis ieškovei priklausančiais ginčo tinklais atsakovei suteikiama neterminuotam laikui, o naudojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2012-07-01, t.y. nuo to laiko kai naudojamas turtas laikomas perduotu naudoti AB "Klaipėdos vanduo", o ne nuo 2010-07-02, kaip to reikalavo ieškovė.

Ieškovė prašė nustatyti, kad turto naudojimas gali būti nutraukiamas LR CK 6.480 straipsnio tvarka, o atsakovė prašė nustatyti, kad turto naudojimas gali būti nutraukiamas LR CK 6.217 straipsnio tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatytų tinklų naudojimo sąlygų negalima prilyginti jų nuomos sutarčiai, o be to atsakovei įstatymu yra numatyta pareiga teikti viešąsias paslaugas ir užtikrinti vartotojams nepertraukiamą šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, todėl nustatytina, kad naudojimasis tinklais gali būti nutraukiamas, tik kitai šaliai pažeidus teismo nustatytas tinklų naudojimo sąlygas, apie tai kitą šalį įspėjus raštu prieš tris mėnesius.

Teismas sutinka su ieškovės reikalavimais, kad tuo atveju, jei ateityje atsirastų naudojamo turto savininko prievolė mokėti nekilnojamojo turto ar panašaus pobūdžio mokestį, susijusį su naudojamu turtu, užmokestis už naudojimąsi atitinkamai padidėtų tiek, kad tokie mokesčiai būtų visiškai kompensuoti tinklų savininkui.

Dėl kainos, kuri turi būti mokama už naudojimąsi ginčo tinklais

Šalims patikslinus savo reikalavimus ieškovė vadovaujasi byloje pateiktu nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. A/SKR 654, pagal kurį ginčo tinklų vertė 2010-07-02 buvo 706 000,00 Lt ir nuo šios sumos reikalauja skaičiuoti mokestį už naudojimąsi tinklais.

Atsakovė reikalauja, kad mokestis už naudojimąsi ginčo tinklais būtų skaičiuojamas nuo kainos, kurią ieškovė sumokėjo įsigydama ginčo tinklus, tai yra 5422,31 Lt.

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. A/SKR 654 matyti, kad 2010-07-02 ginčo tinklų vertė buvo 706 000,00 Lt.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Neto“ ieškinį atsakovėms IĮ „Selsa“, UAB „Vanduja“ ir UAB „Norstatus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Neto“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1190-265/2011 pagal ieškovės BUAB „Neto“ ieškinį atsakovams IĮ „Selsa“, UAB „Vanduja“ ir UAB „Norstatus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais matyti, kad UAB „Neto“ 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi IĮ „Selsa“ už vieną litą pardavė vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo tinklus, kurių Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/662884 (ginčo tinklai šioje byloje). IĮ „Selsa“ 2009 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šiuos nekilnojamuosius daiktus už 5422,31 Lt pardavė UAB „Vanduja“. UAB „Vanduja“ 2010 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šiuos nekilnojamuosius daiktus už 5422,31 Lt pardavė UAB „Norstatus“ (T.1., b.l. 107-112).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas konstitucinę doktriną, 2007 m. spalio 22 d. nutarime pabrėžė kad jurisprudencijos tęstinumą turi užtikrinti ne tik bendrosios kompetencijos, bet ir specializuoti teismai. Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismas yra saistomas virš minėtų sprendimų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo tinklai buvo pastatyti išimtinai komerciniais tikslais, sukūrus gyvenamųjų namų kvartalą ir jo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Akivaizdu, kad nesant tokių tinklų sklypų vertė ir pardavimo kaina būtų buvusi daug mažesnė. Statant ginčo tinklus buvo siekiama sukurti kuo didesnės vertės nekilnojamojo turto objektus – sklypus gyvenamųjų namų statybai su visa reikalinga infrastruktūra – ir gauti pelno juos pardavus. Rūpestingas ir apdairus verslininkas neabejotinai turėjo įskaičiuoti ginčo tinklų statybos kainą į parduodamų sklypų kainą. Kvartalo infrastruktūros, įskaitant ginčo tinklus, sukūrimas buvo tik priemonė pagrindiniam projekto tikslui pasiekti. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju įgyvendinus projektą, buvo gauta nauda (pelnas), kuri neabejotinai padidėjo dėl pastatytų ir prijungtų ginčo tinklų prie atsakovės tinklų, todėl svarstytinas klausimas, ar ieškovės reikalaujamo nuomos mokesčio dydžio nustatymas, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Atsakovė, kaip vykdanti viešasias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, turi užtikrinti nenutrūkstamą ir tinkamą šių paslaugų teikimą ir neturi galimybės pasirinkti teikti ar neteikti šias paslaugas prijungtiems vartotojams ir negali nenaudoti ginčo tinklų, per kuriuos teikiama viešoji vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslauga. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė, būdama viešųjų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikėja, užtikrindama gyventojų (vartotojų) interesus, įgyvendina ir tam tikrą socialinę funkciją, o nustačius atsakovei ieškovės reikalaujamą nuomos mokestį už ginčo tinklų naudojimą, atsakovės teikiama paslauga gyventojams pabrangtų, kas neatitiktų socialinio teisingumo principo (būtų nepagrįstai ieškovės komerciniai tikslai iškelti aukščiau vartotojų interesų). Taigi susidaro situacija, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą (ginčo tinklus), kuris dėl savo specifikos iš esmės nėra rinkoje vertingas (neturi rinkos vertės, nėra galimybės jo parduoti, ar išnuomoti rinkos verte) ir naudojant jį negaunama pelno, nori parduoti arba išnuomoti rinkos kaina ir gauti pajamas (pelną), kai anksčiau tie patys tinklai kelis kartus buvo parduoti už nelyginamai žemesnę kainą nei jų rinkos vertė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas ginčo tinklų naudojimo kainą nustatyti laikant, kad jų vertė yra 706 000,00 Lt yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Tenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas ir nustatytina, kad suma nuo kurios turi būti nustatoma naudojimosi ginčo tinklais kaina yra ieškovės sumokėta kaina už ginčo tinklų įsigijimą - 5422,31 Lt.

Kiti šalių pareikšti argumentai dėl jų reikalavimų neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesvarstytini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už ieškinį ieškovė sumokėjo 3904,79 Lt dydžio žyminį mokestį, kuris sumokėtas už ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų dalį, kurių bendra suma 145239,46 Lt, t.y. reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 144989,46 Lt užmokestį už naudojimąsi ginčo tinklais nuo 2010-07-02 iki 2012-07-01 ir reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 250,00 Lt turto vertinimo išlaidų už VĮ Registrų centras atliktą ginčo tinklų vertinimą. Kaip jau nurodyta aukščiau reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 144989,46 Lt užmokestį už naudojimąsi ginčo tinklais nuo 2010-07-02 iki 2012-07-01 yra atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių vyko derybos dėl turto vertės nustatymo, ieškovė siūlė, kad turto vertinimą atliktų VĮ Registrų centras (T.1., b.l. 49-51). Atsakovė pageidavo, kad turto vertinimą atliktų UAB ,,Aidila” (T.1., b.l. 52). Ginčo tinklų vertinimą atliko VĮ Registrų centras ir už jį UAB ,,Norstatus” sumokėjo 500,00 Lt (T.1., b.l. 118-119).

Atsakovė nesutiko su VĮ Registrų centras atliktu turto vertinimu dėl naudotų vertinimo metodų. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė į VĮ Registrų centras kreipėsi nesuderinusi su atsakove turto vertės nustatymo tikslo, sutarties su turto vertintoju sąlygų ir veikė savo interesais, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos.

Atsakovė sumokėjo 100,00 Lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-19 nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (T.1., b.l. 131, 149). Klaipėdos apygardos teismas 2012-10-03 nutartimi atsakovės skundą patenkino iš dalies.

Atsakovė už pateiktą priešieškinį sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį.

Taip pat šalys sumokėjo po 4000,00 Lt už nekilnojamo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. A/skr 654.

UAB ,,Norstatus” iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui raštiško prašymo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl šis klausimas nespręstinas (LR CPK 98 str.).

Atsižvelgiant į šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į tai, kad tenkintinų ieškovės ir atsakovės reikalavimų dalys iš esmės sutampa, teismas daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nuo 2012-07-01 nustatyti tokias UAB „Norstatus" priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų naudojimo sąlygas ir tvarką ir įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo" jų laikytis:

a) AB „Klaipėdos vanduo" naudojamas turtas: inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6381, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6405, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6438, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6481, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6516, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6549, inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6566, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6581, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6605, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6638, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6649, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6668, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6670, inžineriniai tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr.4400-0978-6705, esantys Klaipėdos mieste;

b) Naudojamo turto naudojimo terminas: neterminuota, naudojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2012-07-01, kai naudojamas turtas laikomas perduotu AB "Klaipėdos vanduo" naudoti;

c) Užmokestis už naudojamo turto naudojimą: 9,96 litų per mėnesį plius PVM. Tuo atveju, jei ateityje atsirastų naudojamo turto savininko prievolė mokėti nekilnojamojo turto ar panašaus pobūdžio mokestį, susijusį su naudojamu turtu, užmokestis už naudojimąsi atitinkamai padidės tiek, kad tokie mokesčiai būtų visiškai kompensuoti tinklų savininkui.

2. Priteisti iš atsakovės AB "Klaipėdos vanduo" ieškovės UAB „Norstatus" naudai už naudojimąsi ginčo tinklais 179,28 Lt plius PVM už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2013-12-31.

3. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo iki sprendimo įvykdymo dienos.

Likusios ieškinio reikalavimų dalies netenkinti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nustatyti UAB „Norstatus " priklausančių vandentiekio tinklų (unikalus Nr. 4400-0978-6566, unikalus Nr. 4400-0978-6405 ; unikalus Nr. 4400-0978-6438; unikalus Nr. 4400-0978-6481; unikalus Nr. 4400-0978-6516; unikalus Nr. 4400-0978-6549 unikalus Nr. 4400-0978- ), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. 4400-0978-6705; unikalus Nr. 4400-0978-6581; unikalus Nr. 4400-0978-6605; unikalus Nr. 4400-0978-6638; unikalus Nr. 4400-0978-6649; unikalus Nr. 4400-0978-6668; unikalus Nr. 4400-0978-6670;) reikalingų viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką, tokiomis esminėmis sąlygomis:

1.1. nustatyti teisę AB „Klaipėdos vanduo" naudoti UAB „Norstatus" nuosavybės teise priklausančius tinklus neterminuotam laikui ir iš vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vartotojams gauti pajamas naudojantis ginčo tinklais;

1.2. nustatyti 9,96 Lt per mėnesį plius PVM dydžio atlygį, kurį AB „Klaipėdos vanduo" privalės mokėti UAB „Norstatus" už naudojimąsi ginčo tinklais;

1.3. nustatyti, kad šalys naudojimąsi tinklais galėtų nutraukti, tik kitai šaliai pažeidus teismo nustatytas tinklų naudojimo sąlygas, apie tai kitą šalį įspėjus raštu prieš tris mėnesius.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.