Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-08-07 · Civilinė byla Nr. e2-2067-1043/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-07
Bylos Nr.
e2-2067-1043/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20824-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
J. G.
Advokatai
Donatas Dužinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2067-1043/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20824-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė,sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,dalyvaujant ieškovei V. G., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Dužinui,nedalyvaujant atsakovui J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu įgytą pavardę G., o atsakovui J. G. – G. bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jos ir atsakovo santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, jau daugiau nei 20 metų gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio, jokių ryšių nepalaiko. Po santuokos sudarymo, šalys gyveno kartu apie 6 metus, tačiau atsakovas pradėjo girtauti, visiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, nuolat kėlė konfliktus. Ieškovė mano, kad šalims daugiau nei 20 metų negyvenant kartu, jų sudaryta santuoką nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl nesutampančių sutuoktinių požiūrių į šeimos vertybes, tarpusavio santykiuose, kylančios įtampos ir nuolatinių konfliktų. Santuokos metu ieškovė paveldėjo dalį turto, kuris laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir į dalintiną turtą netrauktinas. Santuokoje transporto priemonių neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

3. Ieškovė teismo posėdžio metu pavirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad šalys susituokė 1990 m., santuokoje išgyveno apie 6 metus ir jau 24 metus negyvena kartu, bendro ūkio neveda. Nurodė, kad po santuokos sudarymo gyvenimas klostėsi neblogai, tačiau po kiek laiko atsakovas pradėjo girtuokliauti, skriausti dukras, dėl ko nuolat vyko konfliktai, kol galiausiai jie išsiskyrė –

ji grįžo gyventi pas savo tėvus, o atsakovas – pas savo. Nei sutuoktinis, nei ji skolų neturi (2020 m. liepos 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 10 sek.–9 min. 30 sek.).

Šalies argumentai

4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos sudarymo gyveno kartu apie 6 metus. Vėliau dėl konfliktinių situacijų santuoka iširo. Kadangi šalys jau 24 metus negyvena kartu, ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu šalys bendro turto neįgijo. Ieškovė turi savo vardu registruoto turto, tačiau jis įgytas paveldėjimo būdu, o tai turi būti laikoma asmenine nuosavybe. Be to, ieškovė neturi transporto priemonių, nėra įgijusi kreditorių. Šalys bendrų vaikų neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jos santuokinę pavardę (2020 m. liepos 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 35 sek.–12 min. 20 sek.).

II. Atsakovo argumentai

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

8. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad šalys daugiau nei 20 metų gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, ryšių nebepalaiko.

9. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

10. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei 20 metų, nepalaiko jokių ryšių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

11. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė

12. Ieškovė santuokos metu 2018 m. gegužės 22 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis turtas laikytinas asmeniniu ieškovės turtu. Kito santuokos metu dalintino turto šalys neįgijo. Vedybų sutarties nėra sudarę.

13. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai jokių prievolių kreditoriams neįgijo. Teismui patikrinus antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatyta, kad šalių atžvilgiu vykdomų išieškojimų vykdomosiose bylose nėra.

Dėl kitų klausimų reikalingų išspręsti nutraukiant santuoką

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė G., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – G..

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

15. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamas 2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo kvitu sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

16. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. atstovavimo sutartį advokato padėjėjui Donatui Dužinui sumokėjo 2019 m. gruodžio 12 d. Pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 29 d. Pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini) 410,00 Eur (350,00 + 60,00) sumą už dokumento surašymą, patarimą ir atstovavimą posėdyje. Teismas, įvertinęs advokato padėjėjo teiktas paslaugas, posėdžio trukmę, posėdyje nagrinėtus klausimus ir jų sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, taip pat Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydį, sprendžia, kad išlaidos už advokato padėjėjo darbą yra pagrįstos ir atitinkančios Rekomendacijose nustatytus dydžius. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos 410 Eur teisinės pagalbos išlaidos ieškovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2 dalis, 98 straipsnis).

17. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukti ieškovės V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. G. palikti santuokinę pavardę – G., o atsakovui J. G. – prigimtinę pavardę – G..

Priteisti iš atsakovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 410,00 Eur (keturių šimtų dešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) valstybei 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Anita Sereikienė