Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2430-614/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-20
Bylos Nr.: e2-2430-614/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00719-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Surgailienė
Atsakovas: G. D.

Kategorijos

2.2.2.3.1.8Asociacijos

Civilinė byla Nr. e2-2430-614/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00719-2023-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.8.; 2.6.10.2.; 3.2.6. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Andreson, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei N. Ž., atsakovo atstovui advokatui N. S., atsakovui nesant, viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per zoom konferencijų programą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Ž. B., ieškinį atsakovui G. D. (G. D.) dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės taikymo - žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB, Bendrovė, įmonė) „Tanagra“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Ž. B., 2023 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo G. D. 1 776 980 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė dubliką.

2. Ieškovė nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovei UAB „Tanagra “iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Ž. B., teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis nustatyta, kad nuo 1996 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo ieškovės (Bendrovės) generaliniu direktoriumi buvo paskirtas G. D., akcininkai: G. D. 17 512 vnt. akcijų; I. M. 2 189 vnt. akcijų bei J. M. 2 189 vnt. akcijų. Esant neigiamam įmonės nuosavam kapitalui, atsakovas nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnio 9-10 dalyse nustatytų pareigų, o toliau tęsė įmonės veiklą, dėl ko buvo įmonė patyrė žalą, padidėjo bendrovės įsipareigojimai kreditoriams. Sudarius finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį bei balansą už 2020 m. ir jį pateikus Juridinių asmenų registrui, jau nuo 2021 m. balandžio 30 d. bendrovės vadovui tapo žinoma, kad bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 633 934 Eur, kurio 1/2 sudarė 316 967 Eur, o fiksuotas nuosavas kapitalas -3 131 429 Eur. Iš šios sumos minusavus 1/2 įstatinio kapitalo 316 967 Eur sumą gaunamas 2 814 462 Eur kapitalo deficitas, tai yra suma dėl kurios per 3 mėnesius buvo privalu sušaukti akcininkų susirinkimą, tačiau tokios pareigos atsakovas neįvykdė. UAB „Tanagra“ į restruktūrizavimo bylą pateikė 2021 m. gruodžio 31 d. balansą už 2021 metų laikotarpį, kuriame fiksuotas neigiamas nuosavas kapitalas -3 878 316 Eur, įstatinis kapitalas nepakito ir sudarė 633 934 Eur. Iš nuosavo kapitalo minusavus 1/2 įstatinio kapitalo 316 967 Eur sumą gaunamas -3 561 349 Eur kapitalo deficitas. BUAB „Tanagra“ 2022 m. balandžio 4 d. sudarė balansą už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. kovo 17 d. laikotarpį (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai), kuriame fiksuotas nuosavas kapitalas – 4 908 409 Eur, įstatinis kapitalas nepakito ir sudarė 633 934 Eur, iš nuosavo kapitalo minusavus 1/2 įstatinio kapitalo 316 967 Eur sumą gaunamas -4 591 442 Eur kapitalo deficitas. Pagal pateiktą balansą už 2020 m. bendrovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 7 621 255 Eur, už 2021 m. mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 7 082 921 Eur, o per 2022 m. laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 17 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8 044 154 Eur. Bendrovės įsipareigojimai nuolat didėjo. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu ginčo laikotarpiu numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ numatytos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavo kapitalui atkurti iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visų pirma tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punktas). Akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti vieną iš šių sprendimų – sumažinti įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba ją likviduoti (ABĮ 59 straipsnio 10 dalis). Taigi, įstatymas įtvirtina skirtingas pareigas įmonės vadovui ir akcininkams, t. y. įmonės vadovo pareigą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, o akcininkams kyla pareiga svarstyti susidariusią padėtį ir per šešis mėnesius ją ištaisyti padengiant nuostolius akcininkų įnašais, o nusprendus to nedaryti – priimti kitus įstatyme nustatytus sprendimus, įskaitant ir įmonės likvidavimą. Atsakovas būdamas įmonės vadovu ir akcininku šių įstatyme nustatytų pareigų neatliko, jo kaip generalinio direktoriaus ir pagrindinio akcininko veiksmų neteisėtumas pasireiškė imperatyvių ABĮ 59 straipsnio 9 dalies reikalavimų nevykdymu: ieškovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas - 2 814 462 Eur, tačiau atsakovas, kaip akcininkas nuostolių papildomais įnašais nepadengė. Apie neigiamą nuosavą kapitalą atsakovui buvo žinoma nuo 2021 m. balandžio 30 d., todėl įstatyme nustatyti veiksmai turėjo būti atlikti iki 2021 m. liepos 30 d. Bendrovės vadovo sužinojimo data yra 2020 metinės atskaitomybės sudarymo ir pasirašymo data, padėtis metinėje atskaitomybėje užfiksuota tokia: įstatinis kapitalas 633 934 Eur kurio 1/2 būtų 316 967 Eur, o fiksuotas nuosavas kapitalas yra -3 131 429 Eur ir iš šios sumos minusavus 1/2 kapitalo 316 967 Eur sumą gaunama -2 814 462 Eur kapitalo deficitą, tai yra ta suma dėl kurios per 3 mėnesius buvo privalu sušaukti akcininkų susirinkimą, tačiau tas nebuvo padaryta ir pasirašytoje 2022 m. kovo 4 d. atskaitomybėje jau fiksuotas nuosavas kapitalas 4 908 409 Eur ir iš šios sumos minusavus 1/2 kapitalo 316 967 Eur sumą, gaunama 4 591 442 Eur kapitalo deficitą. Vadovui vengiant vykdyti įstatymais priskirtą pareigą – sušaukti akcininkų susirinkimą iki 2021 m. liepos 30 d. atsirado neigiamas kapitalo pokytis, kurį sudaro 1 776 980 Eur (4 591 442 (kapitalo deficitas bankroto bylos iškėlimo dienai) -2 814 462 (kapitalo deficitas 2020 m. balanso duomenimis) tai ir sudaro BUAB „Tanagra“ dėl vadovo neveikimo padarytą nuostolį - ieškovės prašomą priteisti žalą 1 776 980 Eur, kai atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. turėjo vykdyti, bet nevykdė įstatyme nustatytų pareigų, atsiradę po to momento, kai atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. turėjo vykdyti įstatyme nustatytas pareigas, bet jų nevykdė. Atsakovui nenorint padengti nuostolių savo įnašais ir nesiėmus kitų ABĮ 59 straipsnyje numatytų priemonių, turėjo būti sprendžiama dėl įmonės likvidavimo. Tokiu atveju naujų įmonės įsipareigojimų kreditoriams apskritai nebūtų atsiradę. Tai reiškia, kad atsakovo ABĮ įtvirtintų pareigų neatlikimas lėmė žalos kreditoriams atsiradimą. ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 9-10 dalyse įtvirtintos teisės normos nenumato kokių nors išimčių dėl jose nurodytų reikalavimų nevykdymo, jei atsakovas būtų padengęs nuostolius akcininkų papildomais įnašais, ieškovė būtų galėjusi įgyvendinti restruktūrizacijos planą ir skolos būtų padengtos. Kaip matyti iš įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, įmonės finansinė padėtis pasunkėjo, įmonės nuostoliai tik didėjo, jos nuosavas kapitalas tapo neigiamas. Atsižvelgiant į tai, kad akcininkų susirinkimo sušaukimo pagal ABĮ 38 straipsnio 3 dalį tikslas yra informuoti įmonės akcininkus apie susidariusią įmonės finansinę situaciją, o šiuo atveju pagrindinis iš įmonės akcininkų buvo ir jos vadovas jam buvo žinoma įmonės finansinė situacija, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, nes atsakovams nenorint padengti nuostolių savo įnašais ir nesiimant kitų ABĮ 59 straipsnyje nurodytų priemonių, turėjo būti sprendžiama dėl įmonės likvidavimo, o tokiu atveju naujų įmonės įsipareigojimų kreditoriams apskritai nebūtų atsiradę. Atsakovas neatliko ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte, 10 dalyje nustatytų pareigų, todėl yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl šių ABĮ nustatytų pareigų nevykdymo (CK 6.246–6.249 straipsniai). Akcininko atsakomybė atsiranda CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu – kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, tokiu atveju juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį; jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Įmonės akcininko atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikymui turi būti nustatytas akcininko nesąžiningas veikimas, lėmęs įmonės nemokumą, negalėjimą įvykdyti prievolių. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nuo 2021 m. balandžio 30 d. - atsakovui buvo žinoma apie neigiamą nuosavą kapitalą, ABĮ 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu ginčo laikotarpiu numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Atsakovas, kaip pagrindinis bendrovės akcininkas turėjo priimti sprendimus numatytus ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Žalos dydį sudaro - 1 776 980 Eur. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus: iki 2021 m. liepos 30 d. privalėjo sušaukti akcininkų susirinkimą ir per 6 mėnesius padengti nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punktas). Akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo priimti vieną iš šių sprendimų – sumažinti įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba ją likviduoti (ABĮ 59 straipsnio 10 dalis). Šių veiksmų neatlikus bendrovė patyrė žalą nes jos kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo. Priežastinis ryšys – bendrovės akcininkams priėmus ABĮ numatytus sprendimus, bendrovės skolos nebūtų padidėjusios. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, žala priteistina iš atsakovo. Pagal JANĮ 102 straipsnį juridinio asmens veiklai restruktūrizavimo metu vadovauja, jo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja juridinio asmens vadovas (arba atitinkamai kitas valdybos organo pareigas vykdantis asmuo), todėl atsakovas restruktūrizavimo metu vis tiek turėjo pareigą akcininkų susirinkimą sušaukti, kuris turėjo svarstyti dėl bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimo akcininkų įnašais ar svarstyti klausimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo / bendrovės pertvarkymo / likvidavimo. Atsakovui susirinkimo nesušaukus akcininkai sprendimų šiais klausimais priimti negalėjo – neturėjo galimybės. Restruktūrizavimo planas nebuvo visiškai įvykdytas jau 2020 metais. Žinodamas apie įmonės neigiamą nuosavą kapitalą, nevykdydamas restruktūrizavimo plano atsakovas turėjo būti rūpestingas ir apdairus ir vykdyti ABĮ numatytą pareigą sušaukti akcininkų susirinkimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat pateikė tripliką.

4. Atsakovas nurodo, jog ieškovė nutylėjo, kad nuo 2019 m. balandžio 2 d. (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties įsiteisėjimo) iki 2022 m. kovo 17 d. (2022 m. sausio 31 d. nutarties įsiteisėjimo) ieškovei buvo vykdomas restruktūrizavimas. Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, nustatant restruktūrizavimo trukmę iki 2024 m. vasario 3 d. 2021 m. kovo 5 d. restruktūrizuojamos ieškovės kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 5) nepritarė patikslinto įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimui, kitų klausimų svarstymui nepateikė. 2021 m. balandžio 30 d. buvo patvirtintas ieškovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 m. 2021 m. gegužės 31 d. restruktūrizuojamos ieškovės kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 6) taip pat nepritarė ieškovės restruktūrizavimo plano keitimui, tačiau net 83,37 proc. kreditorių balsų dauguma buvo nepritarta įpareigoti restruktūrizavimo administratorių kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. 2021 m. liepos 15 d. restruktūrizuojamos ieškovės kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 6) nepritarė patikslinto įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimui, kitų klausimų svarstymui nepateikė. 2021 m. lapkričio 12 d. restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas nepritarė patikslinto įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimui, kreditoriai įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. 2020 m. sausio 31 d. teismo nutartimi restruktūrizavimo byla ieškovei buvo nutraukta ir iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 17 d. Ieškovė nepagrįstai sureikšmina juridinio asmens valdymo organo pareigas restruktūrizavimo metu ir nesant tam pagrindo (pareigos) priskiria atsakovui pareigą finansuoti nuostolingą ieškovo veiklą. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - IRĮ), galiojusio restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu, 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad įmonės valdymo organai, vadovaudamiesi restruktūrizavimo planu, valdo, naudoja visą įmonei nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą ir juo disponuoja bei vadovauja įmonės veiklai. Taigi įstatymas aiškiai nustatė, kad atsakovas kaip ieškovės vienasmenis valdymo organas turi veikti išimtinai tik laikydamasis restruktūrizavimo plano. ĮRĮ 9 str. 2 d. nustatė, kad įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. 2019 m. kovo 7 d. nutartimi UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo administratoriumi buvo paskirta UAB ,,Valeksa“, kuri ir vykdė ieškovės vienasmenio valdymo organo atsakovo veiklos priežiūrą. Analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ), kurio 103 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad nemokumo administratorius prižiūri restruktūrizavimo plano vykdymą. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. kovo 17 d., kuris apima ieškinyje nurodomą tariamos žalos padarymo laikotarpį, atsakovas turėjo pareigą veikti ir veikė pagal restruktūrizavimo planą, atsakovo veiklą prižiūrint restruktūrizavimo administratoriui. Ieškovės ūkinę veiklą juridinio asmens restruktūrizavimo proceso, apimančio visą ieškovės nurodomą tariamai neteisėtų veiksmų padarymo laikotarpį, metu reguliavo teismo nutartimi patvirtintas ieškovės restruktūrizavimo planas. Plane buvo numatytos priemonės įmonės mokumui atstatyti, numatomi sudaryti sandoriai, prognozuojami finansiniai rodikliai. Restruktūrizavimo plane nebuvo numatytas ir teismo patvirtintas joks akcininkų papildomų įnašų įnešimas. Nors restruktūrizavimas savaime yra skirtas finansinių sunkumų sprendimui, restruktūrizavimo plane ir procese buvo numatytos kitos priemonės (o ne akcininkų įnašai) įmonės mokumui atstatyti. Nesant restruktūrizavimo plane numatytos akcininkų ar valdymo organų pareigos įnešti papildomus įnašus ieškovės skoloms padengti, atsakovas neturėjo pareigos papildomai finansuoti ieškovės veiklą, dengti ieškovo nuostolius ar kapitalo trūkumus. Ieškovės restruktūrizavimo plano 3.10 p. buvo numatyti ieškovės vadovų kompetencijos apribojimai vykdant restruktūrizavimo planą: atsakovas visiems sandoriams, viršijantiems 20 000 Eur privalėjo gauti išankstinį rašytinį administratoriaus sutikimą, išskyrus tik tiesioginės veiklos sandorius (autodetalių įsigijimus ir pardavimus). Restruktūrizavimo plane numatytų veiksmų ribose atsakovo kaip ieškovės vadovo kompetencija buvo apribota. Taigi, dėl ĮBĮ, JANĮ ir restruktūrizavimo plane taikomų apribojimų atsakovas neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės vykdyti restruktūrizavimo plane nenumatytų ir administratoriaus nepatvirtintų sandorių. Ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių duomenų ir ieškinio negrindžia aplinkybėmis, kad dėl atsakovo kaltės buvo netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Ieškovė nėra pateikusi į bylą duomenų, kad ieškovės nemokumo administratorius restruktūrizavimo proceso metu būtų reiškęs pretenzijas dėl atsakovo veiklos vykdant restruktūrizavimo planą ar dėl veikimo be administratoriaus rašytino sutikimo. Nors teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą, jokie netinkami ar neteisėti atsakovo veiksmai nebuvo konstatuoti. Todėl ieškovės pateikiami svarstymai apie pareigą atlyginti tariamą žalą dėl restruktūrizavimo plane nenumatytų veiksmų, kuriems nebuvo gautas administratorius pritarimas, yra nepagrįsti. ABĮ 38 straipsnio 3 dalis bei 59 straipsnio 9-10 dalys nepasisako dėl minėtų teisės normų taikymo juridinio asmens nemokumo atveju. Atsakovo nuomone, ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje bei 59 straipsnio 10-11 dalyse nustatytos pareigos nėra taikytinos juridinio asmens nemokumo (restruktūrizavimo arba bankroto) procedūrų metu. Jeigu neigiamo nuosavo kapitalo trūkumų ištaisymas būtų privalomas nemokumo procesų metu, tokie privalomi reikalavimai turėjo būti įtraukti į ieškovės restruktūrizavimo planą, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas restruktūrizavimo planą patvirtino, tokiu būdu konstatuodamas, kad restruktūrizavimo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, vadinasi, akcininkų pareiga mokėti papildomus įnašus ar taisyti nuosavo kapitalo trūkumus restruktūrizavimo proceso metu nėra ir nebuvo privaloma. Jeigu neigiamo nuosavo kapitalo trūkumų ištaisymas būtų privalomas atsakovui kaip ieškovės vadovui, restruktūrizavimo administratorius UAB „Valeksa“, vykdęs valdymo organų veiklos ir restruktūrizavimo plano vykdymo priežiūrą, turėjo nustatyti tokius trūkumus, tačiau to nebuvo padaryta. Atsakovas nėra gavęs jokių pastabų ar pretenzijų iš restruktūrizavimo administratoriaus dėl ieškinyje nurodomų reikalavimų, susijusių su nuosavu kapitalų, nevykdymo. Nemokumo procedūros yra taikomos juridiniams asmenims, kurie patiria finansinių sunkumų. Finansinių sunkumų patiriančių juridinių asmenų nuosavas kapitalas dažnai yra neigiamas, tačiau nei ĮBĮ nei JANĮ nenumatė akcininkų pareigos privalomai ištaisyti nemokaus juridinio asmens kapitalo trūkumus. Teismų praktikoje nėra bylų ir ieškovė nenurodo nė vieno teisinio precedento, kad juridinio asmens valdymo organams ar dalyviams nemokumo procedūrų metu būtų nustatyta pareiga ištaisyti nuosavo kapitalo trūkumus. ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje bei 59 straipsnio 10-11 dalyse nustatytos priemonės yra skirtos įprastą veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, o finansinių sunkumų ar nemokumo atveju taikomas specialusis JANĮ nustatytas teisinis reguliavimas, kuris pareigos taisyti nuosavo kapitalo trūkumus nenumato. Ieškovės pateikiamas ABĮ normų, kaip nemokumo procedūrų metu taikomų teisės normų, aiškinimas iš esmės paneigtų CK 2.50 straipsnyje nustatytas teisės normas, nes įtvirtintų juridinio asmens dalyvių atsakomybę už juridinio asmens prievoles. Todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovės nuosavo kapitalo sumažėjimą nulėmė ne kokie nors atsakovo veiksmai, o nuostolinga ieškovės veikla 2020 m. ir vėlesniais metais, t. y. laikotarpiu, kuomet ieškovė veikė pagal restruktūrizavimo planą, su apribota atsakovo kompetencija ir prižiūrint restruktūrizavimo administratoriui. Kaip matoma iš 2020 m. balanso, nuosavo kapitalo pokytį į neigiamą pusę nulėmė nuostolinga ieškovo 2020 m. veikla, kuomet buvo patirtas 4 438 417 Eur nuostolis. 2019 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo dydis buvo 2 925 070 Eur, t. y. atitiko įstatymo reikalavimus. Restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Valeksa“ į restruktūrizavimo bylą 2021 m. gruodžio 21 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad dėl 2020 m. kovo mėn. kilusios COVID-19 pandemijos bei taikytų karantino ribojimų UAB „Tanagra“ iškilo sunkumų vykdant dar prieš pandemiją parengtą bei patvirtintą restruktūrizavimo planą. 2020 m. Ieškovas patyrė nuostolių, nors pagal administratoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. paaiškinimuose pateiktus duomenis 2020 m. buvo įvykdyti visi restruktūrizavimo plane numatyti turto pardavimo veiksmai ir net viršytos planuotos pajamos. Palyginus administratoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. paaiškinimuose pateiktą ataskaitą apie turto pardavimą su restruktūrizavimo plane pateiktu turto pardavimo planu matoma, kad 1) už turtą adresu (duomenys neskelbtini) gauta 3 000 000 Eur suma, nors planuota 2 100 000 suma; 2) už turtą adresu (duomenys neskelbtini) gauta planuota 280 000 Eur suma; 3) už turtą adresu (duomenys neskelbtini) gauta planuota 150 000 Eur suma; 4) už turtą adresu (duomenys neskelbtini) gauta 1 300 000 suma, nors planuota 1 100 000 Eur suma. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-325-553/2022 dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo 37 p. konstatuota, kad 1) ieškovė per 2020 m. pardavė restruktūrizavimo plane numatytą parduoti nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, bei 2) ieškovė per 2020 m. nesumokėjo VMI numatytos plane 30 622,32 Eur sumos. Restruktūrizavimo plano 31 psl. numatyta bendra 2020 m. kreditoriams mokėtina suma sudarė 1 150 000 Eur. Minėti duomenys leidžia spręsti, kad 2020 m. restruktūrizavimo plano rodiklių nevykdymas buvo mažareikšmis (apie 2,6%) ir negalėjo įtakoti ieškiniu reikalaujamos priteisti 1 776 980 Eur dydžio tariamos žalos. Ieškovės susirašinėjimas su LR Finansų ministerija ir LR Konkurencijos taryba patvirtina, kad ieškovės nuostolingą veiklą 2020 m. reikšmingai nulėmė ne tik COVID-19 ribojimai, bet ir aplinkybė, kad dėl 2019 m. iškeltos restruktūrizavimo bylos ieškovė buvo laikomas sunkumų patiriančia įmonę, negalinčia gauti valstybės pagalbos, todėl negavo COVID-19 subsidijų, priešingai nei ieškovės konkurentai. Minėtas faktas padarė labai didelę įtaką ieškovės nuostolingai veiklai 2020 m. Išdėstyti skaičiai leidžia spręsti, kad ieškovo nuosavas kapitalas tapo neigiamu dėl restruktūrizavimo metu ir vykdant restruktūrizavimo planą 2020 m. patirtų itin didelių veiklos nuostolių, kuriuos įtakojo nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės. Ieškovės ieškinyje neteisėtais atsakovo veiksmais įvardinamas ABĮ 38 straipsnio 3 dalies bei 59 straipsnio 10-11 dalių pažeidimas. ABĮ 38 straipsnio 3 dalis numato bendrovės vadovo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje, tačiau atsakovo veiksmai sušaukiant tokį susirinkimą būtų beprasmiai ir netikslingi, formalus ir jokių pasekmių nesukeliantis įstatymo reikalavimų vykdymas. ABĮ 59 straipsnio 10 dalis numato, kad jeigu rezervų ir akcijų priedų nepakanka nuostoliams padengti, akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais. Teisės norma nenustato, kad akcininkai privalėtų padengti nuostolius akcininkų įnašais, todėl atsakovas kaip akcininkas tokios pareigos neturėjo ir neturi. Atsakovas yra ieškovės akcininkas, turintis akcijų, suteikiančių 80% balsų ieškovės visuotiniame akcininkų susirinkime, kitų akcininkų balsais sprendimas dėl nuostolių padengimo akcininkų įnašais negalėjo būti priimtas nesant pakankamos daugumos. Akcininkų susirinkimą šaukti būtų prasminga ir tikslinga tik atsakovui pačiam apsisprendus dėl papildomų įnašų. Tačiau atsakovas laikosi pozicijos, kad tokios pareigos jis neturi. ABĮ 59 straipsnio 11 dalis numato, kad nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais, akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, juridinio asmens pertvarkymo ar likvidavimo. Tačiau galimybės ištaisyti nuosavo kapitalo trūkumą sumažinant įstatinį kapitalą nebuvo, kadangi ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas numato ribojimą – įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. balanse nuosavo kapitalo dydis buvo 3 131 429 Eur, akcininkai negalėjo priimti sprendimo mažinti ieškovės įstatinį kapitalą. ABĮ 59 straipsnio 11 dalies 2 – 3 punktai numato, kad visuotiniam akcininkų sprendimui nepriėmus sprendimo, nurodyto ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte, turi būti svarstoma dėl bendrovės pertvarkymo / likvidavimo, tačiau minėta, kad įmonė tuo metu buvo restruktūrizuojama. Bendrovės restruktūrizavimo metu akcininkai neturi teisės priimti sprendimo dėl bendrovės pertvarkymo / likvidavimo, tam pirmiausia reikėtų nutraukti restruktūrizavimo projektą. Kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagal JANĮ 44 straipsnio 9 punktą turi teisę tik kreditorių susirinkimas ir nemokumo administratorius, tačiau tai bebuvo padaryta iki pat bankroto bylos iškėlimo. Akcininkų sprendimu bendrovė gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu atsiskaityta su visais kreditoriais. Ieškovės akcininkai restruktūrizavimo laikotarpiu negalėjo priimti sprendimo ir pertvarkyti ar likviduoti bendrovę dėl imperatyvių ABĮ 72 straipsnio 4 dalies ir 73 straipsnio 13 dalies reikalavimų. Atsakovas neturėjo net teisės kreipti į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, restruktūrizavimo bylos nutraukimas neįvykdžius restruktūrizavimo plano ir neatkūrus ieškovės mokumo, neišvengiamai nulemtų bankroto bylos iškėlimą ir taip pat neleistų nei pertvarkyti, nei likviduoti įmonės. Dėl nurodytų priežasčių buvo akivaizdu, kad neegzistuoja objektyvi galimybė priimti kokį nors akcininkų sprendimą, kuris ištaisytų nuosavo kapitalo trūkumus, o akivaizdžiai nesant galimybės ištaisyti nuosavo kapitalo trūkumus, nebuvo prasmės tuo tikslu šaukti akcininkų susirinkimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad akcininkas nepriėmė sprendimo dėl bendrovės likvidavimo savaime nelaikoma jo nesąžiningu veiksmu, kuriuo siekiama išvengti bendrovės prievolių kreditoriams įvykdymo, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios tokių veiksmų nesiėmimo aplinkybės. Minėta, kad įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o atsakovas kaip įmonės pagrindinis akcininkas, jau buvo ėmęsis veiksmų ieškovės finansiniams sunkumams įveikti, buvo patvirtintas ir vykdomas restruktūrizavimo planas, atsakovas vien paskolų ieškovei buvo suteikęs 920 237,48 Eur sumai, restruktūrizavimo metų grąžinti jų nereikalavo (plane nenumatytas skolų atsakovui ir susijusiems asmenims grąžinimas (atsakovo patvirtintas I ir II eilės finansinis reikalavimas sudarė 2 156 079,11 Eur, o atsakovo sūnų – A. D. ir V. D. 194 249,15 Eur ir 180 253,78 Eur), siekė užtikslinti ieškovės veiklos tęstinumą, restruktūrizavimo plano vykdymą, neskaičiavo nei palūkanų, nei delspinigių. Bendrovei dėl COVID 19 pandemijos susidūrus su restruktūrizavimo plano vykdymo sunkumais, atsakovas iniciavo restruktūrizavimo plano keitimą ir, nors kreditoriai plano pakeitimo nepatvirtino, restruktūrizavimo bylos nutraukimo aktualiu laikotarpiu jie taip pat neiniciavo, kaip ir nemokumo administratorius. Restruktūrizavimo metu, remiantis 2018 m. bei 2021 m. preliminaraus balanso duomenimis ieškovės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo nuo 10 167 308 Eur iki 7 082 921 Eur. Net jei teismas spręstų atsakovą pažeidus pareigą svarstyti ieškovės likvidavimo klausimą, nesant pagrindo atsakovo neveikimo nelikviduojant įmonės laikyti nesąžiningu, kuriuo būtų siekta, kad ieškovė negalėtų vykdyti savo prievolių kreditoriams, nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad restruktūrizavimo plano pakeitimas išspęs ieškovės finansinius sunkumus ir užtikrins ieškovės komercinės – ūkinės veiklos tęstinumą, todėl priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos nebuvo pakankamo pagrindo. Ieškovė neįrodė egzistuojant neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų, nukreiptų į siekį išvengti kreditorių reikalavimų tenkinimo, be to, ieškovės nurodomi argumentai dėl 1 776 980 Eur žalos dydžio taip pat nėra pagrįsti. Lyginant 2020 m. ir 2021 m. balansų nuosavo kapitalo eilutes matyti, jog didžiausią įtaką neigiamo kapitalo pokyčiui padarė 2021 m. padidėję bendrovės nuostoliai. Tačiau faktas, kad 2021 m. bendrovė veikė nuostolingai, savaime nesuponuoja išvados, kad dėl nuostolingos bendrovės veiklos atsakingas atsakovas. Bankroto bylai vykstant jau daugiau kaip metus, nemokumo administratorius nėra nustatęs nenaudingų ieškovei sandorių sudarymo, nėra iniciavęs sandorių nuginčijimo ar išreiškęs kitų pretenzijų atsakovui. Juo labiau, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo visą neigiamo kapitalo pokytį prilyginti ieškovės žalai: 2021 m. liepos 30 d. – ieškovės nurodomu nuostolių atsiradimo pradžios momentu ieškovės kapitalas jau buvo neigiamas ir iš nuosavo kapitalo jokie ieškovės nuostoliai negalėjo būti dengiami. Vien tai, kad kapitalas iš neigiamo tapo labiau neigiamas, savaime negali pagrįsti žalos ieškovei atsiradimo ar padidėjimo. Ieškovė nepateikia jokių paaiškinimų ar įrodymų kaip neigiamo nuosavo kapitalo pokytis šioje konkrečioje situacijoje ieškovės nurodomu laikotarpiu (nuo 2021 m. liepos 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo) koreliuoja su ieškovės negalėjimu įvykdyti prievoles, ieškovė net neįrodinėja priežastinio ryšio, akivaizdu, kad ieškovės nurodyti tariami nuostoliai (nuosavo kapitalo neigiamas pokytis) priežastiniu ryšiu niekaip nėra susiję su tariamai neteisėtais atsakovo veiksmais. Ieškovas nurodo, kad atsakovui apie susidariusią padėtį tapo žinoma 2021 m. balandžio 30 d., tačiau pagal esamą reglamentavimą susidariusi padėtis turi būti ištaisoma iki 2021 m. spalio 30 d. (per 6 mėnesius), tačiau minėta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. kreditoriai nepritarė plano pakeitimui ir įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Pildyti bylos medžiagos nepageidavo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

7. Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, jog ieškovė – uždaroji akcinė bendrovė „Tanagra“ (trumpinama – UAB „Tanagra“, Bendrovė) buvo įsteigta 1993 m. (Steigimo sutartis), 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir 2010 m. birželio 4 d. įregistruotas teisinis statusas dalyvaujantis atskyrime Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruoto 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2010 m. gegužės 28 d. (Dokumentų pagrindu, atskyrimas). Bendrovės įstatinio kapitalo dydis nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. sudarė 633 934,40 Eur, Akcijų skaičius – 21890 vnt. (Vardinių paprastųjų akcijų skaičius). JAR įregistruoti Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys – padangų ir kamerų gamyba, restauravimas atnaujinimas; guminių ir plastikinių gaminių gamyba, automobilių ir kt. transporto priemonių pardavimas, techninė priežiūra ir remontas, transporto priemonių atsarginių dalių mažmeninė prekyba ir kitos veiklos rūšys. Bendrovės (ieškovės) vadovu (Generalinis direktorius) nuo 1996 m. lapkričio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo JAR registruotas atsakovas G. D. (G. D.), bendrovė veikė vienasmenio atstovavimo taisyklės pagrindu. Byloje esamais duomenimis, atsakovui G. D. nuo 1993 m. priklauso 17 512 vnt. akcijų, I. M. nuo 2020 m. balandžio 30 d. priklauso 2 189 vnt. akcijų, J. M. nuo 2020 m. balandžio 30 d. priklauso 2 189 vnt. akcijų, taigi, atsakovo akcijų skaičius sudaro 80 proc. Bendrovės akcijų.

8. Iš JAR duomenų taip pat matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 28 d. įregistruotas įvykis - Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iki 2021 m. gegužės 20 d. teikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai.

9. Tarp bylos šalių nėra ginčo ir bylos dokumentai bei LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovei UAB „Tanagra“ iškelta restruktūrizavimo byla (civilinės bylos numeris buvo Nr. eB2-832-910/2019, vieningas teisminio proceso Nr. 2-55-3-01515-2018-8, bylos numeris 2023 metais yra Nr. eB2-165-580/2023) ši teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 15 d. Paminėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo panaikinta vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Tanagra“ iškėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismui išnagrinėjus klausimą iš naujo, kaip jau minėta, Bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, 2019 m. balandžio 3 d. JAR įregistruotas statusas - restruktūrizuojama.

10. Restruktūrizavimo byloje teismas administratorės prašymu byloje pratęsė terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti iki 2020 m. sausio 16 d., o 2020 m. vasario 3 d. nutartimi teismas tenkinto restruktūrizavimo administratorės UAB „Valeksa“ prašymą dėl Bendrovės restruktūrizavimo plano, kuriam buvo pritarta 2020 m. sausio 15 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime, ir patvirtino restruktūrizavimo planą, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę iki 2024 m. vasario 3 d. pagal pridedamą planą (Planas pateiktas byloje - atsiliepimo į ieškinį priedas). Ši teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo.

11. 2022 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo kreditorių prašymus dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei nutraukimo ir šiuos prašymus tenkino – nutraukė UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė UAB „Tanagra“ bankroto bylą, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė Ž. B.. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 17 d. 2022 m. kovo 24 d. JAR įregistruotas statusas: bankrutuojanti, o nuo 2022 m. liepos 29 d. – statusas: likviduojama dėl bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Tanagra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 6 937 912,63 Eur sumai (nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 31 d.).

13. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl Bendrovės (ieškovės), kurios vadovu ir kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku nuo 1993 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas, nuosavas kapitalas 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenimis tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir kad ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma 2021 m. balandžio 30 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, šiai aplinkybei paaiškėjus atsakovas turėjo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turėjo svarstyti Įstatyme numatytus klausimus ir padėtį Bendrovėje ištaisyti. Ieškovė nurodo, jog atsakovas šios Įstatyme nustatytos pareigos nevykdė, todėl Bendrovei kilo žala – 1 776 980 Eur, kurią ieškovė apskaičiuoja pateikdama neigiamo Bendrovės kapitalo pokyčio skirtumą laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 31 d. (kai ieškovės nurodytu vadovas privalėjo atlikti ABĮ 38 straipsnyje nustatytus veiksmus) iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi, atsakovo civilinę atsakomybę ieškovė kildina dviem aspektais – įrodinėdama neteisėtą atsakovo kaip Bendrovės vadovo neveikimą, o taip pat įrodinėdama neteisėtą atsakovo kaip Bendrovės akcininko neveikimą.

14. Atsakovas su ieškovės argumentais nesutinka, nurodo, jog ieškovės argumentai dėl atsakovo kaip Bendrovės vadovo neteisėto neveikimo išimtinai formalūs, nepagrįsti nei teisiniu reguliavimu, nei faktiniais duomenimis, restruktūrizavimo proceso metu atsakovas neturėjo galimybės ieškovės nurodytų įmonės pakeitimų įgyvendinti dėl specialaus reglamentavimo, o jo kaip akcininko pareiga padengti visus Bendrovės nuostolius asmeniniais (akcininko) įnašais teisės aktuose nėra numatyta. Ieškovė neįrodo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

15. Įvertinęs šalių pateiktus argumentus ir bylos įrodymus, teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais į ieškinį ir sprendžia, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).

16. Spręsdamas šalių ginčą, teismas pirmiausia pažymi, jog juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

17. Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

18. Taigi, siekiant taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovė įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19. Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (šiuo atveju - vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis, ABĮ). Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja DK, CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog atsakovas, eidamas Bendrovės vienasmenio valdymo organo pareigas, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas – nesušaukė susirinkimo, kuris turėjo priimti atitinkamus sprendimus. Su tokia ieškovės pozicija sutikti teismas neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmiausia nurodo, jog atsakovas, būdamas Bendrovės vienasmeniu valdymo organu, vadovaudamasis nurodytu reglamentavimu, privalėjo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi priimti sprendimą padengti kilusius nuostolius.

21. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje (Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį).

22. ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, jog akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais – bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba 3) bendrovės likvidavimo (ABĮ 59 straipsnio 11 dalis).

23. ABĮ 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per šio straipsnio 3 dalyje nurodytus terminus, bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio. ABĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų. ABĮ 73 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, jog Bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Minimo Įstatymo straipsnio 3 dalis nustato, jog visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę. Bendrovė dėl bankroto likviduojama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka (ABĮ 72 straipsnio 4 dalis). ABĮ 72 straipsnio 4 dalis nustato, jog nemoki bendrovė negali būti pertvarkoma.

24. Taigi, ABĮ bendrąja prasme reglamentuoja įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, bei veiklos nutraukimą (1 straipsnis). Pagal aptartą reglamentavimą, Bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, Bendrovės nuostoliai gali būti padengiami lėšomis, pervedamomis iš rezervų ar akcijų priedų (ABĮ 59 straipsnio 8 dalies 1–3 punktai), perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 1 punktas), padengiami akcininkų įnašais, atkuriant bendrovės nuosavą kapitalą iki ne mažesnio kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 9 dalies 2 punktas), padengiami priėmus sprendimą dėl įstatinio kapitalo mažinimo (ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 1 punktas) arba gali būti pagrindas spręsti dėl juridinio asmens pertvarkymo ar likvidavimo (ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2–3 punktai).

25. Ieškovės finansinės problemos, kaip nurodo pati ieškovė, kilo 2018 m. Aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šis Įstatymas reglamentavo juridinių asmenų restruktūrizavimą. ĮRĮ 4 straipsnis nustatė restruktūrizavimo taikymo sąlygas, o minimo Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog įmonės, atitinkančios šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

26. Taigi, pagal ĮRĮ 6 straipsnio reglamentavimą, įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas, šioje Įstatymo straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, nagrinėjamu atveju – ABĮ nustatyta tvarka.

27. Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, jog įmonės vadovas ir / ar dalyviai (akcininkai) iš esmės turėjo spręsti arba padengti nuostolį pagal jau aptartą ABĮ reglamentavimą, arba inicijuoti nemokumo (restruktūrizavimo arba bankroto) bylą. Ieškovė nenurodo, ir aptartos teisės normos nenustato, kad juridinio asmens dalyviai turėtų imperatyvią pareigą padengti įmonės nuostolį asmeniniais įnašais. Byloje dėl šios aplinkybės ginčo nėra, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė sutiko, jog juridinio asmens dalyviai turi teisę, bet ne pareigą padengti įmonės nuostolius akcininkų įnašais.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomu laikotarpiu Bendrovės nemokumo (restruktūrizavimo) byla jau buvo inicijuota ir vyko Bendrovės restruktūrizavimo procesas (šio teismo sprendimo 8 – 11 punktai) - Bendrovė iki pat bankroto bylos iškėlimo veikė pagal teismo nutartimi patvirtintą restruktūrizavimo planą, kuriam buvo pritarta 2020 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkime, prižiūrima restruktūrizavimo administratoriaus, o restruktūrizavimo proceso trukmė, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismo nutartimi buvo nustatyta iki 2024 m. vasario 3 d. Tai reiškia, kad Bendrovės veiklą reglamentavo ĮRĮ, o ieškovės nurodomos ABĮ nuostatos nagrinėjamu atveju Bendrovės veiklai ir / ar sprendimų priėmimui nebuvo taikomos (galėjo būti taikomos tiek, kiek neprieštaravo ĮRĮ normoms), kadangi Bendrovė veikė pagal specialų reguliavimą.

29. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮRĮ (bei ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis, į kurias patenka JANĮ nuostatos, reguliuojančios: reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3–4 punktai). JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu. Kadangi nagrinėjamoje byloje restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas iškilo įsigaliojus JANĮ, jis nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis, o RUAB „Tanagra“ restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi, tai yra jau galiojant JANĮ, teismui sprendžiant dėl Bendrovės restruktūrizavimo nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo procedūros, klausimas buvo sprendžiamas vadovaujantis JANĮ nuostatomis. Atkreipiamas dėmesys, jog JANĮ 1 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, jog šio Įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą, taigi šis Įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, o minimo Įstatymo straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti juridinių asmenų restruktūrizavimo proceso ir bankroto proceso ypatumai. Kadangi ABĮ juridinių asmenų restruktūrizavimo proceso ypatumų nenustato, tai dar kartą patvirtina, jog ieškovės ir jos valdymo organų teisės ir pareigos ieškovės ieškinyje nurodytu laikotarpiu (nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos) buvo reglamentuojamos nemokumo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.

30. Ieškovė pagrįstai nurodo, jog juridinio asmens veiklai restruktūrizavimo proceso metu vadovauja, jo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja juridinio asmens vadovas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių atsakovo kaip Bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o taip pat nepateikė duomenų, kad paskirtasis restruktūrizavimo administratorius, kuris prižiūrėjo ieškovės restruktūrizavimo plano vykdymą, būtų tokią neteisėtą veiką (veikimą ar neveikimą) restruktūrizavimo proceso metu nustatęs.

31. Minėta, jog bendrovės, įstaigos vadovo ar dalininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (CPK 178 straipsnis).

32. Be kita ko pažymėtina, jog vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp ieškovės ieškinyje nurodytų sumų (neigiamo kapitalo pokyčio) taip pat niekaip nėra įrodytas.

33. Nagrinėjamoje byloje taip pat keliami teisės klausimai atsakovo kaip ieškovės dalininko atsakomybės dėl ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte, 10 dalyje nustatytų pareigų pažeidimo vertinimo kaip savarankiško akcininko ir (ar) vadovo atsakomybės pagrindo, t. y. akcininko atsakomybės taikymo pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Svarbu nurodyti, jog pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ribotos akcininko atsakomybės taisyklė, kurioje expressis verbis (aiškais žodžiais, tiesiogiai) nustatyta, kad dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

34. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovės ieškinyje nurodytas ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte, 10 dalyje, 11 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, ieškovės nurodomu laikotarpiu Bendrovei nebuvo ir negalėjo būti taikomas. Be to, minimose teisės normose nėra nustatyta išimtis iš CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos akcininko ribotos atsakomybės taisyklės, o teismų praktikoje pažymima, jog nurodytose ABĮ normose nustatytų pareigų pažeidimas nėra savarankiškas įmonės akcininkų atsakomybės pagrindas.

35. Nurodytų ABĮ nustatytų pareigų pažeidimas neabejotinai turėtų įrodomąją reikšmę vertinant, ar nėra CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto akcininkų atsakomybės pagrindų, jei įmonei nebūtų buvusios taikomos nemokumo procedūros. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė bendrų atsakovo kaip dalininko civilinės atsakomybės sąlygų, o nesąžiningumo net neįrodinėjo. Minėta, jog siekdamas įrodyti juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovas turi įrodyti nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014). Kadangi ieškovė neįrodė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakovo atsakomybės taikymui būtino jo kaip akcininko nesąžiningo veikimo ar neveikimo, lėmusio įmonės nemokumą ar esminį mokumo pokytį, lėmusį negalėjimą įvykdyti Bendrovės prievolių, konstatuotina, kad šioje byloje ieškinys taip pat atmestinas nenustačius būtinųjų atsakomybės sąlygų, o ieškovės argumentas, jog atsakovas pažeidė ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte, 10 – 11 dalyse nustatytas pareigas, yra nepagrįstas.

36. Apibendrinant, vertintina, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas faktiškai pažeidė ieškovės nurodytas ABĮ nustatytas pareigas, ir spręstina, kad nėra atsakovo atsakomybės būtinųjų sąlygų.

37. Šiais argumentais teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 187 straipsnis).

38. Kiti šalių nurodomi argumentai teismo vertinimu neturi reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Bylinėjimosi išlaidos

39. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė pateikė duomenis, jog byloje patyrė 2 520,00 Eur byloje advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovas pateikė duomenis, jog byloje patyrė 6 703,40 Eur byloje advokato atstovavimo išlaidų. Išieškotinos pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje nesusidarė. Ieškinį atmetus ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, atsakovui iš ieškovės nemokumo administravimui skirtų lėšų priteistinos pagrįstos jo patirtos 6 703,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ (j. a. k. 222042160) nemokumo administravimui skirtų lėšų atsakovo G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6 703,40 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai trys eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Eglė Surgailienė