Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-292-232/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-12
Bylos Nr.: 2A-292-232/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00435-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas: D. J.
Atsakovas: V. K., Z. K., UAB „Žemės matavimų grupė“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: VĮ „Registrų centras“

Kategorijos

29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-292-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00435-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 29.1; 30.5; 121 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Loretos Lipnickienės, Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-12-07 sprendimo Nr.45SK-14.45110-422 panaikinimo bei prašymo patvirtinti ieškovės žemės sklypo ribas, pagal jos pateiktą planą, atsakovai byloje: V. K., Z. K., UAB „Žemės matavimų grupė“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo – VĮ „Registrų centras“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-12-07 sprendimą Nr.45SK-14.45110-422, kurio pagrindu buvo įregistruotas atsakovams Z. K. ir V. K. nuosavybės teise priklausantis 1.0165 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr., esantis Pirktinės 2 k., Sarių sen., Švenčionių r., panaikinti šio sklypo teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ bei patvirtinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Pirktinės k.1, Sarių sen., Švenčionių r., ribas pagal jos pateiktą žemės sklypo ribų planą M1:500, parengtą įmonės „Geo Baltija“.

Nurodė, kad jos žemės sklypai yra Pirktinės k., Sarių sen., Švenčionių r., Sklypai Nr.130 ir 131 ribojasi su atsakovų Kviatkovskių sklypu Nr.122. Faktiškai nuo 2011 m. gegužės mėn. buvo matuojamas šis kaimyninis žemės sklypas, su kurio matavimais ji nesutiko, kadangi jai (ieškovei) atmatavo 68 kvadratinius metrus brūzgynų, o iš jos paėmė 62 kv. metrus geros žemės. Atsakovės sklypas įsiterpė į jos sklypo teritoriją apie 20 metrų išilgai prie namo, prie tvarto daugiau nei 20m., išmatavus su naujomis matavimo priemonėmis 19,18 m. Ieškovės sklypo ribų žymekliai natūralūs: tvora, paaukštinimas, pieva ir sodas, o atsakovės - šabakštynas. Ieškovės motina 1987 m. inventorizavo namą ir tvorą, kuri visą laiką stovėjo, o 1991 m. ieškovė visa tai paveldėjo. Ieškovė rašė raštus matininkams ir žemėtvarkai, kad nesutinka su kaimyninio sklypo matavimais ir juos išsiuntė registruotu laišku. Kaime nebuvo žemės sklypo riboženklių: atkuriant nuosavybę tiesiog perėjo su kaimynais per linijas (ribas). Žemės sklypų ribos tarp ieškovės ir atsakovų ėjo tvora, kuri anksčiau buvo medinė, dabar pakeista į vielinę (tinklo). Už tvarto posūkis aiškus, tik prie lauko apaugo klevais, tad gale klevas žymi ribą, už klevo eina pieva su obelim, o atsakovų - apaugęs miškas. Kitoje pusėje irgi jokių riboženklių nestatė. Tarp dviejų sodybų buvo nedidelis keliukas iki 3 metrų pločio, kuris dabar atiduotas Kviatkovskiams. Servituto nėra. Kai grąžino žemę, buvo rengiamas žemės sklypo ribų planas, kurį rengė UAB „Geoprojektas“, tvora yra nurodyta abrise. Prieš nuosavybės atstatymą planą padarė mirusiojo kaimyno K. P. sūnaus Jono vardu. Visi pasirašė ant planelių, bet ieškovė jų netikrino, nes nėra specialistė. Riboženklių nebuvo, buvo natūralios ribos, kurias kaime visi žinojo. Betoniniai riboženkliai - tik laukuose. Prašo patvirtinti jos žemės sklypų planus, parengtus UAB „Geobaltija“, ir panaikinti Kviatkovskių žemės sklypo planą, parengtą UAB „Žemės matavimų grupė“.

Atsiliepimas

A. V. K. atsiliepime nurodė, kad ji su vyru 2005 m. įsigijo žemės sklypą, iš asmens kuris tą sklypą pirko iš savininko ir perpardavė jiems. Toje sodyboje buvo daug metų negyventa: rado gal 20 m ilgio ir 7 m pločio krūmų. Sodas buvo praretintas ir išvalytas. Įsigiję sklypą gavo bylą, kurioje buvo nurodyti matmenys, atstumai ir jokių klausimų nekilo. Matavimų iš karto neatliko ir pardavėjo neprašė jų atlikti. Tarp abiejų trobų yra tarpas, po ieškovės langais pasodintos slyvos ratu ir metaliniai stulpeliai ratuku, bet 2005 m. tvoros tinklo nebuvo. Šiuo metu ginčijamas tarp kaimynų trobų esantis atstumas. Ji yra nufotografavusi kaip riboženklis (kuoliukas) ir tvora buvo kaimynės perkelta toliau į jos (atsakovės) sklypo pusę. Į policiją nesikreipė, tą faktą užfiksavo ir po kelių dienų, 2011-06-06 pranešė žemėtvarkos skyriui. Kai atsakovė įsigijo sodybą tvoros nebuvo, tačiau kai pamatė ieškovės ketinimus nutarė padaryti tiksliuosius matavimus. 2011 m. atsakovė parašė skundą žemėtvarkai ir paprašė tarpininkauti, sprendžiant bręstantį konfliktą. Tuo metu ieškovė reiškė pretenzijas ne tik dėl vietos prie kelio, bet ir pretendavo į 4 arus, tačiau dabar dėl ploto pretenzijų nereiškia. Tarp trobų kažkada ėjo kelias, vežimais važiuodavo, mašinomis, jei dabar tas kelias būtų (ieškovei perkėlus tvorą į jos pusę), tai mašinos daužytų trobos kampą ir kliudytų šulinį. Kai 2013 metais UAB „Žemės matavimų grupė“, atliko matavimus, atsakovė prašė sumažinti jos sklypą, atitraukti ir padalint siauriausią atstumą tarp trobų (ieškovės ir atsakovės) per pusę, tačiau dabar su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė priartino ribą. Jei lyginti pirmus ir antrus matavimus, tai matosi kaip riboženkliai perkelti į jos (atsakovės) pusę, jei nebūtų tų perkėlimų viskas būtų tvarkoje. Ginčo esmė tame, kad tarp atsakovės trobos ir ieškovės perkeltos tvoros yra mažas atstumas. Atsakovė ruošiasi ten gyventi, reikės namą remontuoti ir stogo šiferį keisti. Nuo atsakovės trobos iki ieškovės tvoros - 2,80 m., toliau už metro jos riboženklis, o nuo tvoros iki ieškovėse trobos- 4,80 m., siauriausioje vietoj per pusę padalinta, o viskas lieka vietoje. Kaimynės slyvų medeliai lieka Jonaitienei, jų kirsti nereiktų. Laužyta riba tarp kaimyninių sklypų buvo ir tokia liko, nors buvo galimybė ją išlyginti, pasidalinti atstumą tarp kaimyninių trobų draugiškai, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovės sklypas buvo 1,04 ha- dabar 1,01 ha, ieškovė ten turi 5 sklypus, juosiančius atsakovės sklypą iš visu pusių .

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad žemėtvarkos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes kadastriniai matavimai atlikti pagal teisės aktus, pagal nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, nuostatus, pagal taisykles ir žemės reformos įstatymą, kuriame pažymėta, kad po pirminio ženklinimo ribos nekeičiamos. Vadovaujantis Viešo administravimo įstatymo 23 str., žemėtvarka neturėjo pagrindo nederinti plano, nes neturėjo jokių abejonių dėl kadastrinių matavimų teisingumo. Duomenų, kad kreiptasi į teismą nebuvo, tad ir negalėjo šio proceso stabdyti. Sarių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas priimtas, patvirtintas, ir jo keisti nebuvo pagrindo. Matininkų tikslieji paskaičiavimai teisingi. Ginčo vietoje atkurta ieškovei 40 arų. Matavimai padaryti remiantis teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais, pirminiu žemės sklypo planu. Nors ieškovė savo poziciją grindžia faktiniu sklypo naudojimu, tačiau tai nėra vienintelė ir lemiama aplinkybė į kurią turi atsižvelgti matininkai nustatydami sklypų ribas. Prašė atmesti ieškinį.

Atsakovo UAB „Žemės matavimų grupė“ atstovas V. J. nurodė, kad dirba UAB „Žemės matavimų grupė“ įmonės direktoriumi. Ginčo vietoje buvo gal 5 kartus, nes dar 2011 m. pavasarį buvo užsakyti atsakovės sklypo matavimai. Matininkų atliekamų darbų tvarka tokia: pirmus matavimus atlieka natūroje, parengia planus ir kviečia į vietą kaimyninių sklypų savininkus, tada nustato riboženklių vietas. Matuojant vadovaujasi abrisu, natūra, atstumais ir pagrindiniu teritorijų planavimo dokumentu. Atvažiavus ženklinti taškų 2012 m. tvoros nebuvo, tik keli tvoros fragmentai be tinklo. Pagrindinis orientyras matuojant atsakovės sklypą – šiaurinėje jo dalyje esantis kelias. Atsakovės valdoje, pagal teritorijų planavimo dokumentus, jokio kelio nėra ir nebuvo. Atliko dar vienus matavimus, kuriuose ieškovė dalyvavo, jokių pretenzijų matavimo procese nereiškė nei žodžiu, nei raštu. Kai išsiuntė pakartotiną laišką su plano kopija ir akto fragmentu, tik tada ieškovė parašė, kad nesutinka su nustatyta riba. Jai parašė atsakymą ir perdavė nacionalinei žemės tarnybai su ieškovės raštu. Matavimo metu riboženklių nebuvo, kaip ir tvoros, vadovavosi teritorijų planavo dokumentais, abrisu, Sarių kadastro vietovės žemėtvarkos projektu. Šio sklypo ploto paklaida yra leistinumo ribose, kuri paskaičiuojama pagal formulę. Prašo ieškinį atmesti ir atstatyti tvorą kur ji buvo, pagal K.užregistruotas ribas, nes tvora dabar yra atsakovės sklype.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014-02-25 sprendimu ieškovės D. J. ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovės D. J. atsakovų Z. K. ir V. K. naudai bylinėjimosi išlaidas: 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 52.30 Lt fotonuotraukų gamybai bei 284.10 Lt kelionės į teismą išlaidas. Priteisė iš ieškovės D. J. atsakovo UAB „Žemės matavimo grupė“ 105.39 Lt kelionės į teismą išlaidas. Priteisė valstybės naudai iš D. J. 146.15Lt išlaidoms, susijusioms su teismo procesinių dokumentų bei šaukimų įteikimu, atlyginti.

Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia LR CK 4.45 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 4.45 straipsnį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir tos ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, šios gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Pateiktame atsakovų žemės sklypo ribų nustatymo plane atsižvelgta į faktiškai valdomo sklypo ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų žemės sklypo plotą, vadovautasi naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijais, išlaikyta suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypo ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos ir bus išspręstas ginčas. Nors ieškovė UAB „Žemės matavimų grupė“ matininkams atliekant aukščiau minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus nesutiko su šiais matavimais ir apie tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr.) ribos neatitinka jai suteiktų ir įregistruotų, nusistovėjusių bei realiai naudojamų žemės sklypų (kadastro Nr. ir Nr.) ribų, informavo rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau gavusi iš šios institucijos atsakymus į savo raštus neapskundė nustatyta tvarka. Teismas palyginęs žemės sklypo Nr.106 (kadastro Nr.) plane M1:5000 pažymėtus žemės sklypo ribų ilgius su 2012-04-13 UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtu žemės sklypo planu M1:1000 padarė išvadą, kad po kadastrinių matavimų žemės sklypo pietinės ir vakarinės ribų ilgiai nežymiai sutrumpėjo (1.63m. ir 0.21m), o šiaurinė ir rytinė riba sutampa su stabiliu objektu vietovėje-keliu, kurio padėtis nepakitusi lyginant su informacija esančia 1999-2001m. ir 2009-2010 m parengtuose ortofotografiniuose žemėlapiuose. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog riba tarp jos sklypo Nr.130 ir atsakovų sklypo Nr. 122 yra aiški, nes nebuvo neabejotinai nustatyta, kad šiuos sklypus skirianti nauja vielos tinklo tvora yra pastatyta toje pačioje buvusios medinės tvoros vietoje. Niekas neginčija fakto, kad medinė tvora kada nors stovėjo, ji yra pažymėta abrise (kuriame, beje, nėra pažymėti atstumai), tačiau aplinkybę ar būtent toje pačioje, senosios medinės tvoros vietoje, buvo pastatyta naujoji tvora, teismas laikė neįrodyta ir nenustatyta. Teismas kritiškai vertino liudytojų A. U. bei V. B., kurie yra artimi ieškovės giminaičiai, parodymus, nes liudytojas V. B., kalbėdamas apie tai ar iš tikrųjų naujoji ieškovės tvora buvo pastatyta senosios vietoje, nebuvo tuo įsitikinęs, kaip ir liudytojas A. K. neprisimena buvo ar nebuvo tvora, kai jis lankėsi Pirktinės kaime 2011 metais. Be to nurodė, jog proceso dalyviams apžiūrint vietoje žemės sklypų ribas Pirktinės kaime, Sarių sen. Š. rajone, ir ribą ginčijamoje vietoje, buvo matyti, kad ieškovės vielos tinklo tvora yra nauja, pastatyta prieš 2-3 metus. Apžiūrėjus atsakovų sklypo (unikalus Nr.), ribas vietoje pagal tiksliuosius matavimus, atliktus UAB „Žemės matavimų grupė“, matyti, kad riba eina prie ieškovės slyvų medelių, kai tuo tarpu dabar ieškovės tvora yra apie 80 cm. atsakovės sklype. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atstovės argumentu, prašant taikyti senatį administracinio akto apskundimui, kadangi ieškovė, sąžiningai naudodamasi savo teisėmis ir būdama apdairi bei rūpestinga, galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamo administracinio akto priėmimą ir jo turinį. Teismas konstatavo, kad ieškovė, akivaizdžiai praleido administracinio akto apskundimo 1 mėnesio terminą, neprašė teismo atnaujinti šio termino bei nepateikė jokių įrodymų apie svarbias priežastis, sutrukdžiusias jai laiku kreiptis į teismą.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantė (ieškovė) D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-02-25 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą padaryti esminiai proceso pažeidimai. Teismas grubiai pažeidė LR CPK 210 str. reikalavimus, nesurašė apžiūros protokolo, nefiksavo vadinamo stabilaus objekto – kelio ir nepagrįstai vadovavosi suinteresuotos šalies UAB „Žemės matavimų grupė“ teiginiu, kad yra nekintantis kelias, tokiu būdu pažeidė visumos įrodymų vertinimą. Esant įformintam apžiūros protokolui ieškovė būtų nesutikusi dėl neteisingai užfiksuotų įrodymų vietoje. Liudytojas J. P. nurodė, jog tiksliai prisimena sklypų ribas, kad tarp sodybų buvęs keliukas apie trijų metrų, tvora yra toje pačioje vietoje, orientyras sklypų riboms buvo per vidurį pasodintas klevas, metalinė tvora šiuo metu yra toje pačioje vietoje. Tačiau šio liudytojo parodymai iš esmės nebuvo teismo vertinti. Analogiškus parodymus davė ir liudytojos A. U. ir V. B., kurios patvirtino, kad tvora buvo ir šiuo metu yra, tarp sodybų buvo keliukas. L. V. B. taip pat aiškiai patvirtino, kad buvo keliukas nuo 3 m. iki 4 m., juo važinėjo vežimai, automobiliai, buvo galima laisvai privažiuoti. L. R. M. teismui išsamiai paaiškino, kad faktiškai išmatavus žemės sklypus, ieškovės žemės sklypas susiaurėjo 80 cm, vietoje 20 m yra 19,18 m, sutinkant su atsakovų matininkų pastatytais riboženkliais 18,27 m. Liudytoja aiškiai nurodė, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ieškovės sklypo vakarinėje dalyje turi būti 20 m, atstatinėti ribų nereikėjo, nes riba yra aiškiai matoma tvora, kuri yra įregistruota VĮ "Registrų centras", pažymėta ir abrise. Tačiau teismas sprendime vertindamas įrodymų visumą dėl liudytojos matininkės R. M., buvusios vietoje, mačiusios faktinę padėtį, parodymų nepasisakė. Pažymėjo, jog UAB "Žemės matavimų grupė" atliko aiškiai netikslius matavimus, neturėdama stabilaus objekto, vadovavosi išnykusiu keliu, nuo kurio pradėjo matuoti žemės sklypo ribas, taip atsakovų žemės sklypo ribos atsidūrė ieškovės žemės sklype. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl ieškinio senaties. Pažymėjo, kad ieškovei VĮ "Registrų centras" nebūtų suteikęs informacijos apie kito asmens nuosavybės įregistravimą, rašant prašymus į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypų ribų, nesinaudojo kvalifikuoto teisininko paslaugomis. Ieškovei nebuvo išduotas administracinis teisės aktas, kuriuo patvirtintos žemės sklypo ribos atsakovams Kviatkovskiams. Ieškinio senatį teismas taikė nepagrįstai, vadovaudamasis vien atsakovės išsakyta nuomone, nepagrįsta jokiais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad tiek apeliantės, tiek jos atstovės prašymu teismas išvyko į ginčo vietą, padarė garso įrašą, kuris per teismo posėdį apeliantės ir jos atstovės prašymu buvo perklausytas. Taigi apeliantė turėjo galimybę pareikšti savo paaiškinimus, pastabas, daryti pareiškimus, ar atkreipti dėmesį į bet kurias išgirstas aplinkybes. Teismas, kruopščiai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad iš sudarytos žemės sklypų ribų išdėstymo schemos matyti, kad atsakovės planas buvo parengtas naudojantis šiuolaikine koordinačių sistema, jame atsižvelgta į ankstesnius sklypų preliminarius planus, faktiškai naudojamas sklypų ribas, numatyta planuojama riba tarp sklypų. Be to ieškovei teigiant, kad žemės sklypo ribos neatitinka jai suteiktų ir įregistruotų, nusistovėjusių bei realiai naudojamų žemės sklypų ribų informavo Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių ir iš šios institucijos gavo atsakymus į savo raštus, jų neapskundė nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į kiekvieno liudytojo pasisakymus, tame tarpe ir R. M., ir tinkamai, objektyviai įvertino jų parodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog riba tarp jos žemės sklypo Nr. 130 ir atsakovų žemės sklypo Nr. 122 yra aiški ir kad žemės sklypus skirianti nauja vielos tinklo tvora yra pastatyta toje pačioje vietoje. Teismas, atsižvelgęs į visų liudytojų parodymus, į giminystės ryšius, į pateiktas tiek apeliantės, tiek atsakovų nuotraukas, pažymėjo, jog laiko neįrodyta ir nenustatyta aplinkybe, ar nauja tvora šiuo metu stovi toje pačioje vietoje. Sutiko su teismo išsakyta nuomone, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į šalių žemės sklypo dydžius, į tai, kad jų ploto mažėjimas ar padidėjimas neviršija leistinos paklaidos, į naudojimo paskirtį, į tai, kad sklypai naudojami kaip vieta savininkų ir jų artimųjų poilsiui, į pastatų, įrenginių, sodinių, želdinių išdėstymą, į tai, kad ieškovės tvora, pastatyta arčiau atsakovės namo kiek apsunkins autotechnikos panaudojimą seno pastato remontui, o ieškovės slyvų medelių nereikės iškasti, nes riba nors ir eina šalia jų, tačiau ne per juos, kaip teigia ieškovė, į tai, jog riba nėra aiški nei pagal ieškovės pateiktus dokumentus, nei užfiksuota faktiškai, nes atsakovei pradėjus tiksliuosius matavimus senoji medinė tvora, kurios buvusi padėtis nebuvo aiškiai fiksuota, buvo pakeista nauja metalinio tinklo tvora, bet kokiu atveju faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kuri išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Teismas nustatęs, kad nėra duomenų, jog ieškovė aukštesnei instancijai būtų skundusi Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus atsakymus į savo raštus dėl kadastrinių matavimų bylų derinimo, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė akivaizdžiai praleido administracinio akto apskundimo 1 mėnesio terminą, neprašė teismo atnaujinti šio termino bei nepateikė jokių įrodymų apie svarbias priežastis, sutrukdžiusias jai laiku kreiptis į teismą.

Atsakovas UAB „Žemės matavimo grupė“, atsakovai V. K., Z. K. atsiliepimu prašė palikti nepakeistą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimą. Nurodė, jog teismas bylos nagrinėjimo metu išsamiai, objektyviai ir visapusiškai nagrinėjęs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad laikytina neįrodyta aplinkybė, jog naujoji ieškovės tvora buvo pastatyta senosios medinės tvoros vietoje. Aplinkybę, kad tvoros vieta nepakeista paneigia kiti byloje esantys įrodymai, t.y. matininko V. J. ir liudytojo A. K. parodymais, atsakovės teismui pateiktomis nuotraukomis, vietos apžiūros rezultatais, taip pat atsakovės paaiškinimais, jos 2011-06-06 el. paštu tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui ir 2011-10-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui nusiųstais prašymais ir 1.1. Šių įrodymų visetas patvirtina, kad UAB "Žemės matavimų grupė" atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus pirmą kartą buvo atlikusi 2011-05-30. Tuo metu tvoros skiriančios ieškovės ir atsakovų sklypus nebuvo. D. J., atsisakiusi pasirašyti atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, neužilgo perkėlė iš kitos sklypo vietos ir įbetonavo metalinius savo senos tvoros stulpus prie pat atsakovų gyvenamojo namo, užtverdama vieliniu tinklu dalį jų žemės. Taigi ieškinyje nurodytas ieškovės žemės sklypo faktinis naudojimas ir ginčo tvora yra tik nuo 2011 metų. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog matininkai tariamai neteisingai nustatė matavimų atskaitos taško - kelio buvimo vietą. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes minėtas vietinės reikšmės kelias jau daugelį metų yra toje pačioje vietoje, tai įrodo byloje esantys objektyvūs įrodymai - 1995 metų, 2005 metų, 2009-2010 metų ortofoto žemėlapiai, o ieškovės priešingi teiginiai jokiais įrodymais, išskyrus jos paaiškinimą, kad "kelias be žvyro" ir "išnykęs", nėra pagrįsti. Tai, kad minėtas kelias yra stabilus vietovės objektas, kurio padėtis nėra pakitusi, yra konstatavusi ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-30 rašte Nr. 1 SS-(10.5)-159. Tai, kad kelias nėra išnykęs neginčijamai patvirtina ir vietos apžiūros rezultatai, liudytojų parodymai, o tai, kad keliu mažai važinėjama, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra išnykęs ar pakeitęs savo vietą. R. M. suklydo tvorą laikydama atskaitos tašku, nes jai nebuvo žinomos su šios tvoros pastatymu susijusios aplinkybės, t.y. tai, kad ginčo tvora, nuo kurios buvo matuojamas sklypas, faktiškai toje vietoje buvo pastatyta tik 2012 metais, be to, ji suklydo kelią laikydama nestabiliu vietovės objektu. Teismas, darydamas išvadas, vietos apžiūros rezultatus vertino kartu su kitais įrodymais. Šios aplinkybės patvirtina, kad vietos apžiūros metu gauti duomenys yra užfiksuoti, todėl apeliantės procesinė teisė ginti savo interesus pasinaudojant šia įrodinėjimo priemone iš esmės nebuvo suvaržyta. Dėl senaties termino taikymo pažymėtina, kad ieškovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicija derinti atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir tokio sprendimo motyvai buvo žinomi iš jai nusiųsto minėtos institucijos Švenčionių skyriaus 2012-10-01 rašto Nr. 1 SS-( 10.5)-1835. Ieškovė apie tai, jog atsakovams V. K. ir Z. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 8684/0001:122) kadastro duomenys yra patvirtinti jos ginčijamu 2012-12-07 priimtu administraciniu sprendimu, vėliausiai sužinojo 2013-02-04 iš prie ieškinio pridėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, todėl paskutinė diena ieškiniui dėl šio administracinio akto panaikinimo paduoti buvo - 2013-03-06. Ieškinį dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo ieškovė padavė teismui 2013-05-29, t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą ir jo turinį dienos, vadinasi praleidusi terminą skundui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Dėl CPK normų taikymo

Apeliantės teiginys jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo esminiai pažeistas procesas, nesurašius CPK 210 straipsnyje numatyto apžiūros protokolo, atmestini. CPK 210 straipsnio 1-4 dalyse numatyta, kad jeigu tai reikalinga bylos aplinkybėms ištirti, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali paskirti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje arba vietos apžiūrą. Dėl apžiūros atlikimo teismas priima nutartį. Apžiūrą atlieka visos sudėties teismas, dalyvaujantiems byloje asmenims pranešus apie apžiūros laiką ir vietą (išskyrus atvejus, kai apžiūra atliekama to paties teismo posėdžio, apie kurį dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta, metu), o reikiamais atvejais – šaukiant liudytojus ir ekspertus. Asmens, kuriam pranešta apie apžiūrą, neatvykimas nekliudo atlikti apžiūros. Apžiūros metu dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ar ekspertams gali būti užduodama klausimų. Šie asmenys turi teisę atkreipti teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti nustatyti bylos aplinkybes. Apie apžiūros metu atliktus veiksmus ir jos rezultatus surašomas protokolas, kurį pasirašo visos sudėties teismas ir kiti dalyvavę apžiūroje asmenys. Prie protokolo pridedami visi darant apžiūrą sudaryti ir patikrinti planai, brėžiniai, nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su jų aprašu.

Kaip matyti iš byloje pateikto 2013 12 17 teismo posėdžio protokolo (t.2,b.l. 142,143), būtent šio posėdžio metu teismas vyko į vietą, prieš išvykstant teismas išklausė ieškovės advokatės nuomonės kas turėtų būti apžiūrėta vietoje, o būtent; nustatyti, kad ginčo sklype yra ieškovės pastatyta tvora, kad tarp šalių sklypų buvo kelias, kuris atiteko atsakovams, kur yra ieškovės slyvos, o taip pat slankiojantis kelias, nuo kurio buvo atmatuotas atsakovų sklypas. Protokole užfiksuotas jog byloje dalyvaujantys asmenys išvyksta į vietą, Pirktinės kaimą Švenčionių raj, apžiūri iš pradžių V. K., po to D. J. sklypo ribas, be to buvo daromas posėdžio garso įrašas. Ieškovė ir jos advokatė, dalyvavo apžiūroje ir galėjo atkreipti teismo dėmesį į jai aktualius objektus vietoje, prašyti atlikti kitus veiksmu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (t.2,b.l.148) ieškovės advokatė 2014 02 04 prašė teismą pateikti byloje esančių dokumentų, posėdžių protokolų kopijas, kurios jai buvo išsiųstos (t.2,b.l. 150), nei gavusi kopijas nei vėliau ieškovė nepasinaudojo savo teise pateikti pastabas dėl protokole neteisingai užfiksuotų aplinkybių. Pagal 329 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu gali būti pripažintas tik atvejis jei byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Toks atvejis byloje nenustatytas. Be to posėdžio, vykusio 2014 02 11 metu ieškovės atstovės prašymu vietos apžiūros įrašas išklausytas ir kitame teismo posėdyje (t.2, b.l. 170).

Dėl ginčo esmės

CK4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę –kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.

Priešingai nei teigia apeliantė kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, išklausė liudytojų parodymus ir priėmė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (LAT 2006 06 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 05 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–208/2007; 2008 06 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; 2009 03 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Taigi, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo taisykle, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia

Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylą ir vadovaudamasis suminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis priėmė sprendimą pagrįsta įrodymų visumos vertinimu. Teismas atsižvelgė į atsakovo UAB „Žemės matavimų grupė“ atstovo V. J. paaiškinimus, kad atlikdamas 2011 m. pavasarį buvo užsakytus atsakovės sklypo matavimus jis vietoje lankėsi apie 5 kartus, nes pagal nustatytą tvarką pirmus matavimus reikia atlikti natūroje, po to parengiami planai, kviečiami kaimyninių sklypų savininkai, tada nustatomos riboženklių vietos, vadovaujamasi abrisu, natūra, atstumais ir pagrindiniu teritorijų planavimo dokumentu. Nurodė, kad atvažiavus ženklinti taškų 2012 m. tvoros nebuvo, tik keli tvoros fragmentai be tinklo. Pagrindinis orientyras matuojant atsakovės sklypą buvo šiaurinėje jo dalyje esantis kelias. Pagal teritorijų planavimo dokumentus, jokio kelio atsakovės valdoje nėra ir nebuvo. Atliko dar vienus matavimus, kuriuose ieškovė dalyvavo, jokių pretenzijų matavimo procese nereiškė nei žodžiu, nei raštu. Kai išsiuntė pakartotiną laišką su plano kopija ir akto fragmentu, tik tada ieškovė parašė, kad nesutinka su nustatyta riba. Jai parašė atsakymą ir perdavė nacionalinei žemės tarnybai su ieškovės raštu. Matavimo metu nei riboženklių nei tvoros nebuvo, vadovavosi teritorijų planavo dokumentais, abrisu, S. kadastro vietovės žemėtvarkos projektu. Nurodė, kad šio sklypo ploto paklaida yra leistinumo ribose, kuri paskaičiuojama pagal formulę. Šie liudytojo parodymai nebuvo paneigti kitais įrodymais.

Teismas taip pat rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos

atstovės Ž. T. paaiškinimais jog kadastriniai matavimai atlikti pagal teisės aktus, pagal nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, nuostatus, pagal taisykles ir žemės reformos įstatymą, kuriame pažymėta, kad po pirminio ženklinimo ribos nekeičiamos, kad vadovaujantis Viešo administravimo įstatymo 23 straipsniu žemėtvarkos skyrius neturėjo pagrindo nederinti plano, nes neturėjo jokių abejonių dėl kadastrinių matavimų teisingumo. S. kadastro vietovės žemėtvarkos projektas priimtas, patvirtintas, ir jo keisti nebuvo pagrindo. Matininkų tikslieji paskaičiavimai teisingi. Ginčo vietoje atkurta ieškovei 40 arų. Matavimai padaryti remiantis teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais, pirminiu žemės sklypo planu.

Negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas netinkamai ir vienpusiškai vertino liudytojų parodymus, kad neatsižvelgė į liudytoja apklaustos UAB „Geo Baltija“ matininkės R. M. paaiškinimus. Teismas sprendime atsižvelgė į šios liudytojos parodymus, kad ieškovės sklypo matavimus ji pradėjo 2012-10-16, baigė - 2013 m. balandžio mėn., kad ji nustačiusi jog persidengia (kertasi) sklypų ribos, kad išmatavusi pastebėjo, jog sklypas siaurėja maždaug 80 cm., nurodė jog ribos atstatinėjamos tik tuo atveju kai jos neaiškios, o šiuo atveju jos nuomone ribos buvo aiškios nes buvo tvora, įregistruota Registrų centre, kuri pažymėta ir abrise, atliekant matavimus tvora buvo metalinio tinklo. Nurodė jog keliukas, nuo kurio pradėjo matuoti atsakovės pasamdyti matininkai) yra grunto kelias, be žvyro, todėl gali būti išvažinėjamas-nestabilus (slankiojantis), todėl ji atskaitos tašku pasirinko tvorą, kuri yra pažymėta abrise, nors jis ir nėra tikslus - kažkas pamiršo pažymėti ribų ilgius. Atsakovės matininkai irgi naudojosi faktine padėtimi, tik paženklinimo akte į tvorą neatsižvelgė. Matuojant ieškovės sklypą matininkė vadovavosi išlikusiais riboženkliais (keli buvo išlikę už sodybos), faktine tvoros padėtimi, kuri atitiko teritorijų planavimo dokumentus, želdiniais, stulpais, tvoros stulpais, sklypo konfigūracija, sklypo plotu, kuris buvo leistinumo ribose. Teritorijų planavimo dokumentai tai yra žemės sklypo planas, patvirtintas S. kadastro vietovės ir žemėtvarkos reformos projektu ir abrisu. Tačiau teismas nesivadovavo šiais liudytojos parodymais išsamiai nurodydamas kodėl jais negali vadovautis. Pirma todėl, kad abrise nors tvora ir pažymėta, tačiau nepažymėti atstumai nuo tvoros iki šalių pastatų, be to rėmėsi ir sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis, bei Š. Ž. skyriaus duomenimis ir išvadomis kad tinkamesnis atskaitos taškas šiuo atveju yra šiaurinėje atsakovo žemės sklypo pusėje esantis kelias, kuris pažymėtas, nes nėra pakankamų įrodymų jog metalinė naujoji tvora pastatyta, senosios medinės vietoje.

Priešingai nei teigia ieškovė pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į liudytojų A. U. ieškovė sesers dukros ir V. B. ieškovės sesers parodymus, kad medinė sena tvora stovėjo ten pat kur ir naujoji vielinio tinklo tvora ir pagrįstai juos vertino kritiškai, nes šios liudytojos yra artimos ieškovės giminaitės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios liudytojos parodė jog šioje vietoje tarp namų buvo ne tik medinė tvora bet ir

ėjo keliukas ir tuo keliuku važiavo mašinos, arkliai. Kad tarp tvoros ir atsakovės namo ėjo maždaug trijų metrų keliukas, kuriuo kaimo žmonės važinėjo arkliais, patvirtino ir liudytoju apklaustas buvęs atsakovų sodybos šeimininkas J. P., kuris taip pat nurodė jog vėliau keliukas buvo panaikintas. L. V. B. paaiškino, kad ieškovė D. P. yra jo kaimynė. Jis, jo tėvai, seneliai, gyveno Pirktinės kaime. Per visą kaimą ėjo kelias aptvertas tvora. Keliukas nuo 3 iki 4 m. pločio, juo važinėjo su vežimais, automobiliais-laisvai buvo galima pravažiuoti, tik prasilenkti negalima. Prie atsakovės namo tvoros nebuvo. Šie visų trijų liudytojų sutampantys parodymai kaip tik ir parodo jog senoji medinė tvora negalėjo stovėti toje pačioje vietoje, kurioje stovi dabar nauja metalinio tinklo tvora, nes siauriausioje vietoje tarp namų nuo atsakovės namo sienos iki tvoros tėra 2.8 metrų atstumas, todėl toks kelias apie kurį kalba liudytojai būtų per arti atsakovės namo ir per siauras. Kaip matyti iš liudytojo A. K. Švenčionių žemėtvarkos skyriaus darbuotojo paaiškinimų jis buvo apžiūrėjęs ieškovės sklypą pagal jos raštą žemėtvarkai, nustatė jog planai skiriasi, nes vieni matininkai matavo sklypus prisirišdami nuo vieno objekto, kiti nuo kito, kadangi nebuvo nei vieno riboženklio. P. V. K. sklypo atlikti matininko Diskos matavimai neatitiko tuometinių teritorijų planavimo dokumentų, bet vėliau buvo pataisyti ir padaryti remiantis tais dokumentais. Nacionalinė žemės tarnyba patikrino ir pažeidimų nerado.

Kolegija taip pat pažymi jog kelias, šiaurinėje atsakovės sklypo pusėje kurį kaip atskaitos tašką pasirinko atsakovės sklypą matavę matininkai yra patikimesnis orientyras, nes jis fiksuotas ortofoto nuotraukose 1995m., 2005m., 2009m.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 11-ą punktą, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o žemės sklypo plotas gali skirtis ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) paklaida, o už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei ar privačios žemės savininkui nekompensuojama ( LR žemės reformos įstatymo 21 str.3d.).Iš UAB „Žemės matavimų grupė“ leistinos žemės sklypo ploto paklaidos paskaičiavimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų žemės sklypo Nr.8664/0001:0122, maksimali leistina paklaida paskaičiuota vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų “ Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 23 p. ir yra plius-minus 0.0510 ha, o šio sklypo paklaida yra minus 0.0235 ha, t.y. leistina paklaida (T.2., b.l.35). Jei ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški, matininkas statydamas riboženklius privalo vadovautis teritorijų planavimo dokumentu (šiuo konkrečiu atveju –Sarių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu) bei 2002-11-28 AB “Vilniaus hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo Nr.106 (kadastro Nr. 8664/001:122) plane pateikta informacija, kurioje nurodyta , kad pietinės ribos ilgis yra204.00m. (13.00m + 26.00m + 7.00m + 24.00m + 56.00m + 20.00m + 58.00m), vakarinės ribos ilgis – 78.00m (20.00m + 10.00m + 48.00m) . Šio Žemės sklypo plane M1:5000 sutartiniais ženklais nurodyta, kad šiaurinėje ir rytinėje dalyje sklypas ribojasi su keliu. Pagal 2012-04-13 UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtame žemės sklypo (kadastro Nr.8664/001:122) plane M1:1000 pateiktą informaciją pietinės ribos ilgis yra 202.37 m ( 12.99m+ 25.58 m + 7.00m + 23.78 m + 55.58 m + 19.67 m + 57.77 m ), vakarinės ribos ilgis -77.79m.(20.00m + 10.01 m + 47.78 m). Plane M1:1000 sutartiniais ženklais nurodyta, kad šiaurinėje ir rytinėje dalyje šis žemės sklypas ribojasi su keliu. Palyginus žemės sklypo Nr.106 (kadastro Nr. 8664/001:122) plane M1:5000 pažymėtus žemės sklypo ribų ilgius su 2012-04-13 UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtu žemės sklypo planu M1:1000 darytina išvada, kad po kadastrinių matavimų žemės sklypo pietinės ir vakarinės ribų ilgiai nežymiai sutrumpėjo (1.63m. ir 0.21m), o šiaurinė ir rytinė riba sutampa su stabiliu objektu vietovėje-keliu, kurio padėtis nepakitusi lyginant su informacija esančia 1999-2001m. ir 2009-2010 m parengtuose ortofotografiniuose žemėlapiuose (T.1.,b .l.24, 70, 92-113, 128,T.2., b.l.48,81). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog riba tarp jos sklypo Nr.130 ir atsakovų sklypo Nr. 122 yra aiški, nes nebuvo neabejotinai nustatyta, kad šiuos sklypus skirianti nauja vielos tinklo tvora yra pastatyta toje pačioje buvusios medinės tvoros vietoje. Šias savo išvadas teismas pagrįstai rėmė ir matininko V. J. parodymais, kad prieš tris metus atliekant atsakovės sklypo matavimus, jis tvoros nematė, ką patvirtina ir atsakovės teismui pateiktos nuotraukos iš kurių matyti, kad 2011m. tvoros kaimyninių žemės sklypų ginčijamojoje vietoje, nebuvo(t.1.,b.l.49, t.2.,b l.155). Kadangi senosios medinės tvoros vieta abrise nepažymėta atstumais nuo pastatų, teismas pagrįstai priėjo išvados jog, naujoji metalinė tvora negali žymėti anksčiau susiklosčiusios sklypų naudojimo tvarkos.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (LAT 2010 11 15 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-453/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (LAT 2005 11 02 civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (LAT 2009 05 29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (LAT 2010 05 03nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).

Pirmosios instancijos teismas nuo šios praktikos nenukrypo ir spręsdamas šalių ginčą pagrįstai atsižvelgė jog sklypai naudojami kaip vieta savininkų ir jų artimųjų poilsiui, į pastatų, įrenginių, sodinių, želdinių išdėstymą, kad ieškovės tvora, pastatyta arčiau atsakovės namo, apsunkins autotechnikos panaudojimą seno pastato remontui, o ieškovės slyvų medelių nereikės iškasti, nes riba nors ir eina šalia jų, tačiau ne per juos, kaip teigia ieškovė. Todėl toks ribos nustatymas kaip užfiksuota atsakovės plane užtikrina racionalesnį sklypų naudojimą nagrinėjamu atveju.

Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė ieškinio senatį. Teismas, pažymėjęs kad ieškovės skundžiamas administracinis aktas Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-12-07 sprendimas Nr.45SK-14.45110-422 yra viešojo administravimo institucijos aktas, jo apskundimui taikomas administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 33 str.1d. nustatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti, kuris skaičiuojamas (jei atitinkamas aktas neturėjo būti įteiktas pareiškėjui) nuo to momento, kai pareiškėjas turėjo ir galėjo sužinoti apie atitinkamą aktą ir jo turinį ir sutiko su atsakovės atstovės argumentu, , kad ieškovė, sąžiningai naudodamasi savo teisėmis ir būdama apdairi bei rūpestinga, galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamo administracinio akto (Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-12-07 sprendimo Nr.45SK-14.45110-422) priėmimą ir jo turinį, nes šis aktas išviešintas viešuosiuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-04 išraše apie atsakovams priklausančius statinius bei žemės sklypą, esančius Švenčionių r.sav., S. sen., P. I k. 2, kurį ieškovė kartu su kitais ieškinio priedais pateikė teismui 2013-06-03 (t.1., b.l.46). taip pat kad ieškovė nuo pat dokumentų pateikimo teismui pradžios naudojosi kvalifikuoto teisininko-advokato teisine pagalba, kuris matomai ir rengė ieškinį teismui, todėl laikytina, kad paskutinė diena ieškiniui (skundui) dėl aukščiau paminėto administracinio akto panaikinimo buvo 2013m. kovo 6 diena (t.1., b.l.47). Taip pat pažymėjo, kad ieškovė bei jos atstovė į savo raštus dėl kaimyninio sklypo kadastrinių matavimų derinimo (nederinimo) gavusios atsakymus iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nei vieno iš šių atsakymų neskundė ABTĮ nustatyta tvarka, nors tokią teisę ir turėjo (t.1.,b.l.17-8). Nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovė aukštesnei institucijai būtų skundusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus atsakymus į savo raštus dėl kadastrinių matavimų bylų derinimo (b.l.19-20). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis šiais duomenimis konstatavo, kad ieškovė, akivaizdžiai praleido administracinio akto apskundimo 1 mėnesio terminą, neprašė teismo atnaujinti šio termino bei nepateikė jokių įrodymų apie svarbias priežastis, sutrukdžiusias jai laiku kreiptis į teismą. Todėl ir šioje dalyje apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi todėl plačiau neaptariami. Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis iš apeliantės priteisiamos atsakovės V. K. naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos 1100 Lt arba 318,58 EUR teisinei pagalbai ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti (t.3,b.l. 29,30), kurios atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 04 02 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, bylos sudėtingumą atsiliepimo apimtis mažintinos iki 200 EUR

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

NUTARIA:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. G. g., Vilniuje, atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. R. s. 9 g. 26 Vilniuje 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta LipnickienėAldona TilindienėLiuda Uckienė